Lietuvos nelaimė: integruoti, bet maži

Žinote, kur yra dalis Lietuvos nelaimių?

Mes – maži.

Ir ant mūsų galima krauti nebijant jokių prekybos sankcijų, nebijant, kad Lietuvos ambsadorius išsikvies ant kilimėlio, nebijant, kad Lietuvos valstybė nuspręs savo sandorius finansuoti per kitą banką.

Štai, skaitau „Bloomberg“ apokapliptinį rašinį apie tai, kad Baltijos valstybėms teks devalvuoti savo valiutą 50 procentų ir galvoju: ar autorius yra buvęs bent vienoje iš trijų Baltijos valstybių? Ar jis iš viso galėtų žemėlapyje parodyti, kur yra Lietuva, Latvija, Estija? Ar jis domėjosi, kaip vystėsi kiekvienos iš trijų valstybių ekonomika? Ar jis žino, kokie yra darbo jėgos struktūra, kokia yra eksporto struktūra, kokia dalį BVP sukuria skirtingų pramonės šakų sektoriai?

Mano atsakymas būtų – š… jis žino.

Jis rašo todėl, kad dabar madinga skelbti apokaliptines prognozes ir todėl, kad taip galima parodyti, kad Didžiojoje Britanijoje blogai, bet Baltijos valstybėse – dar blogiau.

Užknisa tokie ekspertai, atvirai pasakius.

Ir ne tik tie, kurie dirba Londone Royal Bank of Scotland ir išdidžiai vadina save analitikais…

Tokių labai daug yra ir Švedijoje. Kai SEB ir Swedbank Baltijos valstybėse rieškučiomis sėmėsi pelnus, visi tylėjo. Nes kaipgi čia dabar imsi ir pasigirsi, kad toks didelis bankas apie trečdalį savo pelno uždirba trijose valstybėse, kuriose gyventojų skaičius nesiekia 10 milijonų

Gėda…

O štai, kai prasidėjo problemos (o jos, beje, prasidėjo ne dėl tų bankų veiklos Lietuvoje ar Estijoje) staiga pasipylė lavina straipsnių apie tai, kad didžiausia problema – recesija Baltijos valstybėse. Tose pačiose, kur bankų vadovai uždirba tikriausiai kokius 10 kartų mažiau nei Švedijoje, nors pelningumo santykis tikriausiai yra priešingas…

Šiaip tai būtų galima iš tokių aimanavimų tik pasijuokti, tačiau tų pranešimų įtaka visiškai nejuokinga. Nes kai koks didelis Švedijos bankas aiškina, kad jam gali prireikti Vyriausybės pagalbos dėl nuosmukio Baltijos valstybėse, „ekspertai“ sėdintys Royal Bank of Scotland Londone tai fiksuoja ir daro savo išvadas apie tai.

Ir skelbia jas visam pasauliui.

O dar kai Suomijos sunkvežimių gamybos bendrovė Sisu Auto pareiškia, kad dėl krizės Lietuvoje jai teks prašyti Suomijos vyriausybės paramos, gali pasirodyti, kad Lietuva yra viena iš pagrindinių globalinės recesijos priežasčių.

Niekas juk tikriausiai nepasidomės, kad Sisu Auto metų apyvarta yra apie 100 mln eurų ir kad visas Lietuvos ketverių metų kontraktas buvo 85 mln. eurų, iš kurių ne mažiau kaip pusė neabejotinai jau yra sumokėta. Ir šio kontrakto pelningumas tikriausiai buvo šiek tiek didesnis nei parduodant sunkvežimius Suomijoje ar Švedijoje…

Ir tikriausiai niekam nebus įdomu, kad ta pati Sisu Auto dar pernai yra laimėjusi gana didelį konkursą Rusijoje… kur taip pat galbūt kilo problemų dėl mokėjimų. Bet juk Rusija – Suomijos ilgaamžė partnerė, o Lietuva – viso labo ES naujokė.

Ir net ne Estija, kur važiuojama pigaus alkoholio pirkti.

O viskas baigiasi kuo?

Standard & Poor’s susirūpinimu dėl Lietuvos fiskalinės ir monetarinės politikos tvarumo ir … augančiais Lietuvos skolinimosi kaštais… 

Tokie yra integracijos į pasaulinę ekonomiką kaštai.

Ypač, kai esi toks mažas…o apie tave rašantys ekspertai sėdi Londone.

(18 balsų, vidurkis: 4.39 iš 5)
Loading...
  • Simas

    Nesupyk, Arturai, bet manau, kad cia vel suveikia zmogiskasis faktorius – kiekvienas savaip (nesiremdamas jokiais faktais, skaiciais ar, siaip, ekonomikos bei logikos desniaias) bando paiskinti savo ar kitu nesekmes. Jusu, Arturai, atveju lygiai tas pats – juk jus viska zinote geriau :) Ar ne taip? As irgi… :) Каждый по-своему прав, а по-моему – нет… :) Neizvelgite nieko asmenisko, nes cia tik rytine komentaru manksta :) O jei atvirai, tai visose ekspertu isvadose yra dalis tiesos, tik ja reikia izvelgti, nes neretai ji buna tarp eiluciu. As asmeniskai laukiu vasaros pabaigos (kad pamatyti kas bus su biudzetu, kad nereiketu be reikalo burti is kavos tirsciu) ir 2010 sausio pirmos (kad pamatyti, kaip griuna Lietuvos pramone – isjungs IAE ir elektros kainos, pasak priesrinkimines konservatoriu propagandos, soks dvigubai). Tuomet isaiskes laaaabai daug dalyku… Geros dienos

  • kolega

    paprastai tokie „analitikai“ buna is tu banku, kurie arba ant zlugimo ribos, arba ka tik istraukti valstybes uz ausu. Taigi jie taip kalbedami tik nori visa demesi permesti ant „problemiskesniu“ regionu, o ne ziuri savo kiemo. Juk dar pernai metu gale panasus „ekspertai“ pranasavo apokalipse. Pasirode, kad tie ekspertai is zlunganciu banku.
    Beje, pokalpises klubo narius galima pavadinti ir Nauseda, kurio Nostrdami pranasystes jau ima baisiai igristi. Negi SEB taip blogai? :)

  • rasabasa

    S&P Cuts Lithuania’s Rating, Sees Delay in Euro Entry (Update2)
    by Milda Seputyte skaitėm, jau vakar, Šiaurės Atėnų komentaruose. Nesupykit, geros dienos.

  • Kažin, kiek tie „genijai“ iš Royal Bank of Scotland atidavė Bernardui Madoffui, berods, daugiau nei pusę milijardo svarų. Nedaug, bet genijams taip dalinti …

  • Linas

    na,jei gerb.A.R.tik šiandien suprato,kad mušama dažniausia mažesnį ir silpnesnį,tai reikėtų kaltinti tik save.Pažiūrėjus į tai,kas vyksta pasaulyje krizės metu,akivaizdu,kad kiekvienas gelbėjasi kaip išmano savarankiškai,visokios deklaracijos apie vienybes ir bendrumus seniai dulki pamirštos stalčiuose ir tiek.Lietuvos viltys,kad įstoję į ES,tapsime lygūs tarp lygių (prof.Landsbergio požiūriu),bliūkšta su kiekviena diena.Būdami biedni ir maži,buvome ir būsime kaltinami dar ne tokiomis nuodėmėmis.Kita vertus,mano galva,išvengsime tokių superkataklizmų,kurie laukia didesnių šalių,pvz.Ukrainos.

    • Auksinis kardas

      „Tik šiandien suprato“ skamba pretenzingai, nes kalbėjimo apie vienpusio naudingumo dalyvavimą ES ar pasaulio ekonomikoje nebuvę daug. Todėl tokios įžvalgos, ypač pagrįstos ir susistemintos, yra ne tik retos, bet ir itin vertingos – gerai suvoktos išnaudojimo linijos ir mechanizmai padidintų Lietuvos atsparumą šiems reiškiniams.

  • Atrodo dar Visockis Vladimiras dainavo: „Жираф большой, ему выдней“

  • LL

    skandinavai pragmatiški… net duodami labdarą Lietuvos vaikams, nori nusitempti nepilnatemetes mergiotes į viešbutį… tai ko čią stebėtis, kad bankai tokie? tokia jų filosofija….

    • Auksinis kardas

      „net duodami labdarą Lietuvos vaikams, nori nusitempti nepilnatemetes mergiotes į viešbutį“ – ar ne per drąsiai pabraižytas dėsningumas?

  • Galime piktintis tokiais komentarais ar apžvalgomis. Tie ekspertai Baltijos šalis mato tik analitiniuose skaičiuose. BET. Prisiminkime šiek tiek nesenos istorijos. Kai reitingų agentūros pradėjo kirsti Latvijos, vėliau ir Lietuvos skolinimosi reitingus visi apsiputoję Lietuvoje šaukė, kad ką čia tie ekspertai buria. O išbūrė jie teisingai. Tik mes nenorėjome matyti. Paskaičius lietuviškų „egzpertų“ samprotavimus (ne visų) kartai susidaro vaizdas, jog kaip visada LT vyriausybė pateikia vieną info liaudžiai, kitą ES, o tiesa lieka nepasakyta. Tik kai jau visiškas š… tada apkaltina kitus. Šiaip ar taip iki prezidento rinkimų nieko nevyks. O paskui- ir velnias kojas nusilauš beprognozuodamas.
    O kad skandinavų bankai smaugia dabar mus- reikėtų žvelgti į pono Šarkino veiklą.

    • Auksinis kardas

      „O kad skandinavų bankai smaugia dabar mus- reikėtų žvelgti į pono Šarkino veiklą“ – o ką kaltinate pakliuvę po netikėta liūtimi?

      Ne tiek Šarkino veikla, kiek savo šalies ekonomikos ir bankų sistemos išparceliavimas atėjūnams bei saviems vertelgoms yra atskaitos taškas. Bet argi ne malonu buvo skolintis, saulutei šviečiant, iš neišsenkančių šaltinių? Geras oras – labai malonus dalykas. Žinia, neamžinas.

  • mdxacuk

    Įdomu, kad to Bloomberg straipsniuko reporterė yra „Emma O’Brien in Moscow“. Informacijos patikimumą rodo kad ir frazė „…Russia’s ruble fell 25 percent versus the dollar…“. Tuo tarpu kiekvienas gali pats įsitikinti, kad rublio kritimas per pusmetį buvo beveik 39 proc., o per metus net 53 !!!!

    Tas pats apie skolas: „Latvia is the most indebted among eastern European nations with external debt equivalent to 130 percent gross domestic product, according to data compiled by New York-based private bank Brown Brothers Harriman & Co. The ratio for Estonia is 108 percent and for Lithuania, it’s 70 percent“.

    Jeigu čia apie valstybės skolas, tai yra košmariškas kliedesys: http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/498430053697c

    • romas

      Čia turimas omenyje ne vyriausybės prasiskolinimas, bet valstybės. Tikrai yra taip, Lietuva prasiskolinusi apie 70 proc. BVP. Jakeliūnas (šaltinio dabar nerasiu, bet gal http://www.geofinansai.lt) mano, kad net 80 proc. Mažėjant BVP ir toliau skolinantis, tas rodiklis metų gale bus dar blogesnis. Manau tikrai reikia kiek įmanoma taupyti, nes skolintis bus vis labiau nepalanku. Man irgi pikta ant reitingų agentūrų, nes jie iš dalies užsako orą įvairiose ekonominėse erdvėse, bet iš kitos pusės tai yra veidrodis. Negalim pykti, nes agentūros vertina ir kitų nusistatymą mūsų atžvilgiu.

      • Gintaras Slavinskas

        Bet tai net ir 70% BVP skola yra juokinga palyginus su kai kurių vakarų europos šalių skolomis…

        • Auksinis kardas

          Taip, bet turėkime omenyje, kad ši privilegija turėtų būti atsveriama ekonominiu potencialu – įdirbiais, efektyvumu. Jei ši ekonominė inercija nedidelė, o ekonomikos ženkli dalis grindžiama įžūliomis spekuliacijomis, net ir mažesnio norminio dydžio susiteikta privilegija gali atsiskleisti kaip santykinai labiau nepelnyta.

          • Gintaras Slavinskas

            Sutinku.

      • mdxacuk

        O ką, tiesą sakant, rodo „valstybės“ prasiskolinimas, jeigu prie „vyriausybės“ skolos dar pridėsim kažkokių nežinomų privačių savininkų privačių įmonių skolas? Jeigu „vyriausybė“ turi, tarkim, 18 mlrd. skolos ir turi kasmet grąžinti 2 mlrd., tai aš suprantu – tie 2 mlrd. turės būti surinkti iš mokesčių mokėtojų ir atiduoti kam priklauso. O kokias šiuo konkrečiu momentu aš galėčiau padaryti išvadas sužinojęs, kad, pavyzdžiui, „Omnitelis“ ir „Mažeikių nafta“ turi po milijardą skolos užsienio bankams? Ogi beveik jokių. Taip, jeigu joms pasidarys riesta, tai galbūt iš kokio lenko ar skandinavo jos pereis kokiam nors žydui. Galbūt kažkas dėl to praras darbą, galbūt kas nors dėl to susiras geresnį, galbūt tos įmonės nesumokės kažkokių mokesčių. Bet ką reiškia, kad įmonių skolos sudaro 70 proc. BVP? Daug ar mažai, gerai ar blogai, kokie skaičiai Vokietijoj, Lenkijoj arba Mozambike? Kodėl nuo Jakeliūno arba Bloombergo 80 proc. reikėtų ieškot muiluotos virvės?

        • romas

          Tai nėra tik įmonių skolos. Visas skolas sudaro namų ūkių, įmonių ir valstybės skolos. Ne visos skolos yra užsienio , dalis yra vidaus. Bet nesupaprastinkit. Namų ūkiai grąžindami pinigus jų neišleidžia prekėms pirkti, įmonės turi rasti kaip dengti mažindamos atlyginimus ar brangindamos produkciją, valstybė turi rinkti daugiau mokesčių skolai aptarnauti. Įsivaizduokit kiek pinigų iš rinkos pastoviai išplaukia, jei skola užsienio bankams ir kitiems užsienio ūkio subjektams sudaro virš 40proc. BVP.

          • mdxacuk

            Išplaukia? Taigi tie pinigai ir nebūtų niekuomet atplaukę, jei ne paskolos. Kai imama paskola, tai bent jau tikimasi, kad kiekvienas pasiskolintas litas duos kažkiek centų pelno, kurį, aišku, teks pasidalinti su kreditorium. Alternatyva – visai to pelno neturėt ir dalintis su niekuo nereikės. Aišku, skaudu kai skoliniesi svetimus, o atiduoti tai tenka savus.

          • Auksinis kardas

            „Išplaukia? Taigi tie pinigai ir nebūtų niekuomet atplaukę, jei ne paskolos.“ – šilta. Tie patys pinigai dabar išplaukia su garantuotomis (minus rizika) palūkanomis. Palankaus oro sąlygomis palūkanos tebuvo pasidalinamo grobio dalimi. Ekonominio nepalankumo apsuptyje – jų garantuotas pobūdis yra žlugdanti našta, kai grobio nėra.

          • mdxacuk

            Auksiniam kardui.

            Jeigu iš tikrųjų būtų taip garantuota, tai nereikėtų dabar kažkam patyliukais supirkinėt Swedbanką su jo visom paskolom. Kai tu skolingas 10 Lt – tai tavo problema. Kai 10 mln. – tai jau tavo kreditoriaus problema.

          • Auksinis kardas

            „nereikėtų dabar kažkam patyliukais supirkinėt Swedbanką su jo visom paskolom“ – būtų įdomiau, jei teiginiai būtų aiškesni: kas, kokią dalį, kada perka/pirko, kokios skelbiamos bei numanomos sandorio priežastys, kame sandorio intryga.

          • Auksinis kardas

            gal tik rašome „intriga“

  • Regis

    Dėkui už gerą straipsnelį. Senai laikas savęs paklausti ar ilgai kentėsim visokias skleidžiamas apie mus nesąmones. Suprantu Kirkilas ir socdemai buvo nepajėgus, bet dabar turim kitus žmones valdžioje. Gal laikas Kubiliui pademonstruot Lietuvos vyriausybės stuburą? Tiesiog visus tokius analitikus pakviest į Lietuvą ir bent kiek iš arčiau susipažinti su šia šalimi apie kurią taip drąsiai pasisako. Kas liečia skandinavišką kapitalo biznius Lietuvoje konkrečiai ir Baltijos šalyse apskritai, tai čia nieko naujo. Mes jiems laukinis kraštas kuriame galima daryti biznį kaip nori. Ir tai ne naujiena. Gaila, kad daugelis toliau Maximos kaip savo nosies nemato. O pamatyt yra ką – Teo (telekomas) & Omnitelio Co, Sebai, Hanzai ir t.t.

  • J. naivus

    Homo sapiens non urinat contra ventum.
    Protingi nesišlapina prieš vėją.
    Čeko David Cerny padaryta mūsų eurokarikatūra tiesiog geniali.

    Bumerangu grįžta mūsų susireikšminimas.
    Mūsų – sugriovusių CCCP, žodžiais žadėjusių antruosius Atėnus, veiksmais neleidusių antrosios Jeruzalės, ilgiausiai Europoje garbinusių šventuosius ąžuolus ir negailestingai tuos savo miškus išnaikinusių, paverčiant sąvartynais …

    Ir tai tik pradžia.

    • romas

      Negalima būti pesimistu. Tikrai galvoju, kad Lietuvos laukia puiki ateitis. Turime nemažai žemės pagal gyventojų skaičių, gana švarią gamtą, daug vandens ir miškų, esame prie jūros, aplink didelės ir turtingos rinkos, esame įvairiose mums naudingose sąjungose. Visada bus aktyvių žmonių, ieškančių galimybių uždirbti. Reikia tik išlaisvinti žmonių kūrybiškumą ir reikalai pajudės :) Galvoju, didžiausias mūsų priešas yra pesimizmas. Juk galim tikėti, kad valdžia irgi mėgina mus ištempti iš krizės, o jei ką nors tikslingai darai, tai dažniausiai pavyksta.

      • J. naivus

        Sutinku, kad negalima.
        Jei yra kas nors naivesnio už optimizmą, tai tik pesimizmas — taip sakė kažkas iš didžiųjų.
        Rusai sako- degtinės stiklinėjė optimistas mato 40 procentų spirito, pesimistas gi -60 vandens.

        Man atrodo, jog didžiausias mūsų priešas yra pasipūtimas ir nenoras mokytis iš kaimynų, ar bent jau jų klaidų.

        Valdžios mėginimai gal vis tik bus sėkmingi, duokdie, bent šios dienos žinios suteikia vilčių. (gal ne tiems -žinomiems- kuri yra jų motina:)
        Reikia daryti, bet ne tango stiliumi- du žingsniai pirmyn, vienas atgal, tada – šonan.

        • Auksinis kardas

          Didžiausios galimybės slypi ne daiktiškojoje, o žmogiškojoje plotmėje. Vakar dienai ji buvo daugeliu rodiklių silpniausia Europoje. Šiai dienai teikia didesnių vilčių gerėjantys gebėjimai bendrauti, vertinti padėtį, tikresni judesiai tvarkant iššūkius. Visa tai reikia stiprinti, tuomet geros permainos – kone užtikrintos.

          • J. naivus

            Dėl vilčių – iš Tamstos lūpų Dievui į ausį. Tebūnie :)

  • Analizas

    „To contact the reporter on this story: Emma O’Brien in Moscow at eobrien6@bloomberg.net

    Gal sukontaktavimas su straipsnio autore būtų produktyvesnis, negu apmaudo liejimas bloge?

    • Mielas Analizai, o kur jūs įžvelgiate apmaudą? O dėl kontaktavimo – gal taip ir padarykite:)

      • Analizas

        Dėl apmaudo – gal ne taip išsireiškiau; tiesiog, bloge parašytas straipsnis savaime iki RBS eGZpertų nenueis. Dėl kontaktavimo tai taip ir padaryčiau, bet nesu tiek įsigilinęs į tuos reikalus. O autoriui, jeigu jau ėmėsi rašyti šitą analizą, tai gal nesudarytų didelių sunkumų išversti ir nusiųsti, bent jau dėl sportinio intereso.

  • Tadas

    Geras komentaras, patiko. Tik nemanau, kad musu nelaime, kad mes integruoti ir mazi. Manau, kad musu nelaime, kad mes galvojam ir elgiames kaip dideli, ir tipo jauciames „nesuprasti“… O is tikro mes nesuprantam, ar gal tiksliau: neisisamoninam, keliu elementariu pasaulio veikimo desniu, taip pat ir to, kad Londonas yra pasaulio finansu centras su atitinkamom is to plaukianciom isvadom, tarp ju ir ta – kad jam reik skirti daugiau demesio, „dirbti su juo“ kaip strategiskai svarbiu „projektu“, daug lemianciu musu salies ateiti. Mazumas ir integruotumas, pasitelkus smart policies, gali is „nelaimes“ virst privalumu. Reik tik „apverst“ mastyma.

    • Taip sakant, manai, kad galima tapti Малый но удалый?
      Gal. Bet ar nuo to ryškiai geriau? Vargu. Nors kita vertus gi jau seniai esame susitaikę su nykštuko vaidmeniu. Tad ir skaudu pasidaro tik retkarčiais, va tokius blogus paskaičius.

  • Iš viso nėra galo priekaištams

  • albertas

    Bėda ne tai, kad męs maži. Bėda ta, kad mąstome kaip baudžiauninkai. Vis laukiame, kad kažkas kažką duos. Ypač blizgaus. to ko anksčiau gal ir neturėjome, bet labai norėjome, nors nelabai ir supratome, kas tai yra. Ta prasme męs panašūs į indėnus Kolumbo laikais, kai už plizgančius stikliukus, ar gelumbės skiautę buvo mokama auksu ir kitomis vertybėmis. Panašiai dabar vyksta mūsų valstybėje. Kadangi tą procesą mums paaiškina „solidūs ir garbūs“ PONAI, nesenai šūdabridžius pakeitę į štibletus mums leidus, tai jais tikime labiau nei švento rašto tiesomis. Kaip sakė mano Tėvas (A+A), jei Kristus nusileitų ant Gedimino kalno ir praneštų tautai ką reikia padaryti, kad visi laimingai gyventų, Jis nenuliptų nuo kalno, nes pakely būtų nukryžiuotas. Jo žodžiai būtų TIESA, labai paprasta, bet kitą vertus labai baisi ir daugeliui nesuprantama ir nenaudinga. O buvę šūdabridžių savininkai rastų ne vieną būdą paaiškinti, kodėl Jį reikia nukryžiuoti. Ir vėl visi būtų patenkinti ir laimingi. Duokite mums vaizdinių, o diržus kaip nors susiveršime.

    • Tadas

      albertai, tikrai gera pastaba del baudziauninkisko mastymo. kaip ir kuo nuo jo gydytis?

      • Auksinis kardas

        Elgtis taip, kaip elgiasi kiti laisvi, sąmoningi žmonės. Būti savo gyvenimo šaimininkais, jo nemainyti į šopingų-fakingų ciklus, dairytis aukštesnio lygmens prasmės savo turimam laikui.

        • Tadas

          Karde, is jusu pirma karta isgirdau, kad bauziauninko gyvenimo centrinis elementas budavo sopingu-fakingu ciklai. Sorry, bet baudziauninkiskumas man su tuo nesisieja. Kiti patarimai per abstraktus, kad ka nors reikstu realiam gyvenime.

  • TIMIS

    Labai teisingai, tokie ekspertai TIESIOGIAI žlugdo mūsų ekonomiką labiau nei dideli akcizai… Jie juk tik tuos faktus interpretuoja nesigilindami iš esmės. O mums kas? Skolinsimės dar brangiau ir mažiau, su didesne rizika…

    • Tadas

      Timi, pagal tokia logika, mums ir bumo metais skolino „nesigilindami is esmes“. Butu geriau, jei butu „pasigiline“ ir neskoline? Ar mums ju „gilinimasis“ patinka tik tada, kai mums ka naudingo duoda?

  • Smagiausia tai, kad tie, jūsų teigimu, Baltijos šalių žemėlapiuose negalintys rasti finansų analitikai ekonomines tendencijas prognozuoja kur kas tiksliau nei „vietoje ir laiku“ esantys lietuviški jų analogai. Su šypsena galima prisiminti G. Kirkilo arogantišką „krizės nėra ir nebus“ poziciją, tais atvejais, kai žurnalistai šiam į veidą tėkšdavo užsienio agentūrų duomenis apie laukiantį valstybės ūkio nuosmukį. Tada „velionis“ premjeras irgi gindavosi palyginti optimistinėmis mūsiškių ekspertų prognozėmis. :)

    • Rimantas

      Ane? Tai kur tie genijai prieš krizę (ne Lietuvoje) buvo? Prognozavo begalinį NT kainų augimą?

  • Justinas

    Na, mūsų nelaimė ne tiek, kad mes maži, bet ir kad kalbėtis su tais neva dideliais nemokam. Žinoma, vien kalbėdamas viso šio efekto nesunaikinsi, tačiau galima daugiau padaryti nei darome dabar.
    Gal jau metas subsidijuoti Reuters ir Bloomberg biurų veiklą Lietuvoje ar bent jau Baltijos šalyse? Tik klausimas kiek tai etiška?

  • Slyvanosis

    „Stambuoliai“ suomiai (5 M gyventojų) kažin kokiais nepaaiškinamais būdais sukūrė pasaulinio lygio kompanijas „Nokia“, „Sisu“ ir kitas. Lietuvos galvočiai sugebėjo pasiskolinti iš hanzų ir sebų milijonus amžiaus aferoms su VST, LEO.
    Tokie tatai skirtumai tarp 3 M ir 5 M…

  • algis

    Gaila, kad Račo balsas kaip sakant iki dangaus neina. Nors nereiktų tiek, užtektų, kad tą pati Londoną pasiektų nors kokiam populiaresniam bulvare

  • Sarunas Skyrius

    All shops talk their book.

  • ar autorius yra buvęs bent vienoje iš trijų Baltijos valstybių? Ar jis iš viso galėtų žemėlapyje parodyti, kur yra Lietuva, Latvija, Estija? Ar jis domėjosi, kaip vystėsi kiekvienos iš trijų valstybių ekonomika? Ar jis žino, kokie yra darbo jėgos struktūra, kokia yra eksporto struktūra, kokia dalį BVP sukuria skirtingų pramonės šakų sektoriai?

    Mano atsakymas būtų – š… jis žino.

    Jis rašo todėl, kad dabar madinga skelbti apokaliptines prognozes ir todėl, kad taip galima parodyti, kad Didžiojoje Britanijoje blogai, bet Baltijos valstybėse – dar blogiau.

    Užknisa tokie ekspertai, atvirai pasakius.

    Žinoma, kur kas mažiau užknisa visas šias „struktūras“ žinantys vietiniai ekspertai, kas du mėnesiai korektiškai koreguojantys prognozes žemyn.

    Su jais patogiau – nereikia nei galvoti, nei nervintis, kai eilinį kartą realizuojasi „pesimistiškesnis vystymosi scenarijus“.

    Yra visos priežastys manyti, kad Lietuvos laukia didžiulis ekonominis nuosmukis irlito nuvertėjimas. Dar prieš gerą mėnesį atrodė, kad lito kurso smukimas galėtų būti kokie 40%, tačiau tuomet vyriausybė dar nebuvo paskelbusi iniciatyvos skirti milijardų litų bankų sponsoriavimui. Jeigu šiam išgrobstymui nebus pasipriešinta, nuosmukis žinoma bus gilesnis.

    Litas ekonomiškai yra pervertintas, ir visos pastangos išlaikyti jo dabartinį kursą yra tik lito pardavėjų dotavimas visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Kur kas didesnės ir ekonomiškai galingesnės valstybės tokių išbandymų neatlaikė – prisiminkite kad ir garsiąją Soroso spekuliaciją Didžiosios Britanijos svarais. Gal kas manote, kad prieš „paleidžiant“ svarą devyniasdešimtaisiais Anglijoje trūko įtikinėtojų, kad to daryti neverta, todėl ir nebus daroma?

    Atsibuskite.

    • Auksinis kardas

      Mielas anarchiste, aplinkinių smukusių valiutų fone litas atrodo išsišokantis, tačiau mūsų šalies valiuta gali ir toliau veikti dabartinio modelio rėmuose, paisant lito patikimumo įstatymo.

      Ar tamstos įžvalga nebuvo paties nuvedusi vieną neseną savaitgalį link valiutos keitimo punkto? Turėjo. Kaip ir turėjo dėsningai nuvilti išaušus eiliniam rytui.

      Valiutos smunka ir atsigauna. Visais tais vingiais dar nebūtinai turi sekti litas, tokio prakeiksmo jam dar nėra.

    • Valentinas

      Visai neseniai Rūta Vainienė dalyvavo laidoje pas Giną Dabašinską. Ir kai anas paklausė jos politines pažiūras ji atsakė: anarchistė. Ta prasme kuo mažiau, valdžios įsikišimo tuo geriau rinka susitvarkys pati. Taigi, anarchizmas yra daugialypis, daugiaveidis. Kartais tie, kurie save vadina anarchistais iš tikro yra totalitaristai ir atvirkščiai. :)

    • romas

      Anarchiste,
      Lietuvoje veikia lito patikimumo įstatymas. Po pirmo Seimo posėdžio, bandančio atšaukti šį įstatymą, tauta nusiaubs bankus ir napasiliks nei lito kišenėje. Po to, kai valdžia devalvuos, tautiečiai už tvirtą valiutą nusipirks daugiau litų. Kur prasmė tokios devalvacijos?

      • Valentinas

        Aš tai net nesiaubčiau banko. Iš karto internete konvertuočiau ir viskas ;)

      • Didėjant ekonominei įtampai, bankų panikos bangą išprovokuoti gali bet koks įvykis – viešo asmens pasisakymas, pensijų išmokėjimo pavėlavimas, panikos banga arba devalvavimas gretimoje valstybėje, kurio nors didesnio banko interneto serverio ar bankomatų darbo sutrikimas, tarpbankinių pavedimų suvėlavimas.

        Lito patikimumo įstatymas gali būti atšauktas jau post factum, bankams pristabdžius operacijas.

        Turėjote visi pastebėti, kad pastaruoju metu makroekonominių nuostatų, įtvirtintų įstatymais, laikomasi, tol… kol nustojama laikytis.

        Kas nors dar atsimenate Fiskalinės drausmės įstatymą?

        • romas

          TVF atsargiai siūlo Latviją atsisakyti valiutų valdybos ir devalvuoti latą. Skandinavų ir EK ekspertai mano, kad tai sukeltų valiutų krizę visame Baltijos regione, tame tarpe ir Švedijoje.
          Jei užsidarytų bankai, būtų siaubiamos parduotuvės. Šitoks chaosas neveda į ekonomikos pagijimą. Nemanau, kad be spekuliantų kas nors turi tokį interesą.

  • Greičiausiai čia ne dydžio klausimas. Juk visi žino kaip padėti vargstančiam. Ypač jei esi iš išsivysčiusios ir klestinčios šalies. Kita problemos ypatybė – daug ekonomistų mąsto mechaniškai, pagal schemas, todėl naujų išeičių ieškoti nesirengia. Bet patys bjauriausi atvejai yra tokie kaip šis:
    „Why You Need Devaluation – An Open Letter To The People Of Estonia“
    http://fistfulofeuros.net/afoe/economics-and-demography/why-you-need-devaluation-open-letter-to-the-people-of-estonia

    Norėdamas kritkuoti, turi pasirinkti kritikos vietą; geriausia jei kritikuotum iš didelės ekonomikos šalies.
    Azijos krizės metais visi puolė mokyti Tailando, nors klydo netgi oficialūs patarėjai iš TVF. Bet mažai kas mokė Anglijos banką po Sorošo spekuliacinės atakos 1992. Yra toks keistas nutylimas ryšys – ekonomistas iš išsivysčiusios ekonomikos šalies daugiau nusimano apie ekonomiką nei ekonomistas iš neišsivysčiusios šalies.

  • Mindaugas

    Mielas Artūras, turbūt, pasidėmėjo kritikuojamos autorės, ar ši yra buvusi Baltijos valstybėje, ar ji galėtų žemėlapyje parodyti, kur yra Lietuva, Latvija, Estija, ar ji domėjosi, kaip vystėsi kiekvienos iš trijų valstybių ekonomika, ar ji žino, kokie yra darbo jėgos struktūra, kokia yra eksporto struktūra, kokia dalį BVP sukuria skirtingų pramonės šakų sektoriai ? Ar jis tiesiog, kaip visų sričių (ne tik ekonomikos) kiečiausias ekspertas, ir be to tai žino. Toks ekspertas, kaip Artūras, juk be reikalo š… nemaltų, ir savo asmeninių kompleksų dėl mažumo (nežinau ko) nepirštų mums visiems.

    • Mindaugai, nesiginčysiu su tamsta dėl kompleksų, nes man kažkodėl atrodo, kad tai daugiau jūsų, o ne mano problema.

      Nieko nei tamstai, nei kam nors kitam neperšu – daug kartų esu sakęs – nepatinka neskaitykit. O jei galite – rašykite patys. Jei tekstas bus kultūringas patalpinsiu ir šiame puslapyje jei kiti atsisakys.

      O pabaigai viena maža pastaba jums ir kitiems besipiktinantiems: apie Baltijos valstybių devalvaciją spekuliavo ne Bloomberg autorė Emma O’Brien, o Royal Bank of Scotland padalinio Londone ekspertas Timothy Ash. Tad gal kitą kartą, prieš išsakydami savo svarią ir argumentuotą nuomonę, pirmiausia atidžiai perskaitykite tekstą:)

  • Mindaugas

    „nepatinka neskaitykit“ – tai kad tik perskaitęs supranti patinka ar ne. Reikia pripažinti, ne visi tamstos rašiniai a priori yra nepatinkantys.
    „apie Baltijos valstybių devalvaciją spekuliavo ne Bloomberg autorė Emma O’Brien, o Royal Bank of Scotland padalinio Londone ekspertas Timothy Ash“ – taigi prieš rašydamas ne š… pastarojo paklausėte ar šis ji galėtų žemėlapyje parodyti, kur yra Lietuva, Latvija, Estija, ar ji domėjosi, kaip vystėsi kiekvienos iš trijų valstybių ekonomika, ar ji žino, kokie yra darbo jėgos struktūra, kokia yra eksporto struktūra, kokia dalį BVP sukuria skirtingų pramonės šakų sektoriai ?
    Dėl devalvacijos galimybės apskritai – ji nėra tokia jau apokaliptinė ir neįmanoma. Tai nurodo reikalo ekspertai. Tikri, o ne tokiais save laikantys.

    • Gintaras Slavinskas

      Bėda yra ne pati devalvacijos galimybė ir jos pasekmės, o tai, kad Lietuvos valdžios sektoriui vis sunkiau ir sunkiau pasiskolinti po tokių „ekspertų“ pasisakymų, bei tokie ekspertai suformuoja neigiamą nuomonę apie investicijos galimybes Lietuvoje.

      • Mindaugas

        Aplinkybė, kad dėl eskpertų išvadų Lietuvai bus sunkiau/lengviau pasiskolinti, neturi nieko bendra su šių išvadų teisingumu/neteisingumu.

  • romas

    Mindaugai, bet galima ir pačiam sugalvoti dėl devalvacijos naudos Lietuvai. Pasižiūrim ką gaminam, ką importuojam/eksportuojam, kokios mūsų algos, kaip ir kur skolingi ir sprendžiam. Juk ne ekspertams Lietuvoje reikės gyventi. Kokie ekspertai žmonėms galės paaiškinti, kad jie turi gyventi blogiau? Juk niekas netrukdo ir taip atlyginimų ir pensijų sumažinti. Koks skirtumas kokiu būdu tą padaryti – devalvacijos, ar tiesiog šiaip nusprendus?

    • Mindaugas

      Dėl devalvacijos naudos/žalos mano asmeninės išvados (skirtingai, nei savo srities ekspertų) neturi ypatingos reikšmės, todėl nemanau, kad kam įdomios. Devalvacija skirtingu laiku įvyko ir ekonomiškai stipresnėse valstybėse, nei Lietuva, todėl jau vien ši aplinkybė, nelaikančiam smėlyje galvos vidutiniškai protingam asmeniui suteikia pagrindą manyti, kad lito devalvacija nėra jau tokia neįmanoma, kaip stengiasi įtikinti politikai ir kai kurie žurnalistai laikantys save kietesniais visų reikalų ekspertais. Be to, klausimas ar Lietuvai dėl devalvacijos būtų blogiau/geriau – jau kitas klausimas ir našalina pačios devalvacijos galimybės.

      • romas

        Lietuvoje nėra visai taip kaip kitose valstybėse. Duokit pavyzdį, kad būtų valiutos patikimumo įstatymas, valiutų valdyba ir būtų įvykdyta devalvacija. Mūsų atvejis kiek unikalus. Suprantu, kad esam įkaitai situacijos, bet lito patikimumo įstatymas tam ir sukurtas, kad politikams nekiltų noras paspausdinti litų, kad ir pvz. prieš rinkimus. Juk būtų buvusi pagunda „pakelti“ mokytojams algas staklių pagalba:) Valiutų valdyba leido kontroliuoti infliaciją anksčiau, bet nėra labai palanki dėl gretimų valstybių valiutų devalvacijos. Iš kitos pusės, devalvacija nėra labai gera priemonė. Realiai tą patį valdžia daro ir dabar mažindama atlyginimus. Verslas tą jau padarė. Laikykim, kad darbo jėgos vertės kritimas jau įvyko.

        • Auksinis kardas

          Palaikau – pas mus prasideda defliacija (išskyrus gal nebent energetikos fragmentus), piniginio vieneto vertė nebekris kaip iki šiol, atvirkščiai – jo vienetas vis labiau vertinamas. Didesnės priežastys galvoti apie nuvertinimą tėra kaimynų pavyzdžiai (laikui bėgant ir ši padėtis gali būti linkusi atsistatyti, nebent pirstels Latvija) bei galimas eksporto potencijos stiprinimas savo pinigo menkumu. Kadangi darbo jėgos apmokėjimas pas mus tebėra menkesnis už vakaruose esamą, o sunkmetis linkęs spausti išlaidas darbo jėgai bei jos pasiūlą žemyn, atsistato šis anksčiau turėtas pranašumas prieš labiau pasiturinčias šalis – gamintojas. Ryškaus poreikio nuvertinti vienetą nėra. Bet svaičioti, atsakingumo ribose, kiekvienam leistina.

  • NiekurNeiva

    Tarkim Seimas priima šią pataisą, ir iš karto nusprendžia, kad „yra tokios aplinkybės“. Kaip galvojate, ar Bankui su LRV reiktų AUTOMATIŠKAI daryti sekančius žingsnius, bent teisiškai?

    ————————————–
    2009-03-26 Pateikė – Uspaskich Viktor

    1 straipsnis. 3 straipsnio 3 dalies papildymas

    Papildyti 3 straipsnio 3 dalį žodžiais „ir tokių aplinkybių buvimą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimas“ ir 3 dalį išdėstyti taip:

    „3 straipsnis Oficialus lito kursas

    Tik esant nepaprastoms aplinkybėms, kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą, ir tokių aplinkybių buvimą patvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą.“

    2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

    Įstatymas įsigalioja 2009 m. gegužės 1d.

    Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

    RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

    Teikia:
    Seimo nariai
    Viktor Uspaskich
    Vytautas Gapšys
    Saulius Bucevičius
    Dangutė Mikutienė
    Mečislovas Zasčiurinskas
    Vydas Gedvilas
    Valentinas Bukauskas

    Kęstutis Daukšys

  • Auksinis kardas

    „Lietuvos bankas, suderinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybe gali keisti bazinę valiutą ir (ar) oficialų lito kursą“ – „reiktų“ skiriasi nuo „gali“. Bet tokį pakeitimą turint rankose, jos būtų atrištos greitesniam reagavimui, nei šiuo metu numatytas. Tačiau čia, vėlgi, aiškiai reikia matyti, kad nuvertinimo šalininkai tam laikui (o jau ir siūlomam pakeitimui įvykti) pirmiausia turi turėti persvarą Seime. Bent jau šiuo metu nuvertinimas nėra smarkiai palaikoma išeitis, ir jos, manyčiau, bus vengiama kiek tik įmanoma. Užtat, pasidairius, galima rasti tikrų ir patrauklių terminuotų skolinimo indėlių palūkanų.

  • Pingback: Latvija: devalvacija jau nebeišvengiama? | Artūras Račas()