Kas nenori liustracijos proceso pabaigos?
Vienas dienraštis redakcinėje skiltyje šiandien svarsto, kam naudingiausia būtų jei būtų atverti KGB archyvai ir taip pagaliau užbaigtas jau du dešimtmečius trunkantis liustracijos procesas Lietuvoje.
Dienraščio išvada vienareikšmė – archyvų atvėrimas tebūtų dūmų uždanga, reikalinga „pusvelčiui parduoti ir savivaldybei priklausančius pastatus, sklypus. Pasiskolinti iš užsienio milijardą. Visiškai praskolinti valstybę.“
Įdomi išvada.
Bet juk būtų galima žiūrėti ir kitu kampu ir, pavyzdžiui, klausti, kodėl kai kas Lietuvoje nenori, kad liustracijos procesas pasibaigtų?
Kam naudinga, kad KGB archyvai kuo ilgiau nebūtų išslaptinti ir kas to išslaptinimo gali bijoti?
Gal archyvuose dar ir likę bylų apie KGB informatorius, kurie nepasinaudojo liustracijos įstatymo suteikta galimybe ir neprisipažino?
O gal kas nors Lietuvoje yra susipažinęs su tomis bylomis ir naudoja jas kaip virvutes, kai reikia timptelėti procesus į vieną ar į kitą pusę?
Ne vienų, nei kitų archyvų atvėrimas ir liustracijos proceso pabaiga tikriausiai nepradžiugintų…