Televizijos galia mirties akivaizdoje

Pradėsiu nuo paprastų klausimo..

Kokia dalis Lietuvos gyventojų iki pirmadienio ryto žinojo, kas yra Aurimas Dautartas? Mano spėjimas būtų – geriausiu atveju pusė.

O kokia dalis iš tų žinojusių, kad A.Dautartas prieš kokius dešimt metų buvo televizijos laidų vedėjas, būtų prisiminę tų laidų pavadinimus? Aš spėčiau, kad ne daugiau nei penktadalis.

O kiek iš žinojusių, kad A.Dautartas buvo televizijos laidų vedėjas ir žinojusių jo vedamų laidų pavadinimus galėtų pasakyti, kokią įtaką televizijos laidų raidai ar visai žiniasklaidai turėjo A.Dautartas? Aš atvirai prisipažįstu – negalėčiau.

Kodėl klausinėju?

Ogi todėl, kad niekaip negaliu suprasti, kodėl žinia apie A.Dautarto savižudybę tapo pagrindine visų Lietuvos interneto portalų naujiena. Kalbant spaudos terminais – pirmojo puslapio arba „atidarymo“ medžiaga. Pranešimas apie A.Dautarto savižudybę daugumoje portalų buvo tarp pagrindinių naujienų iki popietės, o kai kuriuose išliko iki pat pirmadienio vakaro.

Aš to nesuprantu, mane tai siutina, nes, mano nuomone, A.Dautarto mirtis yra visiškai nesvarbi. 

Spėju, kad šioje vietoje daug kas mane apkaltins nejautrumu, abejingumu ir visomis kitomis man būdingomis ydomis, tačiau, atvirai kalbant, man tai visai nerūpi.

Nes aš esu įsitkinęs, kad A.Dautarto mirtis nėra įvykis, apie kurį turėtų būti skelbiama pirmajame puslapyje.

Mirtis yra skaudi. Ji yra dar skaudesnė, kai netikėtai miršta jaunas žmogus. Ir dar labau skaudesnė, kai jaunas žmogus mirtį pasirenka pats.

 A.Dautarto mirtis yra skaudi ir svarbi jo artimiesiems, draugams, galbūt buvusiems bendradarbiams.

Taip pat kaip ir bet kurio kito Lietuvos gyventojo mirtis. Arba – kaip bet kurio kito iš daugiau nei tūkstančio kasmet iš gyvenimo savo noru pasitraukiančių Lietuvos piliečių.

Bet juk tų daugiau nei tūkstančio mirtys netampa pagrindine dienos naujiena. Nekalbu jau apie tuos dešimtis tūkstančių, kurie miršta dėl amžiaus, ligų ar nelaimingų atsitikimų. 

Kodėl tada A.Dautarto mirtis tapo išskirtine?

Mano atsakymas, kuris nebūtinai yra teisingas, yra labai paparastas: todėl, kad A.Dautartas kažkada dirbo televizijos laidų vedėju.

Tačiau ar to pakanka, kad mes visi apie tai turėtume žinoti? Aš drįsčiau teigti, kad ne. Nes mano nuomone, tarp tų dešimčių tūkstančių, kasmet iškeliaujančių Anapilin ir net tarp tų daugiau nei tūkstančio, kasmet nusprendžiančių iškeliauti ten savo noru, yra ne vienas ir ne du, kurių buvimas tarp mūsų yra daug svarbesnis nei A.Dautarto.

Jau sakiau, kad kiekviena mirtis yra skaudi ir svarbi, ir suprantu, kad A.Dautarto artimiesiems jokia mirtis negali būti skaudesnė ir svarbesnė. Žinau tai, nes man iki šiol skaudžiausia ir svarbiausia buvo mano senelio mirtis.

Tačiau kalbėdamas apie mirties svarbą ir jos eksponavimą žiniasklaidoje, turiu galvoje platesnę „svarbos“ reikšmę. Visuomeninę, jei norite. Tokią, kai mirtis reiškia, jog visi mes netenkame kažko svarbaus ir turėjusio įtaką jei ne mums visiems, tai bent jau nemažai mūsų daliai. J.Marcinkevičius, V.Kernagis, S.Geda, J.Aputis, G.Karka, J.Ivanauskaitė, E.Vilkas, G.Karka, R.Pavilionis – tai tik labai maža dalis pastarojo meto tokių netekimų.

Ar A.Dautarto mirtis priskirtina tokiems ir ar tikrai mums visiems būtina apie ją žinoti?

Neturiu tinkamo atsakymo.

Nes visi tie, kuriuos turiu – žinomų draugų būrelis, kai kurių asmenų noras viešai pademonstruoti savo jautrumą, žiniasklaidos galbūt visiškai nesąmoningas siekis generuoti „click’us“, žiniasklaidos bandos jausmas – man neatrodo tinkami.

Netinka man ir atsakymas (kuris tkriausiai yra teisingiausias), kad A.Dautartas yra svarbus mums todėl, kad jis kažkada dirbo televizijos laidų vedėju. Nes televizijoje taip pat dirbo ir/ar tebedirba A.Žukauskienė, G.Deksnys, R.Juozapavičius, G.Sviderskytė, pagaliau – A.Valinskas, be kurių (ar su kuriais) televizija šiandien galbūt būtų kitokia. A.Dautartas, man subjektyvia nuomone, šiai kategorijai nepriklauso.

Gali būti, kad kas nors įsižeis, tačiau man A.Dautarto mirties eksponavimas yra panašus į bandymą pasipelnyti iš mirties – savotišką maitvanagių puotą, kai pagrindinis tikslas yra sočiai paėsti. Nes maistas – nemokamas.

Mirtis tampa svarbi ir išskirtinė tik todėl, kad jis susijusi su televizija.

Kai kas sako, kad apie tokias mirtis reikia rašyti, nes tai gali apsaugoti kitus nuo tokio skaudaus šalia esantiems pasirinkimo. Po straipsniais esantys įvairių pagalbos linijų telefonų numeriai lyg ir pagrindžia tokią nuomonę.

Tačiau viena mano kolegė šiandien išsakė ir kitokią nuomonę: reikia žiūrėti, kokia bus savižudybių statistiką per artimiausias kelias dienas.

Gali būti, kad ji klysta, tačiau grįžtant prie klausimų, kuriuos kėliau šio įrašo pradžioje, ši pastaba gali būti reikšminga. Ypač – skaitant A.Dautarto kolegų pasisakymus apie tai, kaip jie buvo šokiruoti ir nustebę. Nes iš tiesų tai jie tikriausiai net neįtarė, kokios problemos kamuoja A.Dautartą, o jei ir įtarė, tai vargu, ar jiems tai rėpėjo tiek, kad jie skirtų tam dėmesį.

Pirmadienį A.Dautartas dėmesio susilaukė.  Ir tai gali būti pavyzdys šimtams ar tūkstančiams kitų, kurie taip pat turi problemų ir kuriems taip pat trūksta dėmesio, užuojautos, pagalbos ir supratimo.

Pavyzdys, kaip galima susilaukti dėmesio…

Man dėl to labai pikta ir labai liūdna.

P.S. Paklausiau kolegų, ar, jų nuomone, man nusižudžius, tai taip pat taptų pagrindine dienos naujiena..

Dauguma atsakė teigiamai. Manęs tai visai nepradžiugino…

Nes nemanau, kad tai padėtų mano artimiesiems ir nemanau, kad tai teigiamai apibūdina Lietuvos žiniasklaidą.

(19 balsų, vidurkis: 4.58 iš 5)
Loading...
  • Butėnas

    Na tai aišku, kad visas dėmesys tik dėl pasipelnymo tikslų. Kaip pastebėjot, kas savaitę-pusantros išmetamas į eterį koks vienas, kitas skandalas, kurį eskaluoja taip pat savaitę-pusantros. Na su Radžiu – kaip kraujomaišos produktu – berods dvi-tris savaites užtruko. Štai praeitą savaitę labai populiaru buvo aptarinėti Simo Jasaičio skyrybas, arba kaip Mia, neduok Dieve, apgaudinėjo savo meilužį. O vat čia… tokio masto nelaimė! Spėju, dvi savaites televizininkai tikrai bus sotūs. Na, o jei atsitiktų taip, kad skandalas po savaitės-pusantros nepasirodytų, visada galima gvildenti laiko patikrintas temas: Jonaitienę, Jonaitį, Brazauską ir pedofilų klaną.

  • Rytis

    Tuoj dar Zvonkė gimdys… Bus tų temų pirmiesiems puslapiams… :)

  • anglakalbiai tam šiuolaikinės žiniasklaidos reiškiniui turi terminą „media circus“. manrods, net ir tiesioginis vertimas į lietuvių kalbą esmę puikiai atskleidžia, o situacijai tikrai tinka

  • nerijus

    Naujas „maistas“ kakadūšnikams. Dabar „virškins“ du mėnesius.

  • dzyvai

    Tai eilinis pavyzdys, parodantis, kad žiniasklaida nemoka/nenori paruošti pirmą puslapį be negatyvo. Nuo kriminalų ir blogio pirmame puslapyje ji priklausoma kaip narkomanas nuo narkotikų.

  • Kai Vilniuje vienas teistas veikėjas paskui save nusitempia daugelio liberalų balsus ir likę liberalai lieka prie suskilusios geldos, kai Kaune „būsimas“ meras sėsdamas į lėktuvą skrydžiui į Ameriką staiga nustemba, kad meru gali ir nebūti išrinktas, tai iš šių aplinkybių galima pasidaryti išvadą, ir Valentinas jai pritars, kad visuomenė pasiekė post-postmodernistinį būvį ir žiniasklaida yra tik šio būvio atspindys. Visa esmė ne žinisklaidoje, o skaitytojuje, arba kaip pasakė vienas iškilus politikas – musyse.

    • dzyvai

      Žiniasklaida ir skaitytojas – tai dvipusis santykis. Kaip ir santykiuose tarp dviejų žmonių, taip šiame santykyje, paprastai abu būna „kalti“ dėl santykių stovio. Todėl viską suversti tik „veidrodžiui“ – klaidingas požiūris, nes santykį formuoja ABI pusės. Tarsi šeimoje sakytum: tu apsileidai, tai ir aš būsiu ir apsileidęs, ir abu riskimės žemyn. Santuokoje žmonės „suvienodėja“, o į kurią pusę labiau, priklauso nuo iniciatyvesnio :)

    • Valentinas

      Fredi,
      Aš dar nepasiekiau supratimo kas yra postmodernizmas, o tu jau reikalauji, kad pritarčiau, kad tai yra postpostmodernizmas. :)

  • NiekurNeiva

    http://www.hebrew4christians.com/About_HFC/Death_Rate/death_rate.html
    MIRČIŲ STATISTIKA šiuolaikiniame pasaulyje:

    • 1,78 mirtys/sekundę,
    • 107 mirtys/minutę,
    • 6,390 mirtys/valandą,
    • 153,000 mirtys/parą,
    • 56,0 mln. mirčių/metus arba 1 iš 113
    • 3.9 mlrd. mirčių/vid.žmogaus gyvenimą (70 metų)

    O čia tiesiog 2 požiūriai į Japonijos tragediją:
    http://www.echo.msk.ru/blog/issey/756797-echo/
    http://www.echo.msk.ru/blog/nossik/756852-echo/

    … катастрофа оказалась отлично задокументирована и стала первоклассным рейтинговым зрелищем для новостных телеканалов всех стран мира…

  • Whisker

    Nezinau, man perskaicius sita blogo irasa kyla klausimas, kam tai rupi? Faktas, kad viskas del click’u, komentaru ir pan. Bet juk tokie yra ir turi buti komerciniu tinklapiu savininku tikslai. Jeigu jie sugeba ir pataiko labiausiai skaitomus/komentuojamus straipsnius ideti kaip reprezentuojancius, vadinasi jie savo darba daro puikiai ir nematau cia nieko blogo. Pinigus jie gauna uz lankytoju aktyvuma/lankomuma, o ne uz gerus norus sviesti tauta.

    Siaip zmogus buvo pakankamai zinomas, matomas, tai nematau as cia visiskai nieko keisto, o pagal nuopelnus ivertinti sugeba buti ne kiekvienas. Galeciau lygiai taip pat klausti, kodel mirus V.Kernagiui ir po jo mirties buvo kalnai visokiausiu aukojimu, prikurta visokiu in memory laidu ir tt. ? O kai is gyvenimo pasitrauke Saulius Mykolaitis, kuris, mano subjektyvia nuomone buvo kur kas kurybingesne ir daugiau musu kulturai davusi asmenybe, tai per visa ta laika realiai nebuvo nieko padaryta, kaip ir dabar nieko nera daroma, net ir nacionalinis transliuotojas neatiduoda deramai pagarbos siam zmogui…

    • Giedrius Tiesa

      Whisker,
      visiškai pritariu dėl pirmojoje pastraipoje tavo išdėstytų minčių. Visiškai.

    • Rytis I

      O aš pritariu antros pastraipos antrai pusei.

      • Aš irgi – Mykolaičio pašėlusiai gaila.

  • suomis

    Kas sugebės atsakyti. Ar? Kokia visuomenė, tokia ir žiniasklaida. Ar? Kokia žiniasklaida, tokia ir visuomenė. Gal būt, Romualdas Grigas geriausiai atsakytų į šiuos klauimus. Nesam išminčių tauta, pagal inovacijų skaičių vienam gyventojui, greičiausiai velkamės uodegoje, Europos kontekste. Ir atvirkščiai, geltonosios žiiasklaidos kiekiui vienam gyventojui. Ir kas idomiausia, kad Lietuvoje yra didžiausias procentas žmonių su aukštuoju išsilavinimu. Kažkaip galai nesueina. Būtų idomu sužinoti: Kiek ir kokios techninės literatūros buvo išleista Lietuvoje per šiuos dvidešimt metų? Itariu, kad daug mažiau, nei tarybiniais metais.

  • O aš tikiu, kad žinomo žmogaus savižudybė eskaluojama tam, kad atkreipti didesnį dėmesį į tokią baisią problemą. Aišku, kai ir bulvariniai filadelfijai rašo apie tai vieną antrą ir ruošia trečią, man irgi koktu. Labai koktu.

  • Cia problema ne kazkokiam tai asmenyje, cia svarbus pats faktas, savizudybe. Jei per metus „pasiduoda“ virs 1000 mokesciu moketoju, tai bet kokia zinia tampa „auksine“. Ypac jei dar zmogus rodesis viesumoje. Savizudybes- tai problema arti Nr 1 lietuvoje. Jos slepti nereiktu.

  • Zilvinas

    Vartant šiandieninę žiniasklaidą, kurią sudaro 99% procentai naujienų agentūrų sausi techniniai pranešimai, nerasi nei gilesnių aptarimų ar bent jau padoraus žurnalistinio tyrimo. Pagrindinis žinių „variklis“ sensacijos ir kuo labiau dėmesį patraukiančios antraštės.
    O šiuo atveju, asmuo yra viešas (ne tik buvęs TV vedėjas, bet ir pastaruoju metu dirbo radijo eteryje. Tragiškas jauno žmogaus likimas vertas, matyt, ne tik ciniškų įrašų bloguose, bet ir pamąstymui apie viešumo ir žinomumo kainą.

  • Kopernikas

    J.Marcinkevičius, V.Kernagis, S.Geda, J.Aputis, G.Karka, J.Ivanauskaitė, E.Vilkas, G.Karka – du kartus paminėtas Karka:).
    Kvailiausiai man atrodė Alfa.lt publikuoti straipsniai, nes kaip supratau žurnalistas skambino A.Dautarto draugams, pranešinėjo jiems apie mirtį ir užrašinėjo „pirminę“ reakciją.

  • gied

    Neprisimenu A. Dautarto, bet nematau problemos su jo patekimu į pirmus puslapius. Nes tuo pačiu neprisimenu ir nė vieno Marcinkevičiaus eilėraščio: mokėmės juos mokykloje prievarta, ir manęs jis neužkabino. Abu jie man nėra artimi, bet abiejų mirtis gali būti tragiška žmonėms, kurie turėjo asmeninį santykį su jais: pažįstami, ar per kurybą/laidas.

    • Sejanus

      Tai kas ir rašoma, kiekvieno žmogaus mirtis yra tragedija artimiesiems, ir Dautarto, ir Marcinkevičiaus. Bet vienas buvo svarbus ir rūpėjo didelei daliai Lietuvos, o kitas buvo svarbus ir rūpėjo tik sau ir savo artimiesiems. Vieno mirtis buvo plačiai aprašyta, nes tai buvo svarbus daugumai dalykas, kito mirtis buvo aprašyta, nes… nes… nesiimsiu spekuliuoti.

      Atkreipk dėmesį, rašau „daugumai“, ne visiems. Tau Marcinkevičius nerūpėjo, man irgi.

      Juokingiausiai atrodo, kad daug kas visa tai laiko normaliu dalyku. „Lietuva yra maža bendruomenė, kuriai rūpi jos individai“ nominuočiau į tragikomiškiausių komentarų dešimtuką.

    • Regis

      „Nes tuo pačiu neprisimenu ir nė vieno Marcinkevičiaus eilėraščio“

      Really, really? (tikrai, tikrai)?

      pvz. „Aš jau nepakeliu minčių apie tave
      Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,
      Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas,
      O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė”.
      O tu sakai: „Stovėk kaip stovi laisvė”“

  • viktoras r

    mano durna galva paskutinių dienų pagrindinė tema turėjo būti:kryžeivių puolimas Libijoje. Kažkaip Lietuvoje šiuo klausimu viskas aišku….niekam nekyla jokių abejonių…
    Užuojauta Dautarto artimiesiams…
    ir visiems kitiems šiomis dienomis netekusiems savo artimųjų..

    • Valentinas

      Tau kaip matau irgi viskas aišku ir nekyla jokių abejonių…

  • johnis

    labai normali zinia.
    Tai parodo kad Lietuva yra maza bendruomene kuriai rupi jos individai. Manau jog tai ateities ziniasklaida kuomet ne tik Dautartai bus minimi bet ir visi Johniai ir Onytes. Zinosime kiek musu, o svarbiausia kad zinosime kad mums mirus viena karta gyvenime apie mus parasys Lrytas, alfa ar omega.

  • Mirtis eskaluojama todėl, kad neva publikai to reikia. Be to, žiniasklaidai visada reikia vienos-dviejų eskaluojamų temų, nukreipiančių dėmesį nuo kitų klausimų. Baisu, bet dabar apie šią tragediją girdėsime turbūt 70 proc. laidų anonsuose, ypač tų, kurios save bando įvardinti publicistinėmis. Galiu lažintis, kad „Lietuvos ryto“ „Gyvenimo būdo“ viršelis bus apie A.Dautarą, apie velionį ditirambus rašys ir „Žmonės“. Mane jau seniai glumina žiniasklaidos mėgavimasis mirtimi. Net ir straipsnių apie iškilių asmenybių (V.Kernagio, j.Ivanauskaitės, G.Abariaus) ligas, kančias ir mirtį, mano manymu, buvo gerokai per daug. Dar labiau man keista, kai užsipuolami velionių artimieji ir dar neatlėgus skausmui kamantinėjami, kaip jaučiasi.

  • a

    autorius daro ta pati ,kuo inirtingai piktinasi.Mire zinomas veidas o zurnalistai pelnosi is naujienu kas cia neaisku.Bns pelnosi is dideliu katastrofu tokiu kaip cunamiai,karai,epidemijos.Smulkme -is vietiniu kaimo naujienu.Kiekvienam savo.

  • J. naivusis

    Stebint ir stebintis japonų stoiškumu mums – vakariečiams ir „vakariečiams“ verta žinoti:

    Japonai mano , kad mirtis – svarbiausias gyvenimo įvykis.
    Japonų mokinukas, rašydamas rašinį, apie savo ateitį rašo:
    „Būsiu inžinierius, užauginsiu du vaikus, mirti noriu taip ir taip… “

    Mes gi – …

    Tiek to, tiesiog tai per plati tema.

  • Marius

    Seniausiai žinoma, kad geriausia naujiena žiniasklaidai yra bloga naujiena.

  • Teisingas pastebėjimas. Ir dar teisingesnis Whisker paaiškinimas. Viskas dėl klikų.
    Jei anksčiau žiniasklaida sprendė, ką žmonės skaito, tai dabar situacija verčiasi aukštyn kojom ir žmonės diktuoja, ką nori skaityti, o žiniasklaidai belieka rašyti. Spaudžia – vadinasi įdomu. Vadinasi, toliau to bus tik daugiau. Nebent keisis interneto skaitytojų auditorija, kurie nebeklikins. Tada nebus prasmės rašyti.

    • Sejanus

      Klikai ir skaitymas yra du skirtingi dalykai. Jei aš ant kažko „paklikinu“, toli gražu nebūtinai perskaitau nors iki pusės. Ne taip retai „paklikinau“ tik dėl klaidinančios antraštės, kurias žurnalistai dabar su tokiu išradingumu kuria. Žmonės nesprendžia, ką nori skaityti, jie skaito kas maitinama šaukšteliu. O ką ir kaip maitinti, sprendžia spauda, atsižvelgdama į reklamos užsakovus.

    • mielas Gediminai, aš stebiuosi, kodėl ta žiniasklada rašo apie verslą, ekonomiką, pasaulio įvykius. Juk jei diktuoja žmonės, tai gal pakaktų tik pusnuogių merginų nuotraukų (geriausiai iš Lietuvos) ir dar kelių žinučių apie Radži, Zvonkę bei „Facebook“ svarbą dabartinei visuomenei.

      Beje, gal nepastebėjau, bet taip ir neatsiprašėte savo kolegų, kuriuos neteisingai apkaltinote autorinių teisių nepaisymu. O būtų gražu.

      • Deja, bet „paspaudimas“ ir „perskaitymas“ internete didelio skirtumo neturi…

        Nesakiau, kad žmonės neskaito verslo, ekonomikos, pasaulio įvykių. Tik pastebėjau, kad jie skaito IR apie žinomų žmonių savižudybes, vagiliavimus, laužomus nagus ir t.t.

        Niekada nekaltinau kolegų iš BNS autorinių teisių nepaisymu. Tik pastebėjau, kad „cituojant laikomasi dvigubų standartų“ – vieni yra cituojami, kiti nepastebimi (bet ne kopijuojami nepaminint autorystės – tai du skirtingi dalykai). Nors atskiruose portaluose galima rasti ir tokių apraiškų, jei pageidaujate, galėsiu parinkti pavyzdžių.

  • Sejanus

    Jei kas nors apkaltins nejautrumu ir abejingumu, galite išsyk apkaltinti veidmainyste. Nes tiems kaltintojams paties nerūpi kasdieniniai tūkstančiai mirčių visame pasaulyje. Nebent, aišku, kokia nors viena mirtis iš tų tūkstančių būna plačiai aprašyta pirmuose puslapiuose. Tada to žmogaus būna labai gaila, tragedija tikra.

  • O kodėl pas Račą tai irgi pirmame puslapyje?

    • mielas Patarėjau, tai turėjo būti protingas klausimas ar sąmojingas?

  • Rytis I

    Prisipažįstu, nepažinojau jo net iš veido. Užuojauta artimiesiems. Artimai pažinojusiems, jei nesugalvos nieko naujo, linkiu sėkmingai pasikelti reitingus pasakojimais ir prisiminimais. Ir neduokdie iš jo padarys herojų…
    Teko girdėti, jog tarp čečėnų savižudybių skaičius svyruoja aplink nulį. Nežinau kodėl. Klasikas yra pasakęs – gyventi reikia už tai, dėl ko galėtum numirti. Nežinodami „už ką“, gal nežinome ir „dėl ko“? Šiaip, manau šios bėdos priežastys gal net ne žiniasklaidoje, ir ne alkoholizme, tiesiog socialinės integracijos nebuvimas ir ignoravimas kaip vienijantis faktorius. Paradoksalu, dažnai pasijuntame vieningi tik patogiai įsitaisę šalia televizoriaus.

  • Valentinas

    O gal šis perdėtas dėmesys nežymaus žmogaus mirčiai susijęs su tuo, kad jis buvo žurnalistų draugelis, linskminosi tuose pačiuose klubuose, naudojose tais pačiais narkotikų tiekėjais? Gal todėl, žurnalistai ir yra sukrėsti šios savižudybės, nes Dautartas jiems buvo artimas?

  • Mirties kultas, kuriam atnašauja supuvusi purvasklaida. Spėkim ar būtų sukeltas toks šurmulys, jie ata Aurimas iš gyvenimo būtų pasitraukęs ne savo noru?
    Kokių tikslų siekiama pastoviai rašant kaip Lietuvoje neva tai blogai gyventi, kaip visi žudosi ir emigruoja? Kodėl vidutiniškai vos 60Lt/mėn uždirbantys Indijos gyventojai yra nepalyginamai laimingesni?

  • Rolandas

    Daugelis piliečių, pridžiuvusių prie TV ir sofos, giliai viduje sau pagalvoja – ir aš taip galėčiau (kaip A.D.). Juk reikia tik gerai pakabinto liežuvio ir atsirasti laiku ir vietoje. Ir staiga toks svajonių berniukas nusprendžia palikti šią ašarų pakalnę…
    Natūralu, kad tuomet tautiečiai ne tik klikina, bet ir uoliai viską perskaito. Interneto portalams tai svajonių medžiaga.

  • aiste

    su zinomu zmogumi visada lengviau empataizuotis nei su vienu is simtu tukstanciu nezinomu,o kad televizija is visko daro sou ,net is mirties irgi faktas.

  • pro sali

    sutinku su A.Racu kad kekvieno zmogaus mirtis yra skaudi, ir kad galbut neturejo tai tapti pagrindine visu portalu dienos naujiena. tik kazkiek gal netina pasakymas svarbu-nesvarbu kai kalbama apie kazkieno mirti. Man tai nera svarbu, bet kazkam galbut tai buvo geriausias radijo laidu vedejes pasaulyje ir jo mirtis jam svarbesne uz Brazausko ir Marcinkeviciaus kartu sudejus. Bet cia tik tarp kitko,kalbant apie svarbu-nesvarbu.
    O ir siaip sunku kakzaip piktintis visu skelbimu apie Duatarto mirti,kai pas mus geriausiu laiku rosomos publicistikos – lavonistikos laidos su KK priesaki(krivickas -kudabiene),ir kai yra didziulis zmoniu noras visa tai ziureti.Aisku kitas lausimas ar zurnalistai turi nusileisti iki viska norinciu ziureti lygi.Kai numirsta koks zmogus namo bobutes(ne visos) vaiksto sunkiai paslepdamos savo kazkoki smalsuma -pakylejima sumaisyta su tariamu gedejimu.tas pats ir platesniu mastu. numire J.Marcinevicius,95% nera gyvenime perskaite ne vienos jo eilutes kiti isvis nezinojo dorai kas jis toks,bet daug kas sugebejo vaisioti su gedulo iskreiptais veidais(keliom dienom).mirtis tema kazkaip uzkrecia,zurnalistus taip pat

  • Pingback: AURIMAS DAUTARTAS ARBA LNK NEJAUTRA SAVO PRAEIČIAI | uagadugu()

  • Regis

    Žinomas žmogus + kitų žinomų besisukančių masinėje medijoje žmonių pažįstamas + rezonansinė tema = karštas reportažas arba tų reportažų serija.

    Spėju, kad būtent asmeninės pažintys sulaikė nuo platesnio detalių pateikimo – nuotraukos, policijos, ekspertų komentarai ir t.t. ir pan. Nors kai kuriuose straipsniuose panaudotas žodis „pasikorė“ akivaizdžiai rodė, kad tai parašęs žmogus ir kitas tai leidęs publikuoti matyt jaučia (jautė) asmenines (anti)simpatijas šiam žmogui.

    p.s. žinomas žmogus šiuo atveju turiu omeny daugiau ar mažiau atpažįstamas žmogus, kad ir 25% ar 12% visuomenės narių. Nors A.Dautarto atveju manau, kad jį atpažintų kaip buvusį TV laidų vedėją gerokai didesnis procentas.

    p.p.s. mano manymu ši naujiena verta šiokio tokio dėmesio, atitinkamai ir vietos tarp kitų žinių. Tik matyt su prioritetais lengvai persistengta.

  • Ieva

    Bet ka reiskia zurnalistu pasakimas, jei nebeklikins tai neberasys..

    O kur dinga ziniasklaidoje visuomenes sveitimas, speju siek tiek per stipriai pasakyta…

    Kur dingo tikroji zurnalistika?? Mane vemti vercia nuo visu delfi, alfos, 15 min ir kt. didziuju portalu tusciu straipsniu..

    Zurnalistas ir pats portalas, turi jaustis atsakingas uz tai, kad po sios temos publikavimo pagrindineje temoje, per pastaraji laikotarpi padides savizudybiu nei iprastai.. as tuo net neabejoju…nes kolegos-specilaistai, kaip tik apei tai ir uzsiimine.., kad tokiu atveju turetu padaugeti..

  • Zosė

    Galiu lažintis, kad Aurimo mirties tema bus trumpiau eskaluojama nei Jurgelevičiūtės vagystės.

  • Ugnė Barauskaitė

    Kurva Jūs, Račai, ir kai sutiksiu Tamstą gyvai, net neabejodama plosiu į snukį.

    • miela Ugne, pasakykite, kur atvažiuoti, kad nereikėtų laukti, kol sutiksite. Beje, ar tamsta ta pati Ugnė, kuri vakarais per M1+ tokiu spigoku balsu kalba? Jei taip, tai galėčiau vakare užsukti.

    • Trakimas

      Waw:)Jei kreipiatės „kurva“,tai nesakykit „Jūs“.Tuomet reikia sakyti „tu“.

      • Trakimas

        Iš esmės,tai panelei Barauskaitei aš pritariu.Ir „kurvą“ reikia gerbti -sakyti jai „Jūs“.Gili mintis.

        • Jurga

          Gal ir negrazu taip sakyti, kuomet kalbama apie mirti, bet prajuokinot :)

    • WU

      :DDDD

    • nesvarbu

      Artūras yra tarsi prakeiktas. Vis nesusilaiko, parašo ką nors iš esmės, nevyniodamas į vatą… Tikiu, kad daugelis jo tekstus iškoduoja teisingai, kad ir tą patį:“Aš to nesuprantu, mane tai siutina, nes, mano nuomone, A.Dautarto mirtis yra visiškai nesvarbi“. Akivaizdu, jog tik dundukas arba suinteresuotas piktavalis gali apsimesti,jog mintį reikia skaityti ir suprasti tiesmukai.

      Tačiau visuomet būtinai iššoks koks tuzinas rašytojų ugnių barauskaičių ir spjaus į veidą, nes sakinį jos suprato tiesmukai.

    • Rytis I

      Galima buvo ir detaliau paaiškinti.. A. Dautarto nepažinojau, koks žmogus jis buvo? Šiaip tema čia daugiau ne apie jį, apie spaudos požiūrį.

  • Pingback: Buržujaus rašinėliai » savižudybė yra kiekvieno (kvailas) pasirinkimas()

  • skaitytojas

    Žinoma,reikia rūpintis žmonėmis ir jų problemomis,kol jie dar gyvi. Kita vertus,kas gi nebūna pagrindine Lietuvos portalų naujiena- seimūno š. nuotykiai,pramogų verslo atstovės i. „apsivogimai“ ir t.t. kito pramogų verslo atstovo kelionė pas senelį ir t.t.Kad kartais iš mirties fakto aprašinėjimo daromi pinigai-taip pat tikėtina.

  • Auksinis kardas

    Žinote, būdavo šiokių-tokių prioritetų. Sveikesnių. Jei mirtis, tai aplink ją bet kokios prigimties seilės netaškomos.

    Pasitraukė iš gyvenimo plačiai žinomas, simpatiškas vaikinas. Neatlaikęs pasitraukė. Jums neatrodo, kad pačioje situacijoje pakanka pamato šiai žiniai būti gana plačiai išviešintai? Kas ir įvyko. Ir niekas nepafilosofavo prieš tai: „o ar tikrai mums pakankamai daug reiškia ši mirtis?“. Spekuliuoti tokia naujiena nedera, bet ir tulžį lieti – nevisai ta proga.

  • Smilga

    Ciniška diskusija.

  • goga

    Teisingai, gerb. Racai. Is karto matyti – ne dundukas esate. As tai dar pasisakyciau uz tai, kad kuo maziau info butu apie Japonijos katastrofa – nei cia bus pas mus tu zemes drebjimu, nei ka. Ir apie Libija, manau, per daug rasoma ir kalbama. Na, kiek gi Lietuvoje tu libiu gyvena?

    • mielas goga, tamstos nuomonė labai vertinga – iš karto matyti, kad kalba profesionalas.

  • Nesuprantu tamstos, kodėl Jums užkliūvo Dautarto mirtis.Matyt nėra svarbesnių įvykių už šią „savižudybę“. Manyčiau, jog rašyti reikia. Mirė jaunas žmogus ,vis dėlto labiau žinomas už eilinį žmogų.Jaunimo tarpe daug panašių problemų, todėl gvildenti šią temą reikėtų iki skausmo, gal tuomet kiekvienas žmogutis susimąstytų, kad ne jo valioje nutraukti gyvybę.Kažkodėl visi teigia, jog tik bepročiai gali nusižudyti. Man atrodo, kad taip pasielgti gali tik drąsūs žmonės.Sakoma mirti nėra baisu, baisu yra gyventi.

  • Lina

    Tamsta esi debilas-tikiuosi paskutinis Lietuvoje.Nes rasai nesamones.Neturi apie ka rasyti tai is vis nieko nerasyk arba rasyk sau.Eskaluoji neprasciau kaip ziniasklaida ir televizijos-tik pasirinkai neetiska forma.

    • miela Lina, tamstos nuomonė labai vertinga. Ir net, sakyčiau, labai maloni, nes primena jaunystę, kai būdamas studentu dirbau Naujosios Vilnios pcichiatrinėje ligoninėje.

  • marte

    Gerbiamas Rače, jus taip smulkmeniškai ir kategoriškai, sakyčiau akademiškai sausai aprašėte žmogaus – gyvo ir mirusio – vertės matavimo kriterijus. Netgi sudėliojote į lentynėles visus pagal pavardes. Kas kiek vertas dabar ir po mirties. Su pasipiktinusio teisuolio mina suskaičiavote, kiek tiksliai valandų portaluose žmogus, nekeldamas jums švento pykčio priepuolių, gali būti pirmąją naujiena. Retai užsuku į jūsų blogą,dažnai užsukęs gailiuosi, bet šįkart ypač…

    • mielas marte, tamstos nuomonė labai vertinga. Bet gal tiesiog daugiau nebeužsukite. Nereikės gailėtis. Aš tamstos tikrai nepasiilgsiu.

  • nebaigęs ir tarybinės profkės

    Nuostabi dialektika, kalibras užtikrintai-profesionaliai stambus. Bet po galais , gerb. Artūrai, ar nešaudote „tomahawkais“ i žvirblius ? „Mainstremui“ reikia bulvarinio skaitalo, žinios tipas ir formatas nesvabu, esant būtinybei ir iš sniego senio padarytų JLO su „photoshopu“ paredaguota subine, kad tik „klickinimas“ geresnis būtu …

  • Ramunas

    Aurimas buvo zinomas zmogus. Tiesa turbut ne pensijinio amziaus tautieciams. Sutinku, kad jo „aukso amzius“ gal but jau buvo praeityje (TV laidos „Dar ne vakaras“, „Padainuokim“), taciau jis vis dar dirbo radijo stotyje, vede ivairius renginius tiek klubuose, tiek viesumoje(kad ir galiunu konkursai), tiek privaciuose vakareliuose. Todel visai naturalu, kad zmogus daug dirbantis tarp kitu zmoniu, kartais yra labiau zinomas uz poetus, apie kuriuos esame girdeje tik is prievarta mokykloje grudamu eilerasciu. Gink dieve nenoriu sumenkinti musu poetu, taciau viena yra gerbti zmogu uz tai kad jis raso eiles, bet jo nepazinoti (kartais net nezinoti, kad jis yra vieno ar kito puikaus eilerascio autorius), o kita betarpiskai bendrauti su radijo laidos ar renginio vedeju. Tai butu mano asmenine nuomone apie pati populiaruma ir tikrai nesutinku, kad mirus vienam is straipsnio autoriaus liaupsinamu poetu, visa tauta turi dvi dienas gedeti, iskelusi veliavas su kaspinais. Bet po velniu as del to nekeliu bangu, nerasau straipsniu blog’uose ar forumuose. Ir nesielgiu kaip kojotas, kuris pyksta ant maitvanagiu, kad sie is jo nugvelbia gardu kasneli. Tegul ir nuo ne itin skaniai kvepiancios naujienos. Gerb. Arturai, kas jus vercia rasyti savo mintis viesoje erdveje ? Noras tapti labiau zinomu ir populiariu, noras megautis savo grazbylumu, kai po straipsniu pasipila teigiami atsiliepimai ? Ar jus isivaizduojate esas Mesijas, nesantis zmonems tikraja tiesa ir norite kad tauta liudetu tada, kai liudna jums ir pyktu, kai pykstate jus ?
    Galite neatsakineti. Tai retoriniai klausimai. Amzina atilsi duok mirusiems… Visiems.

    • mielas Ramūnai, tamstos nuomonė labai vertinga. Ir tamsta esate visiškai teisūs: rašau, nes manau, kad visi turi elgtis taip kaip aš, nes aš esu tikroji tiesa ir šviesa, sukursianti rojų šioje žemėje ir išvaduosianti visus nuo žemiškų kančių. Rašau todėl, kad labai noriu tapti pačiu žinomiausiu ir populiariausiu, slapta tikėdamasis, kad mane pradės publikuoti žurnalas „Žmonės“ ir tada tokie kaip tamsta jau nebegalėsite niekur nuo manęs pasislėpti, nes aš būsiu visur: ir „Žmonėse“ ir televizoriuje. Rašau todėl, kad neperskaitęs 100 teigiamų atsiliepimų kasdien, pradedu nykti akyse ir džiūti. Todėl rašyti reikia dažnai…

      Ir žinote dar ką? Man visiškai dzin, ką tokie kaip tamsta apie mane galvoja. Man tik būna šiek tiek apmaudu, kad Lietuvoje yra žmonių, kuriems suvokti elemenatrų tekstą yra nepasiekiama užduotis. Bent jau, panašu, šiame gyvenime.

      • Ramunas

        As sugebu susiorientuoti situacijoj ir be Mesiju pagalbos. Galiu ir is simto vedamuju straipsniu pelenu „issigryninti“ sau deimanciuka, o zmones vertinu ne uz tai, kad jie puikuojasi ant „Zmoniu“ virselio, dirba seime ar televizijoje. Pazinojau Aurima asmeniskai, todel zinau koks jis buvo ir neuzsiimu burimu is kavos tirsciu. O jeigu jums si ar kita kokia tema yra skaudi ar nepriimtina, tai ir neeskaluokite jos. Idekite kasdien savo blog’e po nauja eilerasti ir visi busime laimingi :) Nebus tada zemeje nei karu, nei cunamiu, nei savizudybiu :) Tik A. Raco pozityvas.

        • mielas Ramūnai, tamsta čia atrodo neseniai, tad pasakysiu: ne dundukams aiškinti, ką man savo tinklaraštyje rašyti ir ko ne.

  • Manding viskas čia daugmaž normaliai yra. Juk po problemuų Fukušimoje visi sujudo ir ėmė klausinėti ar ne per silpni saugumo standartai AE? O juk galėjo ir nuolat apie tai galvoti ir nuolat tobulinti. Bet to nedaro. O nedaro, nes dėmesį išlaikyti ilgai ties kažkuo konkrečiu neįmanoma. Daug kas pas mus vyksta „gaisrų gesinimo“ metodu.

    Lenkiu link to kad žinomesnio žmogaus savižudybė turėtų padėti koncentruoti dėmesį į problemą Lietuvoje, kuri yra išties didelė.

    Taip pat sutinku ir su tamstos nuomone apie žiniasklaidos retoriką ir bandymą pasipelnyti (jeigu taip yra). Bet net tai nėra visiškas blogis su sąlyga, jog dėmesys savižudybėms Lietuvoje bus išlaikytas pakankamai ilgai, kad kas nors galbūt net ir pasikeistų.

    Na taip, „gaisrų gesinimo“ metodas yra blogas. Mėtymasis kokybės darbams neprideda. Bet kaip tai pakeisti?

  • an

    Sutinku su Ramuno nuomone. Jaunesnių žmonių tarpe Aurimas buvo gerai žinomas. Ir po velnių, man visiškai nesvarbu, kur aš tą žinią perskaičiau – pirmame ar paskutiniame puslapyje, ar išgirdau per radiją.