Artūras Račas

Konstitucinis Teismas pirmadienį pasakė tai, kuo niekada neabejojau – Atominės elektrinės įstatymas, kuriuo buvo nuspręsta įsteigti Leo LT, prieštaravo Konstitucijai.

KT dar nepaskelbė viso nutarimo teksto, tad daryti galutines išvadas apie šį nutarimą kiek ankstoka, tačiau iš pirmo žvilgsnio KT nutarimas yra palankus VP grupei.

Pirmiausia todėl, kad KT pranešime spaudai nurodoma, jog VST pakvietimas be konkurso dalyvauti steigiant Leo LT, pasirenkant tokį nacionalinio investitojo steigimo modelį, kurį pasirinko G.Kirkilo vyriausybė, yra pateisinamas:

byloje pabrėžta, kad akcinė bendrovė „VST“ yra specifinis ūkio subjektas, kuris veikia elektros energetikos srityje, ji yra stambi šalies elektros energetikos bendrovė, valdanti vienus didžiausių šalies skirstomųjų tinklų; be akcinės bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų, ji yra vienintelis Lietuvos ūkio subjektas, turintis didelę elektros vartotojų rinką, nepertraukiamai generuojantis didelius pinigų srautus elektros energetikos srityje.

nėra teisinio pagrindo teigti, kad pasirenkant nacionalinio investuotojo modelį ir jį įtvirtinant Atominės elektrinės įstatyme nebuvo imtasi pakankamų priemonių išsiaiškinti, ar toks nacionalinis investuotojas bus pajėgus įgyvendinti jam šiame įstatyme keliamus tikslus.

Kitas KT paaiškinimas taip pat labai naudingas VP grupei:

 Atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostata „Nacionalinis investuotojas yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo dukterines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Siekdamas savo veiklos tikslo, nacionalinis investuotojas privačios iniciatyvos pagrindu dalyvauja įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybos projektą Lietuvoje, taip pat Elektros energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statant Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtis su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei), 4 daliai (įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę).

Tai rodo, kad KT nesuabejojo, ar teisėtai nacionaliniam investuotojui buvo perduota teisė ne tik statyti atominę elektrinę, bet ir be konkurso statyti jungtis į Švediją ir Lenkiją – tai yra, įgyvendinti projektus, kurie bus finansuojami valstybės ir ES lėšomis.

Svarbu ir tai, kad KT nusprendė, kad Leo LT steigimas nebuvo rinkos monopolizavimas:

Atominės elektrinės įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta teisinių prielaidų sumažinti ar padidinti ūkio subjektų, vykdžiusių ir galinčių vykdyti elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklas, skaičių, taip pat sumažinti ar padidinti rinkos dalį, kuri teko ar gali tekti minėtiems ūkio subjektams. Taigi elektros energetikos srityje nebuvo sukurta nauja monopolija.

Tokia išvada bent jau man asmeniškai daugiau nei keista: remiantis KT logika, sujungus „Rimi“, „Iki“ ir „Maxima“ tinklus į vieną nacionalinę prekybos bendrovę, kurią valdytų, pavyzdžiui, VP grupė (Leo LT atitikmuo energetikos bendrovių atveju) nauja monopolija taip pat nebūtų sukurta.

Iš KT pranešimo spaudai nelabai aišku, ką reiškia KT samprotavimai dėl valstybės turto investavimo kriterijų – ar kad į Leo LT įneštas valstybės turtas buvo netinkamai įvertintas, ar tiesiog vertinimo procedūra buvo netinkama.

Ši KT nutarimo dalis gali būti labai svarbi sprendžiant Leo LT  likimą.

Svarbus yra ir KT sprendimas, išaiškinantis, kad įstatyme turėjo būti nurodytas atominės elektrinės statybos finansavimo šaltinis.  

Tuo tarpu nuoroda, kad nenustatyti principai, kuriais vadovaujantis parenkami valstybės atstovai Leo LT, neturi jokios esminės reikšmės.

Taigi – pradinė išvada būtų tokia: KT sprendimas pats savaime nieko iš esmės nekeičia.

Viskas, kaip ir iki šiol, priklausys nuo politinės valios. Tiesa, tai, kad kai kurie Atominės elektrinės įstatymo straipsniai vis dėlto pripažinti pažeidžiantys Konstituciją suteikia šiek tiek daugiau svertų tą valią įgyvendinti.

Mažas žingsnelis į priekį, bet norint galima bandyti eiti toliau.  

Norint pasakyti daugiau, reikia sulaukti viso KT nutarimo.

(2 balsų, vidurkis: 3,50 iš 5)

Loading...