Kiek kainuoja kilbukas?

Savaitgalį ne tik vėžiavau, bet ir bandžiau žvejoti. Vėžių buvo, o žuvies – nelabai, tad likome be žuvienės.

www.hlasek.com

Tačiau belaukiant, kol kas nors užkibs, kalba pasisuko apie tą nelaimėlį Vilniuje, kuris po žvejybos Vilnioje liko ne tik be žuvienės, bet dar turės sumokėti daugiau ne 72 000 litų.

Aš asmeniškai manau, kad tai visiškas marazmas (turiu galvoje kontekstinę, o ne tiesioginę šio žodžio prasmę) ir tuoj paaiškinsiu, kodėl.

Pirmiausia, noriu pasakyti, kad aš už gamtą ir jos saugojimą. Rūšiuoju atliekas, išvažiavęs į gamtą nešiukšlinu, net surenku tai, ką kiti ne vietoje palieka. Mane nervina dundukai, varinėjantys po ežerus kateriais ir tampantys padangas, apsėstas kitais spiegiančiais dundukais. Nesuprantu tų, kurie surinktas šiukšles veža palikti į mišką ir tų, kurie važiuodami automobiliu mėto nuorūkas pro langą. Kai važiuoju atostogauti, nusiperku žvejybos leidimą.

Pritariu griežtoms bausmės už brakonieriavimą, tai yra, už elektros, tinklų naudojimą, žvejybą neršto metu.

Bet 72 000 litų už 35 žuvytes?!!! Vien todėl, kad jos buvo lašišinės kilmės, pagautos naudojant „natūralios kilmės masalus“ ir buvo keliais ar keliolika centimetrų mažesnės nei leistina?

Jei atvirai, tai iki šiol aš net nežinojau, kad lašišinių žuvų negalima gaudyti „ant slieko“ ir nežinau, ar sugebėčiau pažinti šlakį.

Taip, taip, sakysite, kad įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia ir būsite teisūs. Tačiau klausimas tiems, kurie žvejoja: kas iš jūsų žino, kokio ilgio lydeką galima pasilikti, o kokią reikia paleisti? O lyną? O ar žinote, kad sterką galima pasilikti, jei jis vienu centimetru ilgesnis už minimalaus leidžiamo pasilikti dydžio lydeką? O atskirtumėte meknę nuo karoso? Nes pirmąją reikėtų matuoti ir mažesnę nei 28 centimetrų paleisti, antrojo – ne. O kiršlį nuo salačiaus ar šapalo? Nes iš trijų vieno negalima gaudyti nei ant slieko, nei ant žiogo, nei ant karvabalio. O ar žinote, kada negalima masalui naudoti gyvos žuvies?

Tikiuosi, žinote. Nes aš prisipažinsiu, daug ko nežinojau. Ir vargu ar atsiminsiu visus leistinus centimetrus ir iš karto suprasiu, kad užkibo kiršlys.

Tas Užupyje žvejojęs bėdžius, manau, taip pat daug ko nežinojo. Ir, neabejoju, kad tikrai nebuvo girdėjęs apie V. Mazuronio įsakymu patvirtintus naujus Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius. Šlakys – 2000 Lt., šamas – 1000 Lt, lydeka – 500 – Lt, lynas – 200 Lt, kilbukas – 5 Lt. Pirmus keturis matuoti reikia, kilbukų (teisingas pavadinimas yra gružlys) – laimei ne.

Kaip ir sakiau, aš už gamtą ir prieš brakonierius.

Bet kartu aš ir už sveiką protą ir adekvatumą. Ir štai kalbant apie tą bėdžių, pagavusį meškere 33 šlakius ir du marguosius upėtakius, situacija yra visiškai neadekvati ir – nebijokime to žodžio – marazmatiška.

Atsiverčiau Administracinių teisės pažeidimų kodeksą: baudą darbdaviui už nelegalų darbą – iki 20 000 litų, bauda už „vokelius“ – iki 50 000 litų, akcizinių prekių neteisėtą realizavimą – iki 50 000 litų, aplinkos teršimas radioaktyviomis atliekomis – iki 10 000 litų, daugiau nei 500 kietmetrių medžių iškirtimas – iki 60 000 litų, bauda už leistino greičio viršijimą 50 kilometrų – iki 2500 Lt, už vairavimą neblaiviam – iki 3000 Lt.

35 meškere pagautos žuvytės baisiau?

Paskaičiau dar ir labai įdomų straipsnį apie Lietuvos teismų praktiką susijusią su neturtinės žalos atlyginimu gyvybės atėmimo bylose. Pasirodo, žmogaus gyvybė skirtingose bylose „įvertinama“ gerokai mažesniais dydžiais nei kainuoja 35 Užupyje pagautos žuvytės. Yra net atvejų, kai neturtinė žala už atimtą gyvybę yra vos tūkstantėliu didesnė už vieno šlakio atimtą gyvybę.

Žinau, kad lyginimas kiek nekorektiškas, bet vis dėlto. Juk net ir 600 kilbukų žmogui neprilygsta, ką jau kalbėti apie du šlakius ar tris šamus.

Man asmeniškai to „brakonieriaus“, pagauto Užupyje, nuoširdžiai gaila, nes pasivaikščiojimas Vilnios pakrante jam gali sugriauti gyvenimą. O sugriautas vieno žmogaus gyvenimas, kalbant apie viešąjį interesą, gali kainuoti gerokai daugiau nei 35 žuvytės.

Kokių nors pasiūlymų neturiu, tačiau man nesinorėtų,  kad teisė Lietuvoje taptų kokio nors vieno žmogaus prerogatyva. Panašu, kad šiuo konkrečiu atveju taip ir atsitiko.

O tai, kad augant žuvų kainai, gerokai ūgtelėjo ir Aplinkos ministro V.Mazuronio reitingai, tikriausiai tik nelemtas sutapimas.

 

 

 

 

 

 

(8 balsų, vidurkis: 5,00 iš 5)
Loading...
  • suomis

    Kaip sakydavo bolševikai: – Бабы новых народят…

  • eimantas

    Gaila negaila, bet viesumo prasme zinute pakankamai aiski – taisykles pasikeite, rizika irgi.

    Issisaknijusias problemas galima spresti tik kardinaliais metodais. Brakonierius buvo paaukotas, vardan geresnio gyvenimo kitiems. Aciu jam!

  • sataniuga

    Retorinis klausimas, ar reikia mažinti baudas už brakonieriavimą, ar didinti už pvz. gyvybės atėmimą. Be to, kas yra didesnė vertybė: žmogus ar žuvis? Nesiimčiau atsakyti

    • ArturasR

      Manau, kad už brakonieriavimą reikia mažinti, o už gyvybę -didinti. Dėl vertybių klausimas manau netinkamas.

  • Marius

    Valentiną Mazuronį buvau linkęs gerbti (už samprotovimus, požiūrį), bet kaip Aplinkos ministras apsikvailino su tokiomis didelėmis baudomis. Kaip tai gali būti, kad sugautos žuvelės daro didesnę žalą gamtai nei radiokatyvios atliekos? Priežastis kodėl tokios beprotiškai didelės algos – partijos noras pasirodyti, gi partija „Tvarka ir teisingumas“ yra už tvarką ir teisingumą. Sutinku, kad baudas reikėjo didinti, bet gi baudos tuti būti proprcingos padarytai žalai. Taip, tokios baudos pridėjo tvarkos (dabar bijo), bet kur čia tas teisingumas? Deja Mazuroniui nesvetimos ir populistinės tendencijos, čia paprasčiausia pakazūcha pasirodyti kovotoju su brakonieriais. Kad politikui nesvetimai populizmas nebeturiu abejonių po šių metų vasario 14 d. kai pamačiau va tokius lipdukus. Taip nusipiginti…