Krizė baigėsi?

Kartais, norėdamas šiek tiek pasivaikščioti, einu prietauti kiek toliau.

Šiandien kaip tik buvo tokia diena – sugalvojau nueiti iki Gedimino 9 esančio kinų restorano.

Viskas ten taip, niekas nepasikeitė, net padavėjos, atrodo, tos pačios.

Pagalvojau – išgersiu prie pietų alaus bokalą. Paklausiau, kokio yra. Atsakymas – nėra jokio. Baigėsi ir neatvežė.

Tiko ir pomidorų sultys.

Po to atnešė užsakytą vištieną Gong bao. Ir šalia jos – peilį ir šakutę.

Paklausiau, ar lazdelės taip pat baigėsi. Atsakė, kad taip…

Gali būti, kad tiesiog blogas pirmadienis. O dar pilnatis.

Bet gali būti, kad kai kas galvoja, jog krizė jau baigėsi ir galima grįžti prie Lietuvai iki krizės gana įprasto požiūrio į klientą: ateisi – gerai, neateisi – ateis kas nors kitas.

O gal čia koks nors lietuviškas tautinis mentalitetas kaltas?

(6 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • TIMIS

    Primena tipinį aptarnavimą :)

  • Trakimas

    Labai tikslūs krizės požymiai,nurodyti gerb.Artūro:)Aš apie tai jau rašiau-pakartosiu.Dingo PAKLAUSA.O dėl Artūro netikėto apsilankymo,tikrai alaus atsargų niekas nelaikys…deja:)“Makaronų(alaus,lazdelių) pritrūko ne dėl to,kad jie staiga dingo,nes tapo nebereikalingi vartotojui,o dėl to,kad nesant atsiskaitymo priemonės-ūkio subjektai ėmė mažinti arba iš viso nutraukė jų gamybą(ir tiekimą į rinką) dėl veiklos beprasmiškumo:)Dėl dirbtinės atsiskaitymo priemonių stokos,tapo beprasmė makaronų gamyba.Ir taip-visose šakose-dėl to atsirado tiek bedarbių ir tik dėl to ūkis smuko katastrofiškai.

    • suomis

      Bet gali būti ir taip. Pakilo paklausa, kad viską nušlavė ir p. Artūras užėjo post faktum. Paprasčiausiai nepasisekė. Taigi, krizė baigėsi………………….kai kam. :)

      • Trakimas

        Ne.Taip būti negali.Nes ir didžiulis būrys nemokių bomžų,kad ir kaip norėtų atsigerti alaus,paklausos nesukuria.Paklausą sukuria MOKŪS klientai.

        • suomis

          O aš, apie ką? Būtent. Krizė baigėsi. Daug mokių klientų, viską nušlavė. Gal būt jei p. Artūras būtų užėjęs anksčiau, būtų tekę pastovėti eilėje.

          • suomis

            Maža to. Būtent taip ir buvo.

  • A.G.

    Patariu lankytis „Teismų“ (tame komplekse, kuriame yra apygardos teismas ir t.t.) kavinėje. Vietoje manęs (mes perkėlėme ofisą Vilniuje į kitą vietą), – tai man jau ten nebeišeina lankytis. Jau antrą kartą būsite vadinamas vardu… Jums šypsosis… Na ir kokybė tikrai verta kainos (gal tik nepatiks, kad tesėjams yra privilegija „be eilės“ – visgi tai jų kavinė…).
    Taigi, ne visi tokie…
    Visada maloniau šeimos verslo kavinėje (jų, tur būt, labai mažai Vilniuje). T.y., kai kur kartu su samdiniais dirba ir savininkas (nesusivilsite „Užupio klasikoje“… dėl maisto kokybės, tai nebus sermata ir prieš svečią iš užsienio…).
    Skanaus.

  • O kasos kvitą pateikė?
    Aš tikrai be ironijos…

    • Mariau, taip pateikė.

      • Roco

        O man praeitą savaitę Klaipėdoje vienoje vietelėje pavalgius nepateikė jokio kvito, tik žodžiu kainą pasakė ir tiek. Ką daryti?

        • Auksinis kardas

          Oho, kas per vietelė? Kiek einu ratais, visur sąskaitos dailiai pateikiamos.

  • Ne alus baigesi, o licenzija nepratesta :) Krize.

    • Trakimas

      Pataikėt:)Tačiau gal padavėja galėjo nueiti į kitą gatvės pusę ir kioskely nupirkti butelį? FNTT agentai tuoj pat ją būtų parvertę ant žemės kartu su įkalčiais,surakinę antrankiais ir išvežę tardyti….

  • Fredis*

    Klausimas įrašo pabaigoje yra nevykęs.
    Yra visos galimybės tautinį mentalitetą puoselėti, gražinti ir gerinti. Vien niurzgėti neužtenka.
    O nekilo mintis, kad padavėja, vietoj lazdelių pasiūliusi šaukštą, kaip tik paslapčia puoselėjo tautines vertybes net kiniečių restorane?

    • austras

      Šis komentaras vertas komentaro apie paskui įnirtingai dirbančią vyriausybę nespėjančius žurnalistus. Aišku, nei pirmas, nei paskutinis toks. Juk smagu apsimesti gliušium. Tik kam taip dažnai?

      • Fredis*

        austrai, aš tikėjausi iš Tavęs trumpos apybraižos kaip susiformavo Gedimino prospektas, kada iškilo dabar stovintys jame pastatai ir kiek juose yra tautinio lietuviško mentaliteto. Mano kukliomis žiniomis tai lenkų okupacijos laikais statyti statiniai, na, dar cariniu ir sovietiniu laikotarpiu. Gedimino 9 rekonstravo airiai, o Novotel viešbutį naujai pastatė prancūzai.

    • Iš serijos „Lietuva lietuviams“?

  • nujo

    a jūs žinot kiek medžių būtų išsaugota (kad ir sumedėjusių žolių), jei kiniečiai vietoj dviejų pagaliukų imtų naudoti viena! o čia išvis progresas – nei vieno pagaliuko, o daugkartinio naudojimo įrankiai!
    bet tik niekam nesakykit, kad krizė baigiasi, nes tai mus valdančiąjam gims mintis, jog laikas pakelti mokesčius.

  • O tai krizė aplamai kadanors buvo ? Man prieš gera mėnesiuką panaši problema buvo: norėjau nusiprikti SAT sistema… susitariau su žmonemis, suderinom laiką, kainą ir t.t.

    Ir… neatvaziavo. Tisliau po 3 dienu paskambino ir sako: atvažiuojam. Pasiunčiau juos kitų klientų ieškoti. Bet krizės tikrai nesijaučia.

    • Trakimas

      Matyt Tamstos „kaina“ jau nebetenkina net minimalių išlaidų,todėl buvo renkami užsakymai,kad apsimokėtų pilti „auksinį“ benziną po 4,70 lt. ir važiuoti pas kelis klientus:)

      • Nemanau.

        Kaina buvo tokia, dėl kurios sutarėm, ir mažesnė nei pradinė.. nepilnus 5%.

        Dabar „geležį“ pats susipirkau ir sutaupiau sumoj 12%. Darbas turėtų kainuoti panašiai.

        Itariu kad kaltas požiūris į klientą…

        • Trakimas

          Požiūris į klientą 100 proc. priklauso nuo kliento piniginės storio.Įmonės taip pat turi savo požiūrį į klientą-tie,kas nori gauti produktą už dyką ar beveik už dyką,tiesiog nėra tos įmonės klientai.Jie yra kitos pigios įmonės ir produkcijos klientai,kuri dirba mažesnes pajamas gaunantiems,žemesnio išsilavinimo žmonių segmente.:)Kažkas šlipsą perka už 1000 lt.,o kažkas už tokią sumą-armani kostiumą:)

          • Nesiklausai ką aš bandau pasakyti: aš buvau pasirengęs mokėti praktiškai tą kainą, kuria jie pateikė (tai dažniausiai yra daugiau nei jie tikėjosi). Nemanau kad atsirado klientas, kuris norėju sumokėti už tą pačią prekę daugiau nei kaininke parašyta.

          • Trakimas

            Tai ir aš dabar nesupratau?Tu dabar gailiesi,kad iš jų nepirkai,ar jie nagus nusigraužė,praradę klientą,kuris net „buvo pasiruošęs mokėti daugiau“?:)Visiems norisi būti „savaime vertingu“ klientu.Tačiau juk taip nėra-savo versle mes labai griežtai rūšiuojame visus pagal būsimą naudą.Mes tiesiog negalime dirbti ir už šį malonumą dar primokėti iš savo kišenės.Tos kišenės turi dugną,o dugno pasiekti niekas nenori.?

          • julius

            Nesvarbu kaip tu firmoje klientus rusiuoji, jei jau isipareigojai ivykdyti tam tikra sanderi, tai ir padaryk. O jei ne, gali su visa firma eiti zinoma kryptimi, ypac jei nesi kokios nors isskirtines paslaugos tiekejas.

          • Trakimas

            „Rūšiavimo klaida“ gali būti per brangi firmai,todėl tokiu atveju klientas paprasčiausiai „pasiunčiamas“.Aišku-tokie atvejai išimtiniai ir jie yra nagrinėjami bei analizuojami-kas kaltas,kas neapskaičiavo ar pražiūrėjo.Panašiai kaip Fukušimos atominėj-gesinam gesinam,o po to nusipjaunam ir viską užpilam betonu:)

  • Viktoras

    Gerai dar, kad „Ruskoje radijo“ dar neįjungė, kaip muzikinio fono, kad geriau „kinietiškas“ maistas virškintųsi… mums ir taip yra nutikę:) Ir tai jau panašiau į mentalitetą…

    • suomis

      Patarčiau daug neironizuoti, jei kinams patinka russkoje radio, tai reikia priimti, kaip egzotiką. :)

  • Ieva

    Lygiai, tokia pati situacija nutiko su suchio baru, Vilniaus gatveje.. atejome uzsiskayti,atsakymas – nepadarysime baigiasi produktai…

    Net keista, kaip taip pavirsutiniskai LT i klienta pradejo ziureti..

  • O gal tos Kinietiskos lazdeles buvo gaminamos robotu Japonijoje ir per krize nespejo atnaujinto konvejerio ?

  • Trakimas

    „Klientas“ pats savaime nėra jokia vertybė.Jis vertingas tiek,kiek pelno atneša įmonei.Įmonė į „lazdeles“ investuoja tik klientų atnešamus pinigus,kurie lieka pasiėmus pelną.Jei nėra mokių klientų-mažėja investicijos ir į „lazdeles“ bei licenzijas,kol galų gale įmonė visiškai nutraukia veiklą.Natūralu,kad pirmiausia blogėja aptarnavimo(produkto) kokybė,siaurėja asortimentas ir t.t.,kol veikla tampa beprasmė….

    • dzyvai

      Trakimai:

      „“Klientas” pats savaime nėra jokia vertybė“.
      „Įmonė į “lazdeles” investuoja tik klientų atnešamus pinigus“

      Jūs aktyviai komentuojate ekonominius reiškinius. Ar šie perlai gimė iš konkrečių žinių apie tos įmonės veiklą ir investicijas? Ar tai daugiau atspindi mūsų tautos „verslumo“ mentalitetą?

      • Trakimas

        O tai kieno pinigus investuoja įmonė?:)

        • dzyvai

          Vyriausybę mokote, kaip ekonomiką valdyti reikia… Kaži ko ta vyriausybė po užjūrius laksto – nejau „klientų“, kurie investuotų Lietuvoje, ieškodama :)

          Tiesiog atkreipiu tamstos dėmesį, kad investicijos daromos nebūtinai iš sukaupto pelno (jei verslas ne turgaus prekeivio lygio, nors ir ten pradžia būna kitokia).

          • Trakimas

            Nagi,paprotinkite auditoriją ,iš ko daromos investicijos:)?

          • dzyvai

            google: Investicijų finansavimo šaltiniai.
            Tik nesupratau, ar jūs atsakymo norėjote?

          • Trakimas

            Bet ir Jūs pasiuntėte į google,o ne davėte atsakymą.Tik ir tik pelnas yra bet kokių ateities investicijų pagrindas.Nepradėkite klaidžioti ir aiškinti apie kreditus ir pan.Pelnas yra tie laisvi pinigai,kurie vėliau pavirsta investicijomis arba įvairiais investiciniais instrumentais:)

          • dzyvai

            Trakimai, tuščias ginčas, jeigu jūs tarp investicijų ir pelno dedate lygybę. Ar esate girdėję apie investicijas, kurios neatsiperka (nuostolingas)? Panašu, kad mes sąvokoms priskiriame skirtingas reikšmes.

          • Trakimas

            Investicija ,kuri neatsiperka ,yra nuostolis.Apie tokias „investicijas“ niekas net nenori girdėti:)Nebent jau ji pati yra „produktas“-pvz. Jūsų „investicinė“ bendrovė vykdo beviltiškų verslininkų mokymus,nors tie verslininkai bankrutuos 100 proc.:)Konkrečiai-štai jūs gaunate ES paramą,kad skatintumėte Lietuvoje bananų,stručių,pempių,putpelių,triušių ar žiurkių ir pan. auginimą,.Agituojate žmones imti paskolas bananų auginimui,juos apmopkote auginti bananus ir net parduodate jiems bananų sėklas.Bananai neišauga,žmonių investicijos atneša milžiniškus nuostolius,tačiau jūs ES paramą sėkmingai įsisavinate:)Daugelio nesėkminga investicija ir yra ,šiuo atveju,jūsų sėkmės garantas:)

        • Justas

          Trakimai ,
          metus gyvenau ir dirbau UK .
          Vienas iš pagrindinių skirtumų su LT tas , kad aptarnaujančiam personalui visur – pradedant solidžiu restoranu ir baigiant mūsų „snarglinės“ lygio pub’u aš geidžiamas lankytojas , į kurį žiūrima geranoriškai … kuriam ŠYPSOMASI …
          Ir ,(kas dar svarbiau) tik „homo sovietikus“ leidžia sau nemandagiai , chamiškai elgtis su aptarnaujančiu personalu … anglas , „amerikonas“ , ispanas … etc. kuo ant aukštesnio socialinio laiptelio stovi , tuo(kaip taisyklė) mandagesnis , geranoriškesnis bendaudamas su personalu …
          Ir tik mūsuose (neįsivaizduoju iš kur tai) aptarnaujantis personalas žiūri į klijentą kaip į klasinį priešą …
          ir klijentai skolingi nelieka .
          Net A.R :)

          • Trakimas

            Neabejoju,kad Tamsta esate „geidžiamas lankytojas“.UK minimalus valandos darbo užmokestis yra 5,75 svaro:)Todėl,kad ir ką jūs bedirbtumėt-parduotuvėje jums šypsosis,tikėdamiesi,kad tuos 50 svarų,uždirbtų braškių plantacijoje-jūs ir paliksite už paslaugą ar produktą.Lietuvoje niekas nėra tikras,ar štai tas žmogus gali būti „klientas“-gal jis tik šiaip žioplys ar nuskurdėlis ,atėjęs į prabangų Gelažniko saloną pasišildyti?

          • nerijus

            Prie ko čia kažkokios sąjungos?
            Daugeliu atveju, kai Žmogus neturi kaip pasiteisinti, tai kaltina santvarką, pilnatį arba aplinką (Pakso atvejis ir ne tik) ir, gink Dieve, tik ne save.
            Ar ne taip, Valentinai?..

            p.s. pagaliukų ir alaus nebuvo, nes nebuvo…

  • blogas pirmadienis ir dar pilnatis.

  • aušra maldeikienė

    pernai Lietuvos samdomo darbo pajamos sumenko 2 mlrd. Lt, ir nors gaunančių kitas pajamas pajamos padidėjo gerokai daugiau,bet jie matyt kinietiška maistą valgo Kinijoje. O ten lazdelės yra. Kiti to maisto nevalgo, nes pvz. aš valgyti nebegaliu, kai išgirstu apie tai, kiek mokėsiu už šildymą. Man spazmai gerklėje. Nors pajamos nesumažėjo, o auga… O jei mažėtų? Taigi — labai puikus ekonominis vaizdelis.

    • austras

      Gerbiama Maldeikiene, gal Jūs ekonomistu žvilgsniu galėtumėt pakomentuoti šiuos objektyvius pono Lazutkos ir subjektyvius mano pastebėjimus?

      Pirmiausia, pateikiu pono Lazutkos:

      (…) ne tiek daug išaugus ekonomikai, gerokai išaugo pajamų nelygybė. Ją išreiškiantis Gini koeficientas Lietuvoje išaugo nuo 0,26 iki 0,36. T.y. jeigu prieš du dešimtmečius pajamų diferenciacija Lietuvoje buvo artima dabartinės Čekijos, Austrijos, Švedijos visuomenėms, dabar tapo panaši į Uzbekijos ar Moldovos. Šiuo požiūriu posovietinėje erdvėje nėra geriau.

      Pajamų nelygybės (Gini) koeficientas posovietėse ir kai kuriose kitose šalyse

      Šalis Gini Metai
      Estija 31.4 2009
      Lietuva 36.0 2005
      Rusija 42.2 2009
      Latvija 36.0 2005
      Baltarusija 27.9 2005
      Kazachija 26.7 2009
      Azerbaidžianas 36.5 2001
      Ukraina 31.0 2006
      Turkmėnija 40.8 1998
      Armėnija 37.0 2006
      Gruzija 40.8 2009
      Uzbekija 36.8 2003
      Moldova 37.4 2007
      Kirgizija 30.3 2003
      Tadžikija 32.6 2006
      Kinija 41.5 2007
      Čilė 52.4 2009
      Vokietija 27.0 2006
      Čekija 26.0 2006
      Portugalija 38,5 2007

      Šaltinis: https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2172.html

      Taigi, Lietuvoje ne ką didesnės nei 1990m. nacionalinės pajamos pasiskirstomos gerokai netolygiau. Todėl tegul nestebina labai prieštaringas gyventojų požiūris į gerovės pasikeitimus. (Pridėčiau daugybės analitikų žviegimą apie tai, kad visuomenėje trūksta vienybės. Iš kur bent vienybės tendencijoms, kai pajamos paskirstomos taip, kaip Trečiojo pasaulio šalyse). Nesėkmingieji vartoja mažiau, nei prieš du dešimtmečius, sėkminguosius piktina vien tik bandymas lyginti šiandienos gyvenimo standartus su sovietmečio pabaiga. Taip, žvelgdami nuo savo varpinių teisūs ir vieni, ir kiti. Svarbu, (…) kad artėtume prie sėkmingųjų ES šalių ne tik nacionalinių pajamų dydžiu, bet ir jų pasidalijimu tarpusavyje.

      • austras

        O čia jau būtų mano asmeniniai.

        Manau, kad Gini koeficientas galėtų būti taikomas Lietuvos ir kitų šalių partijų praktinei politinei veiklai apibūdinti. Štai laikotarpyje tarp 1999 ir 2005 metų Lietuvos Gini koeficientas padidėjo nuo 34 iki 36. Tuo metu šalį valdė Brazausko ir Pakso vyriausybės. “Socialdemokratai” ir tuometiniai “liberalai”. Iš jų “socialdemokratų” laikotarpis – 4 metai. Ką turime?

        Socialinė diferenciacija tik didėjo.

        Remiantis Gini koeficientu tuo pačiu metu socialinė diferenciacija mažėjo Vokietijoje (valdė, daugiausia, socialdemokratai), Didžiojoje Britanijoje (valdė leiboristai), Austrijoje (valdė įvairios politinės jėgos), Švedijoje (valdė socialdemokratai), Norvegijoje, Nyderlanduose, Belgijoje.

        Tuo pačiu metu Kroatijoje Gini išliko tame pačiame lygyje, kuriame koeficientas 2009 metais buvo Danijoje.

        O dabar pažiūrėkime į Braziliją, Boliviją, Kolumbiją, Lesotą, Namibiją, Čilę. Į jas mes lygiuojamės, padidinę savo Gini koeficientą nuo 26 iki 36.

        Venesuela, kurią nuo 1998 metų valdė Hugo Čavesas per vienuolika metų sumažino savo Gini koeficientą 8.5 punkto. (1998 buvo 49.5, o 2009 – 41).

        Lietuva savo Gini koeficientu t.y. socialinės diferenciacijos lygiu tarp Europos šalių lenkia – Austriją, Baltarusiją, Belgiją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Kroatiją, Kiprą, Čekiją, Daniją, Estiją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Islandiją, Italiją, Kazakhstaną, Kosovą, Liuksemburgą, Maltą, Juodkalniją, Nyderlandus, Norvegiją, Lenkiją, Rumuniją, Serbiją, Slovakiją, Slovėniją, Ispaniją, Švediją, Šveicariją, Ukrainą. Iš viso socialinės diferenciacijos lygiu Lietuva lenkia 34 Europos šalis (t.y. atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų pas mus yra didesnis). Iš tų 34 aplenktųjų 24 priklauso Europos Sąjungai.

        Lietuvą savo Gini koeficientu lenkia – Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Izraelis, Makedonija, Moldova, Rusija, Turkija, Portugalija. T.y. tose 9 Europos šalyse socialinė difenciacija dar didesnė nei Lietuvoje.

        Esam viename lygyje su Latvija.

        Galutinė išvada – pagal savo visuomenės socialinę diferenciaciją, t.y. pagal atotrūkio dydį tarp vargšų ir turtingųjų Europos Sąjungoje Lietuvą drauge su latvija lenkia tik viena šalis – Portugalija. Mano požiūriu, GINI rodiklis yra svarbiausias nepriklausomos Lietuvos pastarųjų 20 metų istorijos PASIEKIMAS. Nei viena kita Europos Sąjungai priklausanti šalis per pastaruosius 20 metų taip sąmoningai sparčiai nedidino savo turtingųjų atotrūkio nuo vargšų. Ir dar, mano subjektyvia nuomone, nei vienoje kitoje Europos sąjungos šalyje per tą laikotarpį nebuvo taip sistemingai keikiamas XIX mažiaus teoretikas Marksas. Nors būtent Marksas apie kai kuriuos Lietuvos PASIEKIMUS galėtų nemažai pasakyti.

        • austras
        • Trakimas

          „Socialinė diferensijacija“ ekonomine prasme reiškia tik viena-didžiosios gyventojų daugumos perkamosios galios (PAKLAUSOS) mažėjimą.Paklausos mažėjimas yra ekonominio ,o tuo pačiu ir bet kokio kitokio nuosmukio rodiklis.Pagal daugelį rodiklių,net Rumunija ima mus lenkti.2 prc. turtingų žmonių neišlaikys ir neplės infrastruktūros,nes jiems paprasčiau persikelti gyventi į Londoną.670 lt. „uždirbančiam“ žmogui taip pat paprasčiau persikelti dirbti į Londoną,nei laukti,kad gi čia „pagerės“,nes pagerėjimo NEGALI būtiten,kur BENDRAS TAUTOS sukuriamas produktas paskirstomas tik kapitalo savininkų naudai.Kodėl čia kažkas kažkada turi gerėti?Pakeisk perskirstymo proporcijas ir jau ryt ims gerėti.:)

        • Valentinas

          Tai Marksas pasirodo tėra 19 a. teoretikas? Visą laiką įtariau, kad tarp Austro ir Markso kažkas vyksta.

          • Valentinas

            Austrai,
            Wikipedia naudinga ne tik marksistinei informacijai žvejoti:
            Disadvantages of Gini coefficient as a measure of inequalityWhile the Gini coefficient measures inequality of income, it does not measure inequality of opportunity. For example, some countries may have a social class structure that presents barriers to upward mobility; this is not reflected in their Gini coefficients.
            If two countries have the same Gini coefficient but one is rich and the other is poor, it can be seen to measure two different things. In a poor country it measures the inequality in material life quality while in a rich country it measures the distribution of luxury beyond the basic necessities.
            The Gini coefficient of different sets of people cannot be averaged to obtain the Gini coefficient of all the people in the sets: if a Gini coefficient were to be calculated for each person it would always be zero. For a large, economically diverse country, a much higher coefficient will be calculated for the country as a whole than will be calculated for each of its regions. (The coefficient is usually applied to measurable nominal income rather than local purchasing power, tending to increase the calculated coefficient across larger areas.)
            The Lorenz curve may understate the actual amount of inequality if richer households are able to use income more efficiently than lower income households or vice versa. From another point of view, measured inequality may be the result of more or less efficient use of household incomes.
            Economies with similar incomes and Gini coefficients can still have very different income distributions. (This is true for any single measure of a distribution.) This is because the Lorenz curves can have different shapes and yet still yield the same Gini coefficient. For example, consider a society where half of individuals had no income and the other half shared all the income equally (i.e. whose Lorenz curve is linear from (0,0) to (0.5,0) and then linear to (1,1)). As is easily calculated, this society has Gini coefficient 0.5 — the same as that of a society in which 75% of people equally shared 25% of income while the remaining 25% equally shared 75% (i.e. whose Lorenz curve is linear from (0,0) to (0.75,0.25) and then linear to (1,1)).
            It measures income rather than wealth. A society in which everyone earned the same final amount over a lifetime would appear unequal because of people at different stages in their life. However, Gini coefficient can also be calculated for any kind of single-variable distribution, e.g. for total wealth.[12]
            Gini coefficients do include investment income; however, the Gini coefficient based on net income does not accurately reflect differences in wealth—a possible source of misinterpretation. For example, Sweden has a low Gini coefficient for income distribution but a significantly higher Gini coefficient for wealth (for instance 77% of the share value owned by households is held by just 5% of Swedish shareholding households).[13] In other words, the Gini income coefficient should not be interpreted as measuring effective egalitarianism.
            Too often only the Gini coefficient is quoted without describing the proportions of the quantiles used for measurement. As with other inequality coefficients, the Gini coefficient is influenced by the granularity of the measurements. For example, five 20% quantiles (low granularity) will usually yield a lower Gini coefficient than twenty 5% quantiles (high granularity) taken from the same distribution. This is an often encountered problem with measurements.
            Care should be taken in using the Gini coefficient as a measure of egalitarianism, as it is properly a measure of income dispersion. For example, if two equally egalitarian countries pursue different immigration policies, the country accepting higher proportion of low-income or impoverished migrants will be assessed as less equal (gain a higher Gini coefficient).
            The Gini coefficient is a point-estimate of equality at a certain time, hence it ignores life-span changes in income. Typically, increases in the proportion of young or old members of a society will drive apparent changes in equality. Because of this, factors such as age distribution within a population and mobility within income classes can create the appearance of differential equality when none exist taking into account demographic effects. Thus a given economy may have a higher Gini coefficient at any one point in time compared to another, while the Gini coefficient calculated over individuals’ lifetime income is actually lower than the apparently more equal (at a given point in time) economy’s.[14] Essentially, what matters is not just inequality in any particular year, but the composition of the distribution over time.
            http://en.wikipedia.org/wiki/Gini_coefficient

          • Valentinas

            Kaip matyti iš šio grafiko, Lietuvos 0,36 Gini koeficientas papuola į patį viduriuką ir gali būti laikomas „normaliu“ žvelgiant pasauliniu mastu. Trumpalaikiai svyravimai į vieną ar kitą pusę neturėtų būti traktuojami kaip esmingai keičiantys padėtį.
            http://en.wikipedia.org/wiki/File:Gini_since_WWII.svg

          • Trakimas

            ES narei „matuotis“ pasauliniu mastu nėra labai korektiška,nes tuoj imsime „matuotis“ Afrikos mastu.Arba -dar gražiau-į BVP Kubiliaus vyriausybė jau įtrauks ir prostituciją ir kitas nelegalias veiklas:):
            http://www.alfa.lt/straipsnis/10832656/?Siemet.BVP.papildys.kontrabanda.ir.prostitucija=2011-03-21_14-57

          • Trakimas

            Ar atlaikys „Marijos žemės“ hirarchai tokį smūgį,ką Valentinai:)?Gal todėl visi TS-LKD lyderiai unisonu ėmė kalbėti apie kažkokį „proveržį“,kurį mums-eiliniams -gali būti sunku atlaikyti:)?O pasirodo viskas labai paprasta-prostitucija bus įtraukta į bendro produkto ataskaitas…..

        • romas

          austrai, bet tokia padėtis yra ne tik dėl mokestinės politikos. Turi reikšmės ir technologinis šalies išsivystymas. Jei konkuruojame su trečio pasaulio šalių verslu savo produktais, negalime tikėtis, kad lietuvis darbininkas gaus didelį atlyginimą. Turi reikšmės ir žmonių verslumas. Daugiau verslininkų reiškia ne tik daugiau piliečių su didesnėmis pajamomis, bet ir daugiau darbo vietų, didesnę konkurenciją dėl darbuotojų ir to pasekoje didesnius atlyginimus.

    • Tomas

      Taip, baisi problema tas sildymas. Jei tiksliau – kiauros namu sienos. Verkiant reikia renovacijos. Mano butas renovuotas ir gerai apsiltintas, salciausia menesi uz sildyma sumokejau maziau nei 200 lt(90 kv. m.). Kada pradesite rupintis savo namu?

  • Respondentas

    O gal reikalas tame kad restoranas kinų? Juk jei imtum ne tik maistą, bet ir kinų aptarnavimo kultūrą pačioje Kinijoje, tai būtent taip ir būtų – ateisi gerai, o neateisi ateis kitas. Ir negurkšnos atsisėdęs alų, o pasims rimtą patiekalą ir pasidės ant laisvo staliuko….

    • suomis

      Labai teisingai mastai, būtent tokia ir yra jų verslo kultūra. Pas juos PALAUK nėra. Yra, atrodo K. Voneguto knyga, iš kurios galima susidaryti vaizdą į kiniečių požiūrį į verslą. Šiaip ta knyga ne apie verslą, bet požiūris atsiskleidė neblogai. Kaip tik kilo idėja.

  • Čia, žinoma, blogo šeimiinkas manau galvojo giliau žsukti diskusiją… bet paprasti dalykėliai daug ką pasako (kaip kažkada minėjau, pavažiavus svečiui Vilniaus gatvėmis, – visiškai aišku kokia kultūra toje šalyje, kokie žmonės, kokią valdžią išsirenka ir t.t. ir pan.), daugiau nei spauda ir kiti plepalai.
    Taigi. Pastaraisiais metais darosi problema iš viso gauti maisto. Krautuvėse ir panašiai praktiškai maisto nėra. Viešajame maitinime (įskaitant restoranus – tas pat, maisto nėra).
    Net Vakarų Europoje tas pats. Net tokioje Austrijoje, aną mėnesį… vos paragavus teko viską palikti (bet žiūriu mūsų tautiečiams maisto ir nereikia, – šveičia net garas eina…).
    Na ir kita ta smulki tema. Tai visus raginčiau kavinėse palikti kišenpinigių padavėjai 95-10 proc.). Nebūkime skriagos kaip svečiai iš Lenkijos.
    Sėkmės paieškoje ieškant maisto.

    • Trakimas

      Irgi teisingai.Tačiau „paprastai dalykėliai“ visada jau yra PASEKMĖ esminių dalykų,kurie yra klaidingi.Lietuvoje nėra „struktūrinio“ nedarbo,o yra paprastas katastrofiškas nedarbas,kuris lydi nevaldomas krizes jau gerus 300 metų.Dėl to Vakarų Europa krizę VALDĖ,o ne tikėjosi kaip Kubilius,kad „kaip nors bus“.Štai ir turime „kaip nors “ katastrofą ir jos baisesni padariniai dar tik ateityje.Agitacija ir šūkiai tikrai nepadės,gali nesistengti nei Valentinavicius,nei jo samdytos viešų ryšių artelės.:)

      • Šiaip Čiūvas

        Galima pavyzdžių, kaip V. Europa valdė krizę? Nes pvz. itin dažnai exkomunistu pavyzdžiu minima D. Britanija prisivaldė ją taip, kad net nežino kurioje vietoje pjaut biudžetą, nes svarų spausdinti nebesigauna. Tai labai laukčiau tų gerųjų pavyzdžių ir dar komentarų kaip juos galėtų pritaikyti Lietuva. Ačiū.

        • Trakimas
          • Šiaip Čiūvas

            ar Vokietija buvo tarpe stipriai nukentėjusių per finansų krizę? Pirmą kartą girdžiu. Airija, Graikija – taip. Na, D. Britanija turi didelių bėdų. Bet tik ne Vokietija. Teisybės dėlei, reikia pastebėti, jog ši valstybė turėjo savo problemų po Rusijos krizės, bet jau kokiais 2007 pradėjo tiestis. Kaip tik prieš visuotinį kredito burbulo plyšimą. Taigi valdyti jai tiesiog nebuvo ko. Prašom dar pavyzdėlių. Ačiū.

    • suomis

      Visas maistas kaime, kaip sakoma – natūr produkt. :)

    • mielas A.G., siūlyčiau tamstai ateityje susilaikyti nuo komentarų apie tai, ką galvoja šio tinklaraščio autorius. Ne nei tamsta žinote, nei galite žinoti.

      Bet jei įdomu, tai kalbant apie šį konkretų atvejį, tinklaraščio autorius tiesiog pasidalijo įspūdžiais gerdamas po pietų kavą biure ir nieko negalvodamas.

      Ir dar vienas patarimas – nedarykite visaapiminačių apibendrinimų remdamasis savo asmenine patirtimi ir vertybėmis.

      • Visiškai pritardamas Jūsų mintims, – šiuo atveju pasivadovausiu ne savo patirtimi, kuri manau ne vieną išgelbėjo musėt. Taigi:
        NIEKADA NEATSAKYK PIKTU ŽODŽIU. TAI ANTRAS IR PASKUTINIS ŽODIS, KURIS SUKELIA GINČĄ
        Tokios minties man net ir nekilo…

        KAS TAVE SUPYKDO TAS TAVE NUGALI
        Buvau pyktelėjęs, tad kartais tenka pabūti ir nugalėtu (o tai manau yra labai sveika, kad nuo pergalių galva neapsvaigtų).

        Ir iš tiesų dėkui, kad ryžotės pasakyti, ką jaučiau seniai rengėtės…. Tai pats jaučiau, kad ištisai niekus tik švoju…

        Atleiskite senam asilui.
        Gero vakaro.

  • WU

    Artūrai, reikia eiti gerti alų, ten kur jis niekada nesibaigia…

  • lv

    lryto fotodienos rubrikoje kaip tik dabar kaba nuotrauka iš Gedimino prospekto pavadinimu „Pirmadienis — sunki darbo diena“. Kaip tik netoli Gedimino 9. Gal aniedu ir išgėrė visą alų…?

  • Mindaugas

    nenumirei :)

  • leokadija

    Į klausimą įrašo gale aš atsakyčiau – kaltas. Kaip rašė Valentinas šeštadienio diskusijoje (ooo, turiningas vakaras), už šitą jovalą atsakome visi. Ir pensininkai irgi. Kad nenori / nemoka / nesistengia žmonės kurti ir dirbti. Tas restoranas tik vienas mažas pavyzdys, kaip lietuviai moka nebūti verslūs (pati tai patyriau ir daugiau ten nebeisiu…) Yra ir priešingų pavyzdžių. Labai dėl to džiaugiuosi. Visgi – emigruojame, perkeliame verslą, vaikus auginame ir moksliname kitose šalyse – labai didele dalimi dėl šito mentaliteto. Priekaištaukime tik sau, savo tėvynainiams, kaimynams, tėvams, seneliams, valdžiai (jai irgi, bet ne labiausiai) – visi esame šio jovalo kūrėjai / produktai. Ir negalime nusiplauti rankų, net jei savo pareigas ir atliekame puikiai.

  • nerijus

    „Labai sunku yra išleisti daugiau (grynų) pinigų nei turi. Tuo tarpu, mokant mokėjimo (ypač kreditine) kortele, labai lengvai galima pamesti ribą ir pakliūti į bankų spąstus (kreditinių kortelių skolas).“

    http://www.commonsense.lt/2011/03/21/valdziai-paliepus-bankams-panorejus-finansiniams-narkomanams-neatsispyrus/

  • gato

    G9 kinų maistas yra blogis. Ir aptarnavimas ne koks, ir maistas ne koks. Ir nemanau, kad tai susiję su krizės buvimu ar pasibaigimu. Pusė bėdos yra kinų restoranas labdarių g-vėj. Labai skanu Panoramoj, bet čia jau tolokai pietums. O šiaip centre rytietiško maisto pietų pasiūlymas manau geriausias Osakoje: už 18lt gauni sriubos vidutinį bliūdelį, 5 sušius ir normalią porciją karšto patiekalo. Ir viskas tikrai labai skanu.

    • gato, tai aš dažniausiai ir vaikštau į Osaką… Čia buvo tas atvejis, kai norėjau šiek tiek pasivaikščioti:)

  • Šiaip Čiūvas

    ne mentalitetas, o apyvartinių trūkumas.

  • Lee

    Ne į temą , bet……
    Gerb.A.Račai , ar Audriaus Bačiulio teiginiai:“……Artūras Račas,kurio vadovaujama įmonė patyrė nuostolių dėl D.Kreivio atliktų viešųjų pirkimų reformų……“ žurnalo „Veidas“(Nr.12 , 2011.03.21) straipsnyje“Vertė D.Kreivį-gavo jo bendramintį R.Žylių“ atitinka bent dalelę tiesos?

    • Trakimas

      Kaip bebūtų,jei gerb. Račo,Valatkos ar dar kokios kitos įmonės patyrė nuostolių dėl Kreivio veiklos,tai dar kartą liudija,kad ponas Kreivys nėra kompetetingas ūkio ministras,jei daro žalą Lietuvos įmonėms.O jei ponas Kreivys ,padaręs žalą vienoms įmonėms,kitoms įmonėms-alfai-pvz. suteikė išskirtines galimybes,tai jis yra dar ir korumpuotas,todėl jo veikla turėtų susidomėti teisinės institucijos.

      • Šiaip Čiūvas

        Trakimai – visiškai sutinku. Taip pat sutinku, kad Kreivys turi atlyginti ir PST nuostolius jei bus nutraukta Valdovų rūmų sutartis. Ir visiems kitiems politūkininkams, kurių verslo planai šildytis rankas prie biudžeto pinigų neįvyko.

        • Šiaip Čiūvas

          patikslinsiu – taip pat atlyginti visiems, kurie pralaimėjo konkursus, pradėtus rengti po neskelbiamų derybų apribojimo ;)

        • Trakimas

          Komentaras pašalintas – A.R.

          • mielas Trakimai, aš juk vakar tamstos prašiau…

          • Trakimas

            Ok,gerb.Artūrai:)Esu paklusnus dundukas,tačiau nuorodoje juk ne mano straipsnis,o labai rimtų ekspertų?

          • mielas Trakimai, nebuvo jokių nuorodų, tik tamstos platinama žinomai neteisinga ir įžeidi informacija.

    • Lee, neskaičiau šito straipsnio, būtinai ryt jį paskaitysiu. Bet jei cituojate teisingai, tai galiu konstatuoti, kad tai yra visiškas briedas ir pažadėti, kad rytoj pat nusiųsiu prašymą „Veidui“ šiuos kliedesius paneigti, kap to ir reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas.

  • v

    Pietūs ne vieta alui gert. O A. R. įrodė, kad prieinamumo mažinimas mažina vartojimą. Kad ir ką alkoholio gėrimų gamyklos pasakotų – prieš akis gyvas pavyzdys.

  • Rytis I

    Dabar pabūsiu pesimistas. Kai baigiasi alus, prasideda tikroji krizė. Tai jau valstybės griūties pradžia.
    O šiaip. Kažkas čia minėjo, kad sovietai griuvo dempingavus naftos kainas. Ir taip ir ne. Galima beje būtų spėti, jog pabaigos pradžia buvo, kai Rusijoje baigėsi degtinė. Tiksliau buvo apribotas jos pardavimas. Tada pradėjo trūkti cukraus, atsirado talonėliai, o jau paskiau pradėjo trūkti visko ir atsirado daug visokių talonėlių. O tačiau galima spėti kitaip – tos krizės pradžia buvo anksčiau, kai sovietai pradėjo importuoti grūdines kultūras. Vakarai tada juokėsi – tokia šalis, turinti tiek derlingų žemių, neįtikėtina… O gal dar anksčiau – kai pradėjo kurtis kolūkiai? Vienu žodžiu.. Ai, visai ne į čia :)

    • romas

      Ryti, valstybės griūties pradžia yra jos susikūrimas. Kas turi pradžią, turi ir pabaigą.

      • Rytis I

        Reiškia, mūsų laukia didelės permainos :)

        • romas

          Kodėl laukia? Permainos vyksta nuolat.

          • Rytis I

            Kadangi ir dabar daug yra filosofuojančių apie tai, kad mums visokios ten vakarietiškos diemokratijos nereikalingos ir nepriimtinos, tikėtina, kad bus kuriama kažkas tikrai nacionalinio, tautiško. Tai bus pradžia. Pradžia kokybiškai kitokios santvarkos. Klausimas, ar mes to norime?

          • Trakimas

            Pritariu Rytis I įžvalgoms.Dabar tik beviltiškai gesiname gaisrą.Vis viena ateis momentas,kai Lietuvą teks „užbetonuoti kaip Fukushimą“ ir kraustytis į Madagaskarą…Nors atrodo nebuvo nei karo,nei maro,nei cunamio.Tiesiog nekompetetingi žmonės pateko į valdžią.Labai gaila ir man.

          • mielas Trakimai, nuomonę reikšti yra gerai, tačiau man atrodo, kad priartėjote prie ribos, kai tą nuomonę gali tekti reikšti kur nors kitur. Todėl draugiškai tamstai patariu ateityje susilaikyti nuo ekonomikos profanavimo ir Lietuvos niekinimo.

          • suomis

            Valstybės griūtis prasideda tada, kada pradeda brangti alus. Tai pasakė kareivis Šveikas. :)

          • Trakimas

            Nesutinku su Jūsų vertinimu,gerb.Artūrai.Tačiau paklusiu jūsų pageidavimui,kaip svečias .Gero vakaro ir labos nakties.:)

    • Valentinas

      Ryti,
      Iš tikro tai pesimizmui vietos nėra ir negali būti. Alus kartais baigiasi todėl, kad santykinai jis pinga todėl augo jo paklausa! Viskas aplinkui brangsta, o alus ne. 0.5 l jogurto kainuoja jau apie 3 lt, o 0,5 lalus (pavyzdžiui Kalnapilis Original) kainuoja vis dar 2 lt. Gyvenimas gerėja!

      • Rytis I

        Valentinai,
        pesimistu buvau lygiai vieną minutę. Esu optimistas – kuo daugiau lietuvių gyvens londonuose, tuo daugiau alaus liks man, kuo mažiau jo bus išgeriama, tuo mažesnė bus paklausa, reiškia net gali būti, alaus kaina priartės prie savikainos. Beje, bus didelis darbų pasirinkimas :)

  • Lina L.

    Panašiai man neišeina iš galvos pažįstamos rusės iš S.Peterburgo, šį savaitgalį viešėjusios Vilniuje, įspūdžiai. Jai labai patiko, į Suomiją, Lietuvą visada mielai važiuoja, gražu, žmonės kultūringi ir draugiški. Taip, gyvenate sunkiai, taupote, spaudžatės, tai matosi, mes suprantam…

  • Joris

    Kaip ten bebūtų, tačiau legendinių Trakų gatvės „Keistų ženklų“ aptarnavimo niekas nepranoks. Visgi gubernijos šedevras pavadinimu „kunigaikščių“ daro stebuklus ir žmonės ten renkasi. Taip, prisideda ir kaina ( ale, rupkė, ir tai pabrango – virš trijų litų dabar).