Lietuvis nacionalistas apie Lietuvą ir Lenkiją
Savaitraštis 15min 2013 03 08
*******************
Aš esu lietuvis ir tuo didžiuojuosi, ir man visai nerūpi, jei kas nors nuspręs pavadinti mane nacionalistu. Nes aš toks esu.
Mano kaimynai yra lenkai ir kaip lietuvis nacionalistas aš su malonumu pasikabinčiau ant savo namo lentelę su lenkišku Pylimėlių gatvės pavadinimu. Nes žinau, kad mano kaimynams tai patiktų, o mano kaimynai – puikūs žmonės.
Aš taip pat labai džiaugčiausi, jei mano kaimynams būtų leista asmens dokumentuose savo vardus ir pavardes rašyti taip, kaip jie nori, ir kad jiems nereikėtų rūpintis, ar jų vaikai tikrai sugebės parašyti lietuvių kalbos rašinį dešimtukui, kai laikys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Bet kaip lietuvį nacionalistą mane juodai užknisa lenkų kilmės Lietuvos pilietis Jaroslavas Narkevičius, kuris, deja, dar yra ir Lietuvos Respublikos Seimo narys. Lygiai taip pat mane užknisa ir lenkų kilmės Lenkijos Respublikos pilietis Radoslavas Sikorskis, kuris, nelaimei, dar yra ir Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministras.
Kaip lietuvis nacionalistas aš suprantu, kad Lietuvos pilietis J.Narkevičius bei Lenkijos pilietis R.Sikorskis turi pagrindo jausti apmaudą dėl A.Kubiliaus vadovaujamos partijos “talibų” sparno ir tos pačios partijos paskirto užsienio reikalų ministro A.Ažubalio veiksmų, kurie lėmė, kad Lietuva ir Lenkija pastaruosius metus gyveno “šaltojo karo sąlygomis.
Aš taip pat suprantu, kad abu paminėti lenkų kilmės asmenys gali turėti nuoskaudų dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo kažkada surastų dvasių, dėl kurių lenkų kilmės Lietuvos Respublikos piliečiai šiandien negali atsivertę asmens dokumentus neturi galimybės perskaityti savo pavardžių taip, kaip jos iš tiesų turėtų skaitytis. Nepaisant to, kad pagrindinis Konstitucijos dvasių guru E.Kūris šiandien jau žino, kaip šią problemą išspręsti.
Bet kaip lietuvis nacionalistas aš niekaip negaliu suprasti, kodėl tie abu paminėti lenkų kilmės asmenys deda tiek daug pastangų kurstydami neapykantą tarp lietuvių ir lenkų abiejose Respublikose. Nes tik taip galima įvertinti J.Narkevičiaus kliedesius apie privalomą tikybos mokymą Lietuvos mokyklose bei jo mintis apie įstatymą siūlantį drausti abortus. (Šioje vietoje būtina pastebėti, kad Lietuvos Vyskupų Konferencijos pakankamai adekvati reakcija į J.Narkevičiaus kliedesius buvo bene pirmas kartas, kai ši instuticija parodė, kad jai vis dėlto rūpi viešasis interesas).
Deja, į kito lenkų kilmės asmens – R.Sikorskio – kliedesius apie tai, kad Lietuvos Respublika turėtų pasirinkti tarp suskystintų dujų terminalo ir dujų jungties į Lenkiją, niekas tinkamai nesureagavo. O reikėjo. Ir reakcija turėjo būti labai paprasta: tai, kaip Lietuvos Respublika sprendžia savo energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos reikalus, yra visiškai ne lenkų kilmės Lenkijos piliečio, kuris bando flirtuoti su Rusija ir imti įkaitais savo tautiečius kaimyninėje valstybėje, reikalas.
Kaip lietuvis nacionalistas, aš tikėčiausi, kad lietuvių kilmės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, kuris moka gražiai atsiprašyti už TS-LKD “talibų” veiksmus, pasakys tai garsiai. Taip garsiai, kad girdėtųsi ne tik Lietuvoje ir Lenkijoje.
Nes kažkas juk turi išdrįsti pasakyti, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai iš tiesų yra geri. Ir būtų dar geresni, jei Lietuvoje jiems nekenks J.Narkevičius, o Lenkijoje – R.Sikorskis.
Anksčiau ar vėliau taip ir bus. Ir aš, kaip lietuvis nacionalistas, labai tuo džiaugsiuosi.
(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
