Konservatorių alkoholio akcizų politika: bandė pasiaiškinti, o išėjo kaip visada

Konservatoriai jau antrą dieną iš eilės užsiima viešaisiais ryšiais ir bando argumentais paaiškinti tai, ką darė.

Visa tai, žinoma, buvo galima daryti kiek anksčiau, tačiau juk žinome – geriau vėliau nei niekada.

Taigi – vakar Vyriausybė platino pranešimą apie tai, kad daugumoje ES valstybių stiprieji gėrimai apmokestinami daugiau nei alus, o šiandien dideliausią pranešimą apie visus priekaištus permainų koalicijai paskelbė Tėvynės Sąjungos frakcija. 

Pastarajame pranešime yra ir lentelė, kuria lyg ir bandoma įrodyti, neva visose ES šalyse akcizai stipriam alkoholiui yra gerokai didesni, nei akcizai alui.

Tai tiesa, tačiau galbūt net patys to nenorėdami konservatoriai besiteisindamni pakišo patys save: toje pačioje lentelėje yra pateikiami ne tik patys akcizų dydžiai stipriam alkoholiui ir alui, bet ir santykis tarp šių akcizų. 

Ir ką gi matome? Bent tarp pateiktų valstybių didesnis santykis yra tik Prancūzijoje (dėl labai suprantamų priežasčių, tai yra, vyno)  – 5,6 ir bus didesnis Latvijoje – 5,7.

Lietuvoje šis santykis yra 5,2 – ir tai beveik du kartus daugiau nei santykis tarp ES rekomenduojamų minimalių akcizų stipriam alkoholiui ir alui (2,9 ), nekalbant jau apie tokias šalis kaip Graikija (2), Jungtinė Karalystė (1,4), Slovėnija (1).

O juk būtent tai ir yra didžiausias priekaištas.

Niekas juk nesako, kad akcizas alui turėtų būti didesnis už akcizą degtinei. Klausiama, kodėl akcizas alui ir neproporcingai mažas ir kodėl permainų koalicija atsisako jį didinti.

 Na, bent jau tiek, kad aukščiau minėtas santykis priartėtų prie ES rekomenduojamo vidurkio. Tai yra beveik 2 kartus – iki maždaug 4 eurų (palyginti su dabartiniais 2,46 euro) už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą (čia iš įstatymo:)

O kol kas konservatoriai besiaiškindami tik patvirtino, kad aludarius jie proteguoja daug labiau nei didžioji dauguma ES valstybių. Tik ir vėl nepaaiškino kodėl…

Beje, konservatorių pateiktoje lentelėje – tik 10 ES valstybių. Neva todėl, kad buvo lyginamos tik tos šalys, kuriose akcizai skaičiuojami tokiu pačiu būdu.  Tai tiesa, bet juk palyginti vis tiek būtų galima. Juo labiau, kad ir duomenis rasti ne taip sunku.

Pagaliau, konservatoriai savo lentelėmis ir paaiškinimais neatsako į vieną labai paprastą, tačiau gana esminį klausimą: o kodėl nepadidinus akcizų stiprima alkoholiui, alui, vynui ir sidrui iki tokių, kokie yra Skandinavijoje arba, pavyzdžiui, Belgijoje…

Juk vargu ar ten problemų dėl alkoholio daugiau nei Lietuvoje.

(8 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Turint omeny tai, kad aludariai prastūmė Jonines kaip valstybinę šventę, tai tik įrodo, kad jų lobistams nesvarbu su kokia partija dirbti (finansuoti etc), svarbu rezultatas. deja…

  • Anonimas

    Na, vieną dalyką kalbant alkoholio ir tabako akcizų dydinimo ribų tema tenka iškart minėti: tai alternatyvos patrauklumas, kuomet naminukė, kaimynų pigūs ištekliai sudaro tikrą pasirinkimą apsirūpinti apeinant akcizus. Šių didinimas siejamas su tokios alternatyvos skatinimu, tad svaiginančių akcizų šuolių pasiekti nepavyks. O štai alaus ir pergalių išskirtinumą galima ir pakibinti.

  • Anonimas

    dar vienas pastebėjimas: aludarių viešųjų ryšių specialistai aukščiausio lygio. Kai tik iškyla akcizų klausimas, iš karto pasitelkiama „nepriklausomų tyrimų“ rezultatus… Mulkina liaudį ir tiek.

    • Anonimas

      mulkina būtent paiką liaudį, o ne specus… kadangi šita sritį grai žinau, tai esu apie LT aludarius labai prastos nuomonės… iš emes jie buvo beveik panikoje, kaip pernai po reklamos uždraudimo per vaikų laidas ir prime time neteko galimybės žaisti otkatais ir pardavimai krito, spėju, 20 proc.

      vien dėl to pernai buvo nustota skelbti pardavimų statistiką (bent jau BNS sraute ta info dingo)… užtat drastiškai ėmė augti importo pardavimai, nes žmonės ėmė atsirinkti kur geras alus, o kur skandinavų brudas su LT etiketėm…

  • Anonimas

    Būtų labai malonu, jei valdantieji būtų nuoseklūs ir kitus mokesčius keistų pagal analogijas išsivysčiusiose ES šalyse, o ne iš „lempos“. Dabar gi, atsirenkama tik kas jiems (ir jų rėmėjams) yra naudinga. Valdančiųjų veiksmuose jokio sistemiškumo mokesčių ir socialinėse sferose, jokios siekiamybės (pvz.: siekti Švedijos mokesčių ir socialinės sistemos analogo), viskas sujaukta ir chaotiška.

    • Anonimas

      Tarp kitko PVM mokestis beveik idealiai atitinka ES vidurkį – 19,48 proc (atmetus Lietuvą)

    • Anonimas

      Aš manau, kad tokie palyginimai nėra nei argumentas, nei kontrargumentas, kaip teisingai pastebėjo Artūras šitaip argumentuodami pakišo tik patys save, nes pavydžiais nieko neįrodysi, jie dažnai yra prieštaringi, ypač visokie istoriniai palyginimai. Daug rimtesnis argumetas būtų teigti, kad Lietuvoje yra didžiulė problema su stipraus alkoholio suvartojimu ir toks apmokestinimas galėtų padėti, tačiau tam reikėtų ir tyrimų, aš tikiuosi, kad toks apmokestinimas yra per atsitiktinumą teisingas, bet tik tikiuosi, o ne pagrįstai teigiu.

  • Anonimas

    Žmonės diskutuodami apie mokesčius neturėtų išmesti iš galvos keletą dalykų.
    Kiek reikia surinkti mokesčių Lietuvoje, norint padengti ES paramą (dalis yra Lietuvos, – norint gauti visą siūlomą paramą), norint išlaikyti keltą dešimčių gyvybiškai būtinų veuklos sričių: sienų apsauga (kariuomenė ir dar galybė kitų žinybų), policija, pensininkus, invalidus, nelaimėlius, sveikatos apsaugos sitemos daugiatūkstantinė armija, švietimo sistema keltas tūkstančių organizacijų, savivaldos organizacijas, ir dar masę kitų žinybų ir, žinoma: Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Apskritis ir dar, ir dar, ir dar, kaip pvz. Ambasadas ir dar, ir dar , ir dar, dar begalę kitų reikalų…
    Antra. Na pvz. protingi žmonės pakeistų Konstituciją, po to įstatymus ir būtų laidžiama utilizuoti vagis, kaip oligarchus, visą vagių smulkmą (na tarkime po keletą šimtų kasdien, ir dar po keletą desėtkų kasdien tų, kurie tuo pasinaudodami norėtų, stengtūsi po ta mašinka pakišti nekaltus, kaip pokaryje). Manau tai, žinoma, nepagelbėtų – vagys nėra įveikiami krikščioniškuose kraštuose, tad su jais nei vienas krikščioniškas kraštas ir nekovoja…

    Tuomet paaiškėtų, kad mokesčių renkame mažai, ypač iš vagių (o tie, kurie sėdi , žinoma, nesėdėti turėtų, bet akmenis skaldyti ar šiaip būtų išnuomojami (už gerą pinigą) kokiai tai valstybei į kasyklas).

    Taigi žmogiukai labai paviršiumi manau slystate – manau niekinis Jūsų mastymas, t.y. tuščias, kaip tuščio skardinio puodo skambesys bepročio daužomas…

    • Anonimas

      Viešasis sektorius irgi sukuria pridėtinę vertę, tačiau viską reikia pagrįsti, gal reikia mokėti ir didesnius mokesčius, sutinku, tačiau noriu mokėti pagrįstus mokesčius. Del pensinikų irgi nematau problėmos, jie jau uždirbo savo pinigus ir nėra jokie išlaikytiniai, nedarbingi žmonės irgi turi būti apdrausti ir gauti ne pašalpą, o draudimo išmoką, betkas gali tapti, arba gimti nedarbingas. Jiegu mokesčius pagrįstume, tai nekiltų jokių ginčių. Dabartiniai mokesčiai gal ir per maži, o gal ir per dideli, esmė yra tame, kad jie nepagrįsti ir niekas net nesistengia jų pagrįsti, arba pagrindžia klaidingais argumentais, kaip ir šis akcizas.

      • Anonimas

        Galiu pasigirti, kad dar 1991 m. pavasarį Vyriausybės posėdyje (kai buvo svarstomi mūsų reikalai) paskiau (kas jiems buvo kaip naujiena, tiksliau paprašiau – Lietuvoje nei cento ne pagal programas.
        Žinoma tas programas kurpė stalčiui dūlijimui (kiekvienai po 40 ar mažiau habilituotų – pasiėmdavo pinigėlius ir atia).
        Mūsų buvo vienintelė (bet rengėme ją 6 metus, kuri buvo įtvirtinta ne vienoje Lietuvos strategijoje – bet tai Lietuvoje, kaip žinia taip pat absoliutiškai nieko neriškia) buvo įgyvendinta.
        Užsiduoti rodikliai (kiekviena programa būtinai turi būti išmatuojama) įgyvendinti prieš keltą metų ir viršyti.
        Dabar jau dirbame pagal savas (jau ne Vyriausybėje patvirtintą programą) privalomos veiklos kryptis (nors visuomet buvo nuo niekieno nepriklausoma funkcinė savivalda).
        Tai parašiau tik dėl to, kad tiesiog negalvotute, kad čia tik tuščiai parašau…
        Gero vakaro.

  • Anonimas

    Būdami studentais turėjome tokį matavimo vienetą gradusokapeikos. Tai yra vieno alkoholio laipsnio kaina puslitryje gėrimo. Sakykim 40laipsnių gėrimas kainuoja 20Lt. Jo gradusokapeika būtų 2000ct/40=50ct. Sakykim 5 laipsnių alaus butelis kainuoja 3Lt( čia paapvalinu, nes alus būna pigesnis, bet ir mažiau laipsnių). Jo gradusokapeika – 3000ct/5=60ct. Vis dar degtinę labiau apsimoka gerti. Nesuprantu dėl ko triukšmas. Be to rinkoje yra ne tik „Švyturys“, yra ir Vilkmergės alus, kuris su didesniais akcizais neišgyventų. Ir galų gale siūlau gerti saikingai. Manau gerai yra vynas žiemą ir alus vasarą. Jei degtinės negersim, koks skirtumas koks jos akcizas.

    • Anonimas

      Tvarkingas alkoholiko mąstymas. Kitus narkotikus planuotis kiek sunkiau.

      „Vilkmergės“ tarą pavartęs, pamenu, matydavau užrašus apie pagaminimą Lenkijoje. O ir gimtiems narkobiznieriams nebeturiu sentimentų. Ir kitiems linkiu.

      • Anonimas

        Bet taip ir mąsto didžioji dalis Lietuvos. Vykdant mokesčių politiką reikia tautą pažinti. Aš galiu lažintis, kad degtinės vartojimas nepasislinks alaus naudai.

        • Anonimas

          Ką reiškia „pažinti“ ? Kiek matau remiesi tik steriotipu, atseit „visi lietuviai vienodi“.

          • Anonimas

            Lietuviai vis dar daug degtinės geria. Tai yra blogai. Kad alaus daug geria irgi blogai, bet alų gerdami mirtinai neprisigeria.

  • Anonimas

    Kiek į šoną nuo komentaro temos. Lietuvoje ne tiesiog degtinę daugiau geria, bet visų pirma (daug) geria. Šiuo požiūriu neitin reikšmingai teišsiskiriame iš EU konteksto. Manau, kad galima tik labai sąlyginai ginčytis kokia alkoholio rūšis yra mažiau žalinga, juoba kai mūsuose vyraujanti gėrimo (vartojimo) kultūra yra tiesmukiškas, tikslingas gėrimas (ar tai būtų alus, ar tai būtų degtinė, ar tai būtų vynas). 1,5-2+ promilės kraujyje yra 1,5-2+ promilės kraujyje (pusbutelis baltos, 5 bokalai alaus, ar butelis vyno — tiek ir būtų suvartota, sakykime, „tipinio“ vakarėlio, pasisėdėjimo metu, iki „tipinio“ „sotumo“ ribos, jei būtų vartojamas konkretus gėrimas). Iš kur tos promilės į kraują atkeliavo visiškai nebesvarbu, nes vidutiniškai Lietuvoje vienai galvai tenkanti alkoholio dalis, įskaitant ir kūdikius, vaikus yra oficialieji 14+ (o pagal alkoholinių psichozių, kurių nenuslėpsi, skaičių, mokslininkų manymu ir virš 18 l) litrų *gryno* etilo alkoholio per metus. Šia prasme vienintelis logiškas (tiek kiek logiška ir pasverta yra riboti alkoholio prekybą) konservatorių/politikų sprendimas yra prekybos alkoholiu ir reklamos apribojimai. Na ir pabaigai, iš sąmoklų teorijos, kiek pateisinant konservatorių lobizmą, kuris, esu linkęs manyti, daugiau pragmatiškasis, nei iš draugystės — pyktis dar ir su alaus industrija, kuri savo tikslams pasitelkė apgirtusią masę ir tik kiek pyktelėjusią media, bemaž sugebėjo prikalti A. Matulą prie kryžiaus ir sukelti masinio nepasitenkinimo, įtūžio indeksą, dabar būtų jau tikrai savižudiška, juoba kai dabartinė media jau ir pati savaime įtūžusi…
    Sunkus ir nesvarus tas solidarumas, ypač kai balansuojama ant lyno; tenka nuolat ieškoti atsvaros.
    Turbūt reikėtų kalbėti visų pirma apie sąmoningumą, pilietiškumą iš kurio kiltų solidarumas, tačiau, matyti, kad tauta nėra vieninga, visuomenė pakankamai pilietiška ir brandi, opinija indukuota, poliarizuota, ja nėra sunku manipuliuoti, ją nesunku poliarizuoti, tad ir solidarumas, deklaruojamas ir realizuojamas po nesolidarių (pa)veikiųjų jėgų ir interesų subalansavimo…

  • Anonimas

    „gėrimo (vartojimo) kultūra“

    Neužkliūtų skaityti apie „stipriųjų narkotikų vartojimo kultūrą“?

    • Anonimas

      Nesiveliant į medicininį skirstymą, polemiką, tai narkotinė medžiaga ar ne (LSD, THC irgi ne, nes ne opiatai), alkoholis yra pripažįstamas, klasifikuojamas kaip kenksminga, fizinę priklausomybę sąlygojanti/lemianti medžiaga, savo kenksmingumu ir/ar priklausomybe pranokstanti „vidutinius“ „narkotikus“ ir psichotropines medžiagas (4-MTA, MDMA-Ecstasy, amfetaminas, ketaminas, kt.). Šia prasme ir vertinimu tai jau yra „stiprusis narkotikas“; iš stipresniųjų ir žalingesniųjų belieka tik barbituratai, kokainas, heroinas…

      O dėl lingvistinės klišės, kokia gali būti vartojimo kultūra (kaip apskritai tokia galėtų būti), tai taip, užkliūtų. Kita vertus, vartojant (ne)saikingai, (ne)turiningai, (ne)kultūringai, vartojimas virsta (ne)kultūringu; randasi vienokia ar kitokia vartojimo kultūra. Ne?

      • Anonimas

        Ar norite tuo pasakyti, kad „žolė“ yra mažiau kenksmingas narkotikas nei alus? Ar tai reiškia, kad bandote reabilituoti kanapes? Ar nebijote, kad už narkotikų propogandą galite būti pašalintas iš šio blogo? :-)

      • Anonimas

        Ir dar apie kultūrą. Daug kas girdėjo posakį „пиво без водки денги на ветер“(alus be degtinės – pinigai vėjais). Tai ir yra stipriai įsirėžusi vartojimo kultūra. Jaunoji karta to posakio gal jau ir nežino, bet kultūrą paveldėjo (miestuose, aišku, alus gali būti kombinuojamas ir su kitokiais dalykais). Galvoju, kad akcizus pailsėjus reikia dar kelti ir proporciją reikia išlaikyti. Račas yra neteisus, nes neskaičiuoja kaip yra pigiau prisigerti.

  • Anonimas

    …dėl savo darbo specifikos kartais parsirandu namo po 24.00… aišku, vizitas į naktinę maximą būna pakeliui, negi alkanas migsi…

    tai va, iki Naujų Metų 1 nakties maximoj dirbdavo 4 kasos ir prie visų po 4-5 žmonės, 90 proc. pirko alkoholį….

    Po Naujų metų 1 val. nakties dirba viena kasa, kurioje pardavėja nosį krapšto:))))

    P.S. aš asmeniškai paržiūrėjau namie alkoholio atsargas (dažnai pirkta akcijų metu, prisipažįstu, esu kaltas) ir pamačiau: metus galiu NEIŠLEISTI tam nė lito…. su mano gėrimo poreikiais… na nebent, susigundysiu naują importinio alaus rūšį paragauti…

  • Anonimas

    na vienas įžymus ne Lietuvos pilietis yra pasakęs: vyriausybė pakėlusi alaus kainas yra pasmerkta žlugti.

  • Anonimas

    Peržiūrėjus šio straipsnio nuorodas man kilo keli klausimai. galbūt čia rašantieji man atsakys į juos, tai būsiu dėkingas:-) kadangi aluje esančiam alkocholiui akcizas mažesnis nei degtinės, tai turbūt nuo alaus nepasigeriama, ir tik nuo degtinės, reik suprast gali pasigerti, savęs nevaldyti, tapti „grėsme savo sveikatai, šeimos bei visuomenės gerovei“? as tikrai netikiu, kad konservatriai proteguoja aludarius, nes konservatoriai tai šventieji, gyvenantys žemėje, Dievo pasiuntiniai:-))) beto pagal šio straipsnio nuorodoje į jų tinklalapį nuėjęs sužinojau, kad konservatorių vadovaujama vyriausybė skolinasi iš užsienio bankų pinigus didesnėmis palūkanomis nei Latvija iš TVF!!!!! Kubilius teigia, kad geriau skolintis iš užsienio bankų didesnėmis palūkanomis, nei iš TVF nors ir mažesnėmis, nes verslininkai, pagal Kubilių, į TVF žiūri labai neigiamai ir į Lietuvą jei ji skolintųsi iš TVF neinvestuotų. Aš nesu ekonomistas, nežinau ar tikrai taip butų skolinimosi iš TVF atveju, bet man įdomu ką verslas galvoja, kai mato vyriausybę sąmoningai besiskolinančią pinigus didesnėmis palūkanomis?

  • Anonimas

    Del alaus sunku pasakyti, gal tai ir padeda nuo girtuoklaivimo, pavyzdžiui aš nemažai alaus išgeriu nes man skanu, o kitų alkoholinių gėrimų negriu ir kai vaišina nes neskanu. Man tas akcizas neaktualu, gal kaškam ir aktualu.
    Del TVF Kubilius yra teisus, TVF iškelia politines sąlygas duodamas paskolas ir keičia mokesčių, fiskalinę ir monetarinę politiką, Latvijai pavyko pasikolinti geromis sąlygomis nes ta našta pasidalino ir kitos vyriausybės, kurios oponavo TVF politikai (lato devalvacijai). TVF pasirodymas su savo veiksmų planu investuotojų yra sutinkamas neigiamai ir tradiciškai tai yra sutartinis ženklas spekuliantams pradėti spekuliacinę ataką prieš tos šalies valiutą.