Dar viena „teisingų mokesčių“ mozaikos dėlionė: A.Kubilius apie „Sodros“ reformą

T.Dapkus savo laidoje šiandien kalbino premjerą A.Kubilių.

Apie viską – pradedant eksportu, vartojimu ir nedarbu bei baigiant vidine demokratija TS-LKD.

Kalbėta ir apie „Sodros“ būseną ir reformą.

Premjeras įvardijo du pagrindinius būdus „Sodros“ padėčiai gerinti: pensinio amžiaus ilginimą ir privačius pensijų fondus.

Nė žodžio apie mokestinės bazės plėtimą, įtraukiant į „Sodros“ sistemą dabartinius „free-riderius“, nė žodžio apie ydingos pašalpų sistemos peržiūrėjimą, nė žodžio apie „dvigubas“ pensijas labiau nusipelniusiems.

Kryptis labai aiški: paimsim, kiek įmanoma, iš tų kurie sąžiningi, kartu pasiūlydami jiems savo pensijai susitaupyti patiems. Nes tų, kurie nemoka vis daugėja, nemažėja ir tų, kurie nori gauti, nes jie nusipelnė gyventi geriau.

Nieko naujo, bet labai tinkamas gabalėlis į visą „teisingų mokesčių“ mozaiką.

(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...
  • mustangas

    Juokingiausia, kad abiem atvejais Kubilius teisus (iš dalies). Deja patirtis man sako, kad ir vėl gausis kaip visada. Sutinku ir dėl dvigubų (greičiau n-gubų) pensijų. Ir dėl dirbti neskatinančių pašalpų.

    Pagal pažiūras aš esu užkietėjęs respublikonas, kuris mano, kad didžiausios pagarbos nusipelno tie, kurie gyvena ant savo subinės ir deramai užtikrina savo šeimos gerovę. Didelis perskirstymas yra blogis. Iš to seka, kad tolesnės mintys kai kam gali sukelti nemalonių emocijų.

    Pirmiausia aš manau, kad SODROS mokesčiai yra per dideli. Maždaug dvigubai didesni nei „turėtų“ būti. Tas didumas neigiamiausiai veikia plačiausiai naudojamos ir žemiausiai apmokamos darbo jėgos kainą. Taip pat manau, kad valstybės pareiga yra užtikrinti iš darbo rinkos pasitraukusių piliečių išgyvenimą įskaitant minimalią sveikatos apsaugą. Pilietis pats privalo užsitikrinti geresnį norimą gyvenimo lygį savo gyvenimo saulėlydyje.
    Iš to seka pritarimas privatiems pensijų fondams į kuriuos pilietis galėtų pervesti norimą neapmokestintą sumą. Tie fondai, kadangi susiję su konkretaus asmens pajamomis turėtų būti paveldimi, bet kaip pensijų fondai, nes nuo pinigų juose mokesčiai nesumokėti. Išsiimti pinigus ir susimokėti pajamų mokesčius pilietis galėtų išėjęs į pensiją arba taip pat anksčiau su papildoma 10-20 proc baudele. Savaime suprantama, kad prie tokio modelio mes greitai prieiti negalėsime, nes 50 mečiai+ nespės susitaupyti pakankamai net ir sumažinus SODROS mokesčius. Tokiu atveju teks SODRĄ šelpti iš biudžeto, bet bet kokiai reformai įvykdyti tai būtų būtinybė.
    Iš n-gubų pensijų palikčiau tik vieną leisdamas subjektui pasirinkti. Čia yra viena išimtis: našlių pensija. Siūlyčiau mokėti ją kokius metus, kol likęs vienas subjektas persikels į mažesnį būstą ar kitaip išsivairuos pasikeitusį gyvenimą.
    Pašalpas palikčiau tik vaikams ir ribočiau pastarųjų išdavimą pinigais. Kiekvienas dirbantis galėtų draustis bedarbio draudimu, kurio įmokas mokėtų darbdavys, kurį galėtų teikti ir privačios draudimo bendrovės. Draudimo įmokas galėtų reguliuoti valstybė tuo skatindama įmones, kurios atleidžia nedažnai ir nedaug. Neapsidraudę automatiškai prarastų teisę į bet kokią pašalpą.

    Ties čia ir sustosiu…

  • Stogas

    O man labiausiai patinka rentos, tos po 2700 ir prezitentines ir ju naslem. Gerai gi hebra prasisuko, pasiskyre sau- sklypukus Vilniuje ir plius senatveje ORI pensija. Nusipelneme gyvent geriau. Jie juk del to kovojo, del savo geroves! Kam man daryt, reik organizuoti REvoliucija, po to pasiskyrti sklypa Zveryne ir revoliucine renta.
    Kas su manim?

  • Tipas

    Artūras praeitam įraše dėjo ant ūkininkų. Aš ūkininkas, kiekvieną mėnesį susimoku 300 lt, man tai nėra daug, bet ūkių dydžiai, tiek mokantys irgi skiriasi ženkliai. Pernai dar dirbau ir pagal darbo sutartį, kontorą uždarant, man bedarbio pašalpa nepriklausė, nors mokesčius mokėjau tokius pačius kaip ir kiti bendradarbiai.
    Už šiuos metus reiks mokėt ir pelno mokestį, kol kas berods tik 5 proc, bet ilgai taip nebus.
    Dabar galite pareikšti, kad mes nieko nemokam, tik imam pilnom saujom, ir dar plius maistas brangsta.

    • mielas Tipe, pirmiausia, nemokėjote tamsta tokių pačių mokesčių ir iki šiol nemokate. Antra, jei jau taip blogai būti ūkininku, tai parduokite savo ūkį ir kelkitės į miestą, gal bus geriau. Trečia, tamstos vaikai, jei tokių turite, tikriausiai mokyklą lanko, tamsta gydytojų paslaugomis naudojatės, policiją reikalui esant kviečiate, keliais važinėjate? Jei taip, tai pasakykite man, kodėl aš už visa tai moku visą kainą, o tamsta tik ketvirtadalį?

      • Tipas

        Ar aš sakiau kad blogai ūkininkaut? Man tai yra verslas, ir kaime gyvenu dar tik metai, visą laiką važinėjau į ūkį kaip visi kiti į darbą. Tai pasakykite koks verslininkas nuo viso pelno turi mokėt sodrai, psd ir pan? Tada jau reiktų atsisėdus paskaičiuot, kiek gi vertas ūkinikų darbas ir kiek žmonės turi mokėt už maistą. Jei ką tai galiu atsisakyt išmokų žemės ūkiui kad ir šiandien, žinoma jei tą padarys visos kitos šalys.
        Man tik įdomu, kas suformavo miesto žmonių galvose „taukais“ aptekusio ūkininko įvaizdį.
        Vaikams, kurių tikiuosi bus, į mokykla minimum 10km, gydytojams primokėt reiks, policija pati atvažiuoja nekviesta maišiuko bulvių…

  • Stebiu ūkininkišką gyvenimą kaime iš arti (pats kol kas neūkininkauju)..

    Dialektiškai nusiteikęs oponentas pasiūlytų: jei taip gerai būti ūkininku – nepatenkinti gali mesti mieste darbą, parduoti viską ir keltis gyventi ir dirbti į kaimą..

    Arčiau žemės, purvo, dulkių, tikro kiaulių, karvių, paukščių išmatų kvapo. Ir darbas fizinis. Prestižinis. Ir kiaurus metus nuo gyvulių neatsitrauksi nei dienai.

    Ir pabandyti įtikinti kraustytis į trobelę savo moterį. Darbuotis tvartelyje.

    O vietoje tvaskančių parduotuvių, pramogų sektoriaus – pasivaikčiojimai po daržą kolorado vabalų rinkti, pievą – karvių ar arklių perkelti..

    Galima, aišku, ir kaime miesto sąlygas kurti, bet tai irgi „juodas darbas“, bent kol įsikuri.

    O interneto spartos kaime, tai nebus niekada, kaip mieste..

    Kalbant rimtai, tai labiausiai nervina nuolatinis mokestinių sąlygų kaitaliojimas. Kaime, jei gamyba stambi, tai kaip ir kitur gamyboje – viskas gerokai inertiškiau. Kai reikia pirkti – moki pilną kainą. Kai rūpi skubiai parduoti – išsiparduodi pusvelčiui.

    Darau išvada (remdamasis replikom) – kad diskusijos dalyviai adekvačiai jaučia tik savo situaciją, o apie kitus – dažniausiai prašauna (nepiktybiškai, dėl nepatyrimo).

  • nerijus

    Jei norite „geros“ pensijos, prašom: mokate Sodrai tiek- kiek likusieji, kurie nėra pasirašę PKF- 6 proc. plius tiek- kiek Jūsų širdelė geidžia, nors ir 99,9 proc. savo atlyginimo pervedate privatininkams.
    Valio.
    Kodėl už Jus, „protinguoliai“, turime mokėti pensijas ir pašalpas, ir išlaikyti privačias (fondines) bendroves?..
    Kodėl Estijoje (ir ne tik) yra kitaip: mokama jų „“Sodrai““ ir plius į kaupiamąjį fondą?..

  • Pingback: kurmis.org » Apie progresinius mokesčius blog()

  • Ogis&Co

    Teisybes delei reiketu pasakyt, kad samdomas darbuotojas pats nemoka visos Sodros, nes 31% sumoka darbdavys, t.y. imone, kuri ji samdo – todel negalima sakyti „as moku Sodrai, 2000 lt“, nes realiai darbuotojas is gaunamo 5000lt atlyginimo sumoka is savu pinigu tik 450lt, o kartu su pajamu mokesciu 1200lt.
    Imone primoka 1550lt Sodrai – ir dar klausimas, ar cia darbuotojo, ar imones „mokesciai“, nes juk darbuotojo pensijos „puodas“ nepasunkeja +1550 litu, jis gauna tik Sodros pazadus :)
    Be to, samdomas darbuotojas net ir neturi malonumo sumoketi mokescius, jam tiesiog draudziama tai padaryti, nes viska administruoja darbuotoja nusamdziusi imone…
    Visa tarifo jega kaip tik pajunta tie, kurie „sedi ant savo uzpakalio“, kaip su autoriniu uzdarbiu teko isbandyt ir Arturui.
    O „individualams“ dar ir sumoket patiems tenka garbe.
    Gi mokesciu moketojas yra tas, kuris pats susimoka?
    Ar tas, is kurio tik atskaiciuojama privaloma tvarka?