Artūras Račas

Šiandien LRT tarybos posėdyje buvo palyginti ramu.

Sutapimas tikriausiai, bet posėdžio nestebėjo nė vienas žurnalistas, o tai pirmas toks atvejis nuo to laiko, kai esu LRT tarybos narys.

Sprendimų nebuvo daug, tiksliau galbūt reikėtų sakyti, kad galutinio sprendimo nebuvo nė vieno.

Kita vertus, vienas principinis sprendimas buvo priimtas – tarybos nariai, sakyčiau, atmetė administracijos parengtą nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma atdiėti titravimą iki 2012 metų, kai programos bus transliuojamos tik skaitmeniniu būdu ir įpareigojo pateikti naują nutarimo projektą, kuriame turi būti numatyta, kad jau nuo kitų metų dalis dalis (dėl jos dar teks susitarti) vaidybinių ir dokumentinių filmų bus titruojama, o ne įgarsinama.

Argumentas prieš: LRT praras dalį auditorijos, argumentas už: LRT atliks edukcinę funkciją.  

Tai, mano supratimu, yra tegul ir labai mažas, tačiau žingsnelis į priekį.

Padiskutavome apie LTV2 transliacijų analoginiu būdu nutraukimą: skaitant įstatymą, man atrodė, kad tokį sprendimą turėtų priimti taryba, tačiau pasirodo, kad taryba jį ir priėmė. Dar vasario mėnesį.  Administracija tai priminė, o aš tik sau pagalvojau, kad būtų buvę daug gražiau, jei tada apie tai ir būtų pranešta. Buvo net galima kokį žaidimėlį sugalvoti (kaip „Lietuvos ryto“ televizijoje) ir minusą (taupymą) paversti pliusu (papildoma savireklama, akcentuojant modernumą).

Dabar gi mano nuomone, LTV2 iš bent jau formaliai kultūros kanalo taps nišiniu tarp nišinių. Bent jau iki 2012 metų.

Kita vertus, galima bus prisiminti kai bus kalbama apie struktūrinių padalinių darbą ir viešųjų ryšių bei savireklamos efektyvumą…

Pakalbėjome ir apie transliacijas iš Seimo – man pasirodė, kad spalio mėnesį jų buvo daugiau nei kada nors esu matęs, tad pasidomėjau, ar taip atsitiko netyčia, ar tai nauja tendencija, siekiant kad būtų padidintas biudžetinis finansavimas. Tai yra, ar nuo šiol bus transliuojamos visos interpeliacijos ministrams ir ar transliavus biudžeto pateikimą, bus taip pat rodomas ir jo priėmimas.

Iš R.Paleckio atsakymo ne visai supratau,  kaip bus ateityje, tačiau viena tikrai pasidarė aišku: transliacijos iš Seimo nieko nekainuoja, o jų reitingai gana dideli:)

Beje, Rimvydas informavo, kad pastaruoju metu LTV vidutinė savaitės auditorija  siekia apie 14 procentų, o kai kuriomis dienomis lenkia LNK. Jei tai tiesa, tai gal ne viskas taip jau ir blogai?

Sprendimo dėl Z.Kelmickaitės galimybių suderinti darbą LRT ir Vilniaus taryboje LRT taryba nepriėmė – nuspręsta palaukti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadų. Jų laukiama kitą pirmadienį.

Nepajudėjome iš vietos spręsdami finansinės ir kitos galimai konfidencialios informacijos pateikimo tarybos nariams tvarkos problemas: iš dalies ir dėl mano kaltės. Dėl mano ir kitų LRT tarybos narių ligos bei kitų objektyvių priežasčių darbo grupė nesugebėjo surasti laiko  suderinti tįeksto.

Dėl panašių priežasčių liko neaptarta ir privačių interesų deklaravimo tvarka.

Tačiau gana išsamiai susipažinome su LRT finansine padėtimi. Kadangi ši posėdžio dalis buvo uždara, apie konkrečius skaičius kalbėti neišeina, tačiau tikriausiai labai nenusikalsiu, jei pasakysiu, kad dabartinė LRT padėtis yra gana sudėtinga ir kelia susirūpinimą.

Mano labai subjektyvia nuomone, ligšioliniai LRT administracijos veiksmai reaguojant į besikeičiančią padėtį buvo neadekvatūs, nepakankami ir per daug lėti. 

Todėl šiandien, kaip ir ateidamas į LRT tarybą, manau, kad didžiausia LRT problema yra vadyba, tai yra, nesugebėjimas laiku reaguoti į situaciją ir imtis preventyvių priemonių, kad ji bent jau drastiškai neblogėtų. Sakydamas tai, kartu turiu pažymėti, kad dėl dabartinės admministracijos įnašo į LRT turinį mano nuomonė skiriasi, tačiau valgyti ikrus, kai nėra ant ko jų tepti, tikriausiai nėra pati geriausia priemonė sunkmečio metu.

Suprantu, kad LRT yra didelė ir intertiška  struktūra, tačiau per pusantrų metų tikriausiai buvo galima pabandyti nuveikti gerokai daugiau.  Ankstesnių metų patirtis tai lyg ir paliudija, tiesa, galima ginčytis, ar esant dabartinei ekonominei situacijai, tai, kas buvo įmanoma prieš ketverius ar penkerius metus, būtų įmanoma ir šiandien.

Aš linkęs būčiau tikėti, kad daugiau taip, nei ne. Bet gal ne viską žinau ir ne viską suprantu…

Blogiausia, kad kalbant apie ateities planus – vėlgi tik mano subjektyvia nuomone – perspektyvos kol kas kas gana liūdnos ir vilčių, kad situacija gali iš esmės pagerėti, nelabai daug.

 O šiaip, prisipažinsiu, nuo vakar vakaro niekaip iš galvos neišeina uagadugu pasvarstymai ir klausimai, kuriuos jis kelia:

Koks yra Lietuvos televizijos įvaizdis, ar ji tikrai išgyvena saviidentifikacijos krizę ir ar tikrai LRT labiausiai reikalinga ten dirbantiems?

Aš atsakymų į šiuos klausimus kol kas neturiu.

Bet man vis dar atrodo, kad tų, kuriems LRT reikalinga, gerokai daugiau yra už LRT pastatų sienų.

(6 balsų, vidurkis: 3,33 iš 5)

Loading...