Konstitucinio Teismo kompetencija: dvasių šėlsmas ir galios be ribų?

Kol rengiausi pradėti rašyti apie Konstitucinio Teismo nutarimą dėl Atominės elektrinės įstatymo, įvyko nenumatytas dalykas – pasirodė teisėjo Egidijaus Šileikio atskiroji nuomonė dėl šio nutarimo.

Dokumentas tikrai vertas dėmesio. Ir ne vien dėl to, kad jame gana negailestingai sukritikuotos KT išvados dėl „Leo LT“ steigimo (kai kuriose vietose net atvirai pasišaipant iš KT nutarimo formuluočių ir išvadų), tačiau dar ir todėl, kad E.Šileikis kelia labai svarbius klausimus apskritai dėl KT veiklos tęstinumo ir nuoseklumo bei teismo formuojamos doktrinos.

Antai, pavyzdžiui, komentuodamas valstybės teisę privatizuoti ir po to vėl nacionalizuoti kontroliuotas įmomes ir tokių sprendimų pagrindimą, E.Šileikis nurodo, kad KT vertindamas VST privatizavimą ir šios bendrovės vėlesnį „nacionalizavimą“ turėjo taikyti „atsakingo valdymo“ principą, kuris šiuo metu, pasak E.Šileikio, dabartinėje doktrinoje „atrodo apgailėtinai“.

Štai ką jis sako:

Jei Teismas vieną kartą nusprendė įvardinti tą principą kaip konstitucinį savarankišką principą, jis vėliau turėtų arba jo išsižadėti, arba jį vystyti. Idealesnę progą vystyti būtent atsakingo valdymo principą akcinės bendrovės „VST“ statuso 2003-2007 m. pokyčių (privatizavimo ir pavertimo nacionalinio investuotojo dukterine įmone, kurią kontroliuoja valstybės hipotetiškai kontroliuojamas privatus asmuo) kontekste vargu ar galima įsivaizduoti

Labai įdomi ir, mano požiūriu, labai teisinga E.Šileikio mintis, jog KT turi reaguoti į kontekstą, tai yra, besikeičiantį Lietuvos tarptautinį statusą ir besikeičiančia situaciją pasaulyje.

Primindamas, jog po „Mažeikių naftos“ pardavimo „Williams“ daug kas pasikeitė, E.Šileikis lyg ir klausia, kodėl KT nenori to pripažinti ir kai kuriuos dalykus vertina lygiai taip pat, kaip ir prieš 5 metus:

Mano nuomone, Lietuvos Respublikoje nuo 2004 m. gegužės 1 d. įstatyminio ūkinės veiklos reguliavimo (tuo labiau vieno konkretaus privataus asmens įstatyminio verbalinio privilegijavimo) kriterijumi nebegali būti tai, kas vadinama „nacionaliniu saugumu“ ar esminiais valstybės interesais nacionalinio saugumo srirtyje, kadangi nacionalinis saugumas ar valstybės nepriklausomybė (Konstitucijos 1 str.) vertintina Konstitucijos europėizacinės dimensijos kontekste.

Kai kas, žinoma, gali tokius argumentus atmesti ir tvirtinti, kad konstitucinės doktrinos ir apskritai Konstitucijos pagrindinė vertė yra jos stabilumas ir nekintamumas.

Tačiau prisiminkime Pilietybės įstatymą, prisiminkime Konstitucijos nuostatas dėl prezidentio galių ar dėl reikalavimų referendumo surengimui ir pabandykime atsakyti sau atvirai, ar tikrai, tas kas gelbėjo mus nuo galimų pavojų 1992 metais šiandien netampa stabžiu ir didžiausių problemų šaltiniu?

Tuo pat metu verta paklausti, ar KT per apkaltą pradėtos Konstitucijos dvasių paieškos šiandien nenuvedė mūsų į aklavietę, kai net pats KT pasimeta tarp Konstitucijos teksto ir jau buvusio jo (kartais galbūt konjunktūrinio išaiškinimo)?

Šiame kontekste labai svarbi ir E.Šileikio kritika KT dėl to, kad aiškindamasis Atominės elektrinės įstatymą, teismas jį vertino ne Konstitucijos mąsteliais, o bandė įsprausti į kitų įstatymų rėmus. Tie rėmai lyg ir sutapo, tačiau kuo čia dėta Konstitucija?

Pažymėtina ir E.Šileikio pastaba dėl Kokurencijos tarybos pažymos įtakos KT galutiniam sprendimui ir teismo išvadai, skelbiančiai, kad „Leo LT“ steigimas neišplėtė monopolijos. E.Šileikis pažymi:

[…] be šios institucijos (Konkurencijos tarybos- A.R.) valstybėje nėra kitos įgaliotos institucijos, kompetentingos pateikti kvalifikuotą išvadą apie rinkos koncentraciją ir joje dalyvaujančius ūkio subjektus.

Na, ir kaip čia vėl neprisiminsi apkaltos ir KT „baudžiamojo kaltinimo“ buvusiam prezidentui…

Kalbant kiek bendriau – klausimas labai aiškus: kokios yra KT kompetencijos ribos? Ar jos begalinės, ar vis dėlto KT turi paisyti kitų įgaliotų institucijų kompetencijos ir savo išvadas grįsti ne vien dvasia bet ir  kvalifikuota nuomone.

Galima klausti dar kitaip: ar KT tikrai yra aukščiau visų, įskaitant ir pačią Konstituciją?

E.Šileikio atskiroji nuomonė siūlo ir dar vieną klausimą: kokios yra KT galios pasirenkant, ką aiškinti?

Konstitucija (102 ir 105 straipsniai) pakankamai aiškiai nurodo, kokios yra KT funkcijos: gavus paklausimą, spręsti ar įstatymai ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Tuo tarpu KT pastaruoju metu vis dažniau nusprendžia aiškinti ne tik tai, kas jo klausiama, bet ir dar ką nors, ką nuprendžia esant reikalingu paaiškinti. Aptariamu Atominės elektrinės atveju KT nusprendė paaiškinti to įstatymo tekstą ir dar porą įstatymų (Akcinių bendrovių įstatymo ir Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo), apie kuriuos KT nuomonės niekas neklausė.

Dar blogiau, kad tų įstatymų aiškinimui KT skiria kone daugiau dėmesio nei atsakymams į klausimus, kurie KT buvo užduoti – pasak E.Šileikio – „galimas nacionalinio investuotojo tikslų ydingumas ir fiktyvumas bei rinkos monopolizavimas ar vieno privataus asmens privilegijavimas“.

Todėl jo perspėjimas, kad „konstitucinė justicija yra niveliuojama (metodologiškai diskredituojama)“  skamba visai pagrįstai.

Lygiai taip pat pagrįsta yra ir E.Šileikio abejonė dėl KT meilės „istorinei medžiagai“ ir jos nagrinėjimui, nors tai vėliau beiveik niekaip neatspindi KT išvadose ir nutarime.

Čia vėlgi galima prisiminti apkaltą ir KT sprendimus dėl Pilietybės įstatymo, kai vadinamoji „istorinė medžiaga“ (kaip ir Atominės elektrinės įstatymo atveju) tampa savotiška migla, puikia dvasioms veistis, bet kurioje paskęsta faktai, racionalūs argumentai ir konkretūs Konstitucijos straipsniai.

Klausimų daug, bet kas į juos gali atsakyti?

Nežinau.

Bet vis tiek poslinkis į gera. Nes 2004 metais net suabejoti KT išvadomis ir dvasių šėlsmu buvo laikoma kone šventvagyste ir kėsinimusi į valstybės pamatus, o šiandien jau, žiūrėk, net pats KT teisėjas KT sprendimą viešai kritikuoja.

Gal pamažu ir dvasias pavyks suvaldyti… 

P.S. Apie patį KT nutarimą dar vis tiek parašysiu, nors E.Šileikis ir užbėgo už akių:)

(12 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • Orka

    Abejoju, ar pavyks suvaldyti dvasias šios sudėties KT. Kyla įtarimas, kad visos bėdos su KT prasideda dar skiriant teisėjus. Akivaizdu, kad teisėjai politikuoja, ar net atstovauja vienų ar kitų įtakos centrų interesus. Taip, tai akivaizdžiai pasimatė ( ne būtinai prasidėjo) apkaltos metu. Pasimatė tiems, kurie nebuvo užliūliuoti masinės antipaksinės psichozės kūrėjų. Tokių nebuvo daug, ypač tarp besireiškiančių viešoje erdvėje. O užliūliuotieji, įnikę į vieno žmogelio trypimo procedūrą, net nepastebėjo, kad kažkas pasisavino KT ar net pačią Konstituciją. Matyt reikėtų padiskutuoti ne vien apie KT funkcijas, jo veiklos ribas, bet ir apie teisėjų skyrimą. Aš siūlyčiau juos rinkti, kaip seimą.

    • Dalius

      Iš išrinkti antanus visokius?

  • donatas

    na, siaip normalioje visuomeneje tai butu sprendziama paprastai. KT tera visuomenes irankis jai padeti gyventi, t.y. aiskinti istatymu atitikima Konstitucijai, nes auksciausia valdzia yra pati visuomene, kuri ir tvirtina savo Konstitucija, bei renka seima. jei KT bando uzurpuoti sias galias, savaip interpretuodamas visuomenes Konstitucija ir kenkdamas visuomenes interesui, visuomenei tikrai neturi buti probremu pakeisti pacia Konstitucija ar kt. aktus, kad pazabodu jai kenkianti KT. iniciatyvine grupe parengia iniciatyva, palaikanti grupe padeda paskleisti tarp visuomenes ir jei gaunamas visuotinis pritarimas, dalykai sprendziami ir gerinami, kad nebutu piktnaudziavimo savo galiu neapibreztumu.
    taciau, kaip minejau, taip butu normalioje visuomeneje. kaip tai pasisektu musu – isprievartautoje sovietinio rezimo ir su tuo susitaikiusioje – nezinau…

  • Regis

    Man asmeniškai aišku tik viena – mes per beveik 20 metų smarkiai paaugom ir mūsų šalies konstitucija kuo toliau tuo labiau kai kuriose vietose jau nebe atlaiko augančių mūsų šalies poreikių. Ir tai natūralu. Matyt bręstam rimtesnei diskusijai apie tam tikrus konstitucijos pakeitimus. Kas liečia KT sunku ir komentuoti. Akivaizdu, kad norint galima rast kur prisikabint, mažų mažiausiai prikibt. Einant toliau galima prikurti ir aibę sąmokslo teorijų.. Kas iš to? Nežinau. Tačiau kas be ko malonu, kad atsiranda žmonių kurie ne tik klausosi ką nusprendžia KT, bet ir skaito KT nutarimus ir bando suprast. Tokiu atveju jeigu kas nors KT naudoja kaip įrankį savo tikslams siekt, bus žymiai sunkiau tai daryt.

  • Analizas

    Ko jūs visi tą „dvasių šėlsmą“ įsikandot? „Įstatymų dvasią“ („L’esprit des loix“) Montesquieu parašė 1748 m., o jūs tą frazę gromuliuojat lyg 2004 būtumėt ją 1-ą kartą išgirdę.

  • Benedikta Vaivadaitė

    Nekantriai laukiu tęsinio, t.y. šios atskirosios nuomonės viešo palaikymo ir… paisymo.

  • zv

    Gal įsikando todėl, kad ji nuolat kartojama KT nutarimuose kur reikia ir kur nereikia kaip ir visokie juokingi kas antram sakiny pasitaikantys inter alia… Įstatymų vėlė man labiau patinka, tiesa :)

  • Auksinis kardas

    Aptinkame įdomių minčių. Išties, Konstitucijos esmingumas, buvimas tik tais principais, be kurių negalime, ir kurie nėra pertekliniai – jos raktas. Turėtų būti ir jos aiškinimų, atitikimų jai nustatymo raktu. Įstatymai? Jie yra ir turi likti išvestiniai. KT minimi gali būti tik tiek, kiek jie patys vertinami konstituciniams principams atitikti, ne daugiau.

    Kartu – negali būti kalbos apie KT viršenybę, nes principams nereikia interpretacijų (šios viršenybės syvai), reikia principais grindžiamų argumentų kodėl „atitinka“ ar „neatitinka“. Įmanomai sausų. Deja, vieno KT vado dėka, šios institucijos vaidmuo buvo nevykusiai nuvertintas, jei nesakyti griežčiau – kad juo buvo spekuliuota. Su šlapiais ir storais, kaip dešros, aiškinimais. Iki, tarkime, nurodymų ką kuomet daryti – kurį rinkimų sezoną istatymai dar pabus tinkami naudoti, o kada galiojimą laikyti nebetinkamu (pastarieji savivaldos rinkimai).

    Atitikimas laikmečiui irgi vertas paminėti – mano įsitikinimu, jei sudėti kertiniai principai buvo pakankami ir ne pertekliniai – pačios Konstitucijos galiojimas ir išlikimas šiuolaikiška yra labai, labai ilgas. O jei apčiuopiamas jos nepakankamumas, matyt toje vietoje ji dar nebuvo išgryninta tiek, kiek galėjo. Būtent užsiėmimas tuo ir turėtų būti siekiamybe. Antraip – drumzlių burtai, kurie tik pavadinami dvasiniais. Šito painioti su grynesnėm įstatymo dvasios sąvokom neverta, nes tai priešingų krypčių vyksmai.

  • Konstitucinis Teismas – aukščiau už Konstituciją. Graudu. Kažin, kaip ir kuo būtų įmanoma pakeisti KT, kaip jį reformuoti, nes dabar tai nėra KT.

  • Slyvanosis

    E. Šileikis – potencialus prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais.

  • 7x

    Šileikio atskiroji nuomonė man tikrai patiko, tačiau jos interpretavimas parodo, jog kad autorius mato tai, kai nori matyti, o ne kas rašoma. Pavyzdžiui:
    „Galima klausti dar kitaip: ar KT tikrai yra aukščiau visų, įskaitant ir pačią Konstituciją?“
    Toks klausimas konstitucinės teisės profesoriui tikrai nekiltų, čia jau grynas žurnalizmas. Pagal konstitucinės teisės doktriną (ne KT, o teisės teoretikų išvestą), taip pat ir pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas yra oficialus Konstitucijos aiškintojas, tad jo žodis tam tikra prasme yra „gyvoji“ Konstitucija, patinka tai kam nors ar ne, tačiau tuo pačiu nereikia baimintis, jog siekiama Konstituciją „užkonservuoti“, KT nutarimai kaip Konstitucijos dalis turi būtent padėti Konstituciją pritaikyti prie esamų sąlygų.
    „Nes 2004 metais net suabejoti KT išvadomis ir dvasių šėlsmu buvo laikoma kone šventvagyste ir kėsinimusi į valstybės pamatus, o šiandien jau, žiūrėk, net pats KT teisėjas KT sprendimą viešai kritikuoja.“
    KT nutarimus teisininkai nuolat kritikuoja, pats Kūris teigė, kad kai dar nebuvo teisėju (maždaug prieš 10 metų), nesutiko su kai kuriais nutarimais. KT teisėjai KT nutarimų anksčiau viešai nekritikavo, nes nebuvo atskirosios nuomonės instituto (kuris įtvirtintas KT įstatyme berods 2008 lapkritį), tai nereiškia, jog visi nutarimai būdavo priimami vienbalsiai be ginčų. Praktiškai visi KT teisėjai, kiek jų teko girdėti, pasisakė už šį institutą – juk jis didina skaidrumą, plečia doktriną, išryškina opiausias problemas, kurios taip ryškiai neatsiskleidžia KT nutarimuose. Neaišku kodėl įstatymų leidėjas taip delsė priimdamas šią pataisą.
    Tiesiog yra teisinė bendruomenė kuri sugeba išsakyti konstruktyvią kritiką, yra viešoji nuomonė, kuri po Pakso apkaltos mėgsta ir myli KT už velniažin ką ir yra publicistai bei žurnalistai kurie dėl objektyvių aplinkybių nėra tiek apsišvietę teisėje, tačiau pagal profesiją ar pašaukimą apie KT nori pakomentuoti ir neretai prikomentuoja nė į tvorą nė į mietą. Iš ten ir tų dvasių baimė su šarlatanizmu ir teiginiai, jog KT yra politizuota klanų institucija, kuri tuoj tuoj uzurpuos valdžia Lietuvoj.
    „Ko jūs visi tą “dvasių šėlsmą” įsikandot? “Įstatymų dvasią” (”L’esprit des loix”) Montesquieu parašė 1748 m., o jūs tą frazę gromuliuojat lyg 2004 būtumėt ją 1-ą kartą išgirdę.“
    Būtent – Konstitucijos dvasia yra teisininkui suprantama ir aiški sąvoka, tačiau tiems, kas nesupranta ar nenori suprasti, tai puikus būdas apsimesti neva apsiskaičiusiu kritiku. Jei atidžiau paskaitytumėt Šileikio atskirąją nuomonę, suprastumet, kad profesorius nė karto nesukritikavo „Konstitucijos dvasios“, jis kritikavo metodologiją, pagal kurią įstatymų aiškinimui taikomi tie patys metodai, kurie taikomi Konstitucijos aiškinimui. Cituoju: „pagal Konstitucija istatymai negali buti laikomi vientisais (vienalyciais, „dvasingais“) aktais“, tuo tarpu ne kartą KT minėta ir pačioje Konstitucijoje įtvirtinta, jog Konstitucija yra vientisas aktas, tad Konstitucijos „dvasia“ (iš esmės tai tikslų, užduočių sinonimas) yra tinkamas matas normų aiškinimui, o įstatymų „dvasia“ (tikslai, užduotys) – ne.
    „E. Šileikis – potencialus prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais.“
    Tikiuosi, jog tai juokelis :). Respublikos Prezidentas yra reprezentacinė institucija į kurią kišti tokio aukšto lygio specialistą kaip Šileikis būtų tikras praradimas.

    • 7x, jūs teisus – aš nesu teisės profesorius, todėl mano matymas gali skirtis nuo jo matymo. Tačiau „žurnalistinis“ matymas nėra blogesnis už teisės profesoriaus matyma.

      Dabar apie tai, ką jūs parašėte. Pirmiausia, būtų labai smagu, jei nurodytumėte, kuris Konstitucijos straipsnis suteikia KT teisę „aiškinti“ Konstituciją?

      Dėl kritikos: jūs, o anksčiau ir dauguma teisininkų bei politikų laikėsi nuomonės, kad diskutuoti dėl KT nutarimų gali tik teisininkai. Jūsų pastaba apie E.Kūrį ir teisinę bendruomenę, kuri neva vienintelė kompetentinga aptarinėti KT nutarimus būtent tai ir sako: įsivaizduokite, net pats E.Kūris kritikavo KT nutarimus. O štai A.Račui ir kitiems velnio neštiems žurnalistams ir publicistams šiukštu – nes jie nesimokė teisės, nėra profesoriai ir nepriklauso „bendruomenei“.

      Dėl „dvasių šėlsmo“. Nejau būdamas toks išsilavinęs ir apsiskaitęs negalite supasti, kad tai viso labo metafora, alegorija, kuri žurnalistikoje yra visiškai priiimtinas dalykas priešingai nei jūsų bendruomenės tekstuose. Skaitykite, kas parašyta, o ne vien žiūrėkite į pavadinimą.

      Dėl E.Šileikio atskirosios nuomonės: skaičiau ją labai atidžiai ir ne vieną kartą. Kaip ir visą KT nutarimą dėl Atominės elektrnės. Ir jei būtumėte atidžiai skaitęs, ką parašiau, gal nesikalbinėtumėte prie „dvasių“, nes joms mano komentare skirta labai mažai vietos:)

      Su geriausiais linkėjimais

      • 7x

        Žodžio „aiškinti“ Konstitucijoje nėra, tačiau 102 str. išskirtinai KT suteikia teisę spręsti dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai, o tam būtinas teisės aktų aiškinimas (taip pat kaip bendrosios kompetencijos teismuose sprendžiant konkrečius ginčus yra aiškinami įstatymai).
        Aš nemanau, kad diskutuoti dėl KT nutarimų gali tik teisininkai (turbūt mano komentaras nuskambėjo pernelyg kritiškai, mat su jūsų klausimais dėl KT kompetencijos ar ribų sutikau), esu skaitęs neteisininkų straipsnių kurie pateikė tikrai gerą KT kritiką. Tuo labiau, kad, deja, teisininkai labai jau negarsiai reiškiasi viešojoje erdvėje, o komentaro vis tiek reikia.
        Dėl „dvasių“ tai paskubėjau užsipulti, bet pastraipą kai kuriems komentatoriams galima pritaikyti :).

        • Na, matote, lyg ir sutariame… Nebūtina, juk kad nuomonės visiškai sutaptų. Į kai kuriuos dalykus galime žiūrėti ir skirtingai, o dėl kai kurių sutarti.

          Tačiau dėl Konstitucijos aiškinimo man vis tiek lieka neaiškumų:) Mat, kaip ir rašiau savo komentare apie „dvasias“:), skaitant pastarojo meto KT nutarimus, vis dažniau susidaro įspūdis, kad KT ne aiškina Konstituciją, o ją interpretuoja. Blogiausia, kad tų interpretacijų, ką ir pastebėjo E.Šileikis, nesilaikoma vėlesniuose KT nutarimuose, todėl nesiformuoja nuosekli praktika, o KT nutarimai tampa konjunktūriniais. Arba bent jau toks gali susidaryti įspūdis. Kai interpretacijų daug ir jos skirtingos, kiekvieną kartą gali išsitraukti tą, kuri labiausiai tinka konkrečiam atvejui…

  • 7x

    Mano nuomone aiškinimas ir interpretavimas tai vienas ir tas pats – dabartinės lietuvių kalbos žodynas rašo, jog interpretuoti reiškia aiškinti (raštą, sutartis, įstatymus).
    KT nutarimai turėtų sudaryti vieningą visumą, naujas nutarimas pildytų senus, plėstų, aiškintų ten įvardintus principus ir t.t. Jei 1999m. KT išaiškino kokią nors Konstitucijos normą ir nuo to laiko iš esmės nepasikeitė aplinkybės (tarkim normai įstojimas į tarptautines organizacijas neturi įtakos), tai šiandien, 2009m., KT turėtų vadovautis tokiu pat normos aiškinimu, mat praeityje išskirtų principų ir išsakytų pozicijų turėtų būti laikomasi arba nuo jų nukrypstama tik pateikus svarius argumentus. Aišku blogai, kad, kaip Šileikis parodė, KT to nedaro arba daro ne visuomet, tačiau tokių (pagrįstų) kaltinimų susilaukia visos tokio pobūdžio institucijos. Kiek teko girdėti JAV Aukščiausias Teismas, kuris turi teisę pripažinti teisės aktus antikonstituciniais, vis keičia savo pozicijas priklausomai nuo to, kas – demokratų ar respublikonų prezidentas, paskyrė juos į šias pareigas („iki gyvos galvos“ – 9 metai KT teisėjams palyginus menkniekis :) ). Taigi ši problema – kaip prižiūrėti Konstitucijos aiškintoją (kad šis būtų nuoseklus, nešališkas, etc) – sena ir kažin ar išsprendžiama. Kaip bebūtų su Konstitucijos aiškintoju yra geriau nei be jo (nebent teisinė sistema smarkiai korumpuota).

    • Auksinis kardas

      Interpretavimas – supratimas tam tikru būdu. Aiškinimas – dėstymas tam tikru būdu. Abu gali būti paveikti tam tikrų siekių.