Artūras Račas

…Ką tik perskaičiau D.Jastramskio komentarą Delfyje apie tai, kad žiniasklaida nėra tik dar vienas verslas. Daugelis dalykų ten sudėliota visiškai teisingai – ir apie rizikas, ir apie socialinius mokesčius, ir apie nuomonių alternatyvą bei jos nebuvimą.

Iš tiesų, gali būti, kad panaikinus PVM lengvatą, vietiniai laikraščiai (ir ne tik) gali pradėti bankrutuoti. Gali net būti, kad spauda pasidarys dar labiau priklausoma nuo vietinių politikų ar šiaip partijų malonės.

Pasakysiu gal kiek eretišką mintį.

Gal taip ir reikia. Gal reikia, kad dalis dabartinės žiniasklaidos apskritai dingtų iš Lietuvos padangės, nes kryptis, kuria einama, niekur neveda. Ir neturi nieko bendra su tuo, ką vadiname žiniasklaida.

Visai neseniai rašiau apie tai, kaip naujienų agentūra ELTA uždarbiauja per rinkimus. Mano supratimu, šis pavyzdys rodo, kad ELTA jau nebe žiniasklaida, o tik verslas. Beje, šeštadienį „Respublikoje“ vėl įdėtas ELTOS padarytas užsakomasis interviu su R.Paksu. Rinkimai baigėsi, o įprotis liko… 

Tą patį būtų galima pasakyti ir apie „Valstiečių laikraštį“, kuris atvirai siūlo pirkti užsakomuosius straipsnius.

Kai kas sako, kad „Valstiečių laikraštis“ anaiptol nėra jokia išimtis. Neva taip daro visi, tik kiek labiau maskuojasi.

Gali būti. Tačiau neturiu įrodymų.

O štai dėl „Valstiečių laikraščio“ – įrodymai akivaizdūs. Ir kas? Ar buvo kokia nors reakcija? Ar kas nors viešai sugėdino „Valstiečių laikraščio“ leidėjus, tame „laikraštyje“ dirbančius žurnalistus?

O gal kas nors atsisakė „Valstiečių laikraščio“ prenumeratos ir pareikalavo grąžinti pinigus, nes prenumeravo laikraštį, o ne užsakomuosius straipsnius?

Nieko panašaus neįvyko. Ir tikriausia neįvyks.

Nes mes pamažu prie to pripratome.

Mes nesistebėjome, kai „Veidas“ šalia originalių straipsnių pusę savo puslapių skirdavo reklamai. Tiesa, pažymėtai su PR ženkliuku. Taip, mes, profesionalai, žinome, ką reiškia PR. Bet ar visi skaitytojai tai taip pat žino?

Bet „Veidui“ reikėjo išgyventi. Ir jis bandė tai daryti, pasirinkęs gana originalų būdą: derindamas žurnalistiką ir viešuosius ryšius.

Tai, kad iki šiol išgyvena, lyg ir turėtų liudyti, kad toks derinys pasiteisina. Ir net yra užkrečiamas.

Štai, pavyzdys: „Kauno diena“ siūlosi tapti „Jūsų atstovais spaudai“ ir siūlo klientams naują rubriką, kaip vandens lašas panašią į tą, kurią jau seniai turi „Veidas“ (ta rubrika, beje, turėjo startuoti šiandien)

Suprantu, krizė, PVM bus didinamas, mokesčiai už honorarus didės, gal net „Sodrai“ teks mokėti… Tačiau juk turi būti kažkokia riba, skirianti žurnalistiką nuo viešųjų ryšių, dienraštį ar savaitraštį nuo skelbimų lentos ir žinią nuo parsidavusio žurnalisto parsidavusiame „Valstiečių laikraštyje“ išspausdintos rašliavos?

Ir nereikia šitų dalykų lyginti su kai kuriais aiškiai palankumą vienam ar kitam subjektui demonstruojančiais straipsniais „Lietuvos ryte“, „Verslo žiniose“ ar „Respublikoje“. Laikraščiai ir žurnalistai gali reikšti savo simpatijas – kai rašo vedamuosius, komentarus ar kokius „Gyvenimo būdo“ rašinius.

Kaip sakoma, nepatinka – neskaityk.

Tačiau tai visai ne tas pats, kas viešai siūlytis parsiduoti…

Gal ir „Kauno diena“ galėtų dar kartą viską apsvarstyti. Juk krizė netruks amžinai…

Nes jei taip toliau, tai žiniasklaida Lietuvoje tikrai virs tik dar vienu verslu. Ir tik tiek.

(6 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)

Loading...