Lietuvos nelaimė: integruoti, bet maži
Žinote, kur yra dalis Lietuvos nelaimių?
Mes – maži.
Ir ant mūsų galima krauti nebijant jokių prekybos sankcijų, nebijant, kad Lietuvos ambsadorius išsikvies ant kilimėlio, nebijant, kad Lietuvos valstybė nuspręs savo sandorius finansuoti per kitą banką.
Štai, skaitau „Bloomberg“ apokapliptinį rašinį apie tai, kad Baltijos valstybėms teks devalvuoti savo valiutą 50 procentų ir galvoju: ar autorius yra buvęs bent vienoje iš trijų Baltijos valstybių? Ar jis iš viso galėtų žemėlapyje parodyti, kur yra Lietuva, Latvija, Estija? Ar jis domėjosi, kaip vystėsi kiekvienos iš trijų valstybių ekonomika? Ar jis žino, kokie yra darbo jėgos struktūra, kokia yra eksporto struktūra, kokia dalį BVP sukuria skirtingų pramonės šakų sektoriai?
Mano atsakymas būtų – š… jis žino.
Jis rašo todėl, kad dabar madinga skelbti apokaliptines prognozes ir todėl, kad taip galima parodyti, kad Didžiojoje Britanijoje blogai, bet Baltijos valstybėse – dar blogiau.
Užknisa tokie ekspertai, atvirai pasakius.
Ir ne tik tie, kurie dirba Londone Royal Bank of Scotland ir išdidžiai vadina save analitikais…
Tokių labai daug yra ir Švedijoje. Kai SEB ir Swedbank Baltijos valstybėse rieškučiomis sėmėsi pelnus, visi tylėjo. Nes kaipgi čia dabar imsi ir pasigirsi, kad toks didelis bankas apie trečdalį savo pelno uždirba trijose valstybėse, kuriose gyventojų skaičius nesiekia 10 milijonų…
Gėda…
O štai, kai prasidėjo problemos (o jos, beje, prasidėjo ne dėl tų bankų veiklos Lietuvoje ar Estijoje) staiga pasipylė lavina straipsnių apie tai, kad didžiausia problema – recesija Baltijos valstybėse. Tose pačiose, kur bankų vadovai uždirba tikriausiai kokius 10 kartų mažiau nei Švedijoje, nors pelningumo santykis tikriausiai yra priešingas…
Šiaip tai būtų galima iš tokių aimanavimų tik pasijuokti, tačiau tų pranešimų įtaka visiškai nejuokinga. Nes kai koks didelis Švedijos bankas aiškina, kad jam gali prireikti Vyriausybės pagalbos dėl nuosmukio Baltijos valstybėse, „ekspertai“ sėdintys Royal Bank of Scotland Londone tai fiksuoja ir daro savo išvadas apie tai.
Ir skelbia jas visam pasauliui.
O dar kai Suomijos sunkvežimių gamybos bendrovė Sisu Auto pareiškia, kad dėl krizės Lietuvoje jai teks prašyti Suomijos vyriausybės paramos, gali pasirodyti, kad Lietuva yra viena iš pagrindinių globalinės recesijos priežasčių.
Niekas juk tikriausiai nepasidomės, kad Sisu Auto metų apyvarta yra apie 100 mln eurų ir kad visas Lietuvos ketverių metų kontraktas buvo 85 mln. eurų, iš kurių ne mažiau kaip pusė neabejotinai jau yra sumokėta. Ir šio kontrakto pelningumas tikriausiai buvo šiek tiek didesnis nei parduodant sunkvežimius Suomijoje ar Švedijoje…
Ir tikriausiai niekam nebus įdomu, kad ta pati Sisu Auto dar pernai yra laimėjusi gana didelį konkursą Rusijoje… kur taip pat galbūt kilo problemų dėl mokėjimų. Bet juk Rusija – Suomijos ilgaamžė partnerė, o Lietuva – viso labo ES naujokė.
Ir net ne Estija, kur važiuojama pigaus alkoholio pirkti.
O viskas baigiasi kuo?
Standard & Poor’s susirūpinimu dėl Lietuvos fiskalinės ir monetarinės politikos tvarumo ir … augančiais Lietuvos skolinimosi kaštais…
Tokie yra integracijos į pasaulinę ekonomiką kaštai.
Ypač, kai esi toks mažas…o apie tave rašantys ekspertai sėdi Londone.
(18 balsų, vidurkis: 4,39 iš 5)
Loading...
