LieTUvis 2009 – Lietuvos moksleivių auksinės mintys II

Apie Salomėjos Neries kovą už laisvą Lietuvą

Ir kaip gi galėčiau nepadėkoti poetei Salomėjai Nėriai. Ji būdama toli nuo tėvynės Rusijoje niekados jos nepamiršo, kovojo už savo krašto laisvę: transliavo radijo bangomis laidą, kurios metu skatino lietuvius nepasiduoti, susivienyti, siekti išsivadavimo.

Apie svetimšalių tranų grėsmę Gintaro kraštui

Ištuštėję kaimai labai vilioja visokio plauko svetimšalius tranus, siekiančius įkurti naujas kolonijas. Štai, pavyzdžiui, vokiečiai, siekdami patenkinti dar nuo viduramžių išlikusias ambicijas užimti Gintaro kraštą, mielai perka jiems siūlomas žemes.

Apie Lietuvos kančią tamsiais ir gūdžiais metais

Lietuva didelę dalį buvo prievarta prijungta prie didžiulės Sovietų Sąjungos imperijos. Tais tamsiais ir gūdžiais laikais ypatingai nukentėjo Lietuvos kultūros ir mokslo raida.

Apie kilmingus pasaulio piliečius

Mane labai nustebino žinia, kad Lietuvos menininkui Vilmantui Marcinkevičiui teko tapyti Danijos karališkąją šeimą, o dizaineriui Juozui Statkevičiui tai pačiai šeimai kurti rūbus. Tai tik įrodo, kad Lietuvių darbai yra vertinami net kilmingųjų pasaulio piliečių.

Apie protėvių siekius

Gatvėse neretai sutinkame svetimšalių, su kuriais stengiamės susikalbėti jų pačių kalba, parduotuvėse puikuojasi prekės su kitakalbių užrašais. Ar šito siekė mūsų protėviai aukodami gyvybes vardan mūsų?

(3 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...
  • WU

    Salomėjos Neries kovą už laisvą Lietuvą :)))) kul

    • Maras

      Bet iš kur jie traukia tokias žinias, man įdomu. Vadovėliuose gi nėra. Turbūt skaito dar sovietmečiu parašytas knygas. O mokykla neišaiškina, kas buvo kas.

      • Prašalaitis

        Prie ko čia sovietmetis? Tik 1-a ištrauka galėjo būti iš tokio šaltinio, visi kiti jaunųjų „patriotų“ autentiškos mintys…

    • Rytis

      Karo metu gal buvo rusiška propagandinė radijo stotis, kurioj kalbėjo Lietuvai Paleckis, Neris, kiti. Ir laikraščius leido. Tam tikra prasme gal tai ir buvo poetės kova už nepriklausomybę – pagal savo supratimą..

      • Maras

        Aš tai žinau, bet mokiniai iš kur traukia. Čia kaip Donelaičio kova su buržuazija. Šiaip dabar daugiau skaitantiems moksliukams tai tikrai problema: daug literatūros iš sovietmečio, bet jie nesugeba jos vertinti kritiškai. Iš visur gautas žinias suplaka ir išeina vinegretas, kartais juokingas.
        Tiesą, sakant, mokyklos padėtis sudėtinga. Neaiškinsi gi visą laiką, kad va kur sovietmečiu rašė, tai neteisingai rašė, nes Neris ne už Lietuvos laisvę kovojo. Kiekvienos smulkmenos nepaaiškinsi. Reikia stiprinti kritinį savarankišką mąstymą – turbūt vienintelė išeitis.

        • WU

          Šiaip aš pats baigęs mokyklą tik prieš trejus metus.. Puikiai prisimenu, kaip suole sėdėti ir klausyti to pastovaus idiotizmo buvo sunku. Dažniausiai, individas, sugebantis kritiškai mąstyti, būna smukdomas ir murdomas veidų į purvą. Problema daugiau ne vadovėliuose, o dogmatikuose sovietinio kirpimo mokytojuose. Čia profesijos nepristižas irgi problema. Į VPU stoja, prasčiausiais pažymiais išlaikę valstybinius egzaminus ir nesugebėję įstoti kitur. Ir dažniausiai pasirinkimą lemią tikrai ne pašaukimas būti mokytoju. O tokie žmonės, gavę tokį darbą ir tokį atlyginimą, būna pikti ir nepatenkinti viskuo aplinkui. O tada pridėk, vieną mokinį (talentingesni už kitus, dažniausiai jau protingesnį už tą patį mokytoją) ir koks bus rezultatas..? Tik pabandyk kritiškai mąstyti (kvescionavimą laikau viena iš svarbiausiu racionalaus žmogaus savybių) iš karto bus „sėsk du“, „ką čia išsidirbinėji“. Po to dar pamėgink pasakyti, kad nerašysi interpretacijos iš S. Neries ar K. Kubilinsko.. Baisu.. Užjaučiu kiekvieną mokinį, kuris mokykloje neranda sau vietos. Universitete bus šiek tiek kitaip..

  • Šitie jau geresni=) Linksmiausiai skaitosi „Apie kilmingus pasaulio piliečius“! x)))

  • Whisker

    O kokio amziaus tie moksleiviai ?

  • Rimantas

    Valio, auga gera pamaina Lietuvos žurnalistams.

  • Paauglys

    Galėjo dalyvaut 9-12klasių mokiniai.

    O tai paaiškinkit man, S.Nėris už ką kovojo? Matyt būsiu praleidęs šiųmetį literatūros kursą.

    • WU

      Siūlyčiau istorija labiau pasidomėti, o ne literatūra..

  • Paauglys

    Mokykloj apie Nėrį esu girdėjęs, ko gero, tik literatūros pamokose.

    • Jonas

      Gerbiamas paaugly,
      matote, apie S.Nerį visų pirma reikia žinoti, kad važiavo Maskvon pasirašyti Lietuvos įstojimo į TSRS, o po to, kad buvo poetė, bet irgi problema: poetė buvo gera, bet džiaugėsi ir „Stalino saule“ – vadinasi, mokytojai tikriausiai nebežinojo ką Jums apie tą painiavą sakyti, tai visai praleido ir vietoj jos paaiškino apie Pupų Dėdę ar ką panašaus. Beje, gal žinote, kas parašė: „manęs dar nebuvo, – alyvos žydėjo, manęs nebebus jau, – jos vėlei žydės“?

      • J. naivusis

        KAIP ŽYDĖJIMAS VYŠNIOS

        Mūsų dienos — kaip šventė,
        Kaip žydėjimas vyšnios, —
        Tai skubėkim gyventi,
        Nes prabėgs — nebegrįš jos!

    • J. naivusis

      Vis tik vertėtų pasiskaityti Salomėjos Nėries karo metais rašytus eolėraščius, kuriuos vyresni dar moka mintinai ir įsitikinti, kiek ten ir kokios politikos esama.

      VILNELE!

      Vilnele, bėk į Viliją,
      O Vilija – į Nemuną…
      Sakyk: tėvynę mylime
      Labiau mes už gyvenimą.
      1944.VII.10.

      LAKŠTINGALA NEGALI NEČIULBĖTI

      O aušros vasaros ankstyvos
      Mūs darbštumu turės stebėtis.
      Jau šalnos baigiasi. Žydės alyvos…
      Lakštingala negali nečiulbėti.
      Maskva, 1944.IV.13.

      • lai lai lai

        dar pridedu is google:
        1945 m. birželio 8 d. S. Nėris paguldyta į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Gulėdama ligoninėje, ji rūpinosi išleisti savo paskutinį eilių rinkinį, kurį rašė gyvendama Rusijoje. Šią knygą S. Nėris pavadino „Prie didelio kelio“, tačiau leidėjai ją pervadino „Lakštingala negali nečiulbėti“. Rinkinys, jai prašant, buvo atneštas į ligoninę. Poetei nepatiko nei pakeistas pavadinimas, nei kai kurie ištaisyti jos eilėraščiai…

        • J. naivusis

          Taigi, jog sunku ne tik dabartiniam jaunimui suvokti, kodėl S.Nėris rašė poemą Stalinui, vežė raudonąją saulę ir pan.

          Kažkaip visi Lietuvoje primiršo visuotiną prieškario menininkų nukairėjimą:

          Bernardas Šo (George Bernard Shaw) 1930 m. – „Stalinas padarė gera, padarydamas dalykus geresnius daug greičiau nei parlamentai“.

          Albertas Kamiu(Albert Camus) 1934 – 1937 m. buvo Prancūzijos kompartijos narys.

          Pikaso – taipogi, dar Žanas Polis Sartras (Jean-Paul Sartre) ir kiti.

          Manau, net A.Račui- diplomuotam istorikui – būtų sunku išvardyti kokius penkis tuometinius žymesnius nekomunistavusius menininkus.

          • lai lai lai

            taigi…

          • Maras

            Tas pats greitai Camus tapo aršiu antikomunistu. Be to, nereikėtų suplakti į vieną kairuoliškumo ir komunistiškumo, nors jie ir susiję. Galima surasti ir nacizmui pritarusių intelektualų (Eliotas, Hamsunas), nors jų ir mažiau. Nors, aišku, sovietai puikiai išnaudojo socialinio teisingumo siekį savo tikslams.

          • Rytis

            Šiaip jau S. Nėries biografija apipinta visokiomis legendomis ir prieštaraujančiais faktais. Kuo giliau kapstai – tuo neaiškiau. Vadovėlis šiuo atveju prastas padėjėjas, o stabą iš jos padarė dar sovietiniais laikais, gyva ji nebuvo reikalinga. Ypač po to, kai taip vadinamiems kairiesiems „atsivėrė akys“. Čia tokia tarybinės propagandos specifika – pranašas po mirties – ir tokių stabų buvo daug, pradedant dar Leninu. Keista, bet daugiau mažiau tas pats požiūris lieka ir dabar, kažkokio savo naujo požiūrio mūsų laisvoji visuomenė nesuformavo. Na bet čia kita tema.

          • Maras

            Va va, galėtų gi mokykloje išdėsyti visokius prieštaringumus ir tegul galvoja mokiniai. Bet ne – kiekvienas savo tiesą kiša.

          • J. naivusis

            Salomėja Nėris- neprilygstama poetė. Tas svarbiausia ir dar, kad baigiam atsitokėti. Gal.

      • J. naivusis

        Blue sister, River Vilija,
        Make haste, make haste to Nemunas’ shore!
        Convey this message: „We love life
        But freedom we love even more.“

        Translated by Peter Tempest

        Gaila, kad taip jau susiklostė- S.Nėries poezijos vertimų kaip ir nėra. Manau, jei jų būtų daug ir verstų į vakarų kalbas, turėtume Nobelio laureatę.

  • Šmočiukas

    Salomėja Nėris. Su „ė“, ne „e“. Poetė, ne upė :)

    • Maras

      Rašėsi ji ir Nerimi.

  • Paauglys

    Pabandžiau prisiminti pora pusmečio senumo įvykių. Jei neklystu, vadovėlyje S.Nėriai buvo skirtos dvi temos, kai tuo tarpu kai kuriems kitiems menininkams geriausiu atveju viena. Neprisimenu, kad besimokant būčiau ką girdėjęs apie poetės santykius su komunistais. Į atmintį labiau įsirėžė tik tai, kaip mokytoja kone visą pamoką pasakojo apie jos meilės nuotykius. Po to netgi atsiskaitymas buvo iš to. Tai tiek.
    Kažkaip susimąstyt priverčia

    • Maras

      Geras :D. Gal mokytoja netekėjus? Neries svarba tikrai didelė, tai dvi temos ne veltui. Patogiausia, aišku, nutylėti nemalonius dalyku. Negi nebuvo net paminėta „Poema apie Staliną“?

      • Rytis

        „Poema apie Staliną“, 52 m. leidimas, 30 psl:

        Там Сталинский разум и воля стальная
        Открыли дорогу к свободе навек.
        Любя как родного, как близкого зная,
        Несет его в сердце любой человек.

        Мы на восток издалека
        Смотрели жадными глазами…
        Казалось, воля так близка,
        Там за кордоном, рядом с нами.

        Ведь Сталин к солнцу путь широкий
        Открыл для всех земных племён.
        Он и для нас приблизил сроки,
        Чтоб сбылся наш заветный сон!

  • Paauglys

    Mokytoja ištekėjus. Bet ir šiaip, visų pamokų kontekste susidarė įspūdis, kad Nėris jai yra viena iš mėgstamiausių rašytojų.
    O dėl to kūrinio: vadovėly tikrai nebuvo užsiminta, būtų įstrigę, nes tą medžaiagą skaičiau gal bent pora kartų, tai nebent galėjo paminėt mokytoja ir aš praleidau, bet dėl to labai abejoju. Todėl, esu beveik tikras, pamokose apie S.Nėrį kūrinys “Poema apie Staliną” neminimas. Na, bent jau manuoju atveju.

    • Maras

      Aišku. Toks tas mūsų patriotizmas: užsimerkiame ir sakome, kad esame geriausi. Kai kažkas atsimerkia ir pamato, kad ne, dažnas spjauna į Lietuvą. Gal taip nebūtų, jei atvirai įvardintume, žinotume ir blogąsias puses?

  • austras

    Tyliu tyliu, bet neiškęsiu – kodėl diskusija nusileido tik iki Salomėjos Neries? Aiški kolaborantė, tačiau talentinga lyrinė poetė. Bet kaip Jums šitai?

    Apie svetimšalių tranų grėsmę Gintaro kraštui
    Ištuštėję kaimai labai vilioja visokio plauko svetimšalius tranus, siekiančius įkurti naujas kolonijas. Štai, pavyzdžiui, vokiečiai, siekdami patenkinti dar nuo viduramžių išlikusias ambicijas užimti Gintaro kraštą, mielai perka jiems siūlomas žemes.

    Apie protėvių siekius
    Gatvėse neretai sutinkame svetimšalių, su kuriais stengiamės susikalbėti jų pačių kalba, parduotuvėse puikuojasi prekės su kitakalbių užrašais. Ar šito siekė mūsų protėviai aukodami gyvybes vardan mūsų?

    Komentaras
    Jaučiama aiški lietuviško ultranacionazlizmo ideologinių klišių priespauda, ar gal paneigsit?

    Apie Lietuvos kančią tamsiais ir gūdžiais metais
    Lietuva didelę dalį buvo prievarta prijungta prie didžiulės Sovietų Sąjungos imperijos. Tais tamsiais ir gūdžiais laikais ypatingai nukentėjo Lietuvos kultūros ir mokslo raida.

    Komentaras
    Akivaizdus lietuviškos antisovietinės propagandos klišių perteikimas supaparastinta buitinės pasakos forma.

    Apie kilmingus pasaulio piliečius
    Mane labai nustebino žinia, kad Lietuvos menininkui Vilmantui Marcinkevičiui teko tapyti Danijos karališkąją šeimą, o dizaineriui Juozui Statkevičiui tai pačiai šeimai kurti rūbus. Tai tik įrodo, kad Lietuvių darbai yra vertinami net kilmingųjų pasaulio piliečių.

    Komentaras
    Masinės informacijos priemonių dėka susiformavęs naujų visuomenės prioritetų veidrodis. Rezultatas – bulvarinė informacija atspindi svarbiausius visuomenės „pasiekimus“ ar „negandas“, kuriais didžiuojasi ar piktinasi masinis skaitytojas.

    • austras

      Pora spausdinimo klaidų – „ultranacionalizmas“, „supaprastinta“.

    • romas

      Austrai, šiandien per Žinių radiją klausiausi Fronto lyderio Paleckio. Jo nuomone, Lietuva yra beveik kolonija, yra išvežamas kapitalas. Jo siūlymas būtų nacionalizuoti MN ir Teo, o VST gal net ekspropriuoti. Matome, kad ekonominis nacionalizmas prasiveržia ir kairėje pusėje. Jis labiausiai būdingas buvo LDDP ir vėliau LSDP, o Tėvynės sąjunga šiuo atžvilgiu atrodo labiausiai linkusi į ekonominį internacionalizmą su antirusiška išimtimi:) Man būtų sunku pasakyti, kokia ideologija yra tą rašinėlio autorių persmelkusi.

      • romas

        Užmiršau pridurti, kad prie visų komentarų, išskyrus pirmą, galėčiau pasirašyti.

      • austras

        Romai, patikslinimas – ekonominis nacionalizmas prasiveržia primityviai populistiniame lietuviškos „kairiosios pusės“ flange. Tačiau sutikit, jog savo firminiame įpakavime ultranacionalizmas nėra kairioji vertybė.. :)