LRT Taryba: aiškumo šiek tiek daugiau

…Pradėsiu nuo to, kad vienas LRT tarybos narys mane išvadino bepročiu. Už tai, kad LRT ir LRTC ginčą pasiūliau spręsti teisiniu būdu, tai yra, LRT administracijai kreipiantis į teismą, kad ten įrodytų, jog ankstesnių LRT vadovų pasirašyta sutartis ir joje numatytos sąlygos (įskaitant tarifus už LRT transliacijas) yra nesąžiningos.

Nors taryba balsavo prieš šį pasiūlymą, vis dėlto nemanau, kad esu visiškas beprotis arba toks LRT taryboje esu ne vienas, na, bent jau sprendžiant iš balsavimo rezultatų.

Ką gi, ateitis parodys, ar LRT ir LRTC ginčą dėl skolos ir jos dydžio bus galima išspręsti be teismo. 

O kol kas pritariu siūlymui, kad už visuomeninio transliuotojo visuomenines transliacijas LRTC butų mokama ne per LRT, o tiesiai iš biudžeto arba, pavyzdžiui, per Susisiekimo ministeriją, o LRT susimokėtų už jos eteryje transliuotą reklamą.

Kaip ten bebūtų, laikausi pozicijos, kad sutartis reikia arba vykdyti, arba ginčyti teismo keliu. Nesilaikyti galiojančių sutarčių, mano požiūriu, nėra teisinga.

LRT Taryba šiandien taip pat pareiškė savo poziciją dėl LRTC ketinimų už skolas nutraukti LRT programų transliavimą. Tarybos nuomone, ir aš tam pritariau, tokia LRTC laikysena nėra pats tinkamiausias derybų būdas.

Kita vertus, gal ir gerai būtų, kad LRTC nuo spalio pirmos tas transliacijas nutrauktų – tai, be jokios abejonės, priverstų visas suinteresuotas šalis, įskaitant ir Vyriausybę, rimtai imtis šios problemos ir pagaliau ją išspręsti. Vienu ar kitu būdu, su aukomis iš vienos ar kitos pusės. Bet vieną kartą ir visiems laikams. Tai, žinoma, ne pats civilizuočiausias problemos sprendimo būdas, tačiau tai, kas vyksta dabar, taip pat nėra civilizuota.

Be LRT ir LRTC santykių LRT tarybos darbotvarkėje šiandien buvo interviu su A.Lukašenka „Teisėje žinoti“ – džiugu, kad mano asmeninė, kai kurių tarybos narių ir LRT administracijos vadovų nuomonė sutapo. Tai – neprofesionalu ir visuomeniniam transliuotojui neleistina.

Taip pat džiugu, kad sutapo LRT tarybos ir LRT vadovų nuomonė dėl A.Stonytės ir dantų pastos.

Sutapo mano ir dar mažiausiai vieno LRT tarybos nario nuomonė dėl naujos J.Butkevičienės laidos „Paskutinis klausimas“ – bent jau po pirmųjų dviejų pasirodymų neatrodo, kad tai yra laida, kuri kuo nors praturtntų LRT eterį. Tiesa, jokių išvadų nebuvo – sutarta šią ir kitas naujas laidas aptarti kiek vėliau.

Nemažai diskutuota buvo ir dėl L.Donskio laiško bei R.Paleckio atsakymo į jį. Vieningos nuomonės nebuvo, tačiau A.Balčytienės nuomonei, kad L.Donskio pastaba, jog pliuralizmo LRT sumažėjo, aš linkęs pritarti. LRT administracija ir kai kurie kiti tarybos nariai su tokiu požiūriu nesutiko, bet juk, kaip sakoma, demokratija.

Tiesa, šioje vietoje turiu pabrėžti, kad LRT generalinio direktoriaus bendravimo su A.Balčytiene stilius man labai nepatiko, nes stebint iš šono galėjo pasirodyti, kad gerbama Auksė yra gerbiamo Audriaus samdoma darbuotoja, nors iš tikrųjų yra atvirkščiai.

Per šį LRT tarybos posėdyje žengėme mažą žingsnelį į priekį bandydami išsiaiškinti, kokios yra LRT tarybos nario teisės ir pareigos. Nuomonės išsiskyrė: LRT generalinis direktorius rėmėsi įstatymu, numatančiu LRT privilegiją neskelbti visų duomenų apie save, kolega D.Radzevičius citavo įstatymą, teigiantį, kad LRT Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas. Aš gi kukliai klausiau, kaip galima valdyti nežinant ką valdai, tai yra neturint duomenų apie tai, kaip konkrečiai panaudojami tie 90 mln. litų (pernai), apie 60 mln. litų (šiemet) ar 45 mln. litų (kitais metais).

Žadama, kad pradžioje aiškinsis LRT teisininkai… LRT generaliniam direktoriui užsiminus, kad naujienų agentūra ELTA nenorėtų, kad aš žinočiau jų sutarties su LRT sąlygas, teko viešai pasižadėti šia sutartimi nesidomėti.

LRT Administracinė komisija taip pat pateikė savo pasiūlymus kaip būtų galima pagerinti finansinę LRT padėtį. 

Tarp rekomendacijų – apsvarstyti galimybę mažinti atlyginimus, taikant progresyvinio mažinimo sistemą, uždarbį skirstant į kelias grupes (pavyzdžiui, 10 000 ir daugiau litų, nuo 5 iki 10 000 litų ir mažiau kaip 5 000 litų). Šioje vietoje dar kartą įsitikinau, kad tarybos nariams labai gerai būtų žinoti, kiek darbuotojų priklauso atskiroms grupėms.

 Kitas galimas sprendimo būdas – iki 30 proc. darbuotojų atleidimo planas. Vėlgi – mano nuomone, pirmiausia btų gerai žinoti konkrečią LRT struktūrą ir galbūt, jei tai bus visiškai neišvengiama, nerėžti nuo visų po lygiai, o sprendimus priimti, atsižvelgiant į tą faktą, kad pagrindinė LRT užduotis yra programų kūrimas. Kalbant paprasčiau – man pirmiausia norėtųsi aiškiai žinoti, kiek LRT yra krybinių darbuotojų, kiek techninio, aptarnaujančio ir administracinio personalo, o tik po to, atsižvelgiant ir į administracijos silymus, jau svarstyti, kiek ir kur galima sumažinti.

Administracinė komisija taip pat rekomendavo LRT vadovams peržiūrėti Komercijos skyriaus egzistavimo tikslingumą, atsižvelgiant į esamą priedų išmokėjimo tvarką bei įvertinant situaciją rinkoje ir proporcingai vykdomus pardavimus.

Aš pritarčiau, ypač atsižvelgiant į skaičius, kuriuos vėliau pateikė LRT generalinis direktorius.

Deja, viešinti tų skaičių negaliu, nes pristatymas vyko jau uždarame posėdyje. Tačiau galiu pasakyti tik viena: jei BNS Verslo naujienų žurnalistas parašytų pranešimą, kuriame skaičiai būtų pateikti tokiu būdu, kaip didžioji dalis jų buvo pateikti LRT tarybos posėdyje, rimtai svarstyčiau, ar tas žurnalistas gali toliau dirbti. Tiesa, labiau patyrę tarybos nariai man pasiūlė „nespirgėti“ ir palaukti kas ketvirtį pateikiamos ataskaitos. Ten esą viskas būna kitaip ir viskas aišku. Teks palaukti, o kol lauksiu, bus progos susipažinti su jau pateiktomis ketvirtinėmis ataskaitomis.

Tiesa, turiu pripažinti, kad šiokio tokio aiškumo pateikti skaičiai įnešė. Pavyzdžiui, dabar bent jau turiu supratimą, kiek kainuoja „Opus3“, „Klasikos“ ir LTV2 transliacijos (be turinio) ir jei toliau bus kalbama apie galimybę taupant nutraukti jų transliaciją, manau (kai gausime papildomos informacijos apie laidų sąmatas ir atlyginimus) bus galima diskutuoti, ar tikrai tai yra geriausias būdas taupyti. Iš to, ką mačiau šiandien, sakyčiau – ne.

Buvo pristatytas ir planuojamas (labai preliminariai) kitų metų LRT biudžetas. Pagal pradinę informaciją, iš biudžeto LRT šiemet planuojama skirti 30 mln. litų – beveik trečdaliu mažiau nei buvo skirta šiais metais ir beveik perpus mažiau nei 2008-aisiais. Turint galvoje dabartinę padėtį ir tendencijas reklamos rinkoje, ši suma tikrai yra per maža. Net ir pripažįstant, kad LRT iki šiol turėjo problemų dėl vadybos, ypač kalbant apie 2008 metų biudžeto valdymą.

Jei neklystu, tai tokio dydžio finansavimas grąžintų LRT į 1999-uosius metus o tai tikrai būtų per toli. Ypač turint galvoje, kad nei Vyriausybė, nei Seimas, nekalbant jau apie daugelį ministerijų taip toli atgal grįžti neplanuoja. Taupyti, žinoma, reikia visiems, tačiau tai, kas siūloma dabar, vis dėlto, peržengia sveiko proto ribas. Nebent norima, kad Lietuvos televizijose intelekto (tegul kartais ir šiek tiek politizuoto) ir kultūros nebeliktų nė lašo. Jau gal geriau LRT iš viso uždaryti. Bent jau kol baigsis krizė. Tada bent jau tikrai žinotume, kad antims, supertortams, dzin, ekstrasensams, srovėms ir akistatoms valstybė nepajėgi nieko priešpastatyti ir net nevaidintume, kad bandome.

Tai gal iš esmės tiek ir tų įspūdžių iš antrojo LRT tarybos posėdžio.

Na, neskaitant to, kad LRT administracija ignoravo praėjusio LRT tarybos posėdžio įpareigojimą patekti šiam posėdžiui detalius paaiškinimus, kaip ketinama panaudoti planuojamą imti paskolą. Mano nuomone, tai labai bloga praktika, žinoma, jei laikysimės požiūrio, kad aukščiausias LRT valdymo organas yra LRT taryba.

(13 balsų, vidurkis: 4,46 iš 5)
Loading...
  • Šiek tiek pasipiktinęs…

    Jeigu bus nuspręsta nutraukti „Opus3“, „Klasikos“ transliacijas, tai teks atsisveikinti su lietuvišku radijo eteriu… Paprasčiausias dalykas – nebus ką klausyti… Na gal dar „Puko“ antrasis kanalas… Tektu visiškai pamiršti lietuviškąjį eterį…

  • O gal reikėtų pradėti nuo to, kad pakeisti Siaurą?

    • Pakeitus siaurą plačiu, šviesiau netaps. Tai sistemos, o ne personalijos bėda.

    • Valentinai, jau viešai esu sakęs, kad žiūrint į praėjusių metų LRT rezultatus (pajamos +10 proc., sąnaudos -25 proc., investicijos 3,3 kartus mažesnės nei prieš metus, galutinis rezultatas 6,5 mln. litų nuostolių) kyla pagrįstų abejonių dėl valdymo efektyvumo. Bet kuriame versle tokius rezultatus akcininkams pristačiusiam vadovui tikriausiai btų pasakyta „atia“.

      Tačiau sprendimą dėl LRT vadovo pakeitimo gali priimti tik LRT taryba 2/3 balsų dauguma.

  • Ogis@Co

    Sunkiai suprantu, kodel nenorima duoti pinigu uz transliacijas paciai televizijai? Siauras pragers? :)

    Iki siol atsiskaitymu logika budavo tokia, kad bet kuri biudzetine istaiga gauna finansavima, o tada, sakykim, ismokeje algas moka Sodrai, mokescius, nors is esmes tai beveik deliojimas is vienos svarko kisenes i kita… O dabar ka? Gal ir Sodros imokas nuo algu ministerija pati perves kur reikia? Keistai skamba…

    • Ogi, tai iki šiol ir duodavo tiesiai – matote, kokios yra pasekmės…

      • Arturai, sis komentaras nera objektyvus. Jus puikiai zinote, kad su tais pinigais, kuriuos LRT gauna programu transliavimui LRT negali nieko daryti, tik automatiskai pervesti TV bokstui. Is jusu puses butu sazininga savo brolija informuoti tiksliai.

  • v

    Artūrai, ačiū. po tokių įrašų atsiranda bent šioks toks suopratis, kam ta taryba reikalinga ir ką ji apskritai veikia. Reikėjo ten tokio „vidinio žurnalisto“.

  • Fredis*

    Intuityviai jaučiu, kad politiniame kuluare nuspręsta šį žiburėlį užgesinti ar palikti vos vos rusenti, kad pašalintus chuntą (grupę draugų su vadu Ilgūnu priešaky), vėliau būtų galima vėl įpūsti ugnį.
    Keistai čia knibinėja Rašas, žiūrėkite ką sako Valentinas – patarimas lakoniškas ir aiškus. Kita vertus reikia šachuoti Siaurusevičių ir Co kiekviename jų arogantiškame ir pasipūtėliškame žingsnyje. Negi ten , LRT taryboje, nėra vyro, kuris galėtų pačiupti tą menkystą ir gerai papurtyti. Argumentų, faktų, įstatymų kalba, ne fizinio veiksmo.

    • spėju, kad tas vyras galėtų būti fredis… moralus liberalas, puikiai išmanantis argumentų, faktų ir įstatymo kalbą. Šio tinklaraščio bendrija galėtų pasiūlyti jo kandidatūrą, kai kitų metų gegužę bus skiriami nauji tarybos nariai.

      • Fredis*

        Jei problema yra 2/3 daugumoje – reikia ieškoti sąjungininkų, dirbti kantriai ir nuosekliai. Palaikysiu moraliai, pagirsiu už kiekvieną teisingą darbą, veiksmą.

        • LRT vadovu skirsime Artūrą Račą B)) Fredis* tikrai sutiks… Jis bus tarybos narys.

  • Tai mažų vaikų kalbos, kaip jie gražiai nudažys vieną iš 1024-ių aštunkojo čiuptuvų ir tada susikibę už rankučių dainuos „Tevisad šviečia saulė ir dangus būna žydras…“ ir nuo to momento vien tiesa ir šviesa lydės mūsų visų žingsnius. Tai tik viena iš hidros galūnių. Reikia galvas nukapoti ir vidurius išversti, o ne šaškėm žaidžiant svarstyti, kokia spalva perdažyti.

  • romas

    Galiu klysti, bet LTV 1 yra brangiausiai kainuojantis kanalas visame LRT. To kanalo visuomeninė reikšmė yra beveik nulinė, nes programa labai kvepia komercija. Kam mums dar vienas komercinis, bet valstybinis kanalas? Visuomeniniai kanalai tam ir yra, kad atliktų šviečiamąją auklėjamąją funkciją, kurios neapsimoka atlikti komerciniams kanalams. Žymiai pigiau kainuotų tas kelias programas, kurios yra vertos visuomeninio kanalo, parodyti konkurso būdu per komercines televizijas. Antram kanalui priekaištų būtų mažiau, bet visiška teisybė įsivyrautų, jei žmonės, norintys žiūrėti visuomeninę TV, patys ją ir apmokėtų. Tada ir Siauro arogancija būtų tokio lygio, kokio reikia, kad LRT išgyventų apskritai:)

    • Auksinis kardas

      Na jau. Jeigu pripažįstame visuomeninių transliavimų priemonės visuomeninę naudą, tai tam skiriami kanalai visiškai teisingai išlaikomi ne iš atskiro užgaidų katiliuko. Jei eiti jo keliu, ar paskirų programų išpirkinėjimo komerciniuose kanaluose, einama tik link visuomeninio transliuotojo menkinimo, naikinant visuomenės galimybę gauti numanomą naudą.

      Jei LTV pirmoji programa yra brangiausia, gal verta pažiūrėti kodėl ji tokia? Visuomeninis transliavimas anaiptol neprivalo konkuruoti išlaidumu su komerciniais kanalais. Pakanka solidumo ir kompetencijos, o tokie pvz. „Dingę“ sėkmingai gali būti rodomi bet kuriuo komerciniu kanalu mainais į vieną – kitą tėvyninės gamybos, kokybišką retro produktą, puikiai (ir, spėju, nebrangiai) puošiantį ir LTV2.

      Lukašenkos interviu kritikai tegaliu pritarti – vertimas labiau priminė falsifikavimą, abejonių palieka ir sumontavimo nešališkumas. Keista, kad taip gali nutikti tokiam svarbiam produktui, koks buvo šis interviu. Tai, kas galėjo skleistis ryškiais demokratijos pranašumais, tebuvo jos negalių vaizdas.

      Pats šitas Artūro įrašas – sveikintinas informatyvumu, aiškiai pateikiamais šališkumais, besiremiančiais turima nuomone, skaidriais rezultato siekiais. Kompetetingo vadovo paskyrimas LRT vykdomai veiklai – atrodo teisinga siekiamybe, jai galima ruoštis ir anksčiau už pavasarį.

      • Auksinis kardas

        Taip… Atrodo, būtų metas atsikratyti sumauto kompetentingojo.

        Gabus – nuo gebantis. Įgalus. Pajėgus. Nusimanantis.
        Šiuo atveju, rinkčiausi pirmąjį.

    • Labai keista, kad dabar daugelis eilini karta prabilo apie tai, koks LRT yra komercializuotas ir todel ji reikia uzdaryti. Keista del to, kad pernai tos kalbos buvo visiskai priesingos – LRT buvo giriama, kad grizo prie visuomeninio transliuotojo misijos, kad i eteri vel sugrizo prasmingos laidos.

      O kas pasikeite siemet? Nieko! Del pinigu stygiaus LRT ir nauja sezona eina su senomis laidomis. Uzdarytos tik tokios laidos kaip „Redakcija“ ir „Versijos“, del kuriu, kaip suprantu, niekas neverkia. Tai kodel dabar staiga LRT tapo smarkiai komercializuota?

      Idomu, ka Arturas, kaip LRT Tarybos narys i si klausima atsakytu. Nebent jis per daug uzsiemes Siauro nuvertimu, kad rupintusi LRT reikalais.

      • romas

        Jei jau taip brangiai kainuoja siųstuvai, tai koks yra reikalas rodyti po du tris serialus per dieną? O ir laidų yra labai tinkančių komerciniams kanalams : Stilius, Paieškų tarnyba, Bėdų turgus ir pan. Net Butkevičienės laidos formatas yra labiau pastatytas ant priešpriešos, o ne sprendimo ieškojimo. Negi svarbiausia yra, kas nugalės, kaip kokiose sporto varžybose? Aš suprantu, kad tokios laidos pritraukia daugiau žiūrovų, nei kalbančios galvos, laidos apie mokslą arba kultūrą, bet juk tokia ir turėtų būti visuomeninė TV. Nebus žiūrovų daug iš karto, bet jei bus geras kanalas, žiūrovas užaugs.

      • Bunie, jei klausimas d4l komercializavimo, tai aš taip nesakiau… O už kitus atsakyti nelabai galiu.

    • Galbut, diskutuodama sia tema, sita „brolija“ butu linkusi padiskutuoti esmine tema – kiek visuomeninis transliuotojas turi buti ziurimas? Kam jis privalo tarnauti – ar ziurovams, is kuriu pinigu yra islaikomas, ar saujelei intelektualu, kurie noretu kanalo, skirto specialiai jiems. Nes reiktu rinktis arba viena, arba kita.

      Taip jau yra, kad tas laidas, kurios Lietuvos intelektualams varo vezi, ziurovai labiausiai ir ziuri. Klausimas – ar visuomeninis kanalas turi buti ziurimas? Dar vienas klausimas – ar gerai butu, jeigu visuomeninio kanalo niekas neziuretu? Ar jis tuomet atliktu savo visuomenine misija? Ar, pvz., LTV2 atlieka savo misija, kai si kanala ziuri vos 1 procentas zmoniu, tuo metu isijungusiu televizoriu (nepainioti su 1 procentu Lietuvos). Ar geras tas mokytojas, kuris porina labai svarbius dalykus visiskai tusciai auditorijai?

      Stai BBC Fondas (LRT Tarybos analogas) reguliariai duoda velniu BBC administracijai, kad kai kuriose pozicijose BBC kanalai praranda auditorija. Nuolat yra formuluojamos uzduotis uztikrinti, kad BBC kanalai rupintusi savo auditorijos dydziu ir uztikrintu, kad butu rodomos laidos, patrauklios mokescius mokantiems mokesciu moketojams – t.y. – ziurovams.

      Sis klausimas yra is tiesu labai svarbus, taciau, pvz., LRT Taryba jo samoningai vengia. Zinoma – amzinas atsakymas yra – darykite rimtas laidas, kurios butu idomios visiems. Kaip visu viso pasaulio geroviu pavyzdys yra pateikiama L.Donskio laida. Mielieji, L.Donskio laida savo geriausiais laikais nesurinkdavo ne 10% tuo metu televizoriu isijungusios auditorijos, o dazniausiai balansuodavo ties 4-6% riba. Ar tai uztektina auditorija visuomeniniam kanalui, kad jis kokybiskai atliktu savo misija? Stai pvz. BBC isdidziai rodo „Sok su zvaigzde“ ir vertina kaip didziai misiini projekta. LRT Taryba analogiska projekta rodyti uzdraude, nes jis, esa, priestarauja visuomeninio transliuotojo misijai. BBC isdidziai kuria ir rodo pramogines laidas, o kokybiska pramoga isirasiusi kaip viena is kertiniu savo misijos elementu. LRT Taryba Lietuvos televizijai draudzia kurti ir rodyti pramogines laidas, motyvuodama tuo, kad visuomeninis transliuotojas pramogomis uzsiimti neturetu.

      Tai, mielieji, patarkite – kaip visuomeniniam transliuotojui uzsitikrinti auditorija? Ir kokia ta auditorijos dalis yra pankankama, kad visuomeninis transliuotojas vykdytu savo misija? Dabar LTV turi apie 12%. Ar tai per daug? Ar per mazai?

      Butu gerai, kad LRT Taryba nustotu uzsiimineti nesamonemis (ka, beje dare didziaja dali vakarykscio posedzio) ir pradetu rupintis strateginiais reikalais – kaip tikri vadovai.

      Stai BBC Fondas reguliariai pateikia administracijai strateginius tikslus ir uzdavinius – ka reikia pasiekti, kur pasitempti, i ka reaguoti ir t.t. Ar mes to galime tiketis is LRT Tarybos, kuri nes savo paciu ataskaitos nepajegi parasyti?

      • nerijus

        LRT neturi virsti reitingų mašina.., kaip komercinės TV.

        • Sutinku. O ar dabar ji tokia yra? Pvz. – kalbant apie LRT „komercialuma“ nurodomos tokios laidos kaip „Bedu turgus“, „Nacionaline paiesku tarnyba“, „Stilius“. Taip, tai labiausiai ziurimos LRT laidos. Ar tai yra blogai, kad visuomeninio transliuotojo laidu kurejai teikia savo laidu herojams realia pagalba? Kad suranda kaip padeti i beda patekusiems, tevams padeda surasti vaikus, o broliams – seseris. Man asmeniskai tos laidos nepatinka, ir as ju neziuriu. Bet jas ziuri iki 20% zmoniu, tuo metu isijungusiu televizoriu? Ar mes galime teigti, kad sita didele auditorijos dalis yra neverta, kad visuomeninis transliuotojas paisytu ju interesu?

          • Auksinis kardas

            Na, atsakymams reikėtų pasiryškinti visuomeninio transliuotojo misiją – neabejoju, kad ji kažkur nusakyta, kaip jo veiklos gairės, bet išeinant iš sveiko proto, bendrais bruožais tai būtų galima nusakyti ir patiems. Esminis bruožas, aišku, turėtų būti ne visokeriopų individų poreikių tenkinimas (kurlink kreipiama), bet mūsų šalies visuomenės, kaip visumos, turimų poreikių tenkinimas. O tai būtų ir švietimas, ir kutūrinimas, ir geresnio skonio puoselėjimas, ir visuomenės skaudulių bei raidos kuo rimčiausias aptarimas, politikos ir ekonomikos naujienos bei aptarimas. Žodžiu, tai kur kas daugiau, nei komercinių TV tikslai, nubrėžiami kur kas siauriau: bet kas, iš ko galima pasipelnyti. Taigi, turime esminę takoskyrą.

            Dabar kitas klausimas – ar visuomeninio transliuotojo eteryje reikalingos minimos laidos? Jei jos populiarios, turinčios auditoriją, BEIGI visuomeninę vertę – aišku, kad jos pageidautinos. Tačiau tokios vertės nelabai turi, tarkime, „Stilius“ – bent jau jos neįžvelgiu. Tuo tarpu kitos minimos laidos turi socialinio solidarumo dedamosios, nors jų auditorija tikriausiai turi savo ribas, ne tai svarbiausia.

            Ar toks transliuotojas TURI BŪTI žiūrimas – klausimas tik antros eilės. Aišku, reikšti savo tikslą jis gali tik per žiūrovą, tad siekti žiūrovų palankumo jam privalu. Tačiau, jei tam būtų reikalinga aukoti savo buvimo kertinius apsisprendimus, patį tikslą – iškart suprastume, kad tai nėra teisinga, ar ne? Todėl net ir 12% efektyvumo misija yra vykdoma misija. Net ir tokiai daliai žiniasklaidos priemonės naudotojų suteikta aukštesnės kokybės (asmeninį pasitenkinimą peržengiančios vertės) paslauga nėra nesuteikta.

      • Atsakymas yra paprastas:
        LRT turi siekti reitingų pateikdama tame tarpe ir kokybišką bei skoningą pramogą. Tam reikia tiek kokybiškų bei skoningų TV produkcijos gamintojų, tiek kokybiškos bei skoningos auditorijos. Nei vieno nei kito neturime dideliais kiekiais. Iš to išplaukia, kad paprastas tikslas yra neįgyvendinimas.

  • mdxacuk

    Man tai toks susidaro įspūdis, kad Siaurusevičius tvarkosi kaip savo privačiam kromelyje, o LRT Tarybai numetami kažkokie bereikšmiai smulkūs reikaliukai, kad jie galėtų pasijusti nuveikę kažką didžiai reikšmingo už savo 600 Lt. Pavyzdžiui, jiems Siaurusevičius didžiadvasiškai leidžia pastatyt į vietą Stonytę už „Sensodyne“, o sau mainais pasilieka teisę pastatyt į vietą Dapkų. Pakeliui dar leidžia sau aprėkti kažkokią nesusipratusią vištą Tarybos narę, tikriausiai nesuvokiančią nacionalinės Skydininko misijos.

    O LRT algų situacija tai iš viso sveiku protu nesuvokiama. Mano supratimu informacija apie algas bet kurioj valdiškoj įstaigoj(turiu galvoj ne kažkokius mitinius tarifinius atlyginimus, o būtent uždarbius su visais priedais, honorarais, etc.) tiesiog privalo būti prieinama visuomenei, kaip ir visa kita išsami finansinė informacija. Išimtys nebent galėtų būti taikomos kokių patronų ar kulkosvaidžių pirkimui. O jei šiuo atveju jos nežino net Tarybos nariai, tai kaip p. Račas gali spręsti, kad 30 mln. yra daug ar mažai? 50 proc. mažinimas ar 1999 lygis nėra joks rodiklis – tuo labiau, kad finansų ministrė žadėjo tiek rėžti visoms valdiškoms kontoroms. Kaip žinia, geriausia yra vogti prie statybų. Bet gal valdiškoj televizijoj ne ką blogiau? Kas nustato jų ideologinio gromulo kainą? Gal įmanoma būtų tam produktui skelbti konkursus ir kas nors padarytų tai perpus pigiau?

    • nerijus

      mdxacuk

      pritariu, kad atlyginimai, honorarai, NEGALI BŪTI slepiami, nes, tai mūsų ( ne valdiška )įstaiga…

    • Kazkodel ne viena visuomenine televizija Europoje neskelbia smulkios informacijos nei apie konkreciu asmenu pajamas, nei apie laidu samatas, nei honorarus. Kodel tai turetu daryti LRT, juolab, esanti pacioje nepalankiausioje finansineje ir istatymineje situacijoje is visu Europos visuomeniniu transliuotoju?

      Reikalaujant visu smulkiu ataskaitu, reiktu suprasti, kad LRT is vienos puses yra pritaikyta daugybe visokiu apribojimu, kurie jai neleidzia laisvai konkuruoti rinkoje. Is kitos puses ji yra priversta toje rinkoje atvirai konkuruoti. Ir ne tik del reklamos. LRT konkuruoja darbo rinkoje – nes laidu kurejams yra nusispjauti, kokioje televizijoje dirbti, jiems svarbu, kiek jie uz tai gauna. LRT taip pat konkuruoja laidu gamybos rinkoje, nes perka laidu gamybos paslaugas is nepriklausomu kureju (nes savo neturi – visus ismete dar Milaknis). LRT taip pat konkuruoja technikos nuomos rinkoje, nes yra priversta nuomoti savo technika tai paciai TV3, kad turetu is ko laidas gaminti. Tai isivaizduokite, kokios bus konkurencijos salygos, jeigu visa informacija bus skelbiama viesai – visos kainos, visi atlyginimai, visos sutarines salygos? Paprasciausiai tai butu nesazininga LRT atzvilgiu ir lygiai taip pat nesazininga ta klausima eskaluoti.

      Ilgai ir smulkiai nagrinejau Arturo taip megstamos BBC veiklos struktura, istatymine ir mokestine baze. Netgi esu isvertes didele jos dali i lietuviu kalba. Jei Aarturui idomu, galeciau atsiusti. Ta va, mielieji – BBC aiskiai sako – nei atlyginimu, nei honoraru, nei laidu samatu, nei kitu finansines veiklos smulkmenu – jie viesai neskelbia ir neskelbs, nes tai yra komercine paslaptis.

      Kazkodel Arturas nesipiktina, kad BBC nenori komercines informacijos skelbti viesai, bet kai ta daro LRT – izvelgia kriminala.

      Kitas dalykas – ar tokia informacija turetu gauti LRT Taryba. Cia keblus klausimas. Pasakysiu del ko – stai, pvz., LRT administracija issiuntineja el. pastu LRT Tarybos nariams nauja Lietuvos Radijo tinkleli, kuriame T.Dapkaus laida numatyta pavelinti 10 min. Lygiai po valandos pradeda skambineti alfa.lt ir Lietuvos ziniu zurnalistai, klausinedami, kodel bandoma susidoroti su Dapkumi. Stai LRT administracija ir susiduria su dilema – yra visiskai aisku, kad bet kokia LRT Tarybai pateikta informacija labai operatyviai pateks i ziniasklaida. Daug kartu bandyta ir daug kartu isitikinta.

      Tai ar nevertetu pries ieskant kriminalu pries tai pareikalauti atsakomybes is Tarybos nariu, kad jie, vis delto, atstovautu butent LRT, o ne kitu ziniasklaidos priemoniu, interesus. Kai del to nekils abejoniu, tuomet nekils prolbemu dalinantis informacija.

      • nerijus

        Bunnie

        Ar mūsų valstybėje, viskas turi būti Europietiška ar proRusiška..?
        Ar galima elgtis kitaip?
        Manau, kad- taip ir vienareikšmiškai.
        Kur ir iš ko galima mokytis- mokykimės, o kur galime elgtis kitaip- elkimės.

      • Mielas Bunnie, niekada nesakiau, kad LRT turėtų skelbti visą informaciją apie laidų sąmatas, atlyginimus ir honorarus savo interneto puslapyje. Tačiau neabejoju, kad LRT tarybos nariams ta informacija turėtų būti prieinama. Žinoma, su atsakomybe už jos paviešinimą. Aš ją esu pasirengęs prisiimti.

      • Beje, tą informaciją apie BBC, jei galite, atsiųskite. Būtinai perskaitysiu.

  • Komentaras pašalintas A.R.

    • Ir kas gi dabar neįtiko A.Račai? Tiesa akis bado? Supratau Jūsų ribas, metų žmogau…

      • Mykoliuk, puiku, kad vienas kitą supratome. O neįtiko neetiški tamstos išsireiškimai apie vienos iš religinių bendruomenių atstovus. Primenu, jog pats esu netikintis, jei ką…

        • O jei parašyčiau lygiai tą patį, tik praleisčiau „dvasios iškrypėliai“, bet „juodaskverniai“ ir „davatkų būrelis“ palikčiau, tuomet būtų etiškai, Jūsų supratimu?

  • Ogis@Co

    Aisku… Liudna kaip Lietuvoj, vienzo…
    Net tokioj organizacijoj kaip visuomenine tv tenka tvarkytis metodais, tinkanciais nebent alkoholiku seimai. As cia apie ta pinigu nedavima tiesiogiai lrt.
    Bet klausimas – o kas toliau? Tipo, skolos nedides? Ar chebra tada pasakys – banzai, jei jau mirt, tai su muzika?
    Privataus kapitalo imoneje akcininku pokalbis su direktorium butu labai kietas. Bet cia juk seimininko nera :)

  • Skeptikas

    Pritariu mdx… pnasu, kad Siauras pameta tarybai posedziams zaisliuku a la dantu pasta, o traukinys tuo metu toliau vaziuoja. Tie reklaminiai milijonai tikrai verti diskusiju apie dapkaus ir dar kito kokio panasaus vargo bites ar bitino likima LRT – tegul intelektualai diskutuoja, pesasi, vaidina taryba ir valdyma, o biznis tuo metu sukasi. :)
    Dar mane stebina tai, kad posedziai, panasu, yra tik diskusiju klubas, ka patvirtina ir blogo atorius – sprendimai sau, Siauras sau, problemos lieka. Juk reikia toliau aiskintis, kas kam atsakingas ir kas kam – samdomas darbuotojas! :)

  • Fredis*

    Situacija aplink LRT labai panaši į trečio asmens valstybėje Valinsko tapimą vėl eiliniu piliečiu, politiku. Jei pati administracija nerodo jokio noro laikytis ant kojų, jaučia savo laikinumą, kai tikslas yra dabar, šiuo metu prisiplėšti pinigų ir pilnomis kišenėmis dingti iš akiračio, tai kodėl neleidus jai pačiai susmegti kaip šungrybiui? Labai gerai, kad politikai, vyriausybė būtų šaltakraujiški ir oriai stebėtų kaip Siaurusevičiaus kontora griūna. Po to, jau vėliau prokurorai galės aiškinti kas ir kiek pasisavino. Narplioti finansines aferas gali prireikti dešimtmečio.

    • Fredi, pries rasydamas toliau, dar patikslinsiu, kad tikrai nesu Siauro gerbejas. Netgi priesingai. Mane tik liudina daugumos cia rasanciu nemotyvuotas drabstymasis purvais – ne tik ant Siauro, nors ir tikrai didziosios dalies to purvo nenusipelne – bet ir ant visos LRT ir ten dirbanciu zmoniu.

      Labai pritarciau skeptikiu – tai ne Siauro, ir ne Raco, ir ne Kubiliaus – ir ne intelektualu – kontora – tai visu mokesciu moketoju televizija ir ji privaletu pateisinti ju lukescius.

      Nera ko dergtis – niekas nieko nepasisavino. Ir ypac Siauras. Noris jus jo ir nekenciate, nors AS jo tikrai nemegstu, nors sutinku, kad jis yra tikrai prastas vadovas – bet tikrai nera jokio pagrindo kaltinti jo valstybiniu pinigu pasisavinimu. Visi pinigai yra apskaityti, visos ataskaitos pateiktos Tarybai ir visuomenei.

      Taip aktyviai burnojant apie blogaji LRT reiktu tureti galvoje, kad per 2009 metus LRT finansavimas sumazejo beveik 20 mln. Lt ir pagrindine administracijos kalte, kad ji nespejo taip greitai uzdaryti visu laidu ir atleisti visu darbuotoju, kad tuos 20 mln. Lt operatyviai sutaupytu. Siuo klausimu pritariu Arturui – cia administracija elgesi nekompetetingai ir del to turi prisiimti atsakomybe. Ka, beje, Siauras vakar Taryboje ir pasake – prisiimi visa atsakomybe uz viska, kas siuo metu dedasi LRT.

  • Skeptikas

    Fredi, nepamirsk, kad tai ne Siauro kontora, o musu.

  • Toks pasiūlymas. Gal kolega blogeris galėtų savo nešiojamo kompiuterio web kamerą bendru planu nukreipti į Tarybos susirinkimo prašmatnią erdvę ir padaryti tiesioginę posėdžio transliaciją savo bloge? Šiaip tai techniškai įmanoma.

  • Džiugu, kad pagaliau objektyviau prabilote, p. Račai, prabilote argumentuotai ir pagaliau pradėjote kažką suprasti.

    Tiesa, manau, konfedencialumo problema tikrai didelė bei keista: LRT taryba turi žinoti/negali žinoti… Bet labai prieštaraučiau čia komentuojantiems, kad visi LRT atlyginimai būtų skelbiami viešai… LRT darbuotojai – tokie patys asmenys su savo privačiu gyvenimu ir nenoru kviesti kaimynus, draugus bei gimines tyrinėti jų piniginę…

    • miela Laima, džiugu, kad tamstai džiugu. Tik nelabai supratau, ką reiškia tamstos „pagaliau“. O dėl atlyginimų – juk nesakiau, kad juos reikia skelbti internete, kalbėjau apie galimybę susipažinti su jais LRT tarybos nariams (jei reikia – įsipareigojus jų neviešinti)

      • „Pagaliau“ reiškia, kad iki šio posto pasakodamas savo įspūdžius apie LRT buvote panašus ne į LRT tarybos narį, o į šnipą, kuriam pavesta šmeižti šią organizaciją. Dabar regiu iš Jūsų pusės daug daugiau geranoriškumo.

  • Gintas

    Klausimas dėl LRT ūkinės veiklos ir vadybinių gebėjimų galėtų būti sprendžiamas labai paprastai ir civilizuotai – viso LRT ūkio ir finansų auditas. Kainuos nemažai, bet galiausiai viskas bus labai aišku, nebeliks vietos manipuliacijoms skaičiais.

    • Gintai, Valstybės kontrolė visai neseniai pradėjo savo darbą.

    • Papildysiu – Valstybes kontrole dirbo ir 2006 metais ir jokiu esminiu pazeidimu neaptiko. Nemanau, kad aptiks ir siemet.

      Broblemos esme – Valstybes kontroles zmones neturi jokios televizines patirties ir audituoja LRT kaip eiline valdiska kontora. O kaip eilineje valdiskoje kontoroje ten biurokratizmas visas sutvarkytas. Kaip ministerija LRT yra tvarkoj, bet kai televizija yra organizuota kaip ministerija, tai kaip televizija ji veikia neefektyviai. Bet Valstybes kontrole to niekada neisaiskins, nes neturi ne menkiausio supratimo, kaip ta televizija turi veikti.

  • Sveikinimai pilietiškiausiam piliečiui A.Račui! Kai tik pradedu cituoti Lietuvos Respublikos Konstituciją, komentaras šalinamas. Aleliuja.

    • Mykoliuk, tamsta įžūliai meluojate. Arba turite kažkokią tai kitokią Lietuvos Respublikos Konstituciją. Tą, kurią turiu aš apie jokius juodaskvernius nėra nė žodžio.

  • Šaltinis: http://www.alfa.lt
    Nuoroda: „http://www.alfa.lt/straipsnis/10291578/?Vyskupai.i.LRT.taryba.delegavo.nauja.atstova=2009-09-22_16-20“

    Citata: „Lietuvos vyskupų konferencija delegavo naują atstovą į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą. Juo tapo Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus atstovas spaudai Darius Chmieliauskas.“

    Priminimas #1: LRT yra valstybės išlaikomas NACIONALINIS TRNASLIUOTOJAS.

    Priminimas #2: Lietuvos Respublikos Konstitucija aiškiai sako, kad religija yra atskirta nuo valstybės (tikiuosi, ką tai reiškia, suprantama visiems ir be atskiro Konstitucinio Teismo išaiškinimo).

    Pagarbiai,
    Mykoliukas Beraštis

    • Mielas Mykoliuk, gal dar paskaitykite ir LRT įstatymą – tą jo dalį apie LRT tarybos formavimą. Ir jei ką, tai LRT nėra valstybinė, ji – visuomeninė televizija.

      • Mielas Artūrai, tai, kas pasakyta LR Konstitucijoje, vienareikšmiškai reiškia, kad religija gali būti tik asmeninio pasirinkimo reikalas, ir visuomenės gyvenime religija kaip organizuotas darinys dalyvauti N E G A L I. Mes dėl šito sutariame ar ne?
        P.S. Taip, LRT įstatymo nežinau ir Jūs teisus, tačiau šios televizijos vienas iš tikslų yra šviesti visuomenę ir todėl valstybė ją iš esmės išlaiko, o kaip dabar dar deklaruoja ir generalinis direktorius, valstybė turėtų išlaikyti 100% (ir aš asmeniškai sutinku su tokia pozicija). Tai kodėl kažkokia grupuotė gali turėti joje atstovą? Logiškas klausimas?

      • Jei būtų pasakyta, kad buvo išrinktas į tarybą Darius Chmieliauskas, viskas būtų gerai. Ir jei kas pradėtų kabinėtis prie žmogaus dėl jo asmeninių pažiūrų ar įsitikinimų, jei rankos pasiektų, tokiam pats skelčiau antausį, kad nusiramintų. Bet juk dabar kalbama apie O R G A N I Z A C I J Ą, o tai situaciją keičia iš esmės.

    • romas

      Čia, Mykoliuk, yra toks klausimas: ar ta vyskupų konferencija gavo vietą LRT taryboje smurtiniu būdu, ar jai kažkas perleido teisę skirti tarybos narį. Tikiuosi, kad tas Chmieliauskas yra Lietuvos pilietis, yra visuomenės narys ir atstovauja kažkokią visuomenės dalį. Geriau būtų, kad LRT tarybos narius rinktų visuomenė tiesiogiai, kaip seimo narius, nes tam tikro aiškinimosi visą laiką kyla: tai su BNS vadovu, tai su lrytas.lt vyr. redaktoriumi, tai su vyskupų konferencija. Juk „Lietuvos rytas“ irgi ne labai visuomenę atstovauja, ar ne?

      • Auksinis kardas

        Spėju, kad lrytas atstovauja žiniasklaidos autoritetus. Karikatūriška…

      • Romai, Jūs esate puikus manipuliatorius. Sveikinu.
        R.Valatką į LRT delegavo NE „Lietuvos Rytas“, kaip ir A.Račą delegavo NE „BNS“. Tai tiesiog jų dabartinės darbovietės. Ir kaip piliečiai, jie turi teisę dirbti LRT taryboje, nepriklausomai nuo to, kur šiuo metu dirba, su kuom mylisi ir kuom tiki arba netiki. Aš galiu ir po raidelę vieną paaiškinti, jei vėl apsimestumėte, kad nesuprantate, ką aš sakau. Juk smagus žaidimas, kankinant nemigai, ar ne? :)

        • romas

          Mykoliuk, jei tą narį kažkas turi atskirti nuo LRT pagal Konstituciją, tegul atskiria. Juk čia yra grynai teisinis klausimas. O apie Valatką ir Račą aš kalbėjau tik kontekste parašymų spaudoje. Yra žmoniu, kurie įžiūri informacijos priemonių vadų dalyvavime šioje veikloje problemą, taip , kaip ir tamsta įžiūrit problemą religijos kišimesi į LRT reikalus. Aš pats suvokiu, kad LRT nariai yra paskirti pagal įstatymą, o įstatymus leidžiu ne aš, o suvereno rinkti atstovai. Todėl linkiu labiau susikoncentruoti į įstatymo kritiką :)

          • Aš pritariu, kad ir A.Račo ir R.Valatkos buvimas LRT tarybos nariais yra kaip iš esmės taip ir iš principo bloga ir netoleruotina praktika, nežiūrint, kad dabartinė teisė to nedraudžia. Tik reikia nepamiršti, kad normaliose šalyse teisė tik aprašo ir formalizuoja visuomenės normas, o ne kuria jas iš lubų ar kavos tirščių, ir jei formalizuotas aprašas neatitinka realybės, tai nafig jis iš viso reikalingas nudvėsusiu turiniu ir supuvusia forma.

      • „Čia, Mykoliuk, yra toks klausimas: ar ta vyskupų konferencija gavo vietą LRT taryboje smurtiniu būdu, ar jai kažkas perleido teisę skirti tarybos narį.“ – Primenu, Romai, kad Jūsų minima organizacija į MŪSŲ TĖVYNĘ atsivilko ir įsitvirtino SMURTINIU būdu, tai ką jau čia kažkokia visuomeninės televizijos taryba…

        • romas

          Mykoliuk, nelankau bažnyčios, bet darau prielaidą, kad tas dalykas dideliai daliai žmonių yra svarbus. Neleidžiu sau žiūrėti į tuos žmones iš aukšto ir kitiems nenorėčiau leisti. Dažnai tie, kurie kitus moko, tik sujaukia protus, bet gyvenimo geresniu nepadaro. Patariu tamstai istorijos nesmerkti. Ir aš ir Jūs este šiame pasaulyje tik dėka tų istorinių aplinkybių, kurios buvo. Taigi, tas smurtas, buvęs praeityje, yra mums abiems naudingas, nes greičiausiai mūsų protėviai nebuvo smurto aukos ir turėjo galimybę save pratęsti. Ir kas žino, gal jie buvo smurtautojai:)

          • Tai pirmyn, Romai. Susikibkime už rankų ir šuoliais per gyvenimą protėvių-smurtautojų keliais!

            Jūs vėl apsimetate nulėpausiu :) Juk kalbame ne apie mažojo žmogaus tragediją, o apie organizaciją, paremtą smurtu, grobimu ir patologiniu melu bei klastotėmis. Skirtumą jaučiat?

          • romas

            Mykoliuk, Tamkevičius tikrai nesmurtauja:) Sakykim, imam ir kaip Leninas uždarom. Ką darysim su girtuokliais, narkomanais ir kaliniais, kurie neradę jokio supratimo visuomenėje, buvo priglausti vienuolynuose? Arba su Carito senelių namais? O su Maltos ordino paramos dalijimo punktais? Ar nemokamomis valgyklomis vargšams? Visuomenėje pilna pykčio, bet priežastis jam kilti tikrai nėra bažnyčia. Tiesiog tai yra patogus išsiliejimo objektas, nes neduos atgal :) Bažnyčia mirs per artimiausius 100 ar 200 metų. Čia nepaskubinsi.

      • nerijus

        romai

        Bet Chmieliauskas paskirtas ne, kaip pilietis ( eilinis ), o kaip RELIGINIS atstovas. Tuom ir skirtumas, kad būtų transliuojamos mišios iš arkikatedros, Šiluvos atlaidų ir pan. Jo balsas, šiais klausimais, aiškus. O kieno pinigėliais retransliuojama- LRT biudžeto, o tiksliau- mūsų, o tarpe tų,kurie tikintys yra ir netikinčių. Tai, kaip galima mokėti už vienų atstovų malonumus..?
        Atsiras afroafrkietis ir nuspręs/ balsuos, kad reikia laidos su bėgimo maratonais arba „atspėk“ rep’o melodiją. Priims homoseksualą, kuris kurs laidą apie tai, ką jis nešioja ir ko nenešioja po kelnėmis ar švarku…
        Lygios teisės ir galimybės…

        Su Mykoliuku VISIŠKAI sutinku…

        • Romai,

          Henrikas Daktaras irgi mirs per maždaug šimtą metų nuo savo gimimo dienos, bet ar tai priežąstis sudėjus pamaldžiai rankas laukti? Ar dėl to nustoja galioti įstatymai? Ir mielas mano, nustokite kliedėti apie caritas ir vienuolynų teikiamą dieviškąją meilę atstumtiesiems, nes dar esu nepusryčiavęs, ir kyla skrandžio sultys iki pykinimo, nuo tokių pareiškimų. „Bratva“ irgi nešioja „pliusus“ ir aukoja labai dideles sumas vienuolynams ir bažnyčioms. Ir tie labai mielai priima. Pažudei truputį, pažaginai, apiplėšei savo tautą, bet parėmei „kastiolo“ statybas, ir kruvini pinigai tampa baltais, kaip taikos balandis. jėzaus širdis yra begalinė, o atlaidumas neišmatuojamas. aleliuja.

          • romas

            Nerijau, nepritariu mišių transliacijoms, bet čia ne į mane kreipkis. O tarybos nariai turi kreiptis į teismą, jei posėdžiuose dalyvauja nelegalių tarybos narių ir dar turi lemiamą balsą programoms. Aš esu už visuotinę pusiausvyrą visuomenėje. Žinau, kad tarybų valdžia bažnyčios ne tik kad nenugalėjo, bet ją sustiprino. Kaip pagerės viskas TV programoje, jei mišių nerodys, bet rodys „Komisarą Reksą“? Kai niekam bažnyčios nereikės, ji ir taip užsidarys.
            Mykoliuk, pasaulis labai mažai savo visuomeninio produkto sunaudoja naudingai gamtai ir žmonių visuomenei. Tuštybės patenkinimo biudžete išlaidos religijai yra mizernos. Ir religija nėra niekuo blogesnė už profesionalų sportą, pramogų arba reklamos verslą, grožio industriją ir pan.

  • Etika nėra stipriausia „uagadugu“ pusė. Gal net silpniausia. Bet atviruose Tarybos posėdžiuose, kuriuose teoriškai ir pagal įstatymą galėtų dalyvauti visi Lietuvos piliečiai, jei tik sugebėtų ateiti ir tilpti toje salytėje? Galima ir kitų narių atsiklausti.

    Čia tik toks pamąstymas. Nieko rimto.

    • uagadugu, šiaip jau tai jūsų pasiūlymas svarstytinas. Galėsiu LRT posėdyje pasiūlyti

      • pasiūlymas Račui

        O aš norėčiau BNS posėdžiuose sudalyvauti, turbūt BNS irgi gauna iš mokesčių mokėtojų pinigo?

        • tam kuris siūlo: kai susirgiste, aš galėčiau tamstos namuose pasižvalgyti, nes ligos pašalpą irgi gausite iš mokesčių mokėtojų pinigų

      • Būtinai pasiūlykite. Tūla lida tikrai tai stebės ir komentuos.

    • Anksciau LRT Tarybos posedziai buvo transliuojami per radija. Kadangi LRT Tarybos posedziai yra viesi (isskyrus uzdarus), tai juos stebeti ar/ir transliuoti gali kas nori.

  • Vaidas

    Šiaip toks klausimas iš temos apie tiesioginius valdžios mokėjimus LRTC: tai gal tegul valstybė ir filmų distributoriams tiesiai moka? (O gal neužilgo susilauksime teiginių – jeigu valstybė sumokės, tai rodysim gerus filmus – lygiai toks pat fantastinis teiginys kaip ir tiesioginiai mokėjimai LRTC). Ir už laidas, kurios kuriamos ne pačios televizijos? Tai gal valstybė ir LATGA-A’i susimoka tiesiai arba išvis atleidžia nuo autorinių mokęsčių.

    LRT gauna valstybės parama kaip transliuotojas – pradedant laidų kūryba baigiant transliavimo kaštais. Ar aš taip teigdamas klystu?

    O kas, jeigu LRTC būtų ne valstybei priklausanti įmonė? Žiūrėkite į tai, kaip į AB. Juk įstatymuose nėra skirstoma „valstybinė AB“ ir „nevalstybinė AB“.

    O gal tegul LRTC pradeda aiškinti „nemokėsime pelno mokesčio, nes mes juk valstybinė įmonė“.

    Faktas yra vienas – LRT skendi skolose (neaišku ar skolinga tik LRTC, manau, kad ne). Taigi reiktų kelti klausimą – kodėl taip atsitiko ir kas nepriėmė teisingų sprendimų, kai juos priimti buvo būtina.

    • Vaidai, jusu reakcija rodo, kad nesate isigilines i situacija.
      Situacija yra tokia – LRT istatyme yra parasyta, kad LRT laidu transliacijas is biudzeto apmoka valstybe. Valstybe specialiai laidu transliavimui atskira biudzeto eilute skiria pinigus, kuriuos LRT privalo automatiskai perleisti LRTC – ka LRT ir padaro – iki paskutinio cento.

      Problemos esme yra ta, kad valstybe is LRT reikalauja, kad ji transliuotu 18 val. per para (LTV) ir 24 val. per para (Lietuvos radijas, ir tam skiria atitinkama suma pinigu. Bet valstybine imone LRTC uz tokias transliaciju apimtis REIKALAUJA zymiau daugiau pinigu, negu jiems atskira biudzetine eilute skiria valstybe.

      Klausimas – kaip teisingai tuomet turetu pasielgti LRT? Logiskiausia butu uzdaryti daugiau laidu ir is sutaupytu pinigu padengti skirtuma.

      Visuomeninis transliuotojas nera kazkienio pelno siekianti imone. Teoriskai – visuomene (valstybe) sukuria istaiga, suformuluoja aiskius tikslus ir uzdavinius ir uztikrina tu uzdaviniu igyvendinimui tinkama finansavima. Todel kelti klausima – kodel uz LRT veikla turetu susimoketi valstybe yra neprasminga – valstybe (visuomene) moka uz visa LRT veikla.

      Yra kita problema – dar niekada Lietuvoje visuomeniniam transliuotojui nebuvo suformuluoti jokie aiskus tikslai ir udzaviniai. Kam idomu, galite paziureti, kaip jie formuluojami BBC Chartijoje ir kaip, remdamasi jais, uzdavnius administracijai formuluoja BBC Fondas (Tarybos analogas). Tai yra aiskus strateginiai tisklai, aiskus taktiniai uzdaviniai, aiskus, konstruktyvus nurodymai. Lietuvoje nei visuomene, nei LRT Taryba nieko panasaus nera pateikusi per visa LRT istatymo galiojimo laikotarpi.

      Taip pat – tada kai suformuluojami aiskus uzdaviniai – numatomas ir labai aiskus tu uzdaviniu pasiekimui reikalingas finansavimas. Gi LRT atveju galiu pateikti viena pavyzdi – Vyriausybe ipareigoja LRT pradeti transliuoti lietuviskas programas per palydova i Europa ir Siaures amerika. Tam sukuriama speciali Vyriausybes programa, pirmais metais skiriamos lesos palydovinio rysio apmokejimui. Kitais metais tos lesos (o transliacijos kainuoja apie 1 mln. litu) yra nubraukiamos is biudzeto, taciau reikalavimas transliuoti per palydova yra nepanaikinamas. Netgi jeigu LRT ir noretu nutraukti palydovines transliacijas – sutartys, Vyriausybes reikalavimu, buvo pasirasyto 3 metams i prieki ir nutraukti jas butu labai skausminga finansiskai.

      Tai stai apie ka kalba jusu taip nekenciamas Siauras – valstybe is musu reikalauja vykdyti labai daug visokiu isipareigojimu, taciau neskiria tu isipareigojimu vykdymui butinu lesu. Tuomet kyla dilema – ar atsisakyti vykdyti paskirtus isipareigojimus, ar vykdyti juos, bet klimpti i skolas. Siauras pasirinko pastari varianta. Galbut jis neteisus.

  • lv

    Tikėjausi kiek aktualiai-karštesnio ir struktūriškesnio posėdžio (reklamos etikos epizodai ar naujos laidos tikslingumo aptarimai čia tik menkavertės detalytės, kurios, panašu, suryja neproporcingai daug tarybos posėdžio laiko, palyginus su esminėmis dabarties-ateities problemomis, iššūkiais ir misija-strategija; išimtis gal tik labai svarbus pliuralizmo klausimas, kuris, panašu, taip ir nepaliko arogantiško atsikirtimo ir asmeninių išvadų/įspūdžių rato), tačiau nauji vėjai, panašu, jau tikrai pūstelėjo.
    Kita vertus, kaip ciniška yra tai, kad taryba tik dabar pradeda aiškintis, _polemizuoti_ su LRT administracija subordinacinius reikalus/niuansus, kas mano akimis reiškia tik tai, kad iki šiol ta taryba dorai taip ir neveikė; susirinkdavo, pamoralizuodavo, paklegėdavo, galvom pakraipydavo, išsiskirstydavo ir tiek. Argi ne taip?

  • LDK

    Gerb. Račai, kaip vertinate Virgio Valentinavičiaus straipsnį „Moralizavimo krizė: „Lietuvos ryto“ ir LRT simbiozė“? Ar įžiūrite atskirų LRT tarybos narių viešų ir privačių interesų susiliejimą?

  • Rytis I

    Atrodo, kad anksčiau (ir dabar) Taryba tebuvo tik formalus darinys šalia LRT vadovybės. Įdomu būtų paskaityti apie jos veiklą praeitais metais. Ir niekaip nesuprantu – Valstybės kontrolei visi skaičiai pateikti bus, o va Tarybai – ne. Kuo pirmieji „patikimesni“? Ten gi išvis beasmeninė struktūra..

    • Man idomus kitas klausimas – kaip taip atsitinka, kad LRT Taryba pati issirenka LRT Generalini direktoriu, patvirtina jo komanda – ir paskui pradeda atvirai su ta komanda konfliktuoti. Visalaik, kiek atsimenu, LRT Taryboje vyksta nuolatinis konfliktas su administracija. LRT Tarybos nariai keiciasi gana retai, administracijos keiciasi nuolat, bet kas nesikeicia – LRT Taryba nuolat nesutaria su administracija ir administracija yra visada bloga, visada viska daro blogai ir yra, pasiklausius sio diskusijos, patys didziausi nusikalteliai ir vagys.

      Tai mielieji – galbut LRT Taryba nors viena karta per daugeli metu galetu issirinkti Generalini direktoriu, kuriuo pasitiketu, kurio sprendimus gerbu, su kuriuo galetu normaliai bendrauti ir siekti rezultatu?

      Tai jeigu Siauras yra tokia rakstis Tarybos subinej, taigi paimkit ir pakeiskit. Stai, Arturas, galetu jau kitame posedyje – po dvieju savaiciu – oficialiai pateikti pasiulyma pareiksti nepasitikejima dabartine administracija. Ir tuomet butu aisku – arba Taryba pareikstu pasitikinti Siauruseviciumi ir tuomet galetu toliau ramiai su juo dirbti, arba nusalintu taip visiems kliunanti Siaura ir issirinktu vadova, kuriuo galetu pasitiketi.

      Tai kam dabar tiek dergtis ir drabstytis purvais, kai yra normalus civilizuotas sprendimo budas?

      • Mielas Bunnie, nei purvais drabstausi, nei ką nors dergiu. A.Siaurusevičiaus nerinkau, o kad galėčiau teikti pasiūlymus dėl nepasitikėjimo, man reikia informacijos, kurią ir stengiuosi gauti. Viena tai, kad man nepatiko „Spaudos klubas“, „Redakcija“ ar „Paskutinis klausimas“ nėra pakankamas argumentas, nes suprantu, kad yra žmonių, kuiems šios laidos patiko. Kita vertus, pats žiūrėjau „Triumfo arką“ ir „Lietuvos balsus“ ir džiaugiuosi, kad tokių projektų LTV yra. Jei atsirastų Dzin ar TV Antis, abejonių nebūtų.

      • Regis

        Bunnie žvelkite plačiau. Vyksta plataus mąsto valymas (apsivalymas) nuo ne savų žmonių. Prezidentūra, Seimas, ministrai ir t.t. A.Siaurusevičius ne paslaptis kieno grupei tariamai priklauso. Todėl tik laiko klausimas kaip, kokiu būdu jis bus iškrapštytas. Ar vienaip, ar kitaip tai įvyks. Tada paskui jį pajudės ir neįtinkantys žurnalistai ir su jais jų rengiamos laidos. Tas spaudimas dėl transliacijų nutraukimo tai vienas iš būdų kelti įtampą, įsitikinęs, kad bus ieškoma ir kitų kritinių taškų. Žodžiu, visa problema personalijose.

        p.s. Artūrui: „jau viešai esu sakęs, kad žiūrint į praėjusių metų LRT rezultatus (pajamos +10 proc., sąnaudos -25 proc., investicijos 3,3 kartus mažesnės nei prieš metus, galutinis rezultatas 6,5 mln. litų nuostolių) kyla pagrįstų abejonių dėl valdymo efektyvumo. Bet kuriame versle tokius rezultatus akcininkams pristačiusiam vadovui tikriausiai būtų pasakyta “atia”.“ Šiaip keista girdėt dar gi iš vadovo kitos įmonės, kad visuotinės krizės metu iš bendrovės kuri dalį pajamų gauna iš reklamos tikimasi geresnių rezultatų. Taip mąstant Lietuvoje ir kitur įmonių vadovai matyt masiškai turėtų būt metami į gatvę…

        p.p.s. tie kurie nori tikrai gerai suprasti kas ties LTV vyksta siūlau gerai panagrinėti „skydinės“ istoriją ir pasižiūrėt kas kaip tuo metu kalbėjo. Turiu omeny tiek konkrečius žmones, tiek ir tv laidas, interneto portalus ir t.t. Suprasit kiek priešų turi A.Siaurusevičius. O tada bus aiškesnė dabartinė padėtis.

  • Linas

    turėčiau tik vieną pastabėlę gerb.A.R.Valdymo efektyvumas versle,atnešantis nuostolius,mano galva,ne visiškai tas pats,kas vadovavimas LRT.Kažkiek verslo elementų čia neabejotinai yra,bet ne tik.Visiškai sutinku,kad toks kardinalus finansavimo mažinimas,koks numatytas 2010m.plane,veda į visišką chaosą,čia nebesusitvarkys ne tik generalinis,bet ir visa taryba,kaitaliok abudu kiek nori.P.S.Dėl administracijos ir kt.atlyginimų.Skelbk kaip nori – ar tarybos nariams,ar internete,ar spaudoj – kiek žmonių bus,tiek bus ir nuomonių – vieniems aiškiai atrodys,kad mokama per daug,kitiems – kad kaip tik,dar kitiems,kad per mažai.Netikiu,kad čia kažką nuveiktų Valst.kontrolė.Vėl bus rasta begalė pažeidimų,siūlybų bausti,o ką daryti – apie tai nė mur mur.(suprask,ne mūsų kompetencija).Siūlau LRT iš viso uždaryti.

  • Liūdnas tėtis: ar yra mūsų šalyje nors viena valstybinė institucija, kurioje yra tvarka?

    • Rytis I

      Kažkodėl prisiminiau „Valstybės žinias“. Kažkas panašaus. O kad lėšos išeina „per kitą galą“, tai va šiandien lrytas rašo apie sunkias policijos darbo sąlygas – prisiminiau nemažai turbūt kainavusį praeitų metų klipuką, pagal kurį tikrai nepasakytum, kad jiems taip blogai (sorry už offtopic):

  • lida

    Vienas tarybos narys išvadino bepročiu. Kad ne visišku – paguodžia. Ar bent toks ne vienas :)
    Interesų konfliktas su ne konkurentu (A.R.) ELTA netruko išlysti.

    • lafa

      Lida,
      Lindo, lenda ir lysti?! Ajajai, laikas pavaryti vadovėlį..

  • kvazimodas is vidaus,

    Aciu, Arturai. Matau, kad esat visai neblogai informuotas kas vyksta LRT viduje. Bet vis tiek nepatiriat to darbuotoju nepasitenkinimo dabartine valdzia ir visisku nesiskaitymu su darbuotojais. Apie profesionaaluma atejus naujiems vadovas net nekalbu. Butinai issireikalaukit „komercines paslaptis“, nes sklando..oi kokios sumos…

    • kvazimodai, jei turi kokiu nors konkreciu klausimu – uzeik, parodysiu visas sumas.

      • Bunnie, o galima aš užeisiu. Pasakykit kur.

      • kvazimodas is vidaus,

        SU malonumu uzeisiu.

  • liudininkas

    Ačiū gerb.A.R. už šitą rašinėlį. Tik nesupratau, ar laiko mažai turėjote, ar sąmoningai žaidžiate pateikdamas nepilną informaciją savo bloge.

    • liudininke, tai pateikite tą pilną informaciją. Ir, jei nesunku, pasirašykite. Bet jei labai baisu, galite ir anonimiškai – svarbiausia, kad sąžiningai ir nežaisdamas. Pirmyn.

  • Patikslinsiu – kodel norima, kad Vyriausybe tiesiogiai atsiskaitytu su TV bokstu del LRT programu transliacijos. Esmine problema – finansavimas LRT programu transliacijoms yra skiriamas atskira biudzeto eilute. Pinigu is tos eilutes negalima panaudoti niekam kitam, tik automatiskai pervesti TV bokstui uz transliacijas. PROBLEMA yra ta, kad Vyriausybe LRT programu transliacijoms toje eiluteje skiria ZYMIAI maziau pinigu nei reikalauja TV bokstas (LRTC). Del to susidaro didziule skyle, kuria reikia kazkuo uzkamsyti. Dabar yra uzdarinejamos laidos, kad LRT galetu susimoketi uz tu laidu transliavima. Tam, kad LRT butu pajegi susimoketi uz laidu transliavima 2010 metais, reikes uzdaryti VISAS laidas. Todel ir kyla IDEJA – tegu Vyriausybe tiesiogiai sumoka TV bokstui uz LRT programu transliacijas ir tegu patys gincijasi, kokias tarifais tai reikia daryti. Nes LRT funkcija – kurti laidas, o transliavimu pagal istatyma uzsiima LRTC, o ta transliavima – pagal LRT isatatyma – pilnai finansuoja Vyriausybe. Siuo metu Vyriausybe si istatymo punka grubiai pazeidineja, o kalta del to lieka LRT.

    • Bunnie, leisiu sau pastebėti, kad apie VISŲ laidų uždarymą jūs šiek tiek perdedate…Nebent mano žinios apie mokestį už translaicijas yra visiškai klaidingos: o jos sako, kad mokestis LRTC kitais metais pačiu blogiausiu atveju sudarytų apie penktadalį viso LRT biudžeto

      • Teisingai. Bet kadangi reikia islaikyti MILZINISKA LRT aparata, laidu kurimui biudzeto dalis lieka SMARKIAI mazesne, nei, pvz. tu paciu laidu kurimui. Pagal tai, kiek kas realiai kainuoja, netgi uzdarius visas laidas, visa LTN ir neperkant jokios uzsienio produkcijos, nepavyks sutaupyti tiek, kiek pagal prognozes mazes biudzetas.

  • simsim

    http://www.rtk.lt yra duomenys apie transliuotojų pajamas. Pernai visi TV kanalai (be LTV ir PBK) surinko nepilnus ~200 milijonų litų pajamų. Lietuvoje jūsų žiniai yra 40 TV transliuotojų. Žinoma, tai tik spėjimas, bet LNK ir TV3 biudžetas per metus galėtų siekti po 40-50 milijonų litų (šiemet matyt bus 40-50 mil), iš kurių susimoka ir už siųstuvus. Tad esu daugiau nei tikra, kad problema yra ne pinigai, o valdymas.

    • Butu gerai, jeigu tuos spejimus kas nors patvirtintu. Mano ziniomis, dideles komercines televizijos biudzetas Lietuvoje siekia apie 80-90 mln. litu.

    • simsim, jūs spėjate neteisingai. LNK ir TV3 atsiriekia apie 70-80 proc. visų TV pajamų.

      • austras

        Artūrai, vat Jūsų asmenine nuomone, ar tai yra normalu, kai eilinės dienos eilinis vakaras su LNK ir TV3 vyksta vis ta pačia tvarka. Kad šioje šalyje nėra svarbesnės naujienos už Zvonkų tragikomediją, Zvonkės „muziką“, Paksaitės vaiko gimtadienį, Radžio ir Merūno „dvikovą“ ir t.t. Ar tai normalu, kad šios „dvikovos“ pagrindinis herojus tampa Seimo pirmininku?Ir galiausiai visa tai „atsiriekia apie 70-80 visų TV pajamų“. Ar tai normalu?

      • simsim

        A.R., 70-80% iskaitant ir „dukterinius“ kanalus? Net jei tai 80% siemet, ivertinus rinkos kritima, LNK ir TV3 vidutiniskai susirinktu po 60 mio litu. Kad LTV susirinktu toki pati biudzeta, tereikia „prisidurti“ 30 mil. litu, nes kitus gauna ant lekstutes. kaip tokiom eksliuzyviom salygom galima verkti, kad ‘nera pinigu’ – nesuprantu. apie „meninini“ laidu turini nediskutuosiu, bet is finnasines puses tikrai netikiu, kad pvz. „teises zinoti“ parengimas kainuoja brangiau nei laidu a la supertortas ir panasios nesamones.

  • Pradedu suprast, ką turėjo mintyje Sakadolskis, kaip sakė, jog taryba impotentiška. Paprašai vieno, prižada, kad kitame posėdyje bus, bet nėra ir taip tęsiasi ir tęsiasi. Kokios čia Eltos kainodaros paslaptys? Kaip suprantu konkurso neskelbė paslaugoms pirkti? Aš už visišką viešumą, nereikia man tų kamerų posėdžiuose, kaip siūlo uagadugu, bet kad būtų pateikti visi skaičiukai, kur padėti pinigai centų tikslumu. Jei tai kenktų LRT komercijai, tuomet reiktų svarstyti apie visišką subsidijavimą.

  • Pritariu rtūrui, kad Opus3 ar Klasikos uždarymas, taip pat kalbos apie LTV2 uždarymą – nesąmonė. taip galima nebent spausti valdžią, kad pinigai nebūtų drastiškai mažinami. tačiau jų kaštai ir kaina, matyt, visiems aišku, kad neduos to efekto, o praradimas bus didelis. Todėl taupyti, jei reikės (o taip ir bus), LRT privalės. Mano įspūdis toks, kad ir Artūro atsiradimas ir tpač Administracinės komiisjos veiklaos pradžia (tik šiemet jį įkurta ir pradėjo darbą), įnešė daug gaivaus vėjo. ne vsiaks sklandu, ebt vakarykštis posėdis pastųūmėjo nemažai klausimų į priekį. Tikiu, kad jei taip ir toliau, galiam bus matyti šiokį tokį proveržį.

    • Musė

      Komentaras pašalintas A.R. Nes ne į temą:)

  • nerijus

    Artūrai
    Jei prakalbote apie pakalusimą, jog būtų galima retransliuoti posedžius, tai…
    Ar nevertėtų įteisinti, jog posėdžius galėtų stebėti ir žmonės ( išskyrus atvejus, kai sprandžiami „slapti“ klausimai). Juk, miestų ir mietselių tarybos yra nacionalinės, kaip ir LRT taryba?
    Būtų išgirstos ir išklausomos įvairios nuomonės/ pamastymai/ pasiūlymai.

    Be to…Šiandien Vilniaus savivaldybėje Tarybos posėdis. Apsilankykite, kas turite galimybę ir noro :)
    Aš turiu noro/ galimybę, tad, sudalyvausiu :)

    • Nerijau, LRT Tarybos posedziai yra viesi. Dalyvauti viesuose posedziose niekam nera uzdrausta.

      • Gerbiamas Bunnie,

        matosi, kad Tamsta esate insaideris toje LRT.

        Jūsų pateiktas paaiškinimas dėl biudžetinio finansavimo apimties ir LRTC teikiamų paslaugų kainos skirtumo problemos man, labai tolimam nuo tų reikalų žmogui skamba lyg ir įtikinamai.

        Bet gal tuomet galite paaiškinti tokį niuansą – LRT nėra biudžetinė įstaiga, kuri vykdo tiek veiklos, kiek gauna biudžetinio finansavimo – ji, jei neklystu, turi VšĮ statusą ir jai yra leista užsidirbti papildomų pajamų iš reklamos ir kitų paslaugų, kurios čia buvo minėtos.

        Logiška būtų manyti, kad šiomis lėšomis ir turėtu būti dengiamos būtinos LRT funkcionavimui išlaidos, t.y. tos LRTC paslaugos, kurių finansavimas nepadengiamas iš biudžeto?

        Ar galite paminėti jei ne tikslias sumas (LRT metinių pajamų iš reklamos ir kitų paslaugų bei tą skirtumą tarp gaunamo biudžetinio finansavimo ir LRTC išrašomios sąskaitos), tai bent tų sumų santykius?

        Ta prasme, išsklaidykite neįsigilinusiam pašaliečiui kylanti įtarimą, kad LRT pajamos nukeliauja kažkur kitur, o ne bazinių paslaugų apmokėjimui?

        • Arturas tuos skaicius mate Tarybos posedyje. Tiksliai pasakyti negaliu, bet skirtumas tarp sumos, kuria programu transliavimo apmokejimui skiria valstybe ir sumos, kurios uz programu transliavima reikalauja LRTC yra apie pora milijonu litu.

          Taip pat reiktu nepamirsti, kad LRT daugiau kaip milijona litu, Vyriausybes nurodymu, moka palydovinio rysio tiekejams uz transliacijas Europoje ir JAV. Bet tam valstybe pinigu neskiria – tai vienas is pavyzdziu, kur nueina is reklamos uzdirbti pinigai.

          Kitas dalykas – valstybe niekada pakankamai nefinansavo ir laidu kurimo, todel didele laidu kurimo/gamybos kastu dalis yra finansuojama irgi is reklaminiu lesu. Stai, pavyzdziui tarp laidu, kurios yra finansuojamos is komerciniu lesu yra tokios laidos kaip „Triumfo arka“.

          Trecias dalykas – visas LRT ukis, kurio, tokio didelio, LRT tikrai nereikia. Pasatai yra seni, ju energetines sanaudos yra milziniskos. LRT gal butu linkusi dideles to ukio atsisakyti, taciau jo niekas neima. Turto fondui neisiulysi. Cia, be viso kito, patenka ir tokie prabangus irenginiai, kaip sovietine pozemine televizija Nemencineje. Visu situ paveldetu dziaugsmu islaikymas kainuoja milziniskus pinigus.

          Ketvirtas dalykas – visas likes LRT aparatas, iskaitant ir technika, ir zmones. Nepaslaptis, kad didele dalis darbuotoju, darbo staza LRT skaiciuojanciu po 30-40 metu yra objektyviai nepajegus prisitaikyti prie siuolaikines televizijos reikalavimu. Kol kas administracija buvo linkusi saugoti vyresnio amziaus zmones, nes ismesti i gatve jie tikrai jokio darbo nerastu.

          Daznai LRT biudzetas lyginamas su komercinemis televizijomis. Lygindami nepamirskite, kad LRT, tai ne tik LTV kanalas. Tai 3 TV kanalai (LTV, LTV2 ir LTV World) ir 3 radijo kanalai (Lietuovs radijas, Klasika ir Opus3). O biudzetas visiems – vienas ir tas pats. LRT yra reikalaujama, kad savo 6 turimais kanalais ji transliuotu analogiska ir net didesne (palydovines transliacijos)apimtimi, kaip kad ta daro komerciniai transliuotojai, bet lesu tam valstybe skiria bent 40% maziau, nei pvz. TV3 turi vienam pagrindiniam ir vienam nykstukiniam kanalui islaikyti.

          Be jokios abejones, LRT masina veikia neefektyviai. Labai neefektyviai. Taip buvo visada. Tik augimo ir pertekliaus metais to nesimate. Dabar yra puiki galimybe visa ta uki radikaliai pertvarkyti, bet tam butini du dalykai – 1) Kad valdzia noretu, jog Lietuva turetu stipru ir nepriklausoma visuomenini transliuotoja; 2) Kad prasidetu konstruktyvi ir geranoriska (ne tokia, kokia ziniasklaidoje dominuoja dabar) diskusija, su aiskiu tikslu – ne susidoroti su viena ar kita asmenybe, bet sukurti geresni, efektyviau veikianti ir visuomenes interesams realiai atstovaujanti visuomenini transliuotoja.

          • Gerbiamas Bunnie rašo:

            Be jokios abejones, LRT masina veikia neefektyviai. Labai neefektyviai. Taip buvo visada. Tik augimo ir pertekliaus metais to nesimate. Dabar yra puiki galimybe visa ta uki radikaliai pertvarkyti, bet tam butini du dalykai…

            Ką gi, negaliu nesutikti su šia Jūsų mintimi.

            Tik visgi neįsigilinus nėra aišku:

            kodėl LRT vadovai vietoje to, kad imtusi ryžtingų priemonių mažinti sąnaudas ir atsikratyti tų griozdų bei optimizuoti personalą ar bent jau viešai, įkyriai ir primygtinai reikalauti leidimo ir sąlygų tai daryti iš valdžios, pasirinko kitą kelią – tiesiog patyliukais nemokėti LRTC dalies mokesčio už teikiamas paslaugas?

            Kažkoks keistas ir neperdėm toliaregiškas vadybinis sprendimas? Bent jau iš šalies žiūrint…

            P.S. Dėkui Jums už Jūsų išsamius atsakymus. Jūs tikrai neblogai atstovaujate to LRT interesus interneto erdvėje.

        • Nera tikslu teigti, kad nuspresta „palyliukais nemoketi LRTC dalies mokescio“. Derybos su LRTC vyksta nuo praejusio rudens, jose dalyvauja ir Susisiekimo ministerija, ir abi suinteresuotos puses. Kadangi derybiniu poziciju suderinti, kaip matome, nepavyko, butu ismintinga kreiptis i teisma. Kodel LRTC i teisma kreiptis nenori – sunku pasakyti.

          O kodel LRT administracija nesiima esmines LRT restrukturizacijos, sunku pasakyti. Tikriausiai turi rimtu priezasciu, kuriu as nezinau.

  • johnis

    Gerb. A.R. uzsimine jog nebutu etiska atskleisti LRT darbuotoju algu.
    Musu visuomeninis transliuotojas yra labai dar jaunas, todel nieko tokio turbut jei ziuretume i ilgesnes tradicijas turincias televizijas. Manau jog daugelio pasaulio salyse yra pavyzdys BBC. Visu pirma mokama ne iz biudzeto o yra renkamas abonento mokestis is tu kurie turi televizoriu(nesvarbu ar ziuri bbc laidas). Tad manau kad cia slepiasi ir psichologija- kuomet as moku tiesiogiai tai ir atsakomybe jauciu didesne.
    Del algu paviesinimo- BBC yra paviesinusi algas ir direktoriu ir laidu vedeju. Tai normali praktika. Jei tu tarnauji visuomenei(siuo atveju jos islaikomoje tv) tai normalu kad visuomene gali zinoti kur yra isleidziami tie pinigai. Jei tu nori gyventi pasislepes tuomet normalu jog eitum dirbti i privacias strukturas- tikrai nezadu kovoti kad zinociau kiek uzdirba mano aponentas is fabriko kaip darbu vykdytojas, bet kas liecia mokesciu moketoju islaikoma subjekta tai yra visiskai atskiras reikalas.
    Ir dar kas man patinka BBC. Yra tokia laida kuri galima sakyti skirta kritikuoti kitas laidas pacioje bbc. I sia laida zmones skundziasi, kritikuoja, palaiko ir pan. Todel kiekviena savaite pranesama apie ivykusias tos savaites laidas, kokie atsiliepimai, kiek gauta skundu, kaip svarstyta posedyje viena ar kita laida, kokios nuobaudos ar paskatinimai skirti, kodel viena ar kita laida buvo netinkama visuomeniniui transliuotojui ir pan.Siulyciau tokia laida tureti ir LRT jei jau jauciamas pacios televizijos subrendimas o taip pat jei yra visuomene pribrendusi.

  • http://www.lrt.lt/site.admin/Editor/assets/LRT%20tarybos%20ataskaita%20uz%202008%20metus.doc

    cia LRT ataskaita, su visais finansais ir, kaip dabar madinga sakyti – „propaganda“. Galbut kas nors, diskusijos delei, nepatinges perskaityti.

    • Rytis I

      …Tai visdėlto Taryba tvirtino biudžetą, tinklelį ir visus einamuosius klausimus? (blogai, bet skaičiau tik porą minučių) Ar tvirtino „nematydami“? Ar tai tik „bendrais bruožais“? Dar vienas klausimas kyla – visdėlto įgaliojimų pasidalijimas tarp tarybos ir generalinio. Atrodo čia atvejis, kai antklodė tampoma į savo pusę, taryba užsiima smulkmeniškom tinklelio problemom o generalinis sprendžia globališkai.. Na, gal čia mano įspūdis.

      • Skeptikas

        Istatyme surasyta, kad Taryba „nustato LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus“…

  • Taigi finansinės dalies čia tik keletas puslapių. Jei būtų detalesnis balansas tuomet įdomu.

    • Patikslinsiu – finansines ataskaitos, iskaitant aiskinamuosius rastus yra daugiau kaip 30 psl.

  • Slyvanosis

    Mielas Artūrai,
    perskaitęs jūsų įspūdžius iš antrojo LRT tarybos posėdžio, darkart suabejojau, ar Lietuvoje vadovaujamasi įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Ir ne vien dėl to, kad „LRT administracija ignoravo praėjusio LRT tarybos posėdžio įpareigojimą pateikti šiam posėdžiui detalius paaiškinimus, kaip ketinama panaudoti planuojamą imti paskolą.“
    Palukštenęs pagrindinius dokumentus – LIETUVOS NACIONALINIO RADIJO IR TELEVIZIJOS bei VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ įstatymus, reglamentuojančius teisinius LRT veiklos pagrindus, supratau, kad poįsatyminiai aktai dar vis papročių teisės stadijoje.
    Prisipažinsiu: niekur neradau LRT įstatų – dokumento, kuriuo viešoji įstaiga (šiuo atveju – LRT) vadovaujasi savo veikloje. LRT taryba įstatus tvirtina ir juos, mano supratimu, turėtų paskelbti atitinkamame http://www.lrt.lt/taryba/ skyrelyje. Gal pasufleruotumėte, kur tuos įstatus rasti? Juose turėtų būti konkrečiau apibrėžtos administracijos kompetencijos ribos, finasų panaudojimo taisyklės ir kitos įstaigos veiklos tvarkos.
    Pagal LRT įstatymą, šios VšĮ steigėjas ir vienintelis dalininkas yra LR Seimas, dalininkų visuotinio susirinkimo funkcijos pavedęs LRT tarybai. Taigi, LRT taryba yra aukščiausias VšĮ organas. Tačiau taryba nėra VALDYMO organas. Vienasmenis VALDYMO organas yra generalinis direktorius. Vaizdžiai tariant, taryba yra smegenys, o direktorius yra liežuvis.
    Sekdamas LRT įstatymo nuostatomis, galiu pasakyti, kad ne tarybos reikalas spręti, ar kreiptis direktoriui į teismą dėl LRT vardu sudaryto sandorio sąžiningumo. Sandorių sudarymas ir jų ginčijimas teisme yra direktoriaus kompetencijos, apibrėžtos 13 įstatymo straipsnyje, klausimas. Todėl nenusiminkite, kad kuris tai tarybos narys jus pavadino bepročiu. Siaurusevičius gali nepaisyti papročių teise (bet ne įstatymo) grįsto tarybos nutarimo ir savo galva nuspręsti, ar bylinėtis su LRTC.
    Dar noriu (tikėdamas jūsų drąsa ir ryžtu) pasiūlyti išsiaiškinti, kas yra LRT Administracinė komisija. Šis darinys yra kolegialus ne organas (žiūr. LRT įstatymo 9 str. 1 d.), sudarytas iš 5 narių, vadybos ir (ar) finansų specialistų (11 str.). Bet VšĮ įstatymo 9 str. 6 d. parašyta: „Už veiklą viešosios įstaigos kolegialiuose organuose šių organų nariams neatlyginama, jei viešosios įstaigos įstatuose nenustatyta kitaip.“ Ar LRT Administracinės komisijos nariai dirba už dyką, iš entuziazmo?
    Gal būt didžioji dalis man nesuvokiamų dalykų, kuriuos išdėsčiau, išaiškėtų (taip pat ir teisinis jūsų 699,20 litų honoraras už dalyvavimą tarybos posėdyje (ginkdie nepavydžiu)), jei viešojoj erdvėj atsirastų LRT įstatai.
    P.S. Atleiskit už „nūdną“ komentarą, bet stengiausi vardan tos…

  • a

    Štai ką LRT oficialiai išsiuntinėjo ketvitadienį po darbo (derinimas ilgai truko?).

    Beje, p. Artūrai, kaip jūs vertinate LRT pranešimus apie neįtikinėtinai puikiai patvirtintą LRT ataskaitą Seimo Švietimo komitete? ir lrt.lt rašo http://www.lrt.lt/news.php?strid=5112715&id=5288445 , ir Panorama skelbia, kad tokio vienbalsio komiteto rezultatų ankstesniais metais nebuvo…

    ir matyti, jog LRT bei jos valdzia dirba gerai kaip niekad (visi vienbalsiai taip sako juk), tik va valdžia per mažai pinigų duoda šiems šaunuoliams…

    Rugsėjo 22 d. įvyko Lietuvos radijo ir televizijos tarybos posėdis.Posėdžio dienotvarkė: diskusija apie LRT misijos vykdymą, svarbiausias laidas ir aktualius įvykius, LRT biudžeto vykdymas, finansinė padėtis ir siūlymai, kaip ją gerinti, LR Seimo švietimo ir mokslo komiteto kreipimosi į LRT tarybą svarstymas ir nutarimo priėmimas, einamieji reikalai.

    Taryba nutarė Lietuvos radijo programos tinklelio svarstymą nukelti į kitą posėdį.

    Posėdžio pradžioje pristatytas naujas LRT tarybos narys Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus atstovas spaudai Darius Chmieliauskas. D. Chmieliauską į Tarybą delegavo Lietuvos vyskupų konferencija vietoj atsistatydinusio žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyriausiojo redaktoriaus Sauliaus Drazdausko.

    Diskusijos apie LRT misijos vykdymą, svarbiausias laidas ir aktualius įvykius

    Trumpai buvo aptartas LRT tarybos nario Artūro Račo ir LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevčiaus susitikimas Prezidentūroje. Į susitikimą taip pat buvo pakviesta Tarybos narė Auksė Balčytienė, tačiau jame nedalyvavo. Tarybos vicepirmininkas Alvydas Jokūbaitis išreiškė nusistebėjimą, kad apie kvietimą į Prezidentūrą net nebuvo informuotas LRT tarybos pirmininkas.

    Diskusijose buvo aptartas klausimas, kaip ir kokia informacija apie LRT finansinius duomenis pagal galiojančius įstatymus gali būti prieinama Tarybos nariams. Nutarta šį klausimą pavesti išsiaiškinti juristams.

    Dainius Radzevičius iškėlė klausimą, ar Lietuvos televizijos laidos „Legendos“ vedėja Aistė Stonytė nepažeidė žurnalisto etikos, nusifilmuodama reklaminiame klipe. LRT vadovai informavo, kad žurnalisto etikos kodeksas yra įteisintas LRT ir žurnalistų darbo santykiuose ir žurnalisto etika šiuo atveju pažeista – Aistė Stonytė bus įspėta.

    Artūras Račas išreiškė nuomonę, kad Ritos Miliūtės laidoje „Teisė žinoti“ neprofesionaliai į lietuvių kalbą buvo verčiamas interviu su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka. Pasak A. Račo, laida turėjo būti dubliuota subtitrais. Tarybos nariai ir LRT vadovai pritarė šiai nuomonei. Rimvydas Valatka priminė, kad dar anksčiau LRT taryba yra priėmusi sprendimą, kad ir per Lietuvos televiziją rodomi filmai turėtų būti dubliuojami subtitrais.

    Eglė Pranckūnienė pasidomėjo, kodėl Lietuvos televizijos žurnalistės Ritos Miliūtės interviu su Baltarusijos prezidentu A. Lukašenka dalyvavo ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas. Taip pat Tarybos narė klausė, kodėl LRT generalinis direktorius dalyvavo susitikime su komercinių televizijų vadovais. LRT vadovybė paaiškino, kad žurnalistus, kuriems duos interviu, rinkosi A. Lukašenka ir Baltarusijos ambasada Lietuvoje, o Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su žiniasklaidos vadovais A. Siaurusevičius dalyvavo Prezidentūros kvietimu.

    Eglė Pranckūnienė užmezgė diskusiją apie Lietuvos televizijos direktoriaus Rimvydo Paleckio viešus atsakymus į Europos Parlamento nario Leonido Donskio viešai pareikštas mintis apie LRT. Auksės Balčytienės nuomone, Leonido Donskio žodžiuose apie nuomonių įvairovės LRT mažėjimą gali būti tiesos. Tarybai buvo atsakyta, kad kai apie LRT viešai kalba politikas – su juo viešai diskutuojama. Savo ruožtu LRT nesivels į diskusijas su dienraščiu „Lietuvos žinios“ ar naujienų portalu http://www.alfa.lt .

    Rimvydas Paleckis teigė, kad „Lietuvos žinių“ žurnalistai po publikacijų jam skambina ir atsiprašo. Tą patvirtino posėdyje buvęs „Lietuvos žinių“ žurnalistas Marijus Širvinskas – jo vardu ir pavarde pasirašytame straipsnyje buvo daug to, ko jis pats nerašė.

    Auksės Balčytienės teiginį apie nuomonių įvairovės mažėjimą LRT vadovybė paprašė pagrįsti faktais.

    LRT finansinės padėties ir jos gerinimo svarstymas

    Taryba išklausė LRT administracinės tarybos pirmininko Lino Gusarovo pranešimą, kuriame jis pateikė komisijos siūlymus dėl konflikto su LRTC ir LRT finansinės padėties bei jos gerinimo.

    Komisija rekomendavo Tarybai inicijuoti, kad būtų siekiama skaidrios LRTC kainodaros, o šios akcinės bendrovės finansavimas iš biudžeto vyktų tiesiogiai, o ne per LRT srautus – paliekant tik apmokėjimą už reklamos transliavimą .

    Tarybos vardu kreipiantis i Vyriausybę ir kitas valdžios institucijas, siekti, kad būtų nustatyta nauja skaidri ir gal net visiems kanalams aiški LRTC įkainių skaičiavimo metodika.

    Aptariant LRT finansinę padėtį ir jos gerinimą, administracinė komisija pasiūlė:

    – rekomenduoti administracijai parengti atlyginimų mažinimo planą taikant proporcinio/progresyvinio mažinimo sistemą, uždarbį skirstant į kelias grupes;

    – nuolat kylant klausimų dėl konkrečių asmenų atlyginimų dydžio, paprašyti LRT teisininkų pateikti vienareikšmišką išvadą dėl galimybių susipažinti su šia informacija Tarybos ir komisijos nariams;

    – rekomenduoti administracijai parengti iki 30 proc. darbuotojų atleidimo planą;

    – rekomenduoti administracijai išnagrinėti ir pateikti įsigytų ir įsigyjamų programų rentabilumo rodiklius.

    Vėliau uždarame posėdyje Tarybos nariams buvo pristatyti finansiniai LRT veiklos rodikliai.

    Po klausimų ir aptarimų Tarybos nariai įpareigojo administraciją po trečio 2009 metų ketvirčio pateikti smulkesnius duomenis – tada įvyks dar vienas aptarimas šia tema.

    Kreipimasis į LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą

    LRT taryba, vykdydama LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2009-09-16 sprendimą, apsvarsčiusi AB Lietuvos radijo ir televizijos centro 2009 m . rugsėjo 11 d. raštą Nr.4A-244/2.5-6 ,,Dėl televizijos programos LTV perdavimo (siuntimo) paslaugų tiekimo sustabdymo“ nutarė:

    1. Nepritarti LRTC pozicijai dėl LRT skolų nutraukti LTV ir LR laidų transliavimą, kaip neadekvačią priemonę spręsti ginčą;

    2. Prašyti Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybą nustatyti aiškią LRTC į kainių skaičiavimo metodiką visiems radijo ir televizijos kanalams;

    3. Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, vykdant LRT visuomeninio transliuotojo funkcijas, lėšas už LRT radijo ir televizijos programų perdavimą skirti tiesiogiai AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui.

  • Slyvanosis

    Dar šiek tiek žibalo…
    O kodėl LRT tarybai, vadovauantis ta pačia logika, kaip ir dėl LRTC paslaugų finansavimo iš valstybės biudžeto už programų perdavimą, nepaprašyti Seimo ir Vyriausybės finansuoti LEO.lt (tiksliau – RST) už LRT sunaudojamą elektros energiją? Kodėl nesikreipti į Vilniaus savivaldybę, kad sumokėtų už šildymą ir šiukšlių išvežimą?
    Bet gi LRT įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta: „LRT skiriamos lėšos Lietuvos Respublikos valstybės biudžete nurodomos atskira eilute. Už LRT programų siuntimą iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos nurodomos atskiroje programoje.“
    Žvilgt į 2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO įstatymą, o ten 1 priedėlio dalyje „Asignavimai“ LRT įrašyta į ŠVIETIMO, KULTŪROS BEI MOKSLO ORGANIZACIJŲ pogrupį (skirta 44 616 klt), tačiau specialiųjų valstybės finansuojamų programų sąraše įstatymo tvirtintojai už LRT programų siuntimą skirti lėšų iš valstybės biudžeto pamiršo…
    …o gal aš įstatymų nesuprantu?

  • pasvarstymui

    Man, pavyzdžiui, atrodo kad Valatka, Račas ir gal net iš dalies Radzevičius yra tarybos nariai, kuriems LRT žurnalistų atlyginimus sužinoti gali rūpėti dėl to, kad jie (vieni kaip vadovaujantys asmenys, Radzevičius kaip žurnalistas) dalyvauja toje pačioje žurnalistų darbo rinkoje.