Užsienio reikalų ministerija priėjo išvados. Tai gal paleiskim Konstitucinį Teismą…

Radau čia tokį pranešimą apie vadinamąją „Lenko kortą“. Tą pačią, kurią turi ir du Lietuvos Seimo nariai.

Atvirai sakau, nežinau, kokio tai lygio dokumentas, ar jis kuo nors teisiškai įpareigojantis, ar tik konstatuojantis, kad žmogus yra lenkų kilmės.

Tačiau girdėjau, kad abejonių dėl šio dokumento suderinamumo su Lietuvos Konstitucijoje numatytais reikalavimais Seimo nariams kai kam kilo.

Taip pat girdėjau, kad pats prezidentas Valdas Adamkus mano, kad būtinas Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl Lenko kortos.

Viskas lyg ir taip, kaip turi būti – yra abejonių, yra institucija, kuri gali tas abejones išsklaidyti ar patvirtinti, tad sprendimas kreiptis į KT būtų visai logiškas.

Tačiau logika atrodo Lietuvoje ne visada veikia. Pasirodo, kad į KT kreiptis visiškai nebūtina, nes viską paaiškinti gali… Užsienio reikalų ministerija.

Ir aiškina – Deivido Matulionio- URM sekretoriaus asmenyje:

Užsienio reikalų ministerija išnagrinėjusi Lenkijos parlamento priimtus įstatymus, priėjo išvadą, kad joje nėra pasižadėjimo Lenkijos valstybei reikalavimo.

Lenko kortelės išdavimą suprantame kaip Lenkijos siekį puoselėti lenkų kilmės asmenų tautinę tapatybę. Manome, kad siekis užtikrinti glaudesnį kiekvienos valstybės ryšį su savo tautiečiais užsienyje, yra suprantamas ir natūralus. Laikomės pozicijos, kad šalys turi teisę pasirinkti būdus šiam tikslui įgyvendinti, kurie neprieštarautų ES ir tarptautinei teisei

Ir ne tik aiškina, bet kad visiems viskas būtų aišku, dar ir perspėja, kad bet koks bandymas suabejoti URM kompetencija interpretuojant Konstituciją ir aiškinant kitos valstybės parlamente priimamus įstatymus iš esmės kelia grėsmę Lietuvos valstybei. Mat:

skuboti ir neapgalvoti veiksmai gali sukurti įtampą tarp Lietuvos piliečių, neigiamai atsilieptų strateginei Lenkijos ir Lietuvos partnerystei bei pakenktų Lietuvai svarbių projektų įgyvendinimui su Lenkija.

Štai taip. O dar kažkas klausia, kodėl URM neateina vadovauti politikai.

Ką jie ten veiks, jei diplomatai jau net patį Konstutucinį Teismą gali atstoti.

Beje, kažkaip vis prisimenu, kad KT taip niekada ir neatsakė į klausimą, ar Valdas Adamkus, kai buvo renkamas pirmajai kadencijai, nebuvo susijęs priesaika ar pasižadėjimu kitai valstybei.

Mano žiniomis, buvo, nes kai vyko rinkimų kampanija, jis dar buvo JAV pilietis.

Bet ir tada tikriausiai URM išaiškino, kad pilietybės turėjimas visiškai nereiškė, kad būsimasis Lietuvos prezidentas buvo kam nors pasižadėjęs.

O paskui stebimės, kodėl Lietuvoje klesti teisinis nihilizmas…

(7 balsų, vidurkis: 4.43 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    dabar bandau įsivaizduoti koks kiltų erzelis , jei būtų pradėta dalinti , sakysim, ruso korta. Aš jau nekalbu, jei toks pilietis būtų išrinktas į Seimą. Ir ką t okiu atveju pasakytų URMO berniukai. Taigi – Lietuva – dvigubų standartų kraštas.

  • Anonimas

    O reikėjo kažko kito tikėtis?

    Tai juk vadinama „strategine partneryste“. Ir visi įstatymai ar veiksmai bus išaiškinti taip, kaip reikia, kam dar terliotis su Konstituciniu Teismu…

    Štai, viskas aiškiai pasakyta: „…pakenktų Lietuvai svarbių projektų įgyvendinimui su Lenkija“.

    O tuo tarpu trys Seimo nariai saistomi neaiškių pasižadėjimų, už kurių nesilaikymą neteks kortelių, kuriose parašyta, kad jie lenkai (atrodytų be kortelės žmogus nesupranta, kokios jis tautybės); Lietuvoje steigiamos aukštosios mokyklos, kuriose lenkų kalba ruošiami valstybės valdymo specialistai (kurios valstybės?); po Šalčininkus marširuoja raiteliai su Armijos Krajovos uniformomis…

    Įsivaizduokim dabar: keli seimūnai turi ruso kortas, laisvai veikia kokia nors Baltijos rusų akademija ruošianti policininkus, o kokiam Visagine vyksta NKVD paradai.

    Ojoj įtariu kaip mūru stotų URM ginti valstybės interesų. Suprantama, juk anie nėra strateginiai partneriai, tai jiems ir negalima.

  • Nesupratau problemos. Garbės žodis – nesupratau. Ar URMo pareiškimas kokiu nors šėtonišku būdu įtakoja esamą ar būsimą kreipimąsi į KT? Ar jo paskelbimas uždaro visas autostradas ir vieškelius kreiptis į KT? Ar jis kaip nors įtakoja potencialų KT sprendimą?
    Jėrgutėliau saldžiausias, tai jeigu KT nuspręs kitaip, tai URMas ir privalės tam paklusti. Tačiau kas gali uždrausti institucijai pareikšti savo nuomonę klausimu, kuris, vartyk vienaip, mėtyk kitaip, tačiau yra susijęs su dvišaliais santykiais, už kuriuos ir atsakinga toji institucija? Gal pradėta kreipimosi į KT procedūra? Gal ji numato visų galimai angažuotų ir suinteresuotų šalių pozicijų viešinimo embargą? Apšvieskit, susimildami, negirdėjau.
    Artūrai, tu ką, rimtai teigi, kad šis URM pareiškimas yra privalomas vykdyti poįstatyminis aktas? Nejuokink. Jis yra tas, kas ir yra. Pareiškimas. PR. RsV. Tiek pat vykdytinas, kiek reto idiotizmo raštas gautas į mano žurnalą iš VTAKT, kuris, kol nepasibaigs visa administracinės teisėnos iliada su odisėja, irgi yra tik A4 formato popieriaus lakštas.
    O komentarai apie ruso kortas suvis juokingi. Ką lyginti? Realybe ir hipotetines vizijas? O gal požiūrį į esamus sąjungininkus ir potencialius oponentus? Ir žinoma, griežtai įstatymo raidės požiūriu, kadangi bet kuri užuomina apie planetai ilgus metus žinomą tarpusavio sąveiką tarp spirit and letter of law, kuri leidžia teisei adaptuotis prie jos reguliuojamos socialinės ir politinės elgsenos normų evoliucijos, mums sukelia konjuktūrines epilepsijas? Persiprašau, tačiau man arčiau Bumblausko mintys, kad 1918-1938 periodas buvo „vaikiška kairumo liga“, padėjusi mums subudavoti nacionalinį identitetą, tačiau, jam atsiradus, galime drąsiai grįžti prie to, ką darėme ilgus amžius – bendros veiklos su Lenkija, už kurią artimesnės šalies (ir tai, vien sentimentaliu lingvistiniu požiūriu) nei Latviją, neturime.
    Paskutinis pasažas apie V.Adamkaus kandidatavimo į prezidentus teisines peripetijas apskritai prikabintas nežinia kam. Nes nei URM kažką skelbė tuo klausimu, nei kažkam liepė skelbti ir t.t. O dėl „mano žiniomis“ – egzistuoja toks laaaaabai senas ir laaaaaabai aktualus patarimas, jeigu jau teigi ką nors, nesusijusio su visiška metafizika (certainemant, religiniais klausimas įrodymai nereikalingi, čia jau tikėjimo dilemos), tai pamalonink informacijos vartotoją nuorodomis į tokios nuomonės pagrindimą. Kitaip ji ir liks tuo pačiu, dėl ko nuo seno ginčyjasi filosofai: ar dykymoje, niekam nematant ir nežinant, už objektyvaus pažinimo ribų, iš dangaus krintantis akmuo objektyviai egzistuoja, ar ne?

  • Anonimas

    Mielieji, gal iš pradžių, prieš keldami vėjus, pasidomėkite, kas yra Lenko korta :) Tiesiog nervina, kai pradedama dangstytis nereikšmingais dalykais, norint atitraukt dėmesį nuo labai svarbių. Lenko kortą gali gauti bet kuris žmogus, įrodęs savo lenkiškąją kilmę. Jokios priesaikos/pasižadėjimo ar pan. nereikia duoti. Lenko korta ir neįpareigoja, tiesio suteikia tam tikrų „lengvatų“ (vadinkime jas taip) Lenkijos valstybėje – mokslams, gyvenimui, darbui ir t.t. Manau, kad visai gerai būtų, kad ir Lietuva, svetur gyvenantiems lietuviams (kad ir Lenkijos lietuviams) galėtų suteikti tokių privilegijų (nekalbu apie emigrantus). Bet kur tau.. Čia Lietuva, čia lietūs lyja.

  • Anonimas

    to Woo:

    Lenko kortos įstatyme (2 str. 3 d.) yra pasakyta, kad kortą gali gauti ir žmonės, kurių tėvai ar seneliai turėjo Lenkijos pilietybę. T.Baranauskas taikliai pastebėjo, kad tokie atvejai liestų ir pvz. okupuotame Vilnijos krašte gyvenusius lietuvių tautybės asmenis. „Gražus“ kaimyninės valstybės žestas leisti mūsų piliečiams įstatymus :)))

    To paties įstatymo 19 str. rašoma, kad Lenkijos konsulas gali neišduoti kortos, jei asmuo veikia ar veikė prieš pagrindinius Lenkijos Respublikos interesus. Kitaip tariant, įtvirtinta lojalumo pareiga kitai valstybei.

    Ir labai įdomu, kad pvz JAV, Airijoje ar Anglijoje gyvenantys lenkai negalėtų gauti kortos, nes įstatymas taikomas (kažin kodėl?) tik buvusių SSRS respublikų piliečiams :)))

  • Skirgaila,
    užvirė noras pabūti velnio advokatu :) Gal galėtum pateikti bent vieną tarptautinį popieriuką, pagal kurį Vilnijos kraštas buvo okupuotas? Vilniaus kraštas yra Lietuvos paradoksaliai susiklosčiusių išorinių aplinkybių ir noro jomis pasinaudoti dėka. Tiesiog atėjo momentas kai prasidėjusio 2WW kontekste Lietuva galėjo ignoruoti karinį Lenkijos pranašumą. Joks tarptautinis dokumentas netaiko Lenkijos valdžios veiksmams Vilniaus krašte 1918-1938 okupacinės ar aneksinės valdžios pobūdžio. Joks. Nes nebuvo nei plebiscitų, anei referendumų. Nebent mes imtumėm žaisti Helsinkio susitarimu dėl sienų neliečiamumo Europoje.
    19 str. – visiška kazuistika. Netgi pagal Tamstos teorinį modelį – kiek suprantu, atsiranda didžiulė užuojauta jaunuoliui, kuris negavo kortos todėl, kad visą gyvenimą skelbė, jog Eišiškės yr ščyrai lietuviškos žemės? Tai ko jaudinamės? Juk sumažinom kortų savininkų skaičių… :)
    Paskutinė pastraipa. Nors lenkų nacionalinės savimokos koncepcija yra ne mažesnės kritikos objektas kaip bet kurios tautos, tai neturi nieko bendro tarp ekonominės emigracijos ir vad. „kriesy“ populiacijos problematika.

  • Anonimas

    Va čia pasiskaitykite: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=19403900. Labai taikli paskutinė pastraipa, sakyčiau :)

  • Anonimas

    Pritariu Woo

  • Anonimas

    Aidai,

    Tarptautinės teisės požiūriu, iki 1917 m. visos teisės į Vilnijos kraštą priklausė Rusijos imperijai, nuo 1917 m. lapkričio – Sovietinei Rusijai, kaip Rusijos imperijos teisių perėmėjai. 1920 07 12 teisių į Vilnijos kraštą turėtojas taikos sutartimi perleido kraštą Lietuvai. Čia jei jau kalbant tiesiog apie teisinį titulą į kraštą.

    Be to 1920 10 07 Vilnių Lietuvai taikos susitarimu pripažino pati Lenkija, kuri po dviejų dienų susitarimą sulaužė ir pradėjo puolimą. Beje plebiscitas Vilnijoje buvo surengtas 1922 m., krašte stovint želigovskininkams ir jame dalyvavo apie 28% procentus gyventojų ir kurį boikotavo visos tautinės grupės išskyrus lenkus.
    O kad nebuvo popieriukų, tai vėlgi reikia atsižvelgti į „po-Versalinės“ sistemos žaidimo taisykles ir įtakingų Lenkijos draugų norą kuo greičiau viską baigti.

    Kas dėl to 19 str. tai vėlgi iš kitos pusės galima sakyti, kad tas Eišiškių jaunuolis ims teigti priešingai idant galėtų Varšuvoje už pusę kainos nueit į muziejų :)))

  • „O kad nebuvo popieriukų, tai vėlgi reikia atsižvelgti į “po-Versalinės” sistemos žaidimo taisykles ir įtakingų Lenkijos draugų norą kuo greičiau viską baigti.“
    Būtent. Lygiai kaip ir Wilsono 14 principų požiūrių nebuvo nei Rusijos imperijos, nei Sovietų Rusijos primato.

  • Anonimas

    Na matai, 14 punktų plane nebuvo ir jėgos naudojimo primato. Lygiai kaip ir okupacija netampa okupacija tik tada, kai yra aiškiai nurodyta popieriukuose. Antraip ir sovietinę aneksiją keblu būtų neigti.

  • Anonimas

    Atskrido strateginiai bombonešiai………. :)

  • Anonimas

    Deja, Lenko korta yra duodama tik asmenims, gyvenusiems buvusioje TSRS teritorijoje – ar toje teritorijoje gyvenę lenkai yra ,,lenkesni“ už Vokietijoje, JKAV ir pan.gyvenančius lenkus, kad jiems suteikaimso vos ne piliečio teisės? Šitas URMopareiškimas – tai absoliuti desperacija, baudžiavos reliktas. Va iš tokių žmogėnų elgesio ir gali suprasti, iš kur Lietuvoje per šimtą metų staiga atsirado tiek ,,lenkų“ – taip savo laiku dvaro liokajai irgi glaudėsi prie ,,strateginio partnerio“ -dvarininko, nes labai norėjosi nuo ponų stalo kokį atlikusį kaulą gauti, o lietuviškai gi nepaprašysi, nesupras:-)

  • Anonimas

    Abu siandieniniai seimo nariai lenkai paklausti, kam jiems lenko korta atsako, kad pabrezti savo lenkiskuma, t.y. irodyti, kad esama lenku. Kai ju paklausia, ar ju lietuviskame pase irasyta ju tautybe neatlieka auksciau isvardintu funkciju, abu litvakai klausimo negirdi.

  • Anonimas

    atsiprasau, ne litvakai, o litwinai.

  • Anonimas

    Baikit Jūs apie tas okupacijas – seniai buvo, reikia į ateitį, o ne į praeitį žvelgti. Vaiva, manau, kad Lenko korta duodama tik tiems, kurie gyveno SSRS teritorijoje todėl, kad buvusi SSRS teritorija, vis dėlto, labiau atsilikusi nuo Vakarų. Be to, Lietuvos lenkai čia gyvena nuo senų senovės, o kam duoti lenko kortą emigrantui, kuris savo noru išsinešdino iš gimtinės?
    Žodžiu :) Kiek žmonių, tiek ir nuomonių tsakant.