Donara Barojan – LieTUvis 2009 nugalėtoja

…Taip tyliai ir netikėtai baigėsi rašinių konkursas LieTUvis 2009.

Konkurso organizatoriai jau prieš savaitę paskelbė laimėtojus, o aš apie tai sužinojau tik šiandien…

Bet svarbiausia, kad konkursas įvyko.

O aš noriu pasidžiaugti, kad mano asmeninė nuomonė sutapo su kitų vertinimo komisijos narių nuomone: pirmąją vietą laimėjo darbas, kuriam aš skyriau daugiausiai – 25 (iš 30 galimų) balų.

Taip pat džiaugiuosi, kad iš penkių pirmųjų vietų laimėtojų net keturi buvo ir mano penketuke.

Rašinį, kuris manajame penketuke buvo, tačiau kitiems komisijos nariams patiko mažiau nei man, paskelbisu artimiausiu metu.

O dabar siūlau susipažinti su konkurso laimėtojos – Šiaulių Didždvario gimnazijos moksleivės Donaros Barojan tekstu.

********************************************************************

Tūkstantmečio lietuvis

 

Jei žmonės, kaip ąžuolai, gyventų tūkstantį metų, kaip atrodytų lietuvis, gimęs 1009- aisiais? Na, žinoma jis būtų senas. Veikiausiai „Žalgirio“ fanas, nes Lietuvos ryto mūšio nebuvo. Kas dar? Gali būti, kad jis avėtų vyžas, bet jo kojinės būtų firminės – „Audimo“. Skiriamasis jo bruožas –rudos spalvos kelnės ir rožinė palaidinė, ant kurios puikuotųsi užrašas: „Aš jau tūkstantį metų myliu YVĄ!“. Kokia jo šukuosena? Nėra jokios abejonės, kad tai būtų bliūdeliu kirpti žili plaukai. Ei, pamiršome jam duoti vardą. Jo vardas Jurgis N.. Labas, Jurgi!

Bet išvaizda mums juk nesvarbi ir vardas nesvarbus. Mums rūpi siela. O tūkstantis metų, net sielai daug. Kas rūpi Jurgiui? Jurgis N. baisiausiai pergyvena dėl globalinio atšilimo. Ne… meluoju. Nepergyvena. Jam nepatinka lietuviškas klimatas. Jam juk nuolatos šalta, o kai šalta – it kojinės dyla sąnariai. Globalinis atšilimas atneš tik šilumą, o kas nutiks toms nutukusioms arkties meškoms Jurgiui N. tikrai neįdomu. Joms jis irgi nerūpi. Tai, vis dėl to, kas kamuoja Jurgį N.? Ogi pensija. Kai tau jau tūkstantis metų – žodis pensija skamba visai kitaip. Pensija… Mmm. Pensija reiškia ramybę, o ši būsena šiais, ekonominio nuosmukio laikais – tikra Dievo dovana (nors gal ne Dievo, o labiau mokesčių mokėtojų). Taigi pensija – didelė vertybė, bet ne didžiausia. Didžiausia vertybė – laisvė. „Laisvė nuo ruso, laisvė nuo lenko, laisvė nuo vokiečio“ kaip mėgsta sakyti Jurgis N.. Jis ir pats kovėsi Žalgirio mūšyje; ir Durbės mušyje kovojo ir Liublino Uniją pasirašant stebėjo ir Baltijos kelyje stovėjo. Traukė tautinę giesmę, gal kiek pro šalį, bet tai ne taip svarbu, svarbiausia mokėti žodžius, o mūsų herojus juos moka, priešingai nei išlepęs šiuolaikinis jaunimas. Et, tie jaunuoliai, apsvaigę nuo lietuviško alaus, sidro ir degtinės. Nežino jie midaus skonio… Nežino,- pyksta Jurgis. Nepyk, Jurgi, kiekvienai epochai savas gėrimas.

Jurgis N. domisi daug kuo. Kadangi šis herojus atgyvenęs jau ilgus tūkstantį metų, liko nebe tiek daug sferų, kurios jam vis dar įdomios, bet, pripažink, Jurgi, kelios dar yra. Visų pirma – POLITIKA. Kadangi mūsų visų mylimas herojus gyveno ir prie Gedimino ir prie Brazausko, ir prie Mindaugo ir prie Pakso, sau jis leidžia daryti tvirtas ir objektyvias išvadas apie Lietuvos politiką. Gerai nebuvo niekad – Jis kategoriškas. Prie Gedimino – apsipūtusio sapnuotojo – visos lėšos buvo skiriamos Vilniui statyti; prie Mindaugo – Mūsų kraštan priplūdo emigrantų; prie Brazausko – iš mūsų krašto savi išsikraustė; prie Pakso – Jurgis nieko nesako, tik tyliai žegnojasi: „Neduok tu Dieve“.

Jurgis domisi ir muzika. Patinka jam šiuolaikinė pop top muzika… Patinka. Ir pats dainuoja kartu su radija, ar televizoriumi. Jo mėgiamiausia daina – „Trys milijonai“. Jam ji patinka, nes tai optimistiška daina, na suprantat – visiškai neįprasta jo temperamentui.

Jurgio N. dievaitė – Zvonkė N. jis yra įsitikinęs, kad tai, jog jie dalijasi bendra raide N. kažką reiškia. Be muzikos, Jurgiui N. rūpi lietuviškas kinas. Jo mėgiamiausias filmas – „Kai aš buvau partizanas“, nes Jurgis irgi buvo miško karys. Atmena jis dar tuos laikus, kai po miškus lakstė, už laisvę kovojo. Jūs net neįsivaizduojate, kaip jis supyko, kai perskaitė straipsnį, jog žydai jį ir jo miško brolius išvadino žydšaudžiais. Užvirė jo kraujas, suputojo seilės. „Kaip jie, Lietuvos nepriklausomybės aukuro kurstytojus drįsta vadinti žydšaudžiais!“. Aišku, ir partizanai nebuvo be nuodėmės, bet ŽYDŠAUDŽIAIS… niekada,- purto galvą Jurgis N., kol kaklą sutraukia mėšlungis.

Kai suprantate, Jurgis N. – moka pykti. Ant ko jis dar pyksta? Ogi ant D. Grybauskaitės. „Kodėl ji ankščiau negalėjo ateiti į valdžią? Kodėl?“- purkštauja mūsų mylimas herojus. Jis nuošidžiai tikisi, kad lietuviška geležinė ledi, gintarine lazdele mostelėjusi padarys tvarką oligarchų suniokotame krašte. Argi Jurgis ne toks pat, kaip ir paprasti mirtingieji? Argi ne toks pat?

Jurgis N. nežino, ar jam patinka gyventi tūkstantį metų. Aišku, kartais džiaugiasi, galėdamas matyti, kaip keičiasi Lietuva, o kartais būtent dėl to, jam pasidaro labai liūdna. Jurgis N. nežino, ar dar ilgai gyvens. Tačiau jis tikisi, kad Lietuva žemiau nepuls ir jam neteks mirti su gėdos katinu, ant krūtinės. Negi jis per daug tikisi?

(14 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • valiukss

    Smagus paskaityti rašinukas ir taiklokas :)

  • Matotaupa

    Šaunuolė Donara. Sugebėjo ir plačiai, ir giliai užgriebti. Pritariu 100 proc., kad ji įvertinta labai aukštu balu.

    • Rimantas

      Liūdna. Nėra čia jokios gelmės, tik lėkšti bambėjimai, kurių ir taip aplink per akis. Šitam tinklaraštyje irgi.

      • Fredis*

        galiu pasakyti tik tiek – saikingai gabi Šiaulių Didždvario gimnazijos literatūros mokytoja ar Doranos Bajoran tetulė, mama, vyresnioji sesuo (kolektyvinis šeimos darbas, tikrintas pertikrintas, apsvarstytas gimnazijos mokytojų konsiliume ir iškilmingai išlydėtas į Konkursą garbios žiuri teismui),
        o šiap Rimantas yra teisus.

        • Matotaupa

          Ponas, nereikia apie kitus spręsti pagal save. Jei pats nesugebėdavote pamokų paruošti, tai nereiškia kad ir kiti tokie aferistai. Spėjų, kad jūs ir dabar be pašalinių pagalbos nelabai ką parašytumėt. Gal ir klystu…

          • Regis

            klystat. (spėjų rašosi spėju) arba (fredis pamokas paruošdavo be pašalinių pagalbos).

          • Gerbiamas Regi,
            Kažkada gerbiamas Aidas šiame bloge išmokė mane, kad žodžiai ne „rašosi“, o „rašomi“. Su malonumu perteikiu šią patirtį tamstai :)

          • @Valentinas,
            ech, the chickens come home to roost :)

          • Matotaupa

            Ačiū už pataisymus. Pats kažkaip sakinius truputį blogai dėliojat.
            Gal jūs ir žinote fredžio asmeninio gyvenimo detales, bet iš šono žiūrint, tai atrodo būtent taip.

          • Regis

            Valentinai, National geografic NEoriginalo kalba palieka savo pėdsakus. Visgi niekada nepretendavau į lietuvių kalbos žinovus, nors ir dedu šiokias tokias pastangas neteršt (netept) gimtosios kalbos. Dėl žodžių rašymo ir atitinkamai ar jie rašosi ar rašomi hmm.. suprantu kur klaida ką tai keičia? (iš esmės)?

            Manotaupa, sakinių sandara (konstrukcija) žinoma bėda. Tikrai nežinau fredžio asmeninio gyvenimo detalių tačiau spėju, kad jis visgi paruošdavo pats savo pamokas (galbūt išskyrus fizinį lavinimą ir/ar fiziką (algebra/geometrija))

          • Matotaupa

            Redi,
            Tai kaip jūs galite tvirtinti, kad aš klystu, jei pats tik spėliojate.
            Tai bent diskutuotojas…

          • Regis

            Hmmm… tikrai nesinori labai nukrypt nuo temos „Donara Barojan – LieTUvis 2009 nugalėtoja“. Fredis koks jis šaunus ar ne bebūtų, jam visgi bus per daug dėmesio (mano nuomone). Atsakiau į pačio spėjimus savo spėjimais, kad visgi fredis pamokas paruošdavo pats. Gal tuo ir baikim (apie fredį).

          • Matotaupa

            Gerai, tuom ir baikim apie fredi, kad jis isitikines, kad kiti sukciauja, nes jis taip iprates.

      • Rimantai, bandai būti antru fredžiu, bet tau iki jo labai toli. Todėl jei taip čia viskas nepatinka, gal geriau eik į „Žmonių“, „Panelės“ ar A.Greitai puslapį.

        • dpd

          A.Greitai turi savo puslapį? :)

  • monika

    Liūdna. Tikėjausi daug geresnio, gilesnio, jautresnes temas paliečiančio rašinio, o čia… Nusivyliau.

  • Regis

    Pirma mintis parėjusi galvon – tai ne moksleivio mintys.. Kvepia apgavyste. Antra mintis galbūt, tarkim. Trečia mintis kažkur sąlyginai toli nuo Vilniaus, pasirodo yra sąlygos užgimti NEformatui. Dabar kas dėl to kaltas, ar tėveliai, ar mokytojai, ar kt. jau nebe taip svarbu. Žymiai svarbiau, kad ši panelė nenustotų mus stebinti originaliais išmąstymais (pamąstymais) vienokia ar kitokia forma. Taigis kuklūs sveikinimai, tikrai pavyko nustebinti. Kol kas matyt tiek :)

  • piktas dede

    Sakyciau toks „raciskas“ stilius :)

  • Bendrapiliečiai, gal nustosit razinų ieškoti ten, kur jų niekas nedžiovino? Vienaip šitas tekstas būtų vertinamas, jeigu jį sukurptų koks nors vietinis kandidatas į Nobelio literatūros premiją (a la Malūkas, de Strozzi etc.), kitaip, kai tai yra gimnazistės mintys, už kurias reikia tik paploti. :) Ypač už frazę „veikiausiai „Žalgirio“ fanas, nes Lietuvos ryto mūšio nebuvo.“ :) Už tai galima atleisti net ir visiškai išfantazuotą rožinę palaidinę :). Ir ganėtinai įtartiną meilę filmui „Kai aš buvau partizanas“. Jurgis N. turėtų mėgti „Vienui vieni“…

    • Regis

      Būkit ramus kolega, nenustosim.. (ieškot)

      • Kolega, ieškot, ar aš ką sakau, bet jeigu ieškot – raskit. Kitaip tai tikrai primins soliariumų rinkodaros kampaniją Sacharoje…

        • Regis

          Lengva pasakyt – raskit. Ne pas visus toks unikalus regėjimas ar uoslė.. Su nekantrumu lauksim vyresnio kolegos pamokymų kur ir ko ieškot verta..

          • Ak, ir kuo čia dėta rega, uoslė ar kiti pojūčiai? Tam, kad suprastum žmogaus išgyvenimus, tereikia įlisti į jo pasaulį. Be jokių pamokymų iš „vyresnių kolegų“. Jie visiškai nebūtini tam, kad išaiškėtų – poza tai, ar nuoširdus sarkazmas. Užtenka atsikratyti išankstinio nusistatymo.

          • Regis

            Matyt derėtų grįžt nuo ko pradėjom. Ieškodami „razinų“ žmogaus „pasaulyje“ nesame tikri ar knisamės po panelės Donaros vidinį pasaulį. Tik tiek. Kol kas visos abejonės.

    • Jonas Žvelgaitis

      Noriu pasidžiaugti.
      Pritariu Aidui, frazė – „veikiausiai „Žalgirio“ fanas, nes Lietuvos ryto mūšio nebuvo“ – labai gera. Tiesiog galima ja grožėtis.

  • J.naivusis

    Jei tai savarankiškas gimnazistės darbas – tiesiog šaunu.
    Jei kolektyvinis šeimos – puiku.
    Jei ir gimnazijos mokytoja prisidėjo – nuostabu.

    Visais atvejais, atsiprašau, reikia rašyti – Mokytoja, kas nūnai reta. Deja.

  • A.G.

    Manau, kad iš mūsų komentaristų tarpo – vidurinėje tokio rašinio nesugebėjo parašyti (bet man visgi būtų įdomu paskaityti savus rašinius, tiesiog palyginimui… nes kartais atrodo man, kad tai ką dariau tarkime iki 50 m. buvo niekalas, nes iki to amžiaus žmogus dar visiškai protelio neturi…).

  • lv

    Paviršutiniškas sarkazmas, persmilkęs, sakyčiau, nihilizmu. Net ne autoironija…
    Labai nepatiko, nes tai yra: nešviesu, negilu, netyra, netauru. Tikrai liūdna, jei tik tokie yra geriausi rašiniai, kad ir kokie jie antischolastiški bebūtų…

  • austras

    Autoironija – ypatingai svarbus ir vertintinas kiekvieno protingo žmogaus bruožas. Šis rašinys ja tiesiog trykšta.

  • WU

    Man pasirodė gana šmaikštus darbas :) Sargazmas – vietoje. Ir jeigu idėja pačios abiturientės, tai sveikintina. Gali būti, kad mokytoja kažkur pataisė stilių ir atliko kitoki „kosmetinį remontą“. Manau, ne tai svarbiausia. Didiesiems kritikams siūlyčiau pasiskaityti savo kometarus, kuriuos čia parašote, kartas nuo karto. O tada grįžti į savo 18 gyvenimo metus ir pasiužiūrėti (prisiminti), kaip galvojote, ką rašėte, ką sakėte.

    • Ditto:)

    • romas

      WU, profesionalių lietuvių, galinčių sklandžiai lietuviškai dėstyti mintis ir žinančių kiek daugiau kaip 1000 lietuviškų žodžių yra labai nedaug.

    • Wu,
      Sargazmas yra kažkas per vidurį tarp sarkazmo ir orgazmo? :)

      • WU

        Labai šmaikštu, Valentinai.

        • romas

          Orgazmas su sarkazmu :)

  • Fredis*

    iš kito tinklaraščio apie tą patį,

    Tipas Katinas
    July 10th, 2009, 11:43 pm

    Gerbiamieji,

    Gerbiamo pono A.R. tinklaraštyje dvi temos, susijusios tarpusavyje, tačiau ar katinui ten vieta rašyti? Net jei tai Tipas Katinas. Taigi, atsiprašydamas gerbiamos Ligitos, kelis sakinius parašysiu jos tinklaraštyje, na taip noriu išsisakyti, taip noriu, o daugiau neturiu kur.

    Taigi, moksleivės rašinukas. Tūkstantmečiam žmogui akualios tik maksimum kelių paskutinių metų Lietuvos aktualijos… keistoka. Tačiau keisčiausias raktinis rašinio sakinys: „jis tikisi, kad Lietuva žemiau nepuls ir jam neteks mirti su gėdos katinu, ant krūtinės”. Nieko nesuprantu, prie ko čia katinas? Ir kodėl nihilizmą sieja su katinu?

    Tačiau ryšį su rašiniu apie Lietuvos stabus matau. Apie katinus ten nėra, bet nihilizmas Lietuvai ir lietuviams dar didesnis. Pasirodo, net formali pagarba nueinančiam, noras turėti bent kokią, na tegu ir susikurtą gyvenimo, aplinkos, ateities iliuziją, susietą su kitu žmogumi yra blogai. Nes tai gresia Lietuvos puolimu dar žemiau ir “mirtimi su gėdos katinu ant krūtinės”. Mano katiniškas kailiukas šiaušiasi, baisuūūū.

  • Viktorija

    Autoironijos tai tikrai kupinas. Atrodo, kaip ir turėtume paploti, bet čia vis tiek popsiukas. Ir nesvarbu, kad ji rašė gimnazistė. Svarbu, kad moksleivių konkursui, kuriais retai kada susidomi ypač talentingi gimnazistinio amžiaus rašeivos.

  • Tikrai nuostabus rašinys, negaila, kad laimėjo. Bent kartą nenuvertinta ironija.

  • „Aš jau tūkstantį metų myliu YVĄ!“
    Jėga.
    Protinga mergina.

  • LL

    kliedesiai…toli gražu ne veikiški

  • Medina

    Manau, kad šis darbas tikrai vertas dėmesio… Parašytas įdomiu stiliumi, tačiau palikta labai daug skyrybos klaidų, kurios tiesiog akis bado.

  • Fredis*

    Tokie rašinėliai pasipila į dienos šviesą kai šalyje kieko nors nuomone įsivyrauja nepalanki politinė konjunktūra. Tokie rašinėliai gimsta socialistų galvose. Komentatorius „Tipas Katinas“ atkreipė į rašinio detalę apie „mirtį su gėdos katinu ant krūtinės“, tačiau svarbesnės detalės rašinyje yra „rudos kelnės“, „bliūdeliu kirpti žili plaukai“, „ŽYDŠAUDŽIAI“, filmo „Kai aš buvau partizanas“ paminėjimas, „Žalgiris“, apgailestaujama, kad nebuvo „Lietuvos ryto“ mūšio.
    Rašinėlyje nerasi detalių – tūkstantmetis lietuvis mokosi A.M.Brazausko vardo gimnazijoje Kaišiadoryse, Iš Žemaičių Naumiesčio sklinda varpo garsas, ant kurio išlietas Zigmo Balčyčio vardas ir pavardė.
    Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojai ir mokinė patys įsivėlė į POLITIKĄ, perdėtu domėjimusi ir sureišminimu kuria traukė per dantį „Jurgį N“.
    Šiaip smagu žinoti kokios kilšės, standartai, visuomeninė sąmonė vyrauja konkrečioje vietovėje, gimnazijoje, mažoje bendruomenėje. Tai leidžia pažintį „tūkstantmečio lietuvį“.
    Nusipaišė savo pačių portretą.
    P.S. vėl citata iš kito tinklaraščio: „Kiti (ir aš) – bet ką berašydami prisimintų Petro Pirmojo ukazą:
    “Piši, daby glipostj tvoja byla vidna i posle”“.

    • Regis

      Fredi, belieka tik eilinį kart stebėtis unikaliais tamstos sugebėjimais atsekti socializmo pėdsakus.

      • Kitame tinklarašty komentatorius Tipas Katinas mane taip pat subarė už socialistų paminėjimą. Antrą sakinį atsiimu.

    • romas

      Labai taikliai, Fredi.

      • lai lai lai

        Va šitoks komentaras tikrai korektiškas. Neprieštarauju:)
        Bet pastebėsiu, kad tėvų ar mokytojų pagalba yra tik prielaidos. Be to, nereikia pamiršti, kad tai kūryba.
        Juk lietuvio aprašymą galima buvo pateikti įvairiai. Pvz.: Lietuvis nacio akimis, Lietuvis iš paukščio skrydžio, Lietuvis …., galimi šimtai variantų – su sarkazmo, komizmo, tragizmo …prieskoniu, tyčia iškreiptu arba pagražintu portretu.
        Jūs ir kolega Fredis imate tai už gryną pinigą, neįvertindami, jog tai ne pasaulėžiūra, o grožinė literatūra…:) Kad neprikibtumėte ir prie to- pasisakau, jog sąmoningai taip pavadinau.
        Gal dabar bus aiškiau, kodėl taip noriu ginčytis:)

    • lai lai lai

      gerb. Fredi,

      o pats KOKS esate? Ar esate, toks, koks manote esąs, ar vis tik esate toks, kokį Jus matome iš Jūsų rašinių, o kas pažįsta artimiau, iš Jūsų darbų?
      Jūsų nustebimai tokie vaikiški, tarsi būtumėte ateivis iš „Niekados“ šalies…
      Ką reiškia šis sakinys: „Šiaip smagu žinoti kokios kilšės, standartai, visuomeninė sąmonė vyrauja konkrečioje vietovėje, gimnazijoje, mažoje bendruomenėje. Tai leidžia pažintį “tūkstantmečio lietuvį”.Nusipaišė savo pačių portretą.“?
      Šis portretas ir Jūsų. Nežinojote iki šio rašinio paskelbimo, kas dedasi Lietuvoje?
      O Petro Pirmojo ukazas labai taikytinas ir Jums…
      Su šypsena, lai lai lai

      • romas

        lai lai lai, nereikėtų koncentruotis į Fedžio asmenybės sumenkinimą. Reikėtų atremti jo argumentus. Aš nepastebėjau to, ką pastebėjo Fredis, bet turiu pasakyti, kad jis pastebėjo labai taikliai – rašinėlis neapsiėjo be politikos ir klišių. Pats pagavau save, kad gyvenu tokioje ideologinėje aplinkoje, kur vyrauja vieno atspalvio informacija, o Fredžio pastebėti momentai yra tos informacijos užgožiami.

        • lai lai lai

          esmė tame, p. romai, kad ne į asmenybę buvo nukreiptas dėmesys, o į tai, kad negali nei rašinėlis, nei darbas, nei šiaip veiksmas neatspindėti politikos ar klišių. Į ką benukreiptume žvilgsnį, viskas vienaip ar kitaip turės politinį atrspalvį, jei tik norėsime jį įžvelgti.
          Mano prašalaitiška nuomonė – patys kuriame tai, ka turime:)
          Nežinau, kiek Jums metų p. romai, tačiau labai įdomu būtų sužinoti, kada „save pagavote, kad gyvenate tokioje ideologinėje aplinkoje, kur vyrauja vieno atspalvio informacija…“
          Nepaliauju stebėtis…

          • romas

            lai lai lai, kadangi kryptingai skaitau beveik viską iš eilės, tai man Fredžio faktai nėra naujiena. Aš pats manau operuojąs labai ivairiapuse informacija. Informaciją gauti gali visi, nes ji nėra paslėpta, bet Fredis pakėlė mintį, kad dauguma neieško ir yra elementariai užzombinti informacijos apie informaciją. Ideologijomis „už“ rašinyje nekvepia, nes matosi tik sarkazmas nukreiptas prieš, ir įdomiausia yra – kas yra priskiriama dalykams vertiems sarkazmo. Fredis tikrai taikliai pastebėjo – kas tam jaunam žmogui neatrodo juokinga.

        • lai lai lai

          suprasčiau šios diskusijos tikslą, jei tai būtų istorinis veikalas, kuris privalo būti bešališkas, nes ateityje bus naudojamas, kaip dokumentas. Tačiau nagrinėjamam rašiniui nebuvo organizatorių primestas joks reikalavimas – kad tai turi būti rimtas, iškilus, nuoširdus ar dar kažkoks kažką atspindintis rašinys. Gal būt jame sąmoningai išryškinta tai, prie ko norėsis kabinėtis, pažįstant stereotipinį skaitytoją?
          Komentaruose nematau argumentų – nepykit:) Tad nėra ką atremti.
          Ten kur įmatote sensaciją – tėra tik rašytojos (leisiu sau taip pavadinti)tos valandos, tos dienos emocijos ir minties užrašai. Kitą dieną ji matys kitokį lietuvį ir užrašys naujas mintis. Negali žinoti, kokią ateitį jai lėmė likimas…
          Ir vėl turėsite dirvonus komentarams…

          • romas

            Aš nekritikuoju pačio rašinio. Rašiau, kad man niekas jame neužkliuvo, bet Fredžio pastebėjimas yra taiklus. Mes kalbame ne apie suaugusį politiškai aktyvų žmogų, bet apie moksleivę, kuri turėjo būti užkrauta mokykloje bešaliskomis žiniomis. Man tas aspektas tiesiog yra įdomus, o Fredžio pastebėjimas patiko. Juk ta mergina galėjo į pasaulį aplinkui pažiūrėti ir savo autentiškomis jaunomis akimis. Nors tikrai jos nekaltinu, nes tuos Fredžio minėtus dalykus galėjo įkombinuoti tėvai ir mokytojai, stengdamiesi „papuošti“ rašinį.

    • Matotaupa

      Pritariu lai lai lai – argumentų čia nerasta, vien kažkokie skysti Fredžio pasamprotavimai. O ir tie pasamprotavimai – kažkokia sovietinio stiliaus propaganda. Neveltui čia tokie komentarai atsiranda tokiu metu…
      O romas kažkodėl teigia, kad „Aš pats manau operuojąs labai ivairiapuse informacija“ – bet iš šono atrodo, kad labai vienpusiškai mąstot.

  • Tokių pilnų pagiežos ir galbūt pavydo komentarų jau senokai neteko skaityti šiame bloge… Tiek daug fredžių priviso…

  • lai lai lai

    …būtų keista, jei rašinys besąlygiškai visiems patiktų. Taigi, teisinga, kad yra įvairių nuomonių.
    Būtų dar keisčiau, jei panelė Donara būtų rašiusi kurio nors iš komentatorių stiliumi… Rašantysis laisvas pasirinkti minties perteikimo būdą. P. Donara pasirinko būtent tokį. Ir iš to galime šiek tiek pažinti ją. Mano įspūdis, jog tai šmaikšti ir protinga mergina, gebanti parašyti ir rimčiau, ir giliau, jei tuo metu jai taip norėsis.
    Dar labai įdomu, kad daugelis komentatorių stebisi, kad jaunos merginos pasaulėžiūrai įtakos turėjo šeima, mokykla, aplinka…
    O ar būna kitaip?

  • Donara Barojan

    Sveiki gyvi!

    Labai dėkoju už visus išsakytus komentarus. Tiesą sakant, dalyvavau šiame konkurse tik dėl to, kad norėjau išgirsti taiklios kritikos ir Jūsų komentaruose (kai kuriuose) atradau tai, ko ir laukiau, AČIŪ. O tiems, kurie mano, kad kas nors mano darbą prieš siunčiant skaitė, ar juo labiau taisė – labai klystate.
    Turbūt man nederėtų to sakyti (bet atleiskit, esu tik dešimt klasių šiemet baigusi mergina), aš labai nustebau, nes Jūs mano rašinyje įžvelgėte tokių dalykų, kurių aš net pati nenumaniau ten buvus.
    Kadangi spėju, kad dauguma Jūsų jau suaugę, patarsiu Jums komentuojant nesielgti taip, kaip dabar elgiatės – gal pakaks drabstytis purvais ir mėtyti akmenis į svetimus daržus. Tai labai negražu.

    Beje, Fredi, Jūs esate labai keistas žmogus, jei ne Jūs, šis blogas prarastų skonį, bet pasistenkit taip neįsijausti ;) Juk kas per daug, tas nesveika.

    Su pagarba,
    Donara.

  • Smiltė

    Oi kokie pikti darosi suaugę dėdės :) Jokia lietuvių kalbos specialistė šio darbo tikrai netikrino, antraip nebūtų paliktos kelios kalbos kultūros klaidos (pvz., pergyvena dėl globalinio atšilimo – jaudinasi, bliūdeliu kirpti plaukai – neitin lietuviška :) dar keletas skyrybos klaidų). Neradau šiame rašinyje nieko, ko pati būdama gimnaziste nesugalvočiau ar nežinočiau. Neradau ir nieko tokio, už ką pločiau katučių iš susižavėjimo. Bet, kiek suprantu, nugalėtoją lėmė kontekstas :) Tarp kitų rašinių šis buvo stipriausias. Taigi pasveikinkim panelę Donarą :)

  • liuka

    Ponas Gintarai, vienų- priviso,
    o kiti- užkniso.

  • Artūrai, norėjau truputį ne į temą paklaust – kodėl savaitgaliais nebeįdedat nuotraukyčių su gėlėmis mums visiems pasigrožėti? :) Galbūt tada taptumėm linksmesni ir sumažėtų tokio pobūdžio komentarų kaip: „kliedesiai…toli gražu ne veikiški“, „Liūdna. Tikėjausi daug geresnio, gilesnio, jautresnes temas paliečiančio rašinio, o čia… Nusivyliau.“, „Liūdna. Nėra čia jokios gelmės, tik lėkšti bambėjimai, kurių ir taip aplink per akis. Šitam tinklaraštyje irgi.“ Esu tikra, kad profesionalus fotografas Valentinas susilaikys nuo jūsų gebėjimus drabstančios kritikos. Tai kaip?

    Tiesa, vis dėlto, norėčiau pritarti Tipo Katino pasipiktinimui, kuriame išreiškiamas nesupratimas dėl nihilizmo siejamo su katinu. Gi katinai nėra gėdingi! Pavyzdžiui, maniškė Perla vakar grįžo iš pasilakstymo laukais!!! Bet gal autorė turi omeny specialią katinų rūšį. Na, žinot… Būna visokių žmonių, tai ir katinų taip pat x))

    „Kai suprantate, Jurgis N. – moka pykti. Ant ko jis dar pyksta? Ogi ant D. Grybauskaitės.“ – šiuo atveju norėčiau Jurgiui N. palinkėti riebiai užpykti ant savęs. Tada nereikės įtūžio lieti ant gerbiamos prezidentės ;)

    • Ligita, žiaurūs kritikai visiškai sunaikino mano norą imti fotoaparatą į rankas… Be to, krizei įsisiūbuojant kai kuriems šio tinklaraščio skaitytojams net ir gėlės gali pradėti kelti neigiamų emocijų – Donaros rašinys puikiausiai tai iliustruoja.

      • Žiaurius kritikus reikia nuleisti į kanalizacijos vamzdį! Ech, juokauju, bet jau rimtai man pradeda atrodyt, kad šitas sunkmetis kai kuriems mintis supainiojo :(

  • Gyvenu šalyje jau ne pirmą ir ne antrą dešimtį, juokelius, ironiją, autoironiją apie mūsų rudos spalvos aprangą, ružavus marškinėlius, tautines kojines (juosteles po kaklu), skustus žilstelėjusius smilkinius, ŽYDŠAUDŽIUS, mintinai mokamus tautinės giesmmės žodžius, bet traukiamą pro šoną, kokio nors istorinio-patriotinio filmo pavadinimo valkiojimą, partizanus jau girdžiu daugelį metų, tai kaip įkyrus rudeninis lietutis. Kiek kartų mūsų Prezidentas A.M.Brazauskas turi važiuoti į Izraelį atsiprašinėti? Tai jis jau padarėme. Viduriniosios kartos žmonės tarpusavy ir „draugais“ šalia mūsų jau „prisikariavo“, todėl keista matyti praėjusių kovų atplaišas, skeveldras aštuoniolikametės tekste. Viename komentare suabejojau rašinio savarnkišku rašymu, autoryste. Tiek to. Šį reiškinį pavadinau kolektyvine, visuomenine sąmone.
    Kokius matome naujus akcentus, kas naujo aštuoniolikametės (ne jos mokytojos, mamos, tetos) akimis?
    YVA, šiltnamio efektas, oligarchų suniokotas kraštas, mesijo laukimas (D.Grybauskaitė), mesiją jau turėjom – A.M.Brazauską, Paksą, tai seniena, nieko naujo ir tikėjimas, viltis, kad Lietuva žemiau nepuls su kažkokiu katinu ant krūtinės. Įdomu ar mokinė žino kokiame mes nuopuolyje buvome prieš keturis, tris, du, šimtą metų ir kaip sparčiai pakilome? Kas jai dėstė istorijos pamokas?
    Už tokią istorijos interpretaciją ir senų, nuvalkiotų propagandinių klišių kokteilį mokinė laimėjo pirmą vietą…
    Vienas komisijos narys žinomas, kas tie kiti keturi ?

    • lai lai lai

      P. Fredi,kruopščią istorinę analizę esate gabus ir pats atlikti, bet niekaip nesusidorojate su kita užduotimi. Neatskiriate istorijos egzamino ir faktų vertinimo nuo rašinėlio, pasakos ar kito žanro kūrinio, kuris nebūtinai atspindi tikrąjį autoriaus požiūrį.
      Esate kategoriškas be pagrindo.

      • Visada galvojau, kad jaunoji karta – tai verslo slėniai, žinių visuomenė, tinklaraščiai, technologijos, viskoie anglicizmai kalboje, lengvas, šmaikštus mąstymas, neprisirišimas prie štampų, klišių, naujoviškas reiškinių, mokslo, žinių interpretavimas ir suvokimas, tame tarpe ir istorijos.
        Tekstą suprasčiau šmaikščiai ir lengvai jei ne tie du žodžiai „boldu“, didžiosiomis raidėmis. Nesu naivus, todėl manau, kad plūnksną vedžiojo visai ne nesuinteresuota ranka (-os). Geros dienos.

        • lai lai lai

          Ačiū, ir Jums geros dienos.
          Bet dar neatsisveikinkim:)
          Gal žodžius didžiosiomis raidėmis suprantame skirtingai, tačiau aišku, kad pirmu atveju tai šio laikmečio mūsų – suaugusiųjų užauginta ir išpuoselėta grimasa, o antruoju- moralinio neįgalumo ir neteisinės bei politinės kompetencijos stokojančios šalies žaizda.
          Galima interpretuoti ir kitaip. Jūsų variantas – dar viena nuomonė.Bet ji ne vienintėlė ir nebūtinai teisinga…

          • Aš visiškai nepretenduoju į teisuolio poziciją, neužmirškite, kad Fredis* šiame tinklarašty yra keiksmažodis, aš sau leidžiu pasakyti truputį daugiau nei kiti, bendrai vertinant tekstas yra visai geras, jei imtume lengvą, paviršutinį sluoksnį, miesčionio pajuokimą, pasišaipymą iš jo. Man tik iškilo nuostaba, kad tai ką skaičiau prieš 20 metų radau atrajota jaunosios kartos ir visai ne originaliai. Prikaišiota šiltnamio efekto detalių, YvŲ… tarp kitko, kuo remiantis padaryta išvada, kad Jurgiui N nerūpi gamtosaugos, globalieji reikalai…
            Rūpi, labai rūpi, dabar Jurgis N vis dažniau vaikšto pėstute, važiuoja dviračiu.

        • mdxacuk

          Tai kad mąstymas stereotipais kaip tik yra ypač būdingas jaunimui. Tikriausiai dėl menkos patirties ir išsilavinimo jaunas žmogus tiesiog natūraliai linkęs bet kokį reiškinį supaprastinti iki žinomo stereotipo ir tik tada pajėgia jį identifikuoti ir vertinti – savas/nesavas, patinka/nepatinka, fysnas/lievas, dažniausiai be jokių niuansų ir plonybių. Tai vadinama jaunatvišku maksimalizmu. Jaunimo subkultūros pačios generuoja naujus stereotipus, o senuosius, kurie juos mažai domina, dažniausiai tiesiog perštampuoja be pakitimų.

          Šitam rašinėly lyg ir mėginama į tuos stereotipus pažvelgti ironiškai. Bet dėl jų rinkinio man, kaip ir Fredžiui, rašinėlis kaip tik neatrodo labai autentiškas. Pavyzdžiui, „žydšaudžių“ paminėjimas atrodo smarkiai pritemptas. Kaip ir kai kurie kiti dalykai, kurių net suaugęs nelabai suvoks, neišbandęs savo kailiu. Prisimenu kai aš, būdamas vaikas, bandydavau pasisakinėti „suaugusiųjų“ temom, mano a.a. tėvas sakydavo „Nesenauk…“.

          Bet vis dėlto reikia turėt galvoj, kad merginai, atrodo, tik 17 metų. Ji labai smarki ir aktyvi. Rašė tema, kurią ne pati pasirinko, bet buvo jai duota iš šalies. Tekstukas aiškiai geresnis už tuos, kuriuos rašo dauguma jos bendraamžių. Labai tikėtina, kad apie ją dar išgirsim po metų kitų.

    • Donara Barojan

      Norėjau asmeniškai Jums pasakyti, kad man ne aštuoniolika, o septyniolika, šiais metais baigiau dešimt klasių. O mano rašinio visa bendruomenė nekurpė. Prieš siunčiant jo niekas net neskaitė, juo labiau netaisė. Rašinyje rašiau – tai, ką aš matau, be abejo, tai ne tas pats, ką matote Jūs. Taip, tai, ką aš matau – banalu, subjektyvu ir gal būt neteisinga. Prašau nekaltinti manęs, ar mano istorijos mokytojo. YVA, šiltnamio efektas, oligarchų suniokotas kraštas, mesijo laukimas – tai, kuo gyvename mes visi, mes visi tai matome, visi tai žinome. Aš negalėjau savo rašinyje sukurti naujo – geresnio pasaulio, aš norėjau parodyti tą, kurį mes turime čia ir dabar. Tai nepagražinta tiesa, nors mūsų to neakivaizdžiai prašė. Gal dėl to šis darbas ir laimėjo… Aš nežinau, žinau tik tai, kad Lietuvos Tūkstantmečiui buvo sukurta propogandos mašina ir aš savo rašinyje tik bandžiau ironijos adata susprogdinti šį burbulą.

      • Miela Donara, neprivalai aiškintis dėl gero darbo. Nekreipk dėmesio į visus tuos užgaulius komentarus, į bandymus atrasti tai, ko nėra. Dauguma atveju tai paprasčiausias pavydas žmonių, kurie gyvenime nieko nepasiekė, todėl bet kokį kitų pasiekimą jie priima kaip asmeninę nelaimę ir priminimą, kokie apgailėtini jie yra. Be to, aš asmeniškai spėju, kad kai kurie komentatoriai pyksta dėl to, kad Tavo rašinyje atpažino save. Jiems dėl to šiek tiek gėda, bet kaltinti jie pirmiausia linkę tuos, kurie išdrįsta apie tai kalbėti, o ne save. Nes jie žino, kad kitokiais būti jie paprasčiausiai tingėjo, bijojo.

        Žodžiu, tiesiog pasidžiauk šlovės akimirka. Tu jos nusipelnei. Tik neužsimiršk – tai tik labai mažas žingsnelis tikrųjų pasiekimų link. O pavyduolių visada bus, reikia išmokti nekreipti į juos dėmesio ir eiti į priekį. Tikėti tuo, ką darai ir daryti toliau.

        Beje, linkėjimai mokytojams ir tėvams. Jų pastangos nenuėjo veltui:)

      • lai lai lai

        Miela Donara,
        Džiaugiuosi, kad perskaičiusi visus piktus ir nelabai gražius komentarus, sugebėjote taip švelniai ir be nuoskaudos kreiptis į komentatorius. Esate ne tik rašinio konkurso laimėtoja, bet laimėjote ir emocinėje kovoje. Nuoširdžiai sveikinu Jus – stiprų ir kūribingą žmogų.

        • lai lai lai

          atsiprašau už klaidą – turėjau parašyti „kūrybingą žmogų“:)

      • Neabejingi

        Prisidedu prie sveikinimu. Drasus ir mastymo astrumu aplenkes pacios autores amziu (17 m.) rasinys:
        „YVA, šiltnamio efektas, oligarchų suniokotas kraštas, mesijo laukimas – tai, kuo gyvename mes visi, mes visi tai matome, visi tai žinome.“
        Gal verta pagalvoti apie politikos mokslus, nes tokio gabaus ir neprisitaikelisko jaunimo Lietuvai ypac reikia i pamaina: Lopatoms, Bieliniams ir pan. :) Tokie augantys nauji „daigai“ teikia vilciu kad dar ne viskas prarasta – pakils mus jauna Lietuva.

  • Hmmm. Man patiko. Pats tikrai taip nesugebėčiau. Gal daugiau tokių žmonių reiktų įmesti į žiniasklaidą? Būtų maloniau atsiversti spaudą.

  • Vita

    Gražus ir įdomus merginos darbas. Sveikinu. Tikrai pataikyta, matosi pagal komentarų skaičių, o pagal kai kurių turinį dar ir galėčiau daryti prielaidą, kad merginos tūkstantmečio lietuvio prototipais tapo kai kurie surūgę komentatoriai :)
    Toks mūsų veidas – siaurąją prasme, nes plačioji netilptų, neatmetant fakto, jog čia yra grožinis kūrinys.

    P.S. Jei prie jo ir prisidėjo tėvai ar mokytojai, tai reiketų nepamiršti, kad kiti dalyviai taip pat tokius turi. Kas reiškia tik viena – prie jų darbų prisidėta ne taip kokybiškai.

  • lai lai lai

    P. Fredi,
    aišku , kad rūpi…:)gyvenime viskas kitaip…normaliam, patriotiškam ir sąmoningam Lietuviui tai rūpi. Rašinyje matau kitą kategoriją. Ir kas rašančiajai uždraus rašyti apie kitokų lietuvį, pamatyti lietuvį požiūriu, kuris kvepia dvidešimties metų senumo naftalinu? Tai ir yra įdomiausia. Norėjote lietuvio naujausių technologijų , nesovietinės korupcijos (nematau skirtumo nuo sovietinės), a la nepriklausomybės (neaišku nuo ko)cinizmo fone? Negavote, ko norėjote? Todėl suarėte ir suvolavote?
    Tik pamiršote, kad , kas pasėta, būtinai sudygsta. Vėlyvą rudenį arba ankstyvą pavasarį…Ir nemanykit, kad kalbos kažką keičia…
    Pacituosiu vieną garsų kūrinį, kuris mūsuose sukelia juoką, o vakaruose nesupratimą, kodėl tai juokinga…: „Dirbti reikia…reikia dirbti…“
    Tai, ką čia veikiame, nėra tas aprašytasis darbas… Svajonės ir galvojimas, kad jaunimas yra toks, o paaiškėja, kad yra anoks, rodo, kad darbą atliekame arba blogai, arba jo visai nedirbame.

  • Dovydas

    Sweiki visi, noriu pasakyti ,kad tas rasinelis yra (ne) NUOSTABUS

  • jona…

    Trumpa citata iš G.G.Markeso autobiografinės knygos, apie vieną iš geriausių licėjaus mokinių: … „jis nepraleisdavo pro ausis nė vieno mokytojo žodžio… ir užsirašinėdavo viską, net mokytojų atodūsius, paskui viską tvarkingai perrašydavo į nuostabų sąsiuvinį.“… Jei mano 16, 21 ir 25-rių metų anūkės(as)mąstytų taip kaip ši mergytė, man būtų sudėtinga su jais bendrauti… Labai norėčiau sužinoti, kur nukeliaus tas penketukas, kurį žadu suteikti mergaitei- gerą pamokos paruošimą ir p.Račui, už galimybę

  • Azuolas

    Nepatiko rasinys. Nieko cia nera- nei humoro, nei ironijos, nei minties. Kaip astuoniolikmetei per silpna, devintokes cia rasinys. Bet gerai kad tokie konkursai vyksta. Ir kad siame bloge publikuojami:)

    • Ąžuolai, labai skatinčiau tamstą skirti šiek tiek laiko ir parašyti su humoru, ironija ir mintimi. Aš su didžiausiu malonumu paskelbsiu, o mes vis po to galėsime tamstą pagirti.

  • jona…

    Atsiprašau už suniokotą pabaigą.Turėtų būti: mergaitei už gerai išmoktą pamoką ir p.Račui- už gerą pristatymą…

  • Fredi, tu nesi psichiatras, kad nustatinėtum kieno sąmonė sužalota, kieno ne. Norėčiau paspausti Donarai penkis, jog atsilaikė prieš piktus komentarus ir dar savo nuomonę išreiškė.

    • Atsiprašau, jau nebeliko. Ir maniškį pasipiktinimą galit trinti ;)

  • lai lai lai

    jau, žmogeli, perlenkei lazdą… siūlyčiau išgert vaistukų ir…į lovytę. Jei vaistukai nebepadeda, pabandyk nusibausti paties sugalvotu būdu. Po tokio komentaro nbesirašo nei „gerb.“, nei „p.“, nei“jūs“… Matau fragmentą iš filmo „Šuns širdis“: kaip po operacijos pagrindinis herojus po truputų apauga gaurais…
    Štai tokias asociacijas sukelia „protingi“ komentarai…

    • lai lai lai

      kol rašiau komentarą Fredžiui, p. Artūras jį išmetė:)

      • Lia ir lai lai lai, atsiprašau, bet nors ir esu netikintis, manau, kad posakis apie kiaulę ir bažnyčią yra labai teisingas…

        • lai lai lai

          p. Artūrai, rašydama atsakymą Fredžiui, galvojau: „na kaip čia dabar buvo, kad Jūs praleidote tokį bjaurų jo komentarą?…:)

          • lai lai lai, matote, iki šiol stengiausi vadovautis principu, kad su suaugusiais žmonėmis galima susitarti dėl žaidimo taisyklių. Todėl ir šiame tinklaraštyje pirmiausia stengiuosi įspėti, patarti, o ne drausti. fredžio atvejis – sudėtingas. Jam jau buvo uždrausta komentuoti dėl melo ir kitų žmonių užgauliojimo, po to buvo leista grįžti. Kurį laiką jis elgėsi padoriai, tačiau visai neseniai vėl nuslydo – tada tiesiog pasakiau, kad mane gali dergti, tačiau užgaulioti kitų šiame tinklaraštyje niekam neleisiu, nes jaučiuosi atsakingas. Tad sprendimas toks: komentavimo teisė iš fredžio neatimta, tačiau jo netinkami komentarai šalinami be perspėjimo. Kadangi nesėdžiu prie kompiuterio nuolatos, kartais netinkami komentarai kurį laiką būna matomi.

      • Patikėk lai lai lai, Fredžio aš visai nesuprantu. Kitur jis taip bjauriai nerašo. Gal apsimeta?

        • lai lai lai

          Iki tam tikros ribos Fredis yra įdomus, tačiau akivaizdu, kad, kai jį pagauna azartas, jis negali sustoti. Vadinasi, turi šiokių tokių problemų žmogus. Tuomet iki tol išsakytos mintys įgauna visai kitą prasmę, nes pradedi įžiūrėti liguistumą.

  • Petriukas

    Respect Donara. Tak deržat, kaip kaimynai sako. O kalbant apie komentarus, tai komentarai – sąmonės srautas, pilasi viskas žmogams be jokių filtrų, tai ir gaunasi, kad brudų pripila. Tsakant, verčiau nekreipti dėmesio. Jei ateityje daugiau rašysi ir tavo darbai atsiras internete, tai jau dabar reikia pradėti mokintis nekreipti dėmesio į komentarus. Turiu nudžiuginti, kad po kokių 10-50 „autorius gaidys, debilas, papjausiu, užmušiu“ ir t.t. nustoji jamti į širdį :) Bent jau aš nustojau :)

  • A.G.

    Kai čia visgi daug komentarų pasipylė – noriu ir aš parašyti.
    Rašinys puikus.
    Mes matome protaujantį žmogų.
    Gal ir Vilniuje yra vienas kitas tokis, bet jie bijo pasirodyti.
    Paprastai išlenda vadinami dešinieji (toli gražu ne dešinieji – tik vadinami, o dar tiksliau įsivardiję tokiais) tik drąsiai – tas baisus dar užsilikęs bolševikinis gaivalas, dvidešimt metų vien griovęs, naikinęs Tėvynė, visais įmanomais būdais (matomai Kremlius čia surado super formulę, panaudodamas pačias, pačias didžiausias tam padugnes).
    Per 20 metų nei vienas vaikų darželis nėra nepastatytas. O ką kalbėti apie kitką.
    Pusė Lietuvos nušluota, pusė lietuvių ištremta – kiti žudosi iš nevilties, o jei koks ir ne, tai nenorėdamas skaudinti artimųjų.
    Žmonėms jau jokios vilties nebeliko (to dar nėra niekada Lietuvoje buvę) – jei jis nėra, nors sukapok, vagis, žudikas.
    Ir visa tai rašantis žino, matosi – bet sugeba išsireikšti, be tokių siautulingų eilučių, kokios čia išsiliejo.
    Štai kas myli Lietuvą – tai šio, gerb. blogo šeimininko pateikto rašinio, autorius.
    Tokių žmonių didžiuosiuose mietuose beveik jau nėra.
    Visuomet matyt taip radome taip paliksime, – Tauta yra gyva tik kaimo dėka.
    Miestuose, urbanizacija išrovusi žmogiškumą tuščios vietos nepalieka… deja.

    • romas

      A.G., bet visko to nepadarė arba padarė patys lietuviai. Kas čia visus už rankų laikė ir neleido? Juk viskas yra tvarkoj – rinkimai vyksta, žmonės renka iš savo tarpo tuos, kurie jiems patinka. Jei visą laiką žmonės apsigauna, gal patys yra bent truputį kalti? Beje, aš nežinau kas atsitiko su tais pačiais, kurie darželius tarybiniais laikais statydavo, juk žmonės jais patikėjo tris kadencijas iš keturių pilnų buvusių. Aišku, aš netikiu, kad per šią kadenciją galėtų kas pasikeisti, juk matot kas vyksta.
      Bet Tėvynę mylim ne už jos teikiamą materialinę naudą:) Matyt, kad per mažai jai atiduodam, jei ji tokia vargšė.

      • lai lai lai

        puiki paskutinė mintis.

  • Pirmiausia, sveikinu mielą Donarą su pergale konkurse!

    Turint omenyje, kad tekstą rašė septyniolikmetė panelė – jis tikrai geras: lengvas, idomus ir sąmojingas. Matosi, kad dievulis suteikė Donarai rašymo dovaną. Šaunu ir tai, kad J.Janonio gimnazija išlaiko savo lituanistinęs tradicijas.

    Tikuosi, kad panelė Donara neužkas savo talento į žemę ir toliau jį šlifuos bei puoselės.

    Iš kitos pusės, negalima nutylėti ir tų teksto niuansų, kuriuos pastebėjo gerb.Fredis* – turiu omenyje tai, kad jame atspindėti tam tikri stereotipai ir tam tikras – nujaučiamas – autorės kategoriškumas, laikant tuos stereotipus vos ne galutine tiesa.

    Miela Donara savo komentare rašo:

    YVA, šiltnamio efektas, oligarchų suniokotas kraštas, mesijo laukimas – tai, kuo gyvename mes visi, mes visi tai matome, visi tai žinome. Aš negalėjau savo rašinyje sukurti naujo – geresnio pasaulio, aš norėjau parodyti tą, kurį mes turime čia ir dabar. Tai nepagražinta tiesa, nors mūsų to neakivaizdžiai prašė. Gal dėl to šis darbas ir laimėjo… Aš nežinau, žinau tik tai, kad Lietuvos Tūkstantmečiui buvo sukurta propogandos mašina ir aš savo rašinyje tik bandžiau ironijos adata susprogdinti šį burbulą.

    Ką galiu pasakyti į tai?

    Kiek pamenu save, tai aš protingiausias jaučiausi būdamas 16-18 metų – man tuomet irgi viskas buvo labai aišku ir suprantama bei atrodė, kad viskam galima duoti vieną kategorišką įvertinimą.

    Tačiau, metams bėgant, kaupiantis patirties ir žinių bagažui, šis malonus jausmas ėjo vis menkyn ir menkyn….

    Taigi, miela Donara, pasidžiaugusi pelnytu laimėjimu ir sveikinimais, vėliau tiesiog pamąstykite: ar sprogstant vienam propagandos burbului jis tiesiog nėra pakeičiamas kitu, aptarnaujančiu kitos interesų grupės poreikius?

    Linkiu Jums vystyti Jūsų neabejotinus talentus ir ugdyti kritinį mąstymą – ne tik valdiškos oficiozinės propagandos, bet ir kūrybiškesnių smegenų plovimo metodų atžvilgiu.

    • O, labai atsiprašau, kad supainiojau Šiaulių gimnazijas – vietoje buv. mergaičių gimnazijos įrašiau berniukų…:(

      Kur mano komentare minima „J.Janonio gimnazija“ – derėtu skaityti „Didždvario“, o ten kur „lituanistinės tradicijos“ skaityti – „kalbos ugdymo“..:)

  • Travikas

    Trūksta, kažko griebiančio už širdies. Tas žmogus tikrai būtų kitoks, bent jau aš jį kitokiu įsivaizduočiau. Gaila, kad ir čia užvaldė POP-bambalių kultūra ir minima YVA.

  • Musė

    Miela Donara, sveikinu, jūs puiki. Ir puiki ne vien dėl savo tikrai neprasto rašinio (nors sutikčiau dėl klišių naudojimo), bet dėl labai išmintingos reakcijos į kritiką. Jūsų reakcija brandi ir „neračiška“, jūs atrodote kur kas lankstesnė ir gudresnė už kur kas vyresnius autorius.
    Beje, kol nėra Fredžio, išduosiu baisią paslaptį – kitur jis yra pasisakęs, kad jūsų rašinėlis jam visai patinka :) Taip kad neiimkite labai giliai į širdį jo neigiamų žodžių – šie žodžiai buvo skirti ne jums, o mes visi suprantame, kam.

  • Kristina

    Nesigilinant į patį rašinį, kuris kaip moksleivei yra gana taiklus ir šmaikštus, man norisi verkti dėl to, kaip vaikai nebemoka lietuvių kalbos. Mergina yra paskutinių klasių moksleivė, bet rašo prastai: skyryba tragiška, stilius irgi su dideliais priekaištais… Pamenu save 17-18 metų. Tokių klaidų ir taip masiškai tikrai nedariau nei aš, nei mano bendramoksliai. Nors rašinio turinys neblogas, o Donaros mąstymas gana brandus, noriu atkreipti jos dėmesį, jei dar skaitys šį blog’ą: zuikeli, šlifuok kalbą, nes klaidos labai krinta į akis…:) Jei dabar neišmoksi, neišmoksi ir vėliau. Rašančiam žmogui tai sunkiai atleidžiama.
    Linkiu sėkmės Tau kūryboje ir gyvenime ;)