Artūras Račas

LRT Taryba vasario 9 dienos posėdyje priėmė du nutarimus: dėl privačių interesų deklaravimo ir dėl užsienio lietuviams skirtos televizijos programos „LTV World“ tolesnės transliacijos.

Abu sprendimai gana svarbūs, tačiau, kadangi pirmasis buvo svarstomas nuo 2009 metų spalio mėnesio, pradėsiu nuo pirmojo.

Žiniasklaida jau pranešė, kad didžioji dauguma LRT Tarybos narių suabejojo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2010 m. sausio 19 dienos Tarybai adresutu pakartotiniu išaiškinimu, įsakmiai nurodančiu, kad LRT Tarybos nariai „kaip asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savvaldybių biudžetų bei fondų ir turintys administravmo įgaliojimus, priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų grupei“ ir todėl privalo deklaruoti privačius interesus. 

Sakau „pakartotiniu“, nes VTEK tą patį jau buvo pasakiusi 2009 spalio mėnesį. Kai kam galbūt tai atrodys smulkmena,  tačiau, nors ir buvau už tai Tarybos narių pabartas, būtent tokie darbo tempai, mano nuomone, ir liudija Tarybos veiksnumą arba darbo efektyvumą.

Tačiau ne tai svarbu. Man svarbiausia pasirodė tai, kad Tarybos nariai vieningai pasipriešino VTEK bandymui priskirti juos valstybės tarnautojų kategorijai.

Važiavau namo ir galvojau: kodėl būti prilygintam valstybės tarnautojui yra blogai? Paliekant nuošaly pačią privačių interesų deklaravimo problemą (nors beveik visi Tarybos nariai teigė, jog tai jokia problema), esminis klausimas yra, ar tarnauti Letuvos valstybei yra gėda?

Ar tarnavimas valstybei žemina?

Ar tarnystė valstybei kenkia žurnalisto, poeto, režisieriaus, filosofo reputacijai ir prestižui?

Pagaliau, ar visa LRT neturi tarnauti Lietuvos valstybei?

Mano atsakymas į visus šiuos klausimus būtų neigiamas.

Todėl tikrai nesuprantu, kodėl LRT Taryba balsų dauguma nusprendė kreiptis į teismą,kad šis leistų jiems netarnauti Lietuvos valstybei. Šiek tiek ironizuoju, žinoma, bet juk sprendimo esmė yra būtent tokia.

O štai sprendimo dėl „LTV World“ transliacijų galimo nutraukimo esmė yra visiškai kita. Tai, per visą laiką kol esu Taryboje, mano subjektyvia nuomone, yra pirmas svarbus Tarybos sprendimas, kuriuo rimtai reaguojama į susidariusią sunkią padėti. Nenorėdamas būti apkaltintas Tarybos darbo menkinimu, iš karto pabrėšiu – ne vienintelis (nes buvo sprendimai dėl Tarybos ir administracijos darbo užmokesčio mažinimo), bet pirmas tikrai svarbus.

Taryba ši sprendimą priėmė bendru sutarimu. Atsižvelgdama į tai, kad pradedant „LTV World“ transliacijas Seimas ir Vyriausybė buvo pažadėjusi šio kanalo transliacijas (per metus apie 1,8 mln. litų) finansuoti atskira eilute ir kad šis pažadas, bent jau tvirtinant šių metų LRT biudžetą, netapo realybe.

Logiška, jog vienai šaliai savo įsipareigojimų nevykdant, kita šalis nebeturi prievolės vykdyti savųjų.

Taip pat logiška, turint galvoje, kad Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas ir kad pagal LRT įstatymą būtent LRT Tarybai pavesta tvirtinti programų mastą, struktūrą ir transliavimo trukmę bei kanalų skaičių.

Kita vertus – apie tai Taryboje taip pat buvo diskutuota – vien šio sprendimo neužteks, norint pagerinti dabartinę LRT būklę. Tarybos sprendimas biudžeto klausimus svarstyti uždaruose posėdžiuose neleidžia man kalbėti apie finansinę LRT situaciją, tačiau ji, mano požiūriu, šiandien yra tokia, kad reikia skubių ir radikalių priemonių padėčiai taisyti.

Kodėl ta padėtis šiandien yra tokia, nuomonės – bent jau Taryboje – šiek tiek skiriasi.

Taip, ekonominė krizė skaudžiai kirto visai žiniasklaidai, įskaitant ir LRT. Taip, finansavimas iš biudžeto pastaruosius dvejus metus mažėjo.

Tačiau, mano nuomone, administracija reagavo neadekvačiai, sprendimai vėlavo, todėl didelė dalis atsakomybės už šiandieninę padėtį vis dėlto tenka administracijai. Kartu ir Tarybai, kuri – priminsiu – yra aukščiausias LRT valdymo organas. Ir turi prisiimti atsakomybę už susidariusią situaciją arba bandyti ją iš esmės keisti.

Būtent tai (o kartu ir viešas LRT Tarybos pirmininko pareiškimas, kad visa Taryba pasitiki generaliniu direktoriumi ir nė vienas narys nepasitikėjimo nereiškė) ir buvo viena iš priežasčių, kodėl antradienio posėdyje siūliau balsuoti dėl nepasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi.

Manau, kad geresnė vadyba gali padėti LRT greičiau spręsti susidariusias problemas ir nenuvesti iki aklavietės. Žinoma, galiu klysti.

Bet bent jau jausiuos ramesnis, kad dariau, kas nuo manęs priklausė ir ką maniau esant reikalinga.

P.S. Nuo rugsėjo mėnesio besitęsiančias diskusijas dėl LRT Tarybos nariu susipažinimo su LRT informacija tvarkos Taryba atidėjo kitam posėdžiui.

Nuo lapkričio mėnesio sprendžiamą klausimą Z.Kelmickaitės tolesnio darbo LRT ir Vilniaus miesto taryboje, LRT taryba pavedė spręsti administracijai. Tiesa, labai džiaugiuosi, kad Tarybos nariai pritarė mano siūlymui ir bendru sutarimu priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad politinis ir žurnalistinis darbas sukelia nuolatinį interesų konfliktą.

Kitas posėdis – kovo 16 dieną. Jame turėtų paaiškėti, ar tikrai visi Tarybos nariai pasitiki LRT generaliniu direktoriumi.

(6 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)

Loading...