Artūras Račas

…Pradėsiu nuo to, kad vienas LRT tarybos narys mane išvadino bepročiu. Už tai, kad LRT ir LRTC ginčą pasiūliau spręsti teisiniu būdu, tai yra, LRT administracijai kreipiantis į teismą, kad ten įrodytų, jog ankstesnių LRT vadovų pasirašyta sutartis ir joje numatytos sąlygos (įskaitant tarifus už LRT transliacijas) yra nesąžiningos.

Nors taryba balsavo prieš šį pasiūlymą, vis dėlto nemanau, kad esu visiškas beprotis arba toks LRT taryboje esu ne vienas, na, bent jau sprendžiant iš balsavimo rezultatų.

Ką gi, ateitis parodys, ar LRT ir LRTC ginčą dėl skolos ir jos dydžio bus galima išspręsti be teismo. 

O kol kas pritariu siūlymui, kad už visuomeninio transliuotojo visuomenines transliacijas LRTC butų mokama ne per LRT, o tiesiai iš biudžeto arba, pavyzdžiui, per Susisiekimo ministeriją, o LRT susimokėtų už jos eteryje transliuotą reklamą.

Kaip ten bebūtų, laikausi pozicijos, kad sutartis reikia arba vykdyti, arba ginčyti teismo keliu. Nesilaikyti galiojančių sutarčių, mano požiūriu, nėra teisinga.

LRT Taryba šiandien taip pat pareiškė savo poziciją dėl LRTC ketinimų už skolas nutraukti LRT programų transliavimą. Tarybos nuomone, ir aš tam pritariau, tokia LRTC laikysena nėra pats tinkamiausias derybų būdas.

Kita vertus, gal ir gerai būtų, kad LRTC nuo spalio pirmos tas transliacijas nutrauktų – tai, be jokios abejonės, priverstų visas suinteresuotas šalis, įskaitant ir Vyriausybę, rimtai imtis šios problemos ir pagaliau ją išspręsti. Vienu ar kitu būdu, su aukomis iš vienos ar kitos pusės. Bet vieną kartą ir visiems laikams. Tai, žinoma, ne pats civilizuočiausias problemos sprendimo būdas, tačiau tai, kas vyksta dabar, taip pat nėra civilizuota.

Be LRT ir LRTC santykių LRT tarybos darbotvarkėje šiandien buvo interviu su A.Lukašenka „Teisėje žinoti“ – džiugu, kad mano asmeninė, kai kurių tarybos narių ir LRT administracijos vadovų nuomonė sutapo. Tai – neprofesionalu ir visuomeniniam transliuotojui neleistina.

Taip pat džiugu, kad sutapo LRT tarybos ir LRT vadovų nuomonė dėl A.Stonytės ir dantų pastos.

Sutapo mano ir dar mažiausiai vieno LRT tarybos nario nuomonė dėl naujos J.Butkevičienės laidos „Paskutinis klausimas“ – bent jau po pirmųjų dviejų pasirodymų neatrodo, kad tai yra laida, kuri kuo nors praturtntų LRT eterį. Tiesa, jokių išvadų nebuvo – sutarta šią ir kitas naujas laidas aptarti kiek vėliau.

Nemažai diskutuota buvo ir dėl L.Donskio laiško bei R.Paleckio atsakymo į jį. Vieningos nuomonės nebuvo, tačiau A.Balčytienės nuomonei, kad L.Donskio pastaba, jog pliuralizmo LRT sumažėjo, aš linkęs pritarti. LRT administracija ir kai kurie kiti tarybos nariai su tokiu požiūriu nesutiko, bet juk, kaip sakoma, demokratija.

Tiesa, šioje vietoje turiu pabrėžti, kad LRT generalinio direktoriaus bendravimo su A.Balčytiene stilius man labai nepatiko, nes stebint iš šono galėjo pasirodyti, kad gerbama Auksė yra gerbiamo Audriaus samdoma darbuotoja, nors iš tikrųjų yra atvirkščiai.

Per šį LRT tarybos posėdyje žengėme mažą žingsnelį į priekį bandydami išsiaiškinti, kokios yra LRT tarybos nario teisės ir pareigos. Nuomonės išsiskyrė: LRT generalinis direktorius rėmėsi įstatymu, numatančiu LRT privilegiją neskelbti visų duomenų apie save, kolega D.Radzevičius citavo įstatymą, teigiantį, kad LRT Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas. Aš gi kukliai klausiau, kaip galima valdyti nežinant ką valdai, tai yra neturint duomenų apie tai, kaip konkrečiai panaudojami tie 90 mln. litų (pernai), apie 60 mln. litų (šiemet) ar 45 mln. litų (kitais metais).

Žadama, kad pradžioje aiškinsis LRT teisininkai… LRT generaliniam direktoriui užsiminus, kad naujienų agentūra ELTA nenorėtų, kad aš žinočiau jų sutarties su LRT sąlygas, teko viešai pasižadėti šia sutartimi nesidomėti.

LRT Administracinė komisija taip pat pateikė savo pasiūlymus kaip būtų galima pagerinti finansinę LRT padėtį. 

Tarp rekomendacijų – apsvarstyti galimybę mažinti atlyginimus, taikant progresyvinio mažinimo sistemą, uždarbį skirstant į kelias grupes (pavyzdžiui, 10 000 ir daugiau litų, nuo 5 iki 10 000 litų ir mažiau kaip 5 000 litų). Šioje vietoje dar kartą įsitikinau, kad tarybos nariams labai gerai būtų žinoti, kiek darbuotojų priklauso atskiroms grupėms.

 Kitas galimas sprendimo būdas – iki 30 proc. darbuotojų atleidimo planas. Vėlgi – mano nuomone, pirmiausia btų gerai žinoti konkrečią LRT struktūrą ir galbūt, jei tai bus visiškai neišvengiama, nerėžti nuo visų po lygiai, o sprendimus priimti, atsižvelgiant į tą faktą, kad pagrindinė LRT užduotis yra programų kūrimas. Kalbant paprasčiau – man pirmiausia norėtųsi aiškiai žinoti, kiek LRT yra krybinių darbuotojų, kiek techninio, aptarnaujančio ir administracinio personalo, o tik po to, atsižvelgiant ir į administracijos silymus, jau svarstyti, kiek ir kur galima sumažinti.

Administracinė komisija taip pat rekomendavo LRT vadovams peržiūrėti Komercijos skyriaus egzistavimo tikslingumą, atsižvelgiant į esamą priedų išmokėjimo tvarką bei įvertinant situaciją rinkoje ir proporcingai vykdomus pardavimus.

Aš pritarčiau, ypač atsižvelgiant į skaičius, kuriuos vėliau pateikė LRT generalinis direktorius.

Deja, viešinti tų skaičių negaliu, nes pristatymas vyko jau uždarame posėdyje. Tačiau galiu pasakyti tik viena: jei BNS Verslo naujienų žurnalistas parašytų pranešimą, kuriame skaičiai būtų pateikti tokiu būdu, kaip didžioji dalis jų buvo pateikti LRT tarybos posėdyje, rimtai svarstyčiau, ar tas žurnalistas gali toliau dirbti. Tiesa, labiau patyrę tarybos nariai man pasiūlė „nespirgėti“ ir palaukti kas ketvirtį pateikiamos ataskaitos. Ten esą viskas būna kitaip ir viskas aišku. Teks palaukti, o kol lauksiu, bus progos susipažinti su jau pateiktomis ketvirtinėmis ataskaitomis.

Tiesa, turiu pripažinti, kad šiokio tokio aiškumo pateikti skaičiai įnešė. Pavyzdžiui, dabar bent jau turiu supratimą, kiek kainuoja „Opus3“, „Klasikos“ ir LTV2 transliacijos (be turinio) ir jei toliau bus kalbama apie galimybę taupant nutraukti jų transliaciją, manau (kai gausime papildomos informacijos apie laidų sąmatas ir atlyginimus) bus galima diskutuoti, ar tikrai tai yra geriausias būdas taupyti. Iš to, ką mačiau šiandien, sakyčiau – ne.

Buvo pristatytas ir planuojamas (labai preliminariai) kitų metų LRT biudžetas. Pagal pradinę informaciją, iš biudžeto LRT šiemet planuojama skirti 30 mln. litų – beveik trečdaliu mažiau nei buvo skirta šiais metais ir beveik perpus mažiau nei 2008-aisiais. Turint galvoje dabartinę padėtį ir tendencijas reklamos rinkoje, ši suma tikrai yra per maža. Net ir pripažįstant, kad LRT iki šiol turėjo problemų dėl vadybos, ypač kalbant apie 2008 metų biudžeto valdymą.

Jei neklystu, tai tokio dydžio finansavimas grąžintų LRT į 1999-uosius metus o tai tikrai būtų per toli. Ypač turint galvoje, kad nei Vyriausybė, nei Seimas, nekalbant jau apie daugelį ministerijų taip toli atgal grįžti neplanuoja. Taupyti, žinoma, reikia visiems, tačiau tai, kas siūloma dabar, vis dėlto, peržengia sveiko proto ribas. Nebent norima, kad Lietuvos televizijose intelekto (tegul kartais ir šiek tiek politizuoto) ir kultūros nebeliktų nė lašo. Jau gal geriau LRT iš viso uždaryti. Bent jau kol baigsis krizė. Tada bent jau tikrai žinotume, kad antims, supertortams, dzin, ekstrasensams, srovėms ir akistatoms valstybė nepajėgi nieko priešpastatyti ir net nevaidintume, kad bandome.

Tai gal iš esmės tiek ir tų įspūdžių iš antrojo LRT tarybos posėdžio.

Na, neskaitant to, kad LRT administracija ignoravo praėjusio LRT tarybos posėdžio įpareigojimą patekti šiam posėdžiui detalius paaiškinimus, kaip ketinama panaudoti planuojamą imti paskolą. Mano nuomone, tai labai bloga praktika, žinoma, jei laikysimės požiūrio, kad aukščiausias LRT valdymo organas yra LRT taryba.

(13 balsų, vidurkis: 4,46 iš 5)

Loading...