LieTUvis 2009 – Lietuvos moksleivių auksinės mintys

Prieš porą ar trejetą mėnesių sutikau sudalyvauti Visuomeninio jaunimo klubo organizuoto rašinių konkurso LieTUvis 2009 vertinimo komisijoje. Man patiko, kad atsiranda jaunų žmonių su iniciatyva, kurie daro ką nors niekieno nestumdomi, aukoja tam savo laiką ir visa tai daro iš idėjos.

Tiesa, kadangi tai buvo pirmas blynas, jis šiek tiek svilo – konkurso sąlygos keitėsi jam prasidėjus, terminai šiek tiek nusikėlė, pradinis entuziazmas, panašu, taip pat kiek priblėso. Nepaisant to, iniciatyva puiki.

Kai gavau rašinius ir pradėjau juos skaityti, šiek tiek gailėjausi… nes perskaityti daugiau nei 60 rašinių ir juos objektyviai įvertinti, pasirodo, nėra jau toks lengvas ir paprastas darbas.

Tačiau savo užduotį įvykdžiau. Ir bent jau sau laimėtoją išsirinkau. Jis turėtų būti paskelbtas artimiausiu metu. Jei kitų komisijos narių nuomonė nesutaps su mano, konkurso organizatoriams leidus, savo favoritą paskelbsiu šiame tinklaraštyje – neabejoju, kad būsiu ne vienintelis, kuriam tas darbas patiko.

Jei mano ir kitų komisijos narių nuomonė nesutaps – paskelbsiu bendru sutarimu išrinktus laimėtojus, o po to – savo laimėtoją.

O kol kas organizatoriai man leido paskelbti perskaitytuose rašiniuose rastas „auksines mintis“. Mano supratimu, jos parodo daugelį dalykų – studijų kokybę, pasaulėžiūrą, vertybines orientacijas, bendrą pasaulio supratimą…

Kartais būdavo labai juokinga, kartais norėdavosi verkti…

O šiaip tai skaitant rašinius, susidarė įspūdis, kad Lietuvos mokykla išliko scholastinė ir neskatinanti kūrybiškumo. Daugelyje rašinių – ar jie būtų rašyti vilniečių, ar šilutiškių ar telšiškių – galima būdavo rasti tuos pačius štampus, tokį patį iš vadovėlių perimtą požiūrį.

Ir tik gal dešimtyje rašinių skaitydamas rasdavai asmenybę…

Taigi – pirmoji „auksinių minčių“ dalis (kalba ir mintys netaisytos):

*****************************************************************************************************

Apie Kristijoną Donelaitį ir buržuaziją:

Su didelia pagarba tariu ačiū Martynui Mažvydui, kuris išleido pirmąją lietuviškąją knygą „Katekizmą“, tokiu būdu padarydamas pradžią raštijai ir spaudai lietuvių kalba. Taip pat ir Kristijonui Donelaičiui, kuris gyveno buržuazijos valdomoje Lietuvoje. Tačiau sulenkėjusiai bajorijai pasipriešino: parašė poemą „Metai“, kurioje piešdamas lietuvių baudžiauninkų buitį, poetas žadino priešinimasį priespaudai, nutautėjimui, skatino liaudį kovoti dėl savo ir tėvynės išsivadavimo.

Apie tai, kuo panašūs lietuviai ir žydai:

Turbūt lietuviai išties kažkuom panašūs į žydus – elgiamės juokingai ir kvailai.

Apie tai, kaip „Žalgiris“ tautinį pasididžiavimą skatino

Milžinišką tautinio pasididžiavimo jausmų proveržį sukėlė Kauno ,,Žalgirio“ krepšinio klubo kovos su SSRS rinktine.

Apie Lietuvos istorijos etapus

Lietuva 1009 metais įteisino savo vardą, 1387 metais priima jau pirmą krikščionybę.

Apie Dieva valios vykdymą

Motiejus Valančius vykdė Dievo valią gelbėdamas lietuvių raštiją bei padėdamas žmonėms išbristi iš alkoholizmo liūno.

Apie tai, kaip sunku būti didvyriu

Bet įsivaizduokite kokia baimė turėjo kaustyti didvyrius, kurie kardu turėjo persmeigti visai nekaltą žmogų. Žmogų tapusį priešu dėl tautos. Dalyvavimas mūšyje yra be galo sunkus dalykas. Žinoma, mes galime tik spėlioti ką reiškia jojant ant žirgo stengtis išlaikyti dešimtis kilogramų sveriančius šarvus.

(8 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...