Pasaka apie Artūrą ir Kalėdų Senelį Fredį

Šventės…

Stebuklai ir pasakos…

Yra žmonių su idėjomis ir yra žmonių, kurie negaili laiko kitų idėjoms įgyvendinti. Man tokie žmonės labai patinka.

Ačiū Ligitai už idėją ir ačiū kreivarankiui už tai, kad jis atsiliepė į idėją.

Man buvo smagu pamatyti, kaip atrodau iš šalies:)

Pasaka apie Artūrą ir Kalėdų Senelį Fredį

 

Vilnius visa savo esybe alsavo Kalėdomis. Gedimino prospektas buvo judrus ir šventiškas. Apimtas ankstyvos tamsos miestas raibuliavo girliandų ir parduotuvių vitrinų šviesomis. Artūras stabtelėjo ir užsižiūrėjo į laimingus ir kažkur beskubančius žmones, kai netikėtai išgirdo sau už nugaros: „Sveikas!“. Atsisukęs pamatė stovintį Kalėdų senelį, kuris šypsojosi pro priklijuotą vatinę barzdą ir tiesė dešinę ranką pasisveikinimui.

 „Sveikas“, – pakartojo Kalėdų senelis: „Nepažinai? Aš Fredis“. Artūras susiraukė ir sustabdė savo dešiniąją, tiesiamą rankos paspaudimui.

 „Koks Fredis?“ – dar pasitikslino. –„Tas, kur su žvaigždute?“.

 „Tas pats. Krizė, pats supranti, tai va laisvu laiku chaltūrinu“.

 „Labas Fredi*.“ – pasakė Artūras atitraukdamas ranką ir įsikišdamas ją į kišenę.

 „Gal po bokalą,“– pasiūlė Kalėdų Senelis.

 „O kas tu per vienas, kad aš su tavim gerčiau?“ – griežtai ir iš aukšto paklausė Artūras.

 „Klausi, kas aš toks? Ar nematai, Artūrai? Aš gi esu Kalėdų Senelis. Čia pas katalikus tokia būtybė yra, kuri Kalėdinę naktį po namus vaikšto, vaikams dovanas dovanoja ir panašiai. Nu bet tau kaip socialistui čia sunku suprasti…“.

 Artūras grėsmingai dėbtelėjo į jį, bet kažkur viduje pajuto stiprų kirbuliuką. „O alaus bokaliukas būtų labai gerai“ – pagalvojo. Tą pačią akimirką Artūras pajuto beveik skausmingą, paskutinius valios likučius atimantį troškulį. Kalėdų Senelis iš karto tai suprato ir abu tylėdami pasuko iki artimiausio alubario. Įėjo, atsisėdo, užsisakė.

 „Pastebėjai koks nelygus ir duobėtas kelias iki čia? Eidamas kelis kartus vos neišsitiesiau. Daug prastesnis nei Pylimėlių gatvė Antakalny“, – pabandė užmegzti pokalbį Kalėdų Senelis.

 Artūras tylėdamas tik sriūbt alaus. Tada Kalėdų Senelis pabandė iš kitos pusės.

„Matai, Kalėdos tai tarsi Jėzaus gimtadienis. Pas katalikus tai viena iš pagrindinių švenčių. O dar yra Velykos – čia Jėzaus prisikėlimo šventė. Tau kaip bedieviui gal „biškį“ čia sunku susigaudyti. Bet, žinok, galima atskirti pagal tai, kad per Kalėdas būna Kalėdų seneliai, o kai pamatysi, kad žmonės dažo kiaušinius, reiškia Velykos,“ – mandagiai paaiškino Kalėdų Senelis.

Artūras gurkštelėjo iš bokalo dar vieną godų gurkšnį vis dar niauriai tebetylėdamas.

„Nu nebūk tu toks surūgęs, atsipalaiduok…“, – paragino Kalėdų Senelis, nusiplėšdamas sau vatinę barzdą ir susikišdamas ją į savo raudonos spalvos palto kišenę, – „Nu pasižiūrėk į save. Kaip ne žmogus. Aš tau netgi dovanų turiu“.

Kalėdų Senelis intensyviai paieškojo savo jau apytuščiame maiše ir po kiek laiko ištraukė iš jo saują kūčiukų.

 „Štai, čia tau“, – pabėrė kūčiukus ant stalo, –„Nu nesiraukyk. Visai skanūs, padžiūvę, labai tinka prie alaus. Čia ne mano kaltė, kad pakuotė prakiuro. Keliai nelygūs, ne taip kaip Pylimėlių gatvė, tai besikratant ir pabiro po visą maišą, bet tu nesijaudink – maišą aš dar vakar skalbimo mašinoje išskalbiau. O va, nepatikėsi, ką dar turiu“, – vėl iki peties sugrūdo ranką į maišą ir pasirausęs jame ištraukė aptrintą brošiūrą – „Štai, pasižiūrėk, ne tik apie tave, bet ir apie tavo antrąją pusę pagalvojau. Labai naudinga knyga, „Kalbėkime lietuviškai“ vadinasi, autorius Aldonas Pupkis. Čia dar, pažiūrėk, pirmam puslapy parašiau dedikaciją „Rasai, nuo Kalėdų senelio Fredžio“. Nuostabu, tiesa?“.

 Artūras, žvelgdamas į kūčiukus, pabertus ant stalo ir šalia padėtą brošiūrą, vėl tylomis pakėlė bokalą prie lūpų.

 „Aišku, kur čia tau socialistui gerti su Kalėdų Seneliu. „Tipo“ ne lygis. Kas tau, kad dabar Jėzaus gimtadienis – nepalyginsi su Uspaskicho jubiliejum. Aš su tavim kaip žmogus, o tu? Na ir charakteris tavo. Net ir mano auksinė kantrybė, šią normaliam žmogui šventą, o tau eilinę dieną, turi ribas. Einu į tualetą, pūslė jau spaudžia, o tu palauk, tuoj grįšiu“, – pyktelėjo Kalėdų Senelis ir pakilęs nuo stalo patraukė prie durų su raide „V“. Užsidarė viduje, palikęs Artūrą prie stalo vieną.

 Praėjo pusvalandis, kitas, o Kalėdų Senelis kaip negrįžta, taip negrįžta. Nebeištvėręs Artūras priėjo prie durų su raide „V“ ir priglaudė prie jų ausį. Išgirdęs Kalėdų Senelio balsą suprato, kad jis kalbasi su kažkuo iš gretimo „kabineto“ ant kurio durų buvo raidė „M“. Artūras nuspaudė durų su raide „V“ rankeną. Tos neatsidarė – buvo užrakintos iš vidaus. Tuomet Artūras nuspaudė durų su raide „M“ rankeną. Durys atsidarė ir jisai užėjo vidun. O ten viskas taip gražu, jauku, ant sienų kabo piešiniai, o pačios sienos išmuštos oranžinės spalvos apmušalais, kampe stovi papuošta Kalėdų eglutė. Šalia jos sėdėjo simpatiška rausvaplaukė.

 „Kas jūs?“ – paklausė Artūras.

 „Mano vardas yra Ligita.“ – atsakė rausvaplaukė.

 „O ką čia veikiate?“ – kiek sutrikęs kvailokai paklausė Artūras.

 „Na, kaip…. čia aš bendrauju su kitais žmonėmis.“ – atsakė toji.

 „Kodėl jūs neužsirakinusi?“ – paklausė jos Artūras.

 „Ši vieta yra atvira visiems. Kiekvienas gali čia užeiti ir man išsipasakoti. Aš priimu visus,“ – maloniai atsakė rausvaplaukė, palydėdama savo žodžius kerinčia šypsena.

 „Tuomet, gal jūs neprieštarausite?“ – kaltai šypsodamasis atsiklausė Artūras ir, užsilipęs ant nuleidžiamo vandens bakelio, prikišo veidą prie palubėje esančios ventiliacinės angos, vedančios į gretimą „kabinetą“ su raide „V“ ant durų, kur buvo užsirakinęs Kalėdų Senelis.

 „Kalėdų Seneli, tu esi menkysta ir nevykėlis. Tu nieko taip ir nesugebėjai pasiekti savo gyvenime ir dabar vienintelė tavo egzistencijos prasmė yra daugiau už tave pasiekusių žmonių šmeižimas. Tu pats supranti, kad tavo gyvenime nieko prasmingesnio už tavo vatinę barzdą jau nebebus. Tu puikiai žinai, kad jokia ilgakojė Snieguolė su dideliais „papais“ tavo lovoje niekada negulėjo ir jau niekada negulės. Dėl to tu pyksti ir vemi ant viso pasaulio. Tu smirdi ir man tavęs nuoširdžiai gaila.“ – garsiai ir aiškiai ištarė Artūras į ventiliacinę angą.

„Pats tu kvailys“, – pasigirdo žodžiai iš anapus sienos. Kažkur netoliese palubėje įkyriai suzyzė Musė.

 Artūras atsiduso, nulipo nuo nuleidžiamo vandens bakelio, mandagiai padėkojo rausvaplaukei ir išėjo iš „kabineto“. Dar kartą pabandė nuspausti durų su raide „V“ rankeną, tačiau jos neatsidarė. Apsidairęs Artūras pamatė į sieną atremtą šepetį. Paėmė ir juo užrėmė užrakintas duris iš lauko, kad Kalėdų Senelis negalėtų išeiti. Apimtas piktdžiugos patraukė prie alubario durų ir peržengęs išėjimo slenkstį sustojo lauke, apstulbintas atsivėrusio vaizdo. Miesto nebeliko. Priešais driekėsi begalinė, sniegu nuklota lyguma, horizonte susiliejanti su tamsiu ir žvaigždėtu nakties dangumi, kuriame skaisčiai švytėjo Paukščių Takas. Baltas sniegas, juodai mėlyname danguje spingsinčios žvaigždės, skleidė neapsakomą šilumos ir ramybės pojūtį. Artūras išsitraukė iš kišenės „Camel“ pakelį ir prisidegė cigaretę. Pučiami cigaretės dūmai plona, vingiuota ir nenutrūkstama srovele pakilo iki pat Grįžulo Ratų ir padarę nakties danguje baltą, perregimą lanką, nuvinguriavo kažkur toli už horizonto. Nebuvo nieko tik už nugaros alubaris ir priešais besidriekianti sniego lyguma, spinduliuojanti ramybės ir jaukumo pojūtį, daug intensyvesnį nei tą, kuris apima po ilgos kelionės sugrįžus į namo.

 „Ech, Artūrai, na ir kaip į tavo protingą galvą galėjo šauti tokia kvaila mintis, kad manęs nėra? Aš esu ir nėra nieko akivaizdesnio už tai,“ – staiga kažkur iš begalinės dangaus gelmės pasigirdo švelnus ir ramus balsas, savo melodingu skambesiu užpildantis visą erdvę ir ištirpstantis saldžiai gaiviame nakties ore. Cigaretė iš prasižiojusios Artūro burnos nukrito ant žemės, o balsas iš dangaus tęsė:

 „Aš jau seniai tave seku ir nors viską tu savo gyvenime pasiekei be mano pagalbos, nepamiršk – viskas yra mano rankose, o mano keliai nežinomi. Prisimink tai, kai kitą kartą piktžodžiausi ir teisi kitus. O dabar eik ir išleisk Kalėdų Senelį. Jis jau seniai nusilengvino ir jį tau pasiuntęs Tamsos Valdovas jau laukia jo grįžtančio, o pas Jį nevėluojama. Artūrai, o tu nenori man nieko pasakyti?“

 „Net nežinau… Atleisk man, kad pasidaviau puikybei… Nežinau ką galėčiau tau pasakyti, gal tik norėčiau paprašyti tavęs… ne, ne, sau man nieko nereikia… čia iš kart po Kalėdų toks istorikas Maras ginsis disertaciją. Jis labai talentingas, tačiau man vis tiek neramu, kad per gynimą neatsitiktų kokia nesėkmė. Gal galėtum apsaugoti jį?“

 „O taip, jis iš tiesų labai talentingas ir tikrai pajėgus tai padaryti be mano pagalbos, bet aš dėl visa ko „prakontroliuosiu“, kaip pas jus sakoma. Džiaugiuosi, kad tu pradedi suprasti. Dabar grįžk atgal į alubarį ir išleisk Kalėdų Senelį. Kai padarysi tai, viskas vėl bus kaip buvę, tačiau tu jau būsi kitoks. Eik ir niekada nepamiršk to, ką dabar supratai. Laiminu tave.“

 „Dėkoju tau. Padarysiu viską kaip liepei. Aš melsiuosi už Marą. Nusidėjau, atleisk man, o Visagali“, – ekstazės smaugiamas sukuždėjo Artūras ir apsipylė atgailos ašaromis.

P.S. Man labiausiai patiko ta vieta apie rusvaplaukę ir Artūro kopimą ant nuleidžiamo vandens bakelio.

Padarysiu išvadas:)

Bet neatgailausiu, su dundukais nedraugausiu ir rūkyti nemesiu:))

(13 balsų, vidurkis: 4,38 iš 5)
Loading...
  • juozas is anglijos

    Oi geras :D bliam.

  • dpd

    kiekvienam darželiui yra būtinas Kalėdinis vaidinimas:). Žavu.

  • ledynmečio voverė

    Iki galo nepajėgiau perskaityti. Nežinau kas tas Fredis ir nerūpi man.

    • Tarsi kažkam rūpi, kad voverėms nerūpi.

  • Va, jau prasidėjo stebuklų metas – pildosi norai: Ligita, prieš kelias dienas išgyvenusi, kad jai nesiseka savo tinklaraščio „prastumti“ į tinklaraščių „žinyną“, gavo alternatyvą – racas.lt; Kreivarankis panašu, kad gali raškyti laurus (kietas tekstas su neminkštesniais veikėjais), o p.A. Račą visa ši veikla ir rezultatai (-tas?), rodos, net labai pradžiugino.
    Nuotaikingų švenčių.

  • mdxacuk

    Netyčia užėjau Austėjos blogą http://www.austejosblogas.lt/ su tiptop tokiais pat oranžiniais apmušalais, kaip Ligitos. Jaučiu, kažkuriai teks persiklijuot.

    • Regis

      Tas jausmas praeitų jeigu pasidomėtum kas yra WordPress..

      • Na, aš tai nepersiklijuosiu :) Be to, ten, viršuj, kažkokie žmogiukai vaikšto, pas mane to nėra. Šiaip ir išdėstymas, pateikimas kitoks. Nors Austėjai patarčiau persiklijuot! :D

        Artūrai, su šventėmis Jus. Tegu jaukumas, skanumynai – gardumynai užsibūna Jūsų namuose, o minčių neapleidžia pakilumas.

        • Ačiū, Ligita. Ir Tau to paties. Ir kad ilgam užtektų to gerumo, atvirumo ir naivumo, kurio Tavyje tiek daug.

  • nerijus

    Ligitai ir kreivarankiui- 20 balų- pasidalinkit :)

    Svarbu, kad žmonės tai darė nuoširdžiai, o ne siekdami populiarumo ar ką įžeisti…Aš bent tikiu, kad taip nebuvo?..

  • Smilga

    O aš „atgailauju“ …. jaučiuosi šiek tiek „kalta“… :)
    Su Šventėmis ! Viskas bus gerai…. :)

    P.S…. ir tikiu, kad Artūras myli savo tinklaraščio „dundukus“:))

    • J.naivusis

      Belieka to tikėtis. Ir dar- atvirkščiai, kad dundukai myli Artūrą.
      Kaip ten lenkai sako apie pešiojimą: „Kogo lubią, tego skubią“

  • austras

    Kaip pasakytų Sigutė Stonytė vertindama „Triumfo arkos“ dalyvius:
    Jūsų balso tembras šiandien buvo pakankamai ironiškas, ir suteikė Jūsų kuriamam personažui nemažai tikroviškumo. Dėkoju Jums.

    P.S. Prieš Kalėdas račas.lt jau matyt negrįžtamai pakvipo uždaro klubo kvapu, kuriame yra pagrindinė koridos kovos arena, ir VIP tribūna (ligita.xz.lt) elitiniams žiūrovams.

    • mdxacuk

      Be tribūnos ir arenos šitoj koridoj dar yra pora būtinų verkšlenančių jaučių, kurie prašosi nuolat visų badomi.

      • austras

        Ir Jus, su artėjančiom, gerbiamasis mdxacuk.

    • mielas Austrai, jūsų išvada apie „uždarą klubą“ yra tik tamstos revoliucinės fantazijos rūgštus vaisius.

      Su šventėmis jus.

      • austras

        Na matot, gerbiamas Artūrai, kaip ir dera „kontraelitui“ vis renku rūgščius revoliucinės fantazijos vaisius.. :)

        Su šventėm ir Jus. Tikiuosi, kad aplankysit netalentingo Maro netalentingos disertacijos gynimą..

        • žinote, austrai, niekaip neapsisprendžiu… Iš pradžių man Maras visai patiko, tas jo įkarštis su kuriuo jis gynė savo talentą ir teisę gauti už jį deramą atlyginimą.

          Bet kuo daugiau jis rašė, tuo labiau save menkino. Ir tai tęsėsi net tada, kai jis baigė diskutuoti šiame puslapyje, tačiau dar kelias dienas vis ką nors prisimindavo pas Ligitą.

          Nemėgstu verksnių, todėl ir nežinau, ar noriu į juos žiūrėti:) Bet dar pagalvosiu.

          Disertaciją jo perskaičiau, ne viskas man joje patiko, bet turėjau smagaus laiko.

          • austras

            Jeigu jau perskaitėt, tuomet tiesiog privalu apsilankyt. Verksmų ten nebus. Pažadu :)

          • austras

            Pamatytumėt bent porą žmonių su kuriais bendraujate, ginčijatės ir su kurių nuomone kategoriškai nesutinkat.. :)
            Aš tokios progos nepraleisčiau..

          • Atūras vieną kartą pabandė išgerti alaus su Fredžiu ir tai privedė prie Dievo. Manau antrą kartą jis neberizikuos.

        • nerijus

          austrai

          Kada ir kur?
          Išsamiau…
          :)

  • romas

    Ne Kalėdos, todėl dar nesveikinu, bet šį Kūčių vakarą linkiu gerų visiems dantų arba minkštų kūčiukų!

  • austras

    Gera lietuviška tradicija tampa „Petraičių“ šeimynos gyvenimas, kurį stebi visa Lietuva. Iš dešimtmečio į dešimtmetį. Neišimtis ir Kūčios…

    Natalija ir Deivydas Zvonkai didžiausias metų šventes paprastai švenčia savo namuose, Jakuose, miestelyje greta Klaipėdos. Šiemet Kūčių vakarienės garsi pora taip pat sės prie didelio stalo savo namuose, į svečius pasikvietę artimuosius. N. Zvonkė DELFI tikino jau žinanti, kokius patiekalus gamins Kūčių vakarienei bei neslėpė, ką šv. Kalėdų proga dovanos savo vyrui bei grupės „Yva“ merginoms.

    „Kūčių vakarienę valgysime pas mus, nes turime didelį namą. Visi susėsime prie didelio stalo. Mano krikšto dukra su šeima, Deivydo tėvai, valgysime įvairiausius patiekalus“, – švenčių planus atskleidė N. Zvonkė.

    Pasiteiravus, ką žinoma dainininkė ketina gaminti, Natalija tikino nemėgstanti pirkto maisto, todėl vaišes kasmet gamina pati. Šie metai N. Ir D. Zvonkų šeimai taip pat nėra kitokie, todėl atlikėja sakė parduotuvėse pusgaminių neieškosianti.

    „Mama mane išmokė marinuoti silkę, kepsiu žuvį. Klaipėdoje iš žvejų galima nusipirkti šviežios žuvies. Tokią dažniausiai kepu druskoje“, – sakė dainininkė ir paaiškino, kaip Kūčioms ji ruoš menkę.

    delfi.lt

    • Austrai,
      Šis tavo įrašas įnešė svarų indėlį į šios tradicijos populiarinimą.

      • austras

        Stengiuosi… Įdomiausia, kas bus sekantys „Petraičiai“.. :)

  • Jų yra aibės. Šiandien žurnalas žmonės spausdina Bosų šeimynėlę su antrašte:
    „Gyventi vien sau egoistiška“
    Koks puikus, puikaus žurnalo kalėdinis pasirinkimas.

    • nerijus

      Kokia puiki, Valentiniška ironija ;)

  • austras

    O vat čia apie gerbiamo Seimo gerbiamos komisijos darbą sudėtos rimtų ekspertų išvados.. ne šiaip kokie tai laisvo žanro lrytas.lt pagraudenimai.

    http://www.alfa.lt/straipsnis/10305841/?Buvo.tik.prielaidos.kalejimui.buti.=2009-12-23_07-00

  • p.s.
  • rolandas

    Sužavėjo!

  • Slyvanosis

    Sveikinu su Sventom Kaledom, linkiu linksmai sutikti Naujuosius metus!
    Geros kloties 2010 metais jums visiems.

    Slyvanosis Raudonskūris

  • Jei kažkurį pusdienį nebūčiau pašvaisčius laiko skaitydama Ligitos blogo specialiosios skilties skirtos kelių asmenų santykių aiškinimuisi, taip ir nebūčiau sugebėjus visko perskaityt. Pasaka graži, ir kiek stebinanti: iš kur žmonės turi tam noro ir laiko? Bet pasaka graži.

    • Gabija, paskaitykite dar alfa.lt. komentarus po mano įrašais. Tada gal nevartosite kitą kartą termino „santykių aiškinimasis“. Su dundukais, šmeižikais ir melagiais nėra ką aiškintis:)

      • samogitian

        taip taip, p. Arturai, dar pasakykite, kad niekada nemeluojate.. del dunduku, tai cia kaip paziuresi. pernelyg jau daznai apie juos kalbate, gali net kilti itarimas, kad kompleksuojate del kazko.

        • samogitian, kuo daugiau dundukų, tuo dažniau tenka apie juos kalbėti… Jokių kompleksų:)

          • samogitian

            Jus gi protingas zmogus – tegul sau sunys skalyja, ar jus dabar norit visus uztildyti. Jei taip, tada tai bergzdzias reikalas, turesit ‘banint’ nuolatos.

          • samogitian, pats turiu šunį ir esu pratęs, kad ji be reikalo neskalija. Ir net tuo atveju kaip taip atsitinka (pavyzdžiui, kokia katė nepatinka), ji sureaguoja į sugėdinimą ir nutyla:)

          • samogitian

            man cia yra kova su veju laukuose..

  • Ligitos skiltyje aiškinasi, na gerai, aptaria, kiti asmenys, kas man irgi sukėlė nuostabą.
    Šiaip labai retai skaitau komentarus po įrašais naujienų portaluose. Vienas kolega yra pasakęs, kad komentuoti gali tik bepročiai, ir aš tam beveik pritariu.

  • Donatas

    trumpa pastaba pasakos autoriui būtų, kad nėra pas katalikus jokios būtybės, kuri Kalėdinę naktį po namus vaikšto, vaikams dovanas dovanoja ir panašiai… Kalėdų senis yra pas verslininkus, kurie Kalėdų proga iš prekybos biznį sau darosi, o pas katalikus tai yra Jėzaus gimtadienis.
    o jei kas prisimins, kad Kalėdų senio prototipas buvo gerus darbus darantis vienuolis (ar vyskupas, nepamenu tikslsiai), tai realus žmogus vis tik gana tolokai buvo nuo coca-colos reklaminės spalvos drabužiu apsirengusio barzdoto senio.
    neturiu nieko prieš Kalėdų senį, bet reikia žinoti kur yra tikėjimo dalykai, o kur verslo… :)

    • Donatai,
      o tai nori pasakyti, kad ir Biblijoje apie Kalėdų Senelį nėra nieko parašyta?

      • Kreivaranki,
        Gal gali nurodyti, kurioje vietoje Biblijoje apie Kalėdų senelį parašyta? Pasidarė įdomu :)

  • Donatas

    Kalėdų senis atsirado, tiksliai nežinau, bet kažkur viduramžiais, kaip pasakjimas apie dorą kataliką, kuris darė gerus darbus ir buvo laibai geras, už tai jį visi apylinkės vaikai mėgo ir mylėjo. o komerciškai Kalėdų senis išpopuliarėjo kažkur 19 amžiuje. pradžioje lygtai buvo su žaliu rūbu, bėt vėliau coca-cola padarė tą rūbą raudoną.

  • Genijus

    Nežinau, kaip Biblija, o liaudies išmintis skelbia, kad per Kalėdas pas gerus vaikučius ateina Kalėdų senelis, per Velykas – Velykų bobutė, o per Kūčias – Kučinskas. Beje, jie dabar netgi du vienodi yra, tai gali ir abu ateiti :)