Artūras Račas

…Jau seniai taip juokiausi… garsiai… net ašaros ištryško…

Ne, ne Modestas ar Justinas mane prajuokino ir net ne Aidas.

Juokiausi iš religijos.

Antrosios.

Siūlau ir jums (nors šiaip A.Jomantas kaip žaidėjas man tikrai patinka – kai žaidžia savo pozicijoje ir savo komandoje):

Etiudai. Eurobasket 2009. Pirmas etapas. Jomantas dirba gynyboje.

Jomantas taškų beveik nepelnydavo, nors į krepši bent retkarčiais mesdavo. Ne taip kaip koks Mažutis. Tačiau retai į krepšį Jomantas mėtydavo dėl to, kad Butautas jam sakė jo darbą esant gynyboje varžovams kibti į gerklę. Va prasideda rungtynės ir Jomantas nuo pat pirmų žaidimo sekundžių kimba varžovams į gerklę. O tie taškus tik pelno, pelno ir kuo daugiau jie taškų pelno, tuo aršiauJomantas jiems į gerklę kimba. Štai dėl to ir taškų jis tiek mažai pelnydavo, kadangi Butauto paliepimu atlikdavo daug nematomo darbo gynyboje. Tas darbas būdavo toks nematomas, kad jo nematydavo ne tik sirgaliai, bet jo nematydavo tiek lietuvių, tiek jų varžovų krepšininkai ir treneriai. Nematydavo to darbo ir pats Jomantas. Tiesa pasakius, to darbo nematydavo ir pats Butautas, tačiau jis vienintelis nepasimesdavo, nes suvokė tikrąją šio reiškinio priežastį – negalima pamatyti to, kas nematoma ir jei to nematai, tai taip ir turi būti, nes jeigu kažką galima pamatyti, tuomet tai jau yra matoma. Tokia buvo daugelį metų šlifuota Butauto krepšinio filosofija.

Ačiū Kreivarankiui.

Jis beje sukūrė ir dar kelis etiudus. Apie Brolius ir apie gynybą man taip pat labai patiko, kiti irgi visai smagūs.

Man juose humoro daugiau nei „Humoro klube“ ir TV Anyje“ kartu sudėjus

(10 balsų, vidurkis: 3,90 iš 5)

Loading...