Artūras Račas

LRT tarybos posėdis vėl neužtruko.

Pradžioje buvo svarstomas LRT veiklos ataskaitos projektas. Darbotvarkėje buvo numatyta ją apsavarstyti ir patvirtinti.

Siūliau to nedaryti, nes ataskaita tarybos nariams buvo išsiųsta penktadienį baigiantis darbo dienai, be  to, tarybos nariams buvo pateiktas ataskaitos variantas, kuris dar turėtų būti papildytas. Tvirtinti tai, kas dar bus pildoma, mano supratimu, paprasčiausiai neprofesionalu.

Pasiūlymas ataskaitos nesvarstyti buvo atmestas, tačiau ataskaita nebuvo patvirtinta – sutarta, kad ji dar bus papildyta ir tvirtinama birželio 30 dieną.

Posėdis, atrodo, nebuvo uždaras, nes balsavimo dėl posėdžio būdo nebuvo. Kita vertus, nežinau, ar būtų korektiška skalbti ataskaitoje esančius faktus ir skaičius – LRT generalinis direktorius vėl gali apkaltinti mane konfidencialios informacijos viešinimu. Todėl palauksiu, kol taryba ataskaitą patvirtins.

Pasibaigus diskusijoms dėl LRT veiklos ataskaitos, LRT generalinis direktorius informavo apies svarbiausius įvykius: LR 85 metų jubiliejus, EBU viceprezidento vizitas ir jo susitikimai Seime. Be to, A.Siaurusevičius buvo susitikęs su Seimo pirmininke, kuri, anot generalinio, pažadėjo spręsti LRT problemas. Viena svarbiausių problemų – finansavimas. LRT generalinis informavo, kad jau yra pateikęs prašymą dėl finansavimo didinimo. Konkretūs skaičiai nebuvo minėti.

Po to tarybos nariai apsikeitė nuomonėmis dėl galimybės LRT turėti atskirą skaitmeninį tinklą savo reikmėms. A.Siaurusevičius informavo, kad, nepaisant to, jog Seime pavyko surinkti reikiamą kiekį parašų, kad būtų įregistruota atitinkama pataisa, „entuziazmas šiuo klausimu pamažu vėsta“, atsiranda vis daugiau oponuojančių šiai idėjai.

Mano asmeninis požiūris į šią idėją taip pat nepasikeitė. Seimo Teisės departamento išvada atitinka tai, apie ką esu rašęs ir kalbėjęs, be to, mano abejones dar labiau sustiprina ir pateiktame įstatymo projekte atsiradusi nuostata, jog skaitmeninis tinklas LRT būtų skirtas ne tik programoms transliuoti, bet ir retransliuoti. Be to, man atrodo, kad būtų logiška prieš pretenduojant į atskirą skaitmeninį tinklą, žinoti, kaip jis bus naudojamas, ar LRT tikrai planuoja transliuoti programas HD  formatu, ar yra tam reikalinga techninė bazė, kokios bus reikalingos investicijos. Šiuo metu jokio aiškumo nėra.

Tačiau dauguma tarybos narių laikosi priešingos pozicijos ir mano, jog atskiras skaitmeninis tinklas LRT yra reikalingas. Posėdyje buvo išsakyta nuomonių, kad LRT taryba turi dėti visas pastangas, kad šis tikslas būtų pasiektas.

Posėdžio pabaigoje įvyko diskusija apie požiūrį į etiką. Ji kilo po klausimo, ar LRT ketina savo spaudos apžvalgose apžvelgti „Lietuvos žinių“ publikacijas, nes pastaruoju metu tai nebuvo daroma atsižvelgiant į tai, kad šis dienraštis buvo priskirtas etikos nesilaikančių žiniasklaidos priemonių kategorijai. Man taip pat buvo smalsu, ar LRT laikosi vienodos pozicijos kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, nes „Respublikos“ grupei priklausantys leidinia ir naujienų portalas alfa.lt neseniai viešai pareiškė, kad jie nesilaikys Lietuvos įstatymų ir nebendradarbiaus su LŽLEK, kas mano supratimu, atitinka pareiškimą, jog Etikos kodeksas jiems negalioja.

LTV direktorius R.Paleckis į šiuos klausimus atsakyti negalėjo, tad pasitarus buvo pasiūlyta apie tai dar pakalbėti kitame tarybos posėdyje. Įskaitant ir situacijas, kai LRT laidose dalyvauja neetiškomis pripažintų žiniasklaidos priemonių atstovai arba – priešingai – kai LRT atstovai dalyvauja neetiškomis pripažintų žiniasklaidos priemonių rengiamose laidose.

Nors LRT tarybos pirmininko pavaduotojas A.Jokubaitis sakė, kad LRT taryba neturėtų kalbėti apie etiką, manau diskusija buvo naudinga. Ypač – turint galvoje, kad būtent ši LRT taryba uždavė toną ir pirmą kartą LRT istorijoje parengė ir priėmė LRT tarybos etikos kodeksą.

(3 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)

Loading...