Lietuvos konkurencingumas: per metus ir per kadenciją
Visada lengviau ką nors vertinti remiantis faktais, o ne kaip daro konservatorių politinis apžvalgininkas Bačiulis „by default“.
O faktai yra tokie.
Šiandien Pasaulio ekonomikos forumas paskelbė 2012-2013 metų konkurencingumo indeksą, kuriame Lietuvos pozicija iš esmės nepasikeitė: balų suma ta pati, vieta vienu laipteliu žemesnė, tačiau valstybių vertinta daugiau. Lyginant su 2008-2009 metų ataskaita (kadencijos pradžia) Lietuva yra stabilumo įsikūnijimas tie patys 4.4 balo ir beveik ta pati vieta (iš 44 į 45)
Bet, jei pažiūrėtume atidžiau, pokyčių esama: vieni jų teigiami, kiti nelabai, vieni susiję su valdžios sprendimais, kiti – nelabai.
Kadangi rinkimai, galima įdomu pažiūrėti, ką gero nuveikė nueinanti valdžia gerindama Lietuvos konkurencingumą.
Šiuo požiūriu svarbiausia yra PEF ataskaitos dalis, vertinanti vadinamąjį institucijų stulpą (pillar).
Pradėkime nuo to, kas gerai.
- Kaip nebūtų keista visuomenės pasitikėjimas politikais per metus padidėjo nuo 2 iki 2,1 balo, nors Lietuva bendrame reitinge ir smuktelėjo iš 110 į 113 poziciją. (2008-2009 m. 69 vieta, balai nenurodyti)
- Teismų nepriklausomumas – pažanga nuo 3,4 iki 3,5 balo, ir nuo 84 iki 82 vietos. (67 vieta)
- Vėjais paleidžiama viešųjų finansų dalis proveržis nuo 2,7 iki 3 balų ir nuo 104 iki 90 vietos.(96 vieta)
- Valstybės reguliavimo našta: pažanga nuo 2,8 iki 2,9 balų, išlaikyta 111 vieta. Primenu, tarp 142 valstybių. (48 vieta)
Kas nelabai gerai:
- Kyšiai – pažangos jokios, tie patys 4,5 balo, nors galima guostis, kad kitur dar blogiau, nes pakilome iš 54 į 48 vietą. (nėra vertinimo)
- Valdžios sprendimų skaidrumas – pažangos taip pat nerasta, tie patys 4,6 balo, tik vieta jau nebe 46, o 48, tai yra, kiti šioje vietoje stengiasi labiau. (64 vieta)
- Favoritizmas valdžios sprendimuose – žemyn nuo 3,2 iki 3,1 balo ir iš 58 į 61 vietą. (81 vieta)
Sprendimus darykite patys.