Kur prasideda švietimas?
Ar žinote, kas toks yra Ričardas Berankis? Tikiu, kad kai kurie iš jūsų, galbūt kelias minutes pagalvoję, į šį klausimą atsakytų teigiamai: tai penkiolikametis tenisininkas, kuris pernai tapo neoficialaus pasaulio jaunių teniso čempionato nugalėtoju.
Galinčių atsakyti į klausimą, kas tokie yra Austra Skujytė ar Andrejus Zadneprovskis, tikriausiai, būtų gerokai daugiau ir jau neabejotinai beveik visi, išskyrus gal keletą „Klausimėlio“ herojų tikrai žino, kas yra Virgilijus Alekna.
Beveik visi tikriausiai sugebėtų atsakyti ir į klausimą, kas tokie yra Steponas Darius ir Stasys Girėnas.
Kas juos visus sieja? Ogi tai, kad jie, kartu su krepšininkais, labiausiai garsina Lietuvą.
Jums atrodo kitaip? Man, prisipažinsiu, taip pat, nes aš iki šiol galvojau, kad Lietuvą garsina ne tik mokantys mėtyti, bėgti ir šokinėti, bet taip pat ir sugebantys dainuoti, rašyti, tapyti, kurti, išradinėti bei kitaip panaudoti savo intelektą.
Pasirodo, klydau. Supratau tai šių metų rugsėjo 1 dieną nuvedęs savo dukrą į pirmąją klasę ir pavartęs jai įteiktą Lietuvos pirmoko pasą. Gražus dokumentas – žalias, papuoštas Lietuvos herbu, panašus į tikrą pasą.
Būtent jį pasklaidęs ir sužinojau, jog Lietuva pirmiausia – lakūnų ir sportininkų šalis. Tiesa, yra dar Lietuvoje ir „lazerių specialistų, matematikų, širdies chirurgų, aktorių, režisierių, muzikantų“, kurie garsina Lietuvą, tačiau nė vienas jų neturi pavardės.
Sklaidydamas dar spaustuvės dažais kvepiantį pirmoko pasą taip pat sužinojau, kas yra Lietuvos kaimynai. Pasirodo, be reikalo kažkada šaipiausi iš norinčių žurnalistiką studijuoti abiturientų, kurie vardydami kaimynus, paminėdavo Estiją. Šiandien galiu prisipažinti klydęs: negaliu juk dėtis protingesnis už Lietuvos švietimo ministeriją, kuri taip pat laikosi tokios nuomonės.
Ačiū ministerijai, nes tik jos dėka šiandien aiškiai žinau, kiek tiksliai Lietuva turi draugų ir kas jie tokie. Tai 24 valstybės. Atspėjote – ES narės. Dabar žinosiu, kad Šveicarija, Islandija, Norvegija, nekalbant jau apie Gruziją ar Ukrainą Lietuvai – ne draugės. Bent jau sprendžiant iš pirmoko pase esančio žemėlapio.
Prie Lietuvos draugų, tiesa, tikriausiai dar reikėtų priskirti ir Jungtines Amerikos Valstijas. Nes nedraugiškų valstybių vadovų nuotraukų juk nebūtų pirmoko pase. O Džordžo nuotrauka yra: joje jis kartu su Valdu, kuris, sprendžiant iš pirmoko paso, neabejotinai yra svarbiausias didžiausia Lietuvos vertybė, nes jo atvaizdų pase yra bent keturi.
Viename jų – iliustruojančiame Lietuvos valstybės santvarką – Valdas stovi kartu su Algirdu ir Artūru. Šypsosi kaip trys muškietininkai įveikę piktąjį kardinolą Viktorą, kuris tada vadinosi Rišeljė.
Pirmokėliams tikriausiai patiks, tačiau vietoj šios nuotraukos gal geriau būtų buvę įdėti keičiamą puslapį – juk po kelerių metų valstybę valdys kiti muškietininkai. O dar geriau būtų tiesiog šalia pase esančios Seimo rūmų nuotraukos įdėti prezidentūros bei Vyriausybės pastato atvaizdus. Tiesa, tokiu atveju kažkas būtų praradęs gerą progą įsiamžinti.
Ir įamžinti savo sumanymus, pavyzdžiui, Valdovų rūmus. Jie pirmoko pase pagal svarbą iš karto po sostinės Vilniaus, prieš Karaliaučių, Kernavę ir Trakus.
O gal tiesiog taip netyčia gavosi. Kaip ir vardijant tautines mažumas, kai po rusų ir lenkų eina žydai, kurių Lietuvoje, surašymo duomenimis, yra 4007, o po jų – ukrainiečiai, kurių yra 22,5 tūkstančio bei baltarusiai, kurių Lietuvoje – beveik 43 tūkstančiai. Paminėti ir karaimai, kurių Lietuvoje gyvena keli šimtai, tačiau turbūt netyčia pamiršti čigonai, kurių, oficialiais duomenimis, bent jau iki Vilniaus mero sprendimo nugriautu Vilniaus taborą buvo daugiau nei 2,5 tūkstančio.
Tikriausiai visai atsitiktinai pirmoko pase niekur nepaminėtas pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, nors turbūt niekas nesiginčytų, kad valstybės atkūrimo istorija be šios pavardės yra šiek tiek neišsami.
Lygiai taip pat kaip neišsami būtų tarpukario istorija be Antano Smetonos, pirmokėliams tikrai įsiminsiantis iš nuotraukos, kurioje jis taip gražiai kardu šventina naują Lietuvos kariuomenės karininką.
Na, bet gal nieko baisaus, kad pirmokėliai nežinos, kas toks yra Vytautas Lansbergis. Užtai žinos, kad naujo popiežiaus vardas yra Benediktas XVI, o prieš tai buvusio – „Lietuvos bičiulio“ – Jonas Paulius II. Pasaulietinėje valstybėje, kurioje bažnyčia atskirta nuo valstybės ir nuo mokyklos, tai, be jokios abejonės, yra labai svarbu. Ne veltui juk buvusio popiežiaus mirtis ir naujojo išrinkimas pirmokėliams nurodomi tarp šešių svarbiausių 2005 metų įvykių.
Pavydžiu savo dukrai ir kitiems Lietuvos pirmokėliams, nes kai aš ėjau į pirmą klasę, tokio gražaus paso man niekas nedavė.
O per televiziją tada dažnai rodydavo filmą „Skydas ir kalavijas“, kurio pradžioje vyras liūdnu balsu dainuodavo: „Kur prasideda tėvynė… „
Šiandien aktualesnis būtų klausimas „Kur prasideda švietimas?“.
(2 balsų, vidurkis: 3,00 iš 5)
Loading...
