ES struktūrinės paramos panaudojimas: pusiaukelėje sustoti nevertėtų

… Nebesusigaudau…

Naršiau, skaičiau, vėl naršiau, bet taip ir nesugebėjau surasti, kurį iš 2007-2013 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos prioritetų atitinka Vyriausybės planas iš ES paramos lėšų mokėti išeitines kompensacijas atleidžiamiems iš darbo valstybės tarnautojams.

Konvergencijos išeitinių pašalpų mokėjimas lyg ir neskatina, nes vargu ar tų pašalpų bus išmokėta už sumą, galinčią kilstelėti vienam gyventojui tenkančios BVP dalies rodiklį Lietuvoje.

Išeitinės kompensacijos vargu ar prisidės prie regioninio konkurencingumo ir užimtumo skatinimo. Gal net priešingai – kas tau norės aktyviai ieškoti darbo gavęs išeitinę už keletą metų darbo valstybės tarnyboje?

Europos teritorinį bendradarbiavimą išeitinės kompensacijos gal ir galėtų paskatinti – tikėtina, kad ne vienas buvęs valstybės tarnautojas, gavęs tą išeitinę, dalį jos gali nuspręsti išleisti kokiame nors Ispanijos, Austrijos kurorte ar poilsinei-turistinei kelionei. Kadangi šis prioritetetas apima ir bendradarbiavimą abipus ES vidaus sienų, gali nubyrėti ir kaimyninėms Rusijai ir Baltarusijai. Juk vežti į Lietuvą kontrabandinius degalus ar cigaretes, kaip rodo neseni pavyzdžiai, valstybės tarnyboje gana įprasta praktika.

Finansų ministerija, tiesa, mąsto dar plačiau. Ministrės I.Šimonytės pasirašytame rašte nurodoma, kad išeitinės kompensacijos ES struktūrinei paramai gali būti priskirtos todėl, kad ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos, siekdamos optimizuoti institucijų struktūrą bei valdymo išlaidas, vykdo institucijų pertvarkymus (reorganizacijas), kurias įvykdžius, privalo būti išmokamos išeitinės išmokos.

Priešingu atveju mat teks tas kompensacijas mokėti iš biudžeto.

Gana išmoninga.

Tačiau galima būtų eiti ir dar toliau.

Pavyzdžiui, pasiūlyti ir bedarbio pašalpas mokėti iš ES struktūrinės paramos lėšų. Juk iš esmės tai nedarbas Lietuvoje susijęs su vyriausybės pastangomis suvaldyti viešuosius finansus, tai yra, laikytis Stabilumo pakto reikalavimų. Ryšis su ES – tiesioginis.

ES struktūrinės paramos lėšomis, be jokios abejonės, būtų galima didinti ir pensijas. Pamenate konvergencijos prioritetą? O jei visiems pensininkams pensijas padidintume kokiais 10 procentų? BVP vienam gyventojui juk kaip mat išaugtų.

Iš ES struktūrinės paramos lėšų būtų galima sumokėti ir premijas ką tik iš Turkijos grįžusiems Lietuvos krepšininkams. Pagal teritorinio bendradarbiavimo prioritetą.

Argumentų čia daugiau nei reikia. Lietuviai į Turkiją važiavo šimtais, tarp jų neabjotinai buvo tokių, kurie tai darė pirmą kartą. Nuvažiavę ten, jie skatino bendradarbiavimą ir ES vertybes. Be to, Lietuvos komanda, vienintelė iš visų ES šalių laimėjusi medalius, neabejotinai pagerino visos ES įvaizdį ne tik Turkijoje, bet ir tų šalių, kurių sirgaliai ten buvo, akyse. O jei dar atsižvelgtume į tai, kad 2011 metais Europos krepšinio čempionatas vyks Vilniuje ir kad jame dalyvaus daug ES nepriklausančių, bet su ja aktyviai bendradarbiaujančių valstybių (Ukraina, Gruzija), tai struktūrinė parama čia labai praverstų.

O dar iš struktūrinės paramos būtų galima mokėti motinystės (tėvystės) pašalpas. Juk kuo daugiau vaikų gims, tuo daugiau bus darbo jėgos. O kuo daugiau bus darbo jėgos, tuo ji bus pigesnė. O kuo pigesnė bus darbo jėga, tuo pigiau bus galima gaminti ir parduoti. O tai – didesnis konkurencingumas. Ne iš karto, tiesa, bet juk ES skatina mąstyti strategiškai, o ir Vyriausybė jau šiandien galvoja apie 2030-uosius.

Žodžiu, trečiadienio Vyriausybės sprendimas dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo išeitinių kompensacijų mokėjimo neabejotinai taps gera investicija į Lietuvos ateitį, mūsų šaliai siekiant tapti konkurencingiausias žinių ekonomikos ir aukštų technologijų valstybe visame Šiaurės regione.

Tik reikėtų nesustoti pusiaukelėje.

(5 balsų, vidurkis: 3,40 iš 5)
Loading...
  • Fredis*

    Labai įžūliai, pagal tinklaraštininko pateiktus prioritetus (pensininkams pensijos, motinoms pašalpos, krepšininkams premijos) ES struktūrinės paramos naudoti nederėtų, nes lazda turi du galus.
    Parašyta humoreska man primena Seimo opozicijos argumentaciją kodėl negalima, nereikia priimti vieno ar kito įstatymo.
    Marginalėjame, ritamės į paraštę?

    • mielas fredijau, labai džiaugiuosi jei jau esu tamstos vertybių paraštėje. Didesnio įvertinimo man ir negali būti

  • austras
    • Khhm, atsiprašau gerbiamo Austro, bet mano supratimu Jūsų rekomenduojamas doc.dr.Nidos straipsnis yra silpnas.

      Bent jau kaip filosofijos mokslų daktarei.

      Paneiginėjami ir kritikuojami ne K.Girniaus išsakyti teiginiai (~nėra įrodymų, kad LVV ir LAF prisidėjo prie taikių žydų masinio žudymo organizavimo), bet visai kitas dalykas, kurio jis nei nemanė teigti – „LLV nerėmė ir nevykdė antisemitinės nacių politikos“.

      Tarp antisemitinių pareiškimų bei koncentracijos stovyklų potencialiai priešiškoms gyventojų grupėms karo sąlygomis organizavimo – ir masinių taikių, niekuo nekaltų gyventojų žudynių – žiojėja milžiniško dydžio praraja.

      Paprastam internetų komentatoriui tas skirtumas gali būti ir neakivaizdus, bet filosofinių mokslų daktarkai turėtu būti, kaip ant delno.

      • austras

        Gerbiamas Zeppelinus, nenorėdamas tiesiogiai veltis į „tikrosios“ teisybės paieškas, pateiksiu kelis gerbiamo Girniaus bei gerbiamos Vasiliauskaitės dar nenušviestus problemos aspektus.

        Ilona Bučinskytė, VDU magistrinis darbas „Ateitininkai II pasaulinio karo metais“, Kaunas, 2002, p.50-51.

        „Kaip pastebėjo Juan J.Linz nacistinės Vokietijos okupacijos pradžioje daugelis Europos intelektualų žavėjosi fašistine/nacionalsocialistine ideologija, o Martin Conway pabrėžė, kad katalikai nacistinės Vokietijos okupacijos pradžioje gana aktyviai įsijungė į „naujosios tvarkos“ Europoje kūrimo procesą. Šį teiginį Lietuvos katalikiškosios visuomenės kontekste, patvirtina ir 1941 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais (legaliame laikraštyje – mano pastaba) „Į laisvę“ pasirodžiusi ateitininko Juozo Girniaus straipsnių serija „Idėjiniai nacionalsocializmo pagrindai“, kurią, net ir norint, negalima pavadinti paprastu Adolfo Hitlerio knygos „Mein Kampf“ atpasakojimu. Retrospektyviai žvelgiant į aprašomuosius įvykius sunku išvengti jų vertinimo moralės požiūriu, tačiau galima pastebėti, kad šiuo atveju ateitininkas atliko nacionalsocializmo ideologijos platinimo funkciją. Girnius ne tik pristatinėjo nacionalsocializmo „bibliją“, tačiau pateikė ir gana pozityvius knygoje „Mein Kampf“ išsakomų minčių vertinimus.
        Paskutiniame serijos straipsnyje pateikiamas šios straipsnių serijos tikslas. Jis apibūdinamas taip: „Sekdami nacionalsocialistinės pasaulėžiūros kūrėjo mintį, kiek galima naudojomės pačiais jo tekstais, nes autentiška citata visada tiksliau perduoda autoriaus minties tėkmę, kaip paprastas atpasakojimas. Dar daugiau: tai turėjo ne tik tiksliau perduoti nacionalsocialistinės pasaulėžiūros prasmę, bet taip pat įgalinti skaitytoją gyviau pajusti vidinę jėgą, kurią šiai pasaulėžiūrai teikia jos grinėjo Adolf Hitler asmenybė, ir kuri šiai pasaulėžiūrai suteikė vakarietiškąją istoriją naujais keliais sukančios reikšmės. Tikimės, kad mūsų skaitytojai bus galėję bent truputį sistemingiau susipažinti su ta pasaulėžiūra, kurią Adolf Hitler, vadovaudamas vokiečių tautai, kovoja dėl naujos Europos ateities ir šiandien pat triuškinamai smogia visos vakarietiškosios kultūros ir viso žmogiškumo priešui – žydiškajam bolševizmui (J.Girnius „Idėjiniai nacionalsocializmo pagrindai“ „Į laisvę“, 1941 rugsėjo 20 d., p.4) […]

        „Būtų dar pusė bėdos, jei žydai būtų tik kultūriškai bergždžia tauta. Deja, amžinas žydas yra ir amžinasis priešas, bei įnirtęs griovikas kiekvienos tikrosios kultūros. Jis nesibaido jokių priemonių žlugdyti amžinai nekenčiamai arinei žmonijai. jis stengiasi parazitiškai įlįsti į arinių tautų kūną ir įvairiais nekaltais vardais užsikaukavęs, imasi teršti jį priglaudusios tautos kraują, griauti jos ūkinio gyvenimo pagrindus, niekinti jos moralinius idealus, vienu žodžiu traukti ją į savo žemybę. Suglaustai galime pasakyti, kad nacionalsocializmas yra arinei žmonijai priminimas jos aukštųjų kūrybinių savybių ir drauge perspėjimas apie žydiškąjį pavojų“ (J.Girnius „Į laisvę“, 1941 rugsėjo 4 d., p. 3)

        Ilona Bučinskytė, VDU magistrinis darbas „Ateitininkai II pasaulinio karo metais“, Kaunas, 2002, p.47.

        Išeivijoje rašytuose tekstuose (J.Brazaičio ir Z.Ivinskio) žydų tauta kolektyviai kaltinama bendradarbiavimu su sovietais pirmuoju sovietmečiu, nes dalis Lietuvos žydų bendradarbiavo su sovietais, o kita dalis nepasmerkė „nužydėjusių“ (J.Brazaičio ir Z.Ivinskio terminas) žydų „siautėjimo“. Iškalbinga pati J.Brazaičio laiško Z.Ivinskiui, rašyto 1971 metais, retorika: „Tai buvo „nužydėjusių“ žydų siautėjimas, kuris užtraukė atsakomybę visiem žydam – kaip ir tie žydai, kurie nukryžiavo Kristų ilgiem laikam užtraukė atsakomybę visiem žydam, ypačiai, kai kita žydų dalis nuo tų „nužydėjusių“ neatsiribojo.“ (VU B RS Z.Ivinskio fondas F.198-972, 2-as laiško lapas)

        • Gerbiamas Austrai,

          dėkoju už tai, kad nepatingėjote ir pateikėte įdomią bei mažai nespecialistams žinomą medžiagą.

          Taigi, iš jos mes sužinome, kad žymaus publicisto K.Girniaus tėvas, filosofas ir VDU dėstytojas Juozas Girnius 1941 m. vasaros pabaigoje išspausdino laikraštyje švietėjiškų straipsnių ciklą apie nacionalsocializmo ideologiją, kuriuose, kaip teigia magistrė I.Bučinskytė, be Mein Kampf atpasakojimo pateikė ir „gana pozityvius šioje knygoje išsakomų minčių vertinimus“, tame tarpe – ir A.Hitlerio vaidmeniui kovoje dėl „naujos Europos ateities“, kurio vadovaujama vokiečių armija „šiandien pat triuškinamai smogia visos vakarietiškosios kultūros ir viso žmogiškumo priešui – žydiškajam bolševizmui“.

          Taip pat sužinome, kad žymūs išeiviai J.Brazaitis ir Z.Ivinskis pokario publikacijose priskyrė žydams kolektyvinę kaltę už bolševistinių okupantų ir jų žydiškųjų pagalbininkų nusikaltimus.

          Ką gi, žvelgiant iš šiandienos moralinių pozicijų, galima konstatuoti, kad minėti faktai nedaro garbės nei J.Girniui, nei J.Brazaičiui, nei Z.Ivinskiui.

          Tačiau būtina konstatuoti, kad tie faktai nedaro jų nusikaltėliais pagal ano meto realijas ir kontekstą.

          Taip, J.Girnius populiariai atpasakojo Lietuvos skaitytojams Mein Kampf turinį ir idėjas, bet kiekvienas, kuris skaitė tą knygą, puikiai žino, kad ten nėra jokių pasiūlymų dėl žydų ar kitokių taikių gyventojų masinio žudymo, priešingai – tokie veiksmai įvardinami, kaip barbarizmas, būdingas bolševikams.

          Trumpiau tariant, iš Jūsų pateiktos medžiagos matome, kad prieškarinės Lietuvos intelektualas Juozas Girnius, publicisto K.Girniaus tėvas, išties 1941m. išspausdino publikacijas, kuriose išdėstytos mintys gali būti įvardintos, kaip nukreiptos prieš žydus, kaipo tokius, t.y. antisemitinės.

          Tačiau leiskite paklausti – ką Jūs tuo ketinote įrodyti? Kokį konkretų teiginį?

          Kaip jau minėta, tokios publikacijos nedaro jų autoriams garbės, bet ir nepaverčia jų masinių žudymų organizatoriais ar vykdytojais.

          Tai, kad ponas Zuroffas ar dar aršesni jo bendraminčiai reguliariai spausdina antilietuviškus tekstus, kuriuose mums primetamos kolektyvinės kaltės, nedaro jiems garbės, bet nepaverčia jų nusikaltėliais ar NKVD žudikų ir „sovietinių partizanų“ bendrininkais.

          K.Girnius savo tekstuose neįrodinėjo, kad karo metais Lietuvoje nebuvo antisemitinių pasisakymų, straipsnių ar net valdžios veiksmų – jis išsakė labai konkrečius teiginius dėl masinių žydų žudynių organizavimo, todėl jo pozicijos kritikai turėtu paneigti šiuos konkrečius teiginius, o ne aiškinti, kad jo tėvas anuomet parašė antisemitinį ar pronacistinį straipsnį, nes tai nėra Girniaus teiginių paneigimas.

          Galiu nesunkiai pacituoti kad ir prieškarinį Čerčilio antisemitinį straipsnį ar sionistų lyderių pronacistinius pasisakymus, bet tuo tikrai neįrodysiu, kad jie prisidėjo prie žydų žudynių.

          Gal filosofijos daktarams pagaliau reikėtu išmokti atskirti oponentų išsakytus teiginius nuo savo susigalvotu? (čia ne Jums adresuoju, gerbiamas Austrai, čia panelei Nidai).

          • austras

            Gerbiamas Zeppelinus, ponas J.Brazaitis nebuvo tik žymus išeivis. Jis, kaip Jūs puikiai žinote, 1941 metais vadovavo Laikinajai vyriausybei. Jo, kaip ir kitų vyriausybės narių asmeninės pažiūros, vienaip ar kitaip įtakojo Laikinosios vyriausybės praktinę veiklą. Kaip matome iš pateikto šaltinio, asmeninėms J. Brazaičio pažiūroms būdingas klerikalinis antisemitizmas. Galima dėl to ginčytis, tačiau klerikalinio antisemitizmo fone priimti sprendimai – 1. Koncentracijos stovyklos steigimas, 2. (Jokio!) oficialaus bandymo priešintis žydų žudynėms pareiškiant bent formalų protestą okupacinei nacių administracijai. 3. Pirmasis LAF leidžiamo dienraščio „Į laisvę“ numeris išeina dar be nacių cenzūros, tačiau jame pilna antisemitinių atsišaukimų, raginančių atsikratyti žmonijos priešo – žydijos. Ar ši antisemtinė propaganda neskatino spontaniškų žydų pogromų, kuriuos vietose vykdė lietuviai?

          • austras

            Gerbiamas Zeppelinus, mudu tiesiog nesutiksime dėl pamatinių sąvokų. Jūs Juozo Girniaus straipsnių ciklą vadinate „švietėjišku“. Aš Juozo Girniaus straipsnių ciklą pavadinčiau atvirai angažuota antisemitine pronacistine propaganda, nevengiančia propagandinio pobūdžio pareiškimų apie „pasaulėžiūrą, kurią Adolf Hitler, vadovaudamas vokiečių tautai, kovoja dėl naujos Europos ateities ir šiandien pat triuškinamai smogia visos vakarietiškosios kultūros ir viso žmogiškumo priešui – žydiškajam bolševizmui“. Mano nuomone, tokia pronacistinė antisemitinė propaganda buvo daug pavojingesnė už Laikinosios vyriausybės priimtus ar nepriimtus įstatymus, nes pasiskaitę panašių „švietėjiškų“ straipsnių dalis lietuvių provincijoje organizavo spontaniškus pogromus, arba patys noriai prisidėdavo prie vokiečių organizuotų žudynių.

          • Gerbiamas Austre, pirmame iš aukščiau esančių komentarų Jūs rašote:

            „.. ponas J.Brazaitis … 1941 metais vadovavo Laikinajai vyriausybei. Jo, kaip ir kitų vyriausybės narių asmeninės pažiūros, vienaip ar kitaip įtakojo Laikinosios vyriausybės praktinę veiklą. Kaip matome iš pateikto šaltinio, asmeninėms J. Brazaičio pažiūroms būdingas klerikalinis antisemitizmas. Galima dėl to ginčytis,..“

            Taip, galima sutikti, kad J.Ambrazevičiaus-Brazaičio reiškiamoms pažiūroms būdingas tam tikras antisemitizmo laipsnis, bet dr.Ilonos Bučinskaitės straipsnyje toliau pažymima:

            „..J. Brazaitis teigia:

            „1. Lietuvos žydų likimą iš karto paėmė į savo rankas Gestapas, pirmiausia
            organizuodamas pogromus

            3. Pirmieji žydų pogromai Kaune buvo suorganizuoti Štahleckerio iniciatyva, panaudojant Klimaičio grupę, kuri su Lietuvos laikinąja vyriausybe nieko bendro neturėjo.“
            “93 J. Brazaitis. Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos Vyriausybė // Į Laisvę, 1978, Nr. 73 (110), p. 25–26).

            Jūs rašote:

            …tačiau klerikalinio antisemitizmo fone priimti sprendimai – 1. Koncentracijos stovyklos steigimas,

            Pats savaime tokios stovyklos steigimas dar nieko nesako.

            Žinia, kad tokio pobūdžio stovyklas japonų kilmės piliečiams karo metu buvo įsteigusi ir JAV vyriausybė.

            Potencialiai priešiškų gyventojų grupių internavimas Antrojo pasaulinio karo metu buvo gan įprasta praktika, taikyta ir minėtoje JAV ir neminėtoje Britanijoje.

            Buvo tokios stovyklos įsteigtos ir Bulgarijoje, kurios Vyriausybė visgi atsisakė deportuoti juose uždarytus žydus į vokiečių koncentracijos stovyklas, ko pasėkoje jie liko gyvi. Neteko girdėti, kad Bulgarijos žydai labai pyktų ant tos Vyriausybės dėl tų stovyklų.

            2. (Jokio!) oficialaus bandymo priešintis žydų žudynėms pareiškiant bent formalų protestą okupacinei nacių administracijai.

            Tenka prisiminti, kad LLV veiklos metu žydų žudynės dar nebuvo įgijusios visuotinio genocido požymių. Buvo atskiri pogromai, sušaudymas VII forte bei sovietinių aktyvistų naikinimas.

            Buvo kraupu, bet turint omenyje, kad ir prosovietiniai lietuviai buvo žudomi, dar nebuvo aišku, į ką viskas išvirs.

            Arūnas Bubnys (ir dauguma kitų tyrėjų) pažymi:

            „Pirmosiomis okupacijos savaitėmis, maždaug iki 1941 m. rugpjūčio mėn., …žydai dažniausiai buvo persekiojami ne dėl rasinių-tautinių motyvų (dėl to, kad jie buvo žydai), bet dėl politinių priežasčių – kaip buvusio sovietų okupacinio režimo bendradarbiai ir šalininkai.

            Tuo metu labiausiai nukentėjo buvę žydų tautybės komunistai, komjaunuoliai, sovietiniai pareigūnai ir aktyvistai, dažniausiai vyrai.

            Visuotinis žydų persekiojimas Kauno apskrityje, kaip ir daugumoje kitų Lietuvos apskričių, prasidėjo 1941 m. rugpjūčio mėn., įvedus Lietuvoje vokiečių civilinę valdžią.“

            Jūs rašote:

            3. Pirmasis LAF leidžiamo dienraščio “Į laisvę” numeris išeina dar be nacių cenzūros, tačiau jame pilna antisemitinių atsišaukimų, raginančių atsikratyti žmonijos priešo – žydijos. Ar ši antisemtinė propaganda neskatino spontaniškų žydų pogromų, kuriuos vietose vykdė lietuviai“

            Taip, tokio pobūdžio propaganda galėjo skatinti pogromus.

            Bet, kaip Jūs puikiai žinote, gerbiamas Austrai, pirmuosius pogromus su žudynėmis organizavo naciai, o ir žydai buvo išžudyti ne per vietinius pogromus, o per masinius žmonių sušaudymus nacių organizuota tvarka.

            Norėčiau visgi priminti, kad mes bandome diskutuoti tiesioginės LLV ir LAF kaltės dėl masinių žydų žudynių organizavimo 1941 m. 06-07 mėn. klausimą, o ne jų vykdytą antisemitinę propagandą ar diskriminacinius teisės aktus.

            Tai yra skirtingi klausimai ir painioti jų, kaip tai daro mieloji daktarė Nida, nederėtu.

  • mdxacuk

    Sveiko proto žmogus nė neįtartų, kad „darbo užmokestis“ ir „darbo apmokėjimas“ reiškia ne vieną ir tą patį. O pasirodo, kad „darbo apmokėjimas“ pagal buhalterinį lietuviškų činovnikų newspeaką apima ir virtualius darbus, kuriuos jie būtų tariamai nudirbę, jei niūrių ekonominių realijų nebūtų laiku išpirdolinti iš šiltų valdiškų kėdžių.

  • austras

    O čia apie krepšinį ir FIBA.

    ballineurope.com/countries/turkey/fiba-world-championship-turkey-serbia-kerem-tunceri-blown-call-7309/

    http://i54.tinypic.com/1ibwpc.jpg

  • respondentas

    Nu smagiai paskaičiau. Kubiliui tikrai vertėtų pagalvot apie nestandartinius sprendimus ir nustebint Europą. Visvien jei jau pasaulio ekonomistai ir vyriausybės vadovėlį rašys apie Kubiliaus darbą suvaldant krizę, tai būtų labai tinkamas laikas tuo pačius parodyti kaip naudingai gali suveikti nestandartiniai sprendimai.
    O manau ir tauta vienbalsiai sutiktų. Galima net būtų paleisti kelias apklausas, kur „didžiųjų miestų, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai“, sutiktų su tokiu ES paramos panaudojimu!

  • Lee

    ….ir visa tai vadinama „isisavinti ES lėšas“………..

  • M

    o man tai atrodo normalus ir logiskas sprendimas, kaip iseitinems naudoti verciau es lesas, o ne biudzeto. ne tiek es pinigu isleidziama sudiniems tusinukams, bloknotukams, vimpiliukams, kalendoriukams — tai jau geriau, savo pertvarkas darydami ir atleidinedami, tuos pinigus panaudotu ismokoms. vis ne is biudzeto.

  • Nedaug trūksta iki to, kad A. Kubilius prižadėtų sumokėti Sovietų okupacijos žalą iš ES pinigų… O paskui ES tegul ir reikalauja iš Rusijos tų pinigų. Sakyčiau visai nebloga taktika?

    O šiaip tai jau kai pasipila nesamonės iš daugumos pusės, tai pasipila…

  • Utopija visa ta ES parama kaip ir visa ES. Negaliu sau atleisti, kad dalyvavau tame stojimo į ES referendumo parodijoje 2004 metais. ES parama vienas didžiausių blogių: siekiant „įsisavinti“ einama per normas, kuriami projektai kurių nauda abejotina, skubama, o kaip žinia skubų darbą – velnias gina.
    Idėja panaudoti ES paramą išeitinėms kompensacijoms tai ir man naujiena. Juk visą laiką buvo teigiama, kad ES paramos tikslas duoti ne pinigų, o suteikti būdus, patirtį, metodus tiems pinigams užsidirbti – atsilikimui tarp ES valstybių mažinimui. T.y. duoda pinigų ne žuviai įsigyti, o skiriami pinigai meškerei, kad pati valstybė susižvejotų tą „žuvį“. Niekaip neįsivaizduoju, kaip ES pinigų išmokos valstybės tarnautojams susijusios su atsilikimu tarp valstybių mažinimu.

  • apelsinas

    Na, tik klaikiai naivus arba demagogas gali rimtai manyti, kad radikali antisemitinė propaganda ir masinės žudynės neturi nieko bendro, kad asmuo, kuris (ypač socialinio pakrikimo ir karo padėties metu) rėkia „žydai yra dvokiantys parazitai ant tautos kūno“, nėra niekaip moraliai atsakingas už tuos asmenis, kurie iš jo riksmų pasidaro „praktines išvadas“ ir imasi atitinkamų veiksmų. Matyt, autoritetingu Zeppelino manymu, už masines žydų žudynes nėra jokia prasme atsakingi nei Hitleris su Gebelsu- tik tie, kas paspaudė gaiduką (va, kodėl paspaudė – visiška paslaptis).

    • Gerbiamas Apelsine,

      tik žmogus, niekada negirdėjęs apie tokį dalyką, kaip pasekminiai-priežastiniai ryšiai, gali samprotauti taip, kaip Jūs.

      Bet, kiek pastebėjau, kas trečias-ketvirtas įgijęs magistro laipsnį neturi supratimo apie tuos ryšius, kas leidžia daryti prielaidą, jog kasdieniame žmogaus gyvenime Lietuvoje tos žinios yra visai nebūtinos.

      Jau nekalbu apie tokį perteklinį žinojimą, kaip nacių organizuotų Lietuvos žydų žudynių eigos periodizavimas bei kitos „nereikšmingos“ detalės, griaunančios E.Zuroffo, L.Donskio ir Lietuvos Ryto straipsnių pagrindu susiformavusį vaizdinį.

      Kad sužadinti Jūsų žingeidumą minėta linkme, siūlau Tamstai pamąstyti apie štai tokį atvejį Holokausto istorijoje:

      1941 m. pradžioje Hitlerio sajungininkėje Bulgarijoje B.Filatovo vyriausybė įvedė antižydiškų įstatymų paketą.

      Įvyko visuotinis žydų surašymas, iš jų buvo konfiskuojamas turtas, juos vertė nešioti geltonas žvaigždes, buvo vykdomos antisemitinės propagandos kampanijos, o 1943 m. Bulgarijos žydus išvarė į provinciją, ten uždarė į koncentracijos ir prievartinio darbo stovyklas.

      Bet visi šie Bulgarijos žydai pergyveno karą.

      O štai Bulgarijos „naujųjų provincijų“ Makedonijos ir Frakijos žydų dauguma karo nepergyveno, žuvo nacių konclageriuose.

      Dėmesio, klausimas Apelsinui:

      koks faktorius nulėmė, kad esant daugmaž vienodai diskriminacinėms sąlygoms bei antisemitinei propagandai, vienų Bulgarijos teritorijų žydai buvo išžudyti, o kitų – ne?

      Štai kai į jį atsakysite, gal Jums taps lengviau suvokti, kad net ir sąjunginėje naciams šalyje antisemitinė propaganda ir diskriminaciniai aktai nebūtinai baigiasi organizuotomis masinėmis žudynėmis, jei tos šalies vyriausybė turi savarankiškumą. Ten, kur valdo SS ir nacių administracija – rezultatas kitoks.

  • apelsinas

    Zeppelinai, būtų miela, jei jųs skaityti pasimokytumėte, prieš kėlinėjęs tokius didingus klausimus ir samprotavęs apie priežastinius ryšius :). Dėmesio: aš niekur nesakiau, kad antisemitinė propaganda ir tam tikri antisemitiniai veiksmai (pvz., vertimas nešioti žvaigždę) yra tapatūs ar neišvengiamai vedantys į žudynes – sakiau tik, kad jie nėra su jomis nesusiję ir jų neprovokuojantys, ir kad asmenys, skleidę tą propagandą, žudynėms parasidėjus gali, turi moralinę teisę (ir loginį pagrindą) ramiausiai išpūsti akutes: „O mes kuo čia dėti??“. Kad žudynės prasidėtų, dar reikia papildomų salygų. Bet jos negalės netrikdomai įgauti mąsto nesant įkaitintų antisemitinių nuostatų. Kad prasidėtų pogromai prieš kairiarankius, reikia (bet nepakanka) sukurti neapykantos kairiarankiams atmosferą. Ar aišku? :)

    • Gerb.Apelsinas rašo:

      „…aš niekur nesakiau, kad antisemitinė propaganda ir tam tikri antisemitiniai veiksmai (pvz., vertimas nešioti žvaigždę) yra tapatūs ar neišvengiamai vedantys į žudynes..“

      Puiku, bent tai supratote. Užfiksuokime.

      „Kad prasidėtų pogromai prieš kairiarankius, reikia (bet nepakanka) sukurti neapykantos kairiarankiams atmosferą. Ar aišku?“

      Aišku tik tai, kad Jūs vis minėdamas tuos pogromus kažkaip keistai įsivaizduojate ir pateikiate holokausto eigą Lietuvoje.

      Tamstos žiniai – Lietuvos žydai iš esmės buvo išžudyti ne pogromų, kurių išties būta karo pradžioje ir kuriuos taip akcentuoja nekurie viešieji intelektualai, bet nacių ainzatckomandų organizuotų masinių sušaudymų pasėkoje.

      Okupantams jau nutraukus LVV veiklą.

      Bet matau, kad Jūs ne skaitytojas, bet rašytojas, todėl dar kartą pacituosių rašytą aukščiau:
      a.

      „3. Pirmieji žydų pogromai Kaune buvo suorganizuoti Štahleckerio iniciatyva, panaudojant Klimaičio grupę, kuri su Lietuvos laikinąja vyriausybe nieko bendro neturėjo.“
      “93 J. Brazaitis. Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos Vyriausybė // Į Laisvę, 1978, Nr. 73 (110), p. 25–26).

      b.

      „Pirmosiomis okupacijos savaitėmis, maždaug iki 1941 m. rugpjūčio mėn., …žydai dažniausiai buvo persekiojami ne dėl rasinių-tautinių motyvų (dėl to, kad jie buvo žydai), bet dėl politinių priežasčių – kaip buvusio sovietų okupacinio režimo bendradarbiai ir šalininkai.

      Tuo metu labiausiai nukentėjo buvę žydų tautybės komunistai, komjaunuoliai, sovietiniai pareigūnai ir aktyvistai, dažniausiai vyrai.

      Visuotinis žydų persekiojimas Kauno apskrityje, kaip ir daugumoje kitų Lietuvos apskričių, prasidėjo 1941 m. rugpjūčio mėn., įvedus Lietuvoje vokiečių civilinę valdžią.“
      Arūnas Bubnys

      Netikite manimi, tai gal bent A.Bubniu patikėsite. Jei žinote, kas jis toks.

  • apelsinas

    Nebematau prasm4s kalbėtis su žmogeliu, kuriam skaitymą ir supratimą, ką skaito, atstoja citavimas, o nacistinės propagandos skleidimas atrodo „švietėjiška veikla“. Viskas aišku, „švieskitės“ ir toliau :DD

    • Prasmė kalbėtis būtu, jeigu Tamsta pademonstruotumėte, kad sugebate palaikyti pokalbį ar vesti diskusiją tame lygyje, kurį Jums siūlo pašnekovas.

      Deja, nieko panašaus mes iš Jūsų pusės čia neišvydome:(

      Bet, gal ir gerai. Gerbiamo Artūro tinklaraštis ir nėra skirtas didelės apimties komentatorių debatams.

      Jeigu Tamstelei visgi kils pagunda dar kartą išbandyti savo, kaip polemisto, jėgas – užsukite į mano žurnalą. Ten gal galėsiu skirti Jums daugiau dėmesio.

      Tik būkite malonus, prieš tai susipažinkite bent su pagrindiniais temos faktais ir kontekstu – ir ne iš viešųjų intelektualų ar mielos daktarės Nidos rašinėlių, bet iš rimtesnės literatūros.

  • apelsinas

    Mielas Zeppelinai, nesivarginkite – paties lygis ir polemisto sugebėjimai, kad ir kaip pompastiškai čia pozuojate, man daugiau nei akvaizdūs ir, deja, neįdomūs. Su susireikšminusiais beraščiais laiko negaištu.