LieTUvis 2009 Lietuvos moksleivių auksinės mintys III

Čia paskutinės dvi auksinės mintys iš rašinių, pateiktų LieTUvis 2009 konkursui, kurios man patiko labiausiai:

 

Apie pasaulietišką gyvenimą

Mūsų gyvenimas tampa vis labiau pasaulietišku – kuo toliau, tuo labiau mes gyvename visame pasaulyje, o ne vienoje šalyje.

Apie gėrio ir blogio kovą

Slavizmas ir komunizmas tarsi nuodai smelkėsi Lietuvos gyslomis link vis nepasidavusios širdies, pakeliui grumdamiesi su baltaisiais kraujo kūneliais – patriotais lietuviais.

(12 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Akatautoj

    Na, paskutinio autorius tai tikrai bus medikas – jau dabar uždegiminių procesų ekspertas:]. Įdomi metafora, o bendras įspūdis toks, kad dalis šių auksinių minčių autorių nusiimprovizuoja, pasikliaudami savo toli gražu ne tobulu savo suvokimu apie aptariamus reiškinius. Tai reikštų, kad moksleiviams trūksta gebėjimo suvokti istorinius ir kultūrinius procesus bei rašytojų vaidmenį šiuose procesuose ar savivoką. Kita dalis kažkada išmoko panegirikos „meno“, mokydamiesi pas pedagogus, kurie už štampų rinkinį, „papuoštą“ „skaitydama šį eilėraštį, apsiverkiau“, „mes turime būti dėkingi poetei“, „jis ugdo tautos kilnų patriotizmą“, pasiruošę parašyti aukštesnį pažymį, nei kitiems. Teko ir man susidurti su tokia mokytoja, ačiū Dievui, kad bent gramatikos taisykles savo rūsčiais metodais kai kuriems išdresiravo (o kai kuriems šalpinimąsi į lovą). Ir dar pasisekė, kad ją turėjom tik metus, o paskutinius trejus – tikrai šiuolaikišką ir demokratišką mokytoją, kuri negailestingai braukdavo visus tuos „graudžius verksmus“ ir dar su mokiniu apie tai padiskutuodavo. Labai daug priklauso nuo gerų mokytojų, gerų knygų, net ir šeimos – ar ten paaiškina, pavyzdžiui esmę, koks buvo sovietmetis ir kuo nuo dabarties skyrėsi. O kad kad kritinį, sintetinti informaciją, o ne farširuoti datas skatinantį mąstymą ugdyti būtina jau mokykloje – abiem rankom už. dabar girdžiu, kad matematikos moktyojai dvylkitoksmas kala tai, ką studijavo tik įstoję į savo specialybę, istorikai prastai išlaikytų A lygio egzaminą ir t. t. Gal geriau mažiau energijos vyresnėse klasėse reiktų egzaminams (kurių informacijos 80 proc. per 3 metus pamiršti), o daugiau – loginio ir kritiško mąstymo, apibendrinimų gebėjimo, silpnųjų problemos aspektų įžvelgimo ugdymui. Bet panašu, kad jau perėjau į trivialų kalbėjimą.

    • Regis

      Akatautoj, tau mūsų pagarba :) tikiuosi tai ne paskutinis tavo (jūsų) komentaras čia. Pilnai su viskuo sutinku, gal tik pridėčiau, kad kartu su kritiniu mąstymu svarbu ugdyti sugebėjimą argumentuoti. Kartais kritinis mąstymas siauriai suprantamas kaip patinka/nepatinka, myliu/nemyliu, kai paklausi kodėl arba pagrįsk prašau naudojama labai primityvi argumentacija (jeigu apskritai sugebama argumentuoti)..

  • Benedikta Vaivadaitė

    Moksleiviams daug ką galima atleisti, jie mokosi…:)

    Gal visai įdomu būtų užvesti skyrelį „Lietuvos politikų auksinės mintys“. Neabejoju, kad skyreliui medžiagos nepritrūktumėte.

    • Maras

      Politikai – iš tų pačių mokyklų…

    • Tam jau yra „citatos“ ;-)

    • Benedikta, jiems juk ir atleidžiama, tegul mokosi. Tačiau norisi, kad tas mokymasis kryptų teisinga linkme ir kad pagrindinis jo elementas būtų kritinis požiūris. O dėl politikų – tai juk ir cituoju eveik kasdien:)

      • Benedikta Vaivadaitė

        Didesnė dalis mokytojų orientuojasi į žinias, ne į gebėjimus, o savarankiškai, be diskusijų klasėse, mokytis kritinio mąstymo moksleiviams sudėtinga.

  • liuk

    Pirmajame truputį sumaišytos pasaulietiškumo ir globalizacijos savokos, o dėl antrojo visiškai pritariu Akatautoj… Tiesiog tikrai būsimojo mediko (-ės) mintys. O įdomu ar nebuvo kokių nors kitų specialybių apraiškų? Pvz. būsimojo kunigo, policininko, teisininko ar pan.?

    • Marius M

      tikriausiai dažname galima įžvelgti būsimą politiką….

  • Linas

    Tai,kad dabartinis jaunimo išsilavinimo lygis (išskyrus tur būt unikalias išimtis)labai nusileidžia buvusiam – „slavistiniam ir komunistiniam“ – faktas,apie kurį dabar,aišku,visi vengia kalbėti,nes tai būtų nepatriotiška ir netgi antivalstybiška.Kažkaip neprisimenu,kad tais rūsčiais sovietiniais laikais mąstytume tokiomis totaliai nuvalkiotomis klišėmis,juolabiau dalyvautume panašiuose ultrapatriotiniuose konkursuose.Gal būt jie ir vyko,tik aš nedalyvavau,o ir niekada negirdėjau,kad kas nors dalyvautų,nors ir baigiau prestižinę mokyklą Vilniuje,taip ir neįstojęs į komjaunimą.Blogiausia,kad sprausdami į jaunimo galvas tokį vienpusišką tikrovės suvokimą,tuo pat metu numojame ranka į tai,kad lietuviškai kalba ir rašo jis dabar žymiai prasčiau,negu mes,išaugę sovietizmo epochoje.Belieka tikėtis,kad gabiausi gerai nardo ne tik kompiuterinėse technologijose,bet ir sugeba kritiškai vertinti ir suvokti dabartinę ideologiją.

    • Rytis

      Tikrai nesutikčiau dėl kvailų ir protingų santykio. O gal pas jus necituodavo prieš klasę „perliukų“ iš rašinių? Nepasilikdavo moksleiviai po tris metus toj pačioj klasėj? Beprasmiška lyginti, čia jau daugiau kvepia amžinomis kartų problemomis. „Mes buvom geresni“.

      Dėl to – „tais rūsčiais sovietiniais laikais mąstytume tokiomis totaliai nuvalkiotomis klišėmis“ – tai manau tada klišių buvo daug daugiau ir jos buvo privalomos visiems. Todėl būdavo dar juokingiau..

  • Iš kairės

    Baisokoka, kai paskaitai…
    Suprantame, ne visi esam proto bokštai, yra ir aleksiškų, ne visi būsime rašytojais, bet vis dėlto…
    O gal pacituosite ir protinguosius?

    • Iš kairės – kaip ir sakiau, paskelbsiu šiame tinklaraštyje rašinius, kurie bus pripažinti laimėtojais.

  • Antroji citata yra beveik puiki. Vaiko, moksleivio žodžiose glūdi labai nemaloni suaugusiems tiesa, moksleivis – kaip juokdarys, kuris paskė karaliui nuogą tiesą, visai nekeista, kad viena pirmųjų suraukė nosį ponia iš kairės (turbūt iš dvaro?).
    Užduokime sau be prietarų klausimą: ar komunizmas nenuodijo mūsų krašto? Kokia ideologija vadovaudamiesi, prisidengdami sovietiniai banditai degino mūsų žemę, kankino ir žudė žmones, sujaukė ir sunaikino valstybę?
    Dėl slavizmo. Tinklaraštininko sakinio konstrukcijos dažnai turi rusišką konstrukciją („taip jau išėjo“), kuri visai nepuošia šio blogo. Panašaus pobūdžio klaidų yra ir daugiau.
    Gatvėse, visuomeniniame transporte, net knygyne stovint eilėje prie knygų iš mokinių lūpų nuolat girdimas žodis „koroče“ – taip pat didelio susižavėjimo nesukelia.
    Apie rusiškus keiksmus – galima parašyti atskirą straipsnį, paskui stebimės kodėl kartais mus pavadina užsienyje apibendrintai rusais.

    • Fredi, parlinksminai iš pat ryto… O tai jau galvojau dantys atšipo, neberandi kur įkasti… Puiku, mielas Fredi, dar parašyk, kad mano kelnės sovietmečio madą primena ir kad Žigulinį alų geriu šprotais užsikąsdamas… Palinksmink dar jei jau pradėjai.

      • mdxacuk

        Kelnes vienas jau kažkada jau apibūdino gan išsamiai, kažin ar Fredis galėtų ką bepridėti. Bet dėl rusiškų konstrukcijų tai jis teisus. Jei jis tai taikytų man, tai aš tik padėkočiau, nes žmonės dažnai iš įpročio net nepastebi tokių dalykų savo kalboj. Partkomų sekretoriai arba buvę tarybinių fabrikų direktoriai ištisai kalba ne šiaip rusiškom konstrukcijom, bet dar ir specifiniais partkominiais štampais. Pabandykit įsiklausyt, kaip kalba Lubys. Tai yra kažkoks košmaras, antikultūra tiesiogine prasme.

    • Iš kairės

      Fredžiui-ne iš dvaro, o su aleksijos diagnoze iš tvartelio
      Uzduokite sau keletą klausimų – ir kad be prietarų. Atsakykite, mes paskaitysime. Tik be klaidų, prašome nuolankiai, ir kad be rusicizmų – ir jūsų protas beribis, kaip švyturys mums nušvies kelią – ir ten žengsime be prietarų, o tik su tikėjimu į jūsų nekaltybę…
      oi…
      baisu man, kad neįkąstų.

    • A.G.

      Keli pastebėjimai.
      1. Gyvenime yra visko daug, taip pat daug ko ir gero. Bet yra ir blogio. Susidaro toks įspūdis ne tik Jums matau, bet ir man – kad pas mus Lietuvoje daug žmonių iš gyvenimo ima daugiau blogį nei gėrį (iš TSRS laikų pasilaiko tai, kas buvo blogesnio, o ne geresnio (kad ir tas „koroče“, o taip pat jaunimėlio tarpe iš 5 tartų žodžių – 4 rusiški keiksmažodžiai); Iš Vakarų – kol kas imama praktiškai tik tai, kas ten yra blogesnio (laisvė – melavimui, vogimui, žudymui); bulvari žiniasklaida; žinoma, narkomanija, prostitucija; sintetinis maistas ir t.t. ir pan.).
      2. Kai kalbame apie komunizmą, labai pravartu prisiminti – viso to priežastis. Kalbu apie besaikio gobšumo ribų praradimą – kuomet kažkokiu būdu ir įvyksta tas reikalavimas sustoti (kai laikas nuo laiko tiesiog yra išskerdžiami tie, kurie buvo praradę gobšumo ribas – o taip pat po to ir skerdikai, kad neįsijaustų…). Tas sustabdymas vienoje kurioje tai teritorijoje turi reikšmę beveik visai Planetai, – nes kuriam laikui gobšumas kažkaip yra tvardomas (kuo arčiau skerdikų – tuo ženkliau… na pvz. po skerynių 1917 ir vėlesniais metais, ypač gobšumo sutvardymu buvo užsiimta Vakarų ir Šiaurės Europoje).

      Tiesiog lengviau yra gyventi, kai pasiaiškini priežastis totalinių skerdynių ir kai pamatai, kad taip įvykti gal ir buvo teisinga – jau vien dėl to, kad gobšumo sutvardymas įvyksta kuriam tai laikui Vakarų ir Šiaurės Europoje, kas labai palengvino gyvenimą ten šimtams milijonų žmonių kelis dešimtmečius.
      Kai gobšumas vėl beišsitiesia savo nagus – šiandien, kol kas, ačiū Dievui apsieinama jau be skerdikų, pakanka turto perskirstymo taikiu būdu… bent tuo viliamasi, kad šiuo atveju skerdikai dar gali pailsėti, juo labiau, kad po tos jų misijos ir jie spėriai nukeliauja pas…

      Taigi, problema išlieka tik viena – nagai, kurie žeidžia savo šeimininko nuosavą delną… kai praktiškai visuomet jiems yra sutrukdoma perdurti tą nuosavą delną… tiesiog visuomet laiku tam delnui į pagalbą atskuba tie nelemti skerd*** arba turto perskirstytojai.

      • romas

        Nepacituosiu teisingai, bet yra toks dėsnis (gal Merfio):
        Viskas, kas pasaulyje geriausia, yra amoralu, nesveika arba tukina :)

  • Dzina

    Niekada nedariau lyginamosios studijos, bet nujaučiu, kad šiuolaikiniai Lietuvos istorijos vadoveliai turbūt ne mažiau ideologizuoti, negu kad sovietiniai. Pastarųjų smalsesni moksleiviai dar randa savo mokyklų bibliotekose. O ‘baltieji kūneliai’ (skamba panašiai kaip „white power“, „blood and honour“) ir kitos ultranacionalistines citatos, pateiktos šitam bloge, tik parodo, į kokius kraštutinumus vaikus veda nacionalizmo ir patriotizmo propagavimas (na, bent jau tokio patriotizmo, koks propaguojamas mūsų vadovėliuose).

    • Džina rašo:

      ‘baltieji kūneliai’ (skamba panašiai kaip “white power”, “blood and honour”) ir kitos ultranacionalistines citatos, pateiktos šitam bloge, tik parodo, į kokius kraštutinumus vaikus veda nacionalizmo ir patriotizmo propagavimas..

      Perskaičiau šią mielosios Džinos pastabą ir nenorom nusišypsojau:

      laikai, santvarkos, valdžios ir kartos keičiasi, bet tam tikri budrūs* žmonių tipai išlieką nepakitę..:)

      Šiuos žodžius būtų galima drąsiai įdėti į lūpas kokiai pokario laikų aukšto rango komjaunimo sekretorei – ir visas LKJS Centro Komitetas jai smagiai paplotu.
      _________________

      *“Žmonės, ..būkite budrūs“, – ragino bendraminčius žymus Čekoslovakijos komunistų veikėjas Julius Fučikas savo knygoje „Reportažas su kilpa ant kaklo“.

    • romas

      Dzina, perskaitykit dar kartą, ką parašėte. Pradžia logiškai nedraugauja su pabaiga. Jūsų pažiūros mėgina pasislėpti tarp žodžių, bet joms nesiseka. Šiaip komentatoriui tai lyg ir atleistina, bet manau, kad Jūs ne šiaip, o žurnalistė :)

      • Dzina

        Romai, nesigediju as savo paziuru ir nesistengiu ju paslepti. Juolab, kad cia ir esu komentatore ir cia man galima daugiau, negu rasant bet koki kita teksta. O, beje, Lietuvos zurnalistikoje zmoniu su paziuromis ne tik kad nereikia, bet jie net nepageidaujami. Kaip sake Bourdieu, zurnalistika — produkcijos neutralizavimas tam, kad maksimizuotum klientura. Tai arba sutinki tai daryti ir uz tai gauti pinigus, arba ne ir… krenti is rinkos.

        Mielasis Zeppelinusai, kadangi pro akis nepraleidote mano kuklaus komentaro, matyt, taip pat esate is tu — budriuju — tipo. Pasakyciau, kad skirtumas tarp manes ir tariamos komjaunimo sekretores yra esminis: as nesitikiu aplodismentu. Lygiai taip pat kaip ir nuvalkiotos paraleles tarp kritines minties ir sovietmecio.

      • romas

        Dzina, kodėl nerašote be užuolankų? Galima taip ir pasakyti, kad dabartiniuose vadovėliuose yra propaguojamas ideologizuotas nacionalizmas ir patriotizmas. Tokie vadovėliai veda prie ultranacionalistinių nuotaikų jaunimo tarpe. Nesuprantu, kam tas palyginimas su tarybiniais vadovėliais? Jei kas yra negerai, tai nuo to, ar buvo kas nors kita blogai, nepasidaro nei geriau, nei blogiau. Bet galiu skaityti tarp raidžių, nes šiuose kraštuose turim tokius įgūdžius ir tradiciją :). Spėju, kad nepriklausoma Lietuva niekuo ne geresnė nei buvo SSRS. Ar apsirikau?

        • Dzina

          >>> Spėju, kad nepriklausoma Lietuva niekuo ne geresnė nei buvo SSRS. Ar apsirikau?

          Niekur taip nesakiau (be to, esu per jauna, kad galeciau ka nors kompetentingo pasakyt ar atsimint apie SSRS laikus). Tiesiog pastebejau, kad nors santvarku tikslai skirtingi (ir vertintini skirtingai), priemones ju siekti — tos pacios. Tam ir palyginimas su tarybiniais vadoveliais. Todel, kad priemones tos pacios, nera ir trokstamo kritinio mastymo.

          • Maras

            Priemonės – ne tos pačios, tik panašios. Gal prisiskaičius Foucault ir atrodo, kad Vakaruose – toks pat totalitarizmas ir smegenų pudrinimas, kaip SSRS, bet viskas kiek sudėtingiau. Ideologijos yra visuose vadovėliuose, net ir pačiuose demokratiškiausiuose. Skiriasi ideologijos ir jų pateikimo būdai. Taigi – ir priemonės tikslui siekti. O kartais svarbus ir pats tikslas…

  • Linas

    Ryčiui.Ką reiškia klišės buvo privalomos visiems?Ką,jas reikėdavo naudoti rašinėliuose,norint gaut geresnį pažymį?Nesąmonė.Dabartinis didžiulis noras visas mūsų nesėkmes versti sovietiniam palikimui tiesiog liudija nesugebėjimą kritiškai pažiūrėti pačiam į save ir yra ėjimas lengviausiu keliu.Nieko naujo:dėl visko kalta Rusija ir sovietizmo liekanos,o mes tai geručiai.Po karo laukėm amerikono ir dabar sėdim atkišta ranka:gal ką įmes,nors ir prezidentę.

    • Rytis

      „Nesąmonė“ – žodis, užmušantis bet kokį norą ginčytis:)

      Visdėlto norėčiau priminti, kad be politinių/partinių citatų ar klasinio herojaus pergyvenimų nušvietimo neapsieidavo daugelis to meto ne tik rašinių, bet ir diplominių, ir mokslinių darbų. Tai ir buvo klišės – paminėti partijos suvažiavimą, pacituoti Brežnevą, Leniną.. Galima prieštarauti – tai buvo daroma mašinaliai, niekas taip negalvojo, taip tiesiog turėjo būti ir tt. Ale tai buvo kartojama kasdien, – radija, televizija, laikraščiai kalė nuo ryto iki vakaro ir negalėjo praeiti be pasekmių.

      Aišku, buvo ir daug gerų dalykų, visi mes juos gerai žinome, bet principinis mūsų nesutarimo klausimas – ar tais laikais žmogus galėjo protauti savarankiškai, o dabar negali? Dabar jaunimas kvailesnis nei tada? Manyčiau kad atvirkščiai. Masinio zombiavimo aplinkoje joks daugiau mažiau socialinis sutvėrimas negalėjo likti absoliučiai savarankiškas. Net ir klausydamas „Radio Svobodą“, „Amerikos balsą“ ir tt. Galėjo būti prieš arba už. Kaip pokariu.

      Radau čia tokį rašinėlį, matyt tų laikų, pavyzdinį – taip rašė daugelis – vieniems sekėsi geriau, kitiems blogiau. – Tų laikų protuolis, dabar jį apšauktų kvaiša, bet kodėl? Leisiu sau pacituoti:

      „1945 metais, kada mūsų respublikos kaime smarkiai paaštrėjo klasinė kova, kada sumuštosios buržuazijos likučiai, tautos atmatos, buržuaziniai nacionalistai niekšingai griebėsi ginklo prieš tarybinius žmones, P. Cvirka, partijos pavestas, vienas pirmųjų išvažiavo į kaimus su paskaitom, pranešimais, aiškinamuoju žodžiu. … Be galo atsidavęs liaudžiai, neišsemiama meile mylįs savo Tarybinę Tėvynę, griežtai principingas kūryboje ir darbe, kietas ir nepalenkiamas visiems tarybinės liaudies priešams, neatlaidus nusiminėliams ir panikuotojams – toks buvo jis, šviesus mūsų žmogus, įžymus rašytojas bolševikas P. Cvirka.“

      …Ar tai ne viena ištisinė klišė, kurią vyresnio amžiaus žmonės turėtų prisiminti vos ne mintinai? Buvo toks juokingas rusiškas filmas – žmogus susirgo radijo taško liga. Galėjo kalbėti tik patosiniu diktoriaus balsu. Labai juokingas:)..

      • Maras

        Na, ideologija gali būti internalizuota, kai ja tikima, ar tik išoriškai perimta. Dabartiniai rašiniai yra kiek nuoširdesni, nes tautinė ideologija perimta ir laikoma natūralia. Sovietmečiu to irgi būta, bet mažiau. Kritiškumo tuomet būta mažiau ne tiek dėl ideologijos (ja netikint kaip tik itin kritiškai žiūrėta į visokius oficialius pareiškimus ar spaudos publikacijas), kiek dėl pačios mokymo sistemos, kuri labai panaši į akatautoj aprašytą.

  • Labai didžiuotis nėra ko kai rašai lietuviškais rašmenimis, o naudoji rusišką sakinio konstrukciją. Tavo vietoje tyliai pastovėčiau kamputyje nuleidęs akis ir eičiau mokytis gramatikos, o tas moksleivis galbūt yra būsimasis Adolfas Ramanauska-Vanagas, kuris be gailesčio tvatins iš kulkosvaidžio NKVD’istus. Partizanų pokarinis pasipriešinimas sovietiniams banditams buvo pats įstabiausias mūsų tautos epizidas naujausiųjų laikų istorijoje, tai negalės paneigti springdami tulžimi jokios dzinos su ponia iš kairės ir Žiguliniu alumi ir šprotais prasmirdusiomis kelnėmis tinklaraštininkas NR1.
    Dabar prašau įvertinti mano dantų (ne dantukų) aštrumą. Galite pradėti spaudyti „blogai“.

    • Iš kairės

      Jūsų „epizidas“nekelia abejonių.
      Nuostabą kelia sovietmečiu išmoktas chamizmas ir tujinimas.
      Na o kairumas nėra liga – tai pažiūros. Kaip ir klaidos – ne liga, jei pataisomos. Liga kartais randasi dėl nesveiko pykčio ir pasireiškia nemokėjimu ramiai bendrauti.
      Ligos niekaip nevertinu. Padėti gali daktaras.

      • poniai iš kairės,
        1. Pirmiausia, ką pasako auklėtoja atvedus vaiką į darželį ar mokytoja atvedus pirmoką į mokyklą – vadink mane Rita, Petronėle, Albina, Salomėja, o ne tamsta auklėtoja, ponia mokytoja, didžiai gerbiama nepakartojama visų laikų šviesiausia autoritetingoji ponia. Tiesa, čia, šiame tinklarašty taip nepriimta, iš kart subarama – „aš su tavim kiaulių neganiau“, čia savi standartai ir taisyklės, todėl labai atsiprašau.
        2. Prie kairiosios pakraipos niekaip neprikibau, tik galiu pastebėti jūsų perdėtą uolumą reguojant į žodį patriotas, komunizmas, slavizmai, Lietuvos širdis.
        3. Apie kelnes, Žigulinį alų, šprotus ir aštrius dantukus paprašė pakalbėti pats tinklaraštininkas („kaip šauksi – taip atsišauks“).
        4. Su diagnozėmis, panalyte, neskubėk, tai draudžiama viešai daryti.
        5. „Epizidas“, taisau į epizodas, jau ramiau?

        • Maras

          O čia vaikų darželis?

  • Kristina

    o kada maždaug paskelbsite tuos geriausius rašinius( suprantu faktą, kad tuomet kai bus paskelbti nugalėtojai,bet gal yra tikslesnė data?)?

  • A.G.

    Kaip tas sakė – atėjo laikas, kaip protas aptemdė akis…
    Kaukaziečiai – tam turi stabdį, kraujo kerštą iki…
    Mes šalti baltai.
    Kartais net perdaug šalti, kad galime po gyslą ištampyti savo kaimyną, kitamanį.
    Labai gražiomis spalvomis galima būtų prisiminti pokarį (jau vien dėl to, kad tuomet vagysčių ir žudynių, trėmimų buvo mažiau nei šiandien…).
    Iki visiškos laimės visgi trūksta. Per daug gal žudėme vienas kitą lietuviai, o beveik visiškai ne – priešą.
    Antra, ar globalizacijos procesas (anuomet – basiakų; dabar – savininkų) tolygus kolaboravimui.
    Anuometinius globalizatorius (jei juos galime pavadinti ne koloborantais) mes pasmerkėme, kaip koloborantus – jie kaip minėta ir buvo pagrindinė partizaninio judėjimo patrankų mėsa.
    Šiandieniniai globalizatoriams (jiems pasisekė – apie jų koloboravimą net minčių nekyla, juo labiau, kad globalizacija yra civilizuota, ne tankų vikšrais…) – matyt labiau pasisekė ir kita prasme, jie nebus patrankų mėsa partizanams, nes jų nėra ir jiems būti pagrindo nėra.
    Bet manau, kad mastyti visuomet naudinga plačiau – aš kaip ištrtemtos, išžudytos giminės atstovas galėčiau užmerkti akis… bet man pavyzdys ne krauju nuo pykčio pasruvę akys, o monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir kiti žmonės, kurie labiausiai tarp lietuvių buvo išniekinti, bet sugeba žvelgti plačiau ir giliau.
    Kitaip galima būtų džiaugtis, jei nežinotumei, kad stribo mama gal būt buvo su išsuktais radikulito pirštais, nuo pono skalbinių ekėtėje, jei nebūtų to gabšumo, kuris apie tą būvį primena gyvai šiandien – kasd jei gali, tai dėl savo nepasotinamo gerbūvio parduotų mus visus, šventą Lietuvos žemę… ir kaip aš jo turėčiau po 50 metų gailėtis, jei jam likimas būtų nemalonus ir būtų neišvengęs susidurti su pažemintos motinos sūnumi – naujuoju stribu.
    Esmė – manau priežastys, gimdančios stribus.
    Matykime tai – kitaip matysime ir visumą.
    Tuomet ar labai didžiuosimės to besočio pono gynėju ir ar labai smerksime tos išniekintos mamos sūnumi – stribu.
    Kaip sakoma, taip žvelgti mums neduota.
    Bet ir dėl to nepergyvenkime – esame tik žemės dulkės, kurioms protelio tik ir teduota tiek, kad kitą niekinti, žlugdyti dėl savo duonos kampelio… Tėvynė, tik simbolis pateisinantis dažnai savo niekingą būtį čia ŽEMĖJE.

    • Iš kairės

      Solidarizuojuosi su jumis.
      Tikrai, viskas nėra juoda ar balta.
      Yra antinomija – kaip dviejų nesuderinamų tarpusavyje reiškinių buvimas kartu vienu metu – kai be juodos nematai baltos, o balta – tai visos spalvos. Kaip šviesą matai tik tamsoje.
      O kartais gėryje pamatai tiek blogio… ar blogyje įžvelgi gėrio blyksnį…
      Tokie jau mes esame…
      Ir vaikų/jaunuolių rašiniuose tikrai pamatysime (kai paskelbs) išminties ir džiugesio, tikiu.
      Moralė irgi antinomiška: nemoralu žudyti(ne tik nemoralu),bet
      žudyti priešą – kas kita. Nekultūringa (pra)keikti, bet jei (pra)keikiamas blogis, juk vis tiek negražu… keiktis…

    • romas

      A.G., niekas negali ginčytis, kad visos pasekmės yra dėl priežasčių. Priežastis yra ir gobšumas. Lygiai taip pat, asmens gobšumas yra kitos priežasties pasekmė. Nėra istorijoje to taško, nuo kurio priežastys sugedo ir nebuvo kieno nors pasekmė. Visos bėdos yra žmogaus pasaulėžiūroje. Jūs vis apeliuojate į moralę. Kas ji tokia yra? Iš ko ji susideda? Iš ko ji turėtų kilti? Kokia asmeninė nauda iš moralės? Jūs manote, kad moralė yra tos normos, kuriomis vadovaudamasis Jūs gyvenate. Bet Jono arba Petro moralė yra kitokia. Pagal jų moralę, jūs esate arba kvailas, arba prietaringas arba net amoralus. Mūsų visuomenė nesuvokia net tokio paprasto dalyko, kaip korupcija, o apie dar platesnes moralės ribas nėra ko ir kalbėti. Mes neturime kriterijų Tėvynės meilei suvokti, nes nesuprantam kaip ir su kuo čia turim ryšį. Ir kalbamės visi kaip nebyliai su kurčiaisiais – žinom kad kalbam, bet vienas kito nesuprantam :)

    • „jei nežinotumei, kad stribo mama gal būt buvo su išsuktais radikulito pirštais, nuo pono skalbinių ekėtėje, jei nebūtų to gabšumo, kuris apie tą būvį primena gyvai šiandien – kad jei gali, tai dėl savo nepasotinamo gerbūvio parduotų mus visus, šventą Lietuvos žemę…“ – rašo A.G.

      Perkelkime siruaciją į šią dieną. Dalia Budrevičienė dirbo Uspaskich įmonėje, prarado sveikatą, buvo išmesta iš darbo, tai ką, dabar ji turi kviesti kokį nors Pakistano, Š.Korėjos, ar V.Putino režimą išvaduoti mūsų šalį nuo tironų, nuo „kruvino, atiliaudinio Dalios Grybauskaitės, A.Valinsko ir A.Čapliko režimo“ ?
      Jauskite saiką, pone A.G. gindamas stribus, gal nenusišnekėkite.

      • A.G.

        „…Jauskite saiką, pone A.G. gindamas stribus, gal nenusišnekėkite…“
        Pasakėte – viršūnė.
        Aš ginu, Dieve.
        Va būtent – ir išlindo vienos mokyklos stereotipai.
        Mielasis, sugebėkime vertinti abi puses.
        Man iki to labai dar toli, tad ačiū už komplimetą, tad niekaip nemanau, kad būčiau jo vertas.
        Man dar labai ir labai toli iki minėtojo monsinjoro… jeigu sekate mano mintis, juk niekaip dar negaliu savęs pakeisti kad ir vagių klausimu… todėl gerai suprantu kiekvieną, kuris gali suprasti tik vieną pusę – ir kuriam nėra duota suprasti abi puses (jau nekalbu apie tuos, kuriems teisybės linijai išbrėžti pakanka dviejų taškelių – kalbu apie tuos, kuriems tokiai linijai išbgėžti reikia begalės taškelių…) – matyt, kaip jau ir sakiau, mes tik dulkelės, kurioje ne taip daug to protelio ir būti gali. Gaila, žinoma.

      • A.G.

        Vertėtų manau nepainioti globalizacijos su „pagalba“. Pirma.
        Juk kiek sakyta – apie basakų globalizaciją – tolygią` dabartinei Planetos ir jos žmonių savininkų globalizacijai.
        Bent aš skirtumo nelabai įžvelgiu, kalbant apie strategijas… taktika, žinoma skirtinga – dabar ne 117 m.
        Antra. O kas tuomet svaidė akmenis į Seimą – ne naujieji stribai. Juk dabar ne 1950 m., bet XXI a. (metodai negali būti tie patys). Bet…
        Daugiau tuo klausimu nebus.
        Pirma beviltiška.
        Antra, arba yra apsimetama arba…

  • A.G.

    Yra dar toks dalykas – pasamonė.
    Ar ją pažįstame.
    Vargu.
    O ji žmogiuką manau valdo iš esmės.
    Tad labai nereikėtų stebėtis tais, kurie anuomet uoliai „mušė“ Lietuvos partizanus, o dabar buv. komunistus.
    Ji (pasamonė_ manau nėra nesuinteresuotas organas. Jei žmogiukui, pas kurį ji yra įsitaisiusi, gerai – ir jai (pasamonei, reiškia, gerai).
    Tad ir stengiasi kiek beįmanydama.
    Kai tai žinai, va matyti žmogiukus su ta pasamone – nėra skanus reikalas… nors gerai žinai, kodėl tas žmogiukas (kuris anuomet plakė Lietuvos partizanus – šiandien buv. komunistus) labai labai nuoširdžiai yra įsijautęs… be lašo veidmainystės…
    Vistiek nėra skanu.
    Štai tada ir pagalvoji, kad ta pasamonė – geriau jos ir nebūtų, suvisai pas tuos žmogiukus.
    Bet visvien, malonu, kad prie viso to, – pamatai žmogiuką, kuris „pučia“ priešingai nei sakytumei tai jo pasamonei patiktų…
    Jų niekuomet nebūna daug, bet musėt toks vienas atstoja visą šimtinę ar net dvi, su sąmoningomis pasamonėmis…

    • Tarp kitko, Dalią Budrevičienę apgynė ne socialistai, ne Kirkilas su Brazausku už kuriuos jūs visi balsavote, ne profsąjungos, o atskiri pasišventę visuomeninikai tokie kaip D.Kuolys, K.Čilinskas ir kiti.

      • Regis

        Fredi, bijau, kad K.Čilinskas kuo toliau tuo labiau pagal savo pažiūras ir svarbiausia veiklą krypsta į socializmą. Tačiau aš turiu omeny ne tai apie ką kalbėjo SSRS ideologai ir kuom pats vadovaujiesi kalbėdamas apie socializmą.

  • Iš kairės

    AG ir Romui
    Na, mes čia bandom susitarti – diskutuodami. Kaip ir AG, nelabai mėgstu klijuoti etiketes – tas kvailas, o anas – ne. Kiekvienas kada nors būna kvailas. Nors šiaip jau – dažniausiai – protingas.
    Štai dabar per radiją kalba Mykolas Aleleliūnas – buvęs spec. skyriaus – KGB – gamykloje vadas, direktoriaus pavaduotojas. Protingas žmogus, bet man – amoralus. Bet garbingai ir ilgai atstovauja didžiojo Lietuvos verslo interesus. Manding, tikras komunistas, bet liberalas. Pagal pažiūras. Kalba kaip iš rašto. Taigi jo moralė – vakar komunistas, šiandien „libertistas“ man ne kvaila, o nepriimtina.
    Priimtinas dialogas su juo, kol jis neklijuoja man etiketės. Kaip aš jam neklijuoju…kol neaiškina, kaip mylėti Tėvynę, nes aį ją myliu kitaip nei jis…

    • romas

      Kai nėra vertinimo kriterijų, dėl nieko neina susitarti. Tas dalykas galėtų būti vadinamas vertybių sistema. O visų svarbiausia, kad vertybių sistema būtų visiems vertinga. Kam laikytis vertybių sistemos, jei jos nevertini?

      • Iš kairės

        kriterijai, deja, antinominiai…

        • romas

          Kilodramas yra kubinis decimetras distiliuoto vandens, kurio temperatūra 4 ℃ :)

  • Šmočiukas

    Žigulinis alus su šprotais nėra taip jau blogai :)

  • Regis

    Fredi, palietei tikrai įdomią temą. Man iki šiol neaišku kuo skiriasi sakinio konstrukcija nuo sakinio struktūros. Ir jeigu jau kalbam apie slavizmus, tai kuri sąvoka teisingesnė ar rusiška sakinio struktūra, ar rusiška sakinio konstrukcija? Būsiu dėkingas jeigu išaiškinsi..

    p.s. suprantu tavo polinkį į kalbinius vaizdingumus, tačiau „springdami tulžimi“ ar „Žiguliniu alumi ir šprotais prasmirdusiomis kelnėmis“ gal truputi per žiauriai? Ar taip jau sunku pasakyti pvz. Žigulinio alaus ir šprotų mėgėjas ar pan.

    Beje gramatiką išmokti įmanoma, bijau, kad su vidine kultūra ne taip paprasta. Siūlant žmonėms pasimokint gramatikos ne prošal atkreipt dėmesį ir į savo kalbą, ir ne tik iš gramatikos pusės.

  • Linas

    Ryčiui ir Co.Paskelbus gerb.A.R.geriausio rašinio konkursą,kuris dar ir bus apskelbtas viešai,atsirado nemažai norinčių painioti komentarus su referato ar kokio kito tipo rašinėliais.Siūlyčiau blogo šeimininkui kaip nors paprašyti rašančiuosius apsiriboti maximum 10 sakinių vienam komentare,priešingu atveju perskaityt iki galo kai kuriuos pasisakymus tampa sunku.Dabar apie esmę.Žodį „nesąmonė“šiame bloge pavartojau pirmą ir tur būt paskutinį kartą.Tiesiog mane jau tikra to žodžio prasme juodai „užkniso“per visas masinės informacijos priemones nuolat varoma propaganda,kad dėl visko kalta Rusija ir sovietinis palikimas su įvairiausiomis variacijomis.Visai nemanydamas,kad to palikimo nėra iš viso,kategoriškai teigiu,kad visos problemos išplaukia iš dabar priimamų sprendimų,atsakomybės stokos.P.S.visai nesiruošiu stoti į kovą citatų pilnomis kišenėmis;kaip jau ne vienas čia pastebėjo,kuri aplinka labiau ideologizuota – buvusi ar šiandieninė – dar didelis klausimas.

    • romas

      Esate teisus, Linai, Rytų Europoje gyvena labai negabūs ir neatsakingi žmonės. Prie ko čia Rusija?:)

    • A.G.

      Galima išmokti skaityti blokais – kelias eilutes vienu mirksniu, kaip skaitydavo genijus visų laikų.
      Net jo pasekėjas, kaip skaičiau, prieš kiekvieną politbiuro posėdį perskaitydavo krūvas knygų, dokumentų – taigi mes jau visiškais tinginiais tampame ir dar giriamės.
      Be to, su šautuvu niekas nestovi už nugaros – o aš pavyzdžiui angliško stiliaus nelabai mėgstu (kai pirmo abzaco, pirmo sakinio, pirmamae žodyje pasakoma viskas), man smagiau sutikti tikrą lietuvį (kuris pabaigoje pokalbio, aptaręs orus ir t.t., lyg tarp kitko pasako ko atėjęs) – bet dėl skonio nesiginčijama… leiskime plaštakėms skristi tiesiai į laužo liepsną, nespėjus pasidžiaugti gyvenimu (bet užtat suspėjus prisidžiaugti sąskaitomis banke…)…
      Čia tarp kitko, kitą minutę gal kitaip manysiu… mes nesame politikai ir tuo laimingi esame, kad nereikia meluoti – galime kalbėti ir pačias didžiausias nesąmones, nes mums nėra svarbu ką žmonės pasakys.

    • Rytis

      Trumpai. Galim sutarti dėl trivialių dalykų – kiekvienas laikas turi/turėjo savo ideologinių nesąmonių, o savarankiškai mąstantys visada bus (kaip išimtis, patvirtinanti taisyklę). Rusai jei kuom ir kalti, tai tuom, kad paliko mums Mažeikius, Ignaliną ir tt. Mūsų amžinų rietenų užuomazga.

      ps. Kažkodėl prisiminiau politinformacijos valandėlę klasėje, kai auklėtoja puldavo perkreiptu pykčio veidu, sugniaužtais kumšteliais – kai bandydavau ironiškai nusišypsoti. Kvailas buvau, nes nesupratau, kiek jai pačiai to tereikėjo. O reikėdavo ruoštis, skaityti vedamuosius..

  • Linas

    esate teisus,romai – Rytų Europoje gyvena gabiausi,geriausi ir atsakingiausi žmonės.Viskuo kalta Rusija:Leo LT,Valdovų rūmai,VEKS-as,būsimasis Gugenhaimas,Fluxus,Mažeikių nafta,Ignalinos AE(tęsti?)- tai vis Rusijos ir jos spec.tarnybų negeri kėslai lietuvių atžvilgiu.Reikia laukti Rusijos subyrėjimo:tada tai sužaliuosime(tik nepamiršt prieš tai atgauti mums priklausančius 20mlrd.USD dabartiniu kursu su delspinigiais už žalą).Kad taip susikeitus su Puerto-Riku ir atsidūrus JAV pašonėje.Tada ir Kirkilas būtų geras ir Imbrasas,Kubilius.O Šemetai su Valinsku,einant pagrindine gatve,visi džiaugsmingai šypsotųsi.

    • Regis

      Gal galima paklaust, o koks nenaudėlis (-iai) viskuo kaltino (kaltina) Rusiją?

    • romas

      Linai, nežinau pačio pažiūrų. Bet, jei tikite materialiu pasauliu, tai žinot, kad niekas nebūna be priežasties, o jei galvojate, kad galime minčių pagalba keisti materialias pasekmes, tada Jūs esate linkęs į mistiką.

      • A.G.

        Pirma buvo žodis…
        Žodis virto kūnu…

  • Linas

    Citata.“Rusijos kapitalo investicijos sudaro grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“.Autorius -A.Kubilius.2008m.rugsėjis.Pasitikrinkite.O nenaudėlių pilni TV kanalai,radijo stotys,laikraščiai ir pan.Kas juos verčia tokiu būdu pateikt informaciją,aš nežinau.Gal gerb.A.R.žino?Greičiausia NATO ir ES.Juk mes bet kokiose situacijose visada esame teisūs,o Rusija visada kalta.Tiesiog taip yra ir ginčytis čia tiesiog nėra ko.Prisiminkime Gruziją,Čečėniją,naftos tiekimą Europon per Ukrainą,lenkų mėsos importo draudimą,Chodorkovskį,tranzito reikalus,ambasadų grąžinimą,MN,naftotiekį „Družba“galiu vardyti iki begalybės.Tai kas kaltina Rusiją?Klausimas retorinis,gal viskam toliau vadovauja V.L.?

    • romas

      „Kas juos verčia tokiu būdu pateikt informaciją,aš nežinau“
      Tai kodėl sakote, kad Rusija nepadarė jokios įtakos ir mes neišgyvename pasekmių? Atsakykit pats sau, ar vaikų auklėjimas turi įtakos, ar buvome vaikais ir ar buvome auklėti. Jums patogu manyti, kad dalis lietuvių yra maniakai ir nepasitiki Rusija be priežasties.

    • Regis

      nuo „Leo LT,Valdovų rūmai,VEKS-as,būsimasis Gugenhaimas,Fluxus,Mažeikių nafta,Ignalinos AE“

      iki „Gruziją,Čečėniją,naftos tiekimą Europon per Ukrainą,lenkų mėsos importo draudimą,Chodorkovskį,tranzito reikalus,ambasadų grąžinimą,MN,naftotiekį “Družba”“

      Neblogai…, gal sakau visgi teisūs tie kurie mato grėsmes kylančias iš Kremliaus (!) ne Rusijos, vykdomos politikos? Kad ir ta pati „Družba“ – neatiduodat gamyklos nebus ir „Družbos“? Rusija, rusų kalba, kultūra ir FSB (KGB), V.Putinas su kompanija, Kremlius yra skirtingi dalykai ir žmogui žinančiam Puerto Riką gražu būtų nepainioti vieno su kitu.

      • romas

        Viskas todėl, kad dalis tautiečių nesupranta politikos esmės. Jei šalys neprekiautų, neturėtų egoistinių interesų, politika būtų nereikalinga visai. Rusijos intereso mūsų žmonės irgi nesugeba suprasti. Rusija yra šalis turinti žaliavų ir energijos resursų. Jos interesas yra kuo pigiau resursus pristatyti galutiniam vartotojui, su kuo mažiau tarpininkų ir su pačiu didžiausiu pelnu. Resursų kainai reikšmės turi ir tiekėjai konkurentai, taip pat alternatyvūs konkurentų resursų tiekimo keliai. Rusijos interesas yra, kad mes, būdami jos kelyje, paimtume kuo mažiau arba negautume nieko visai, o mūsų interesas yra priešingas. Netiesa, kad mes neturim intereso Gruzijoje ir Ukrainoje. Tos šalys yra alternatyvaus tranzito šalys. Jei Rusija visai prarastų ten įtaką, gamtinės dujos galėtų atpigti. Mums tai būtų naudinga. Galima visą laiką sverti tarp ekonominės naudos ir žalos, nes mes be energijos resursų importo dar ir eksportuojam į Rusiją. Turim visą laiką turėti dėl ko su Rusija derėtis. Jei pasidarysim nereikšmingi, su mumis ir elgsis, kaip su nereikšmingais – mūsų nepastebės ne tik, kad Rusija, bet ir niekas Europoje.