Kas ir kodėl bijo R.Pakso?
Savaitraštis 15min 2013 05 17
***********************
Po apkaltos proceso, kurio metu R.Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų, praėjo jau daugiau nei devyneri metai, tačiau, panašu, kad R.Pakso Lietuvoje vis dar kažkas bijo. Nors gal tiksliau būtų sakyti, kad bijo beveik visi. Čia kalbu apie politikus ir partijas.
Tokia išvada peršasi po šią savaitę įvykusio Seimo Konstitucijos komisijos posėdžio, kuriame buvo planuojama apsispręsti dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos siekiant įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą. Planai tikrove netapo ir jokio sprendimo priimta nebuvo.
Jei pamiršote, tai Europos žmogaus teisių teismas nusprendė, kad R.Pakso teisės, uždraudžiant jam iki gyvos galvos kandidatuoti į Seimą, buvo pažeistos, nes toks draudimas buvo neproporcingas. Tas sprendimas buvo paskelbtas 2011 metų sausio 6 dieną, tai yra, beveik prieš dvejus su puse metų, tačiau įgyvendinant šį sprendimą, per tą laiką iš esmės nieko neįvyko.
Kodėl nieko nevyko iki 2012 pavasario paaiškinti nesunku: prisimenant, kaip prasidėjo apkalta, kam tuomet dirbo Valstybės saugumo departamentas ir jo tuometinis vadas M.Laurinkus bei su kuo draugavo KT pirmininkas E.Kūris, tikėtis, kad konservatoriai ir liberalai puls įgyvendinti EŽTT sprendimą, būtų buvę naivu. Natūralu buvo, kad A.Kubilius ir kompanija pasirinko sprendimo vilkinimo kelią ir sudarinėjo darbo grupes, dėl kurių dabar “skalbia” A.Butkevičių. Tų darbo grupių pagrindinis uždavinys buvo padaryti taip, kad sprendimo nebūtų. Padėjo ir Konstitucinis Teismas, jau be E.Kūrio, bet vis dar su dvasiomis, be jokių nagrinėjimų buvo paskelbęs, kad R.Pakso problemą išspręsti gali tik Konstitucijos keitimas.
Tiesa, tada visi, įskaitant ir prezidentę Dalią Grybauskaitę bei dabartinius R.Pakso koalicijos partnerius, apsimetė kvailiais ir suvaidino, kad to Konstitucinio Teismo pareiškimo nesuprato. Ir 2012 kovą priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, neva išsprendžiančias problemą. Nors visi žinojo, kad jos nieko nesprendžia, o tik leidžia problemos sprendimą atidėti dar mažiausiai pusmečiui. Toks savotiškas spektaklis, kuriame sudalyvavo ir savo vaidmenis atliko visi: darbiečiai, vieningai balsavę už, socialdemokratai, pasidaliję perpus ir prezidentė, iš anksto žinodama, kad dalyvauja farse, pasirašiusi jos požiūrio į teisę vertą įstatymą.
O tada jau beliko apsireikšti V.Andriukaičio iššauktoms E.Kūrio vardo Konstitucinio Teismo dvasioms ir viskas baigėsi kaip ir buvo planuota – 2012 Seimo rinkimų išvakarėse įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir R.Paksas liko ten, kur ir buvo – Lietuvos politikos užribyje.
Labai tikėtina, kad jis ten liks dar ilgai, nes po gegužės 15 dienos Konstitucijos komisijos posėdžio peršasi išvada, kad R.Pakso Lietuvos politikoje matyti nenori ne tik visur Kremliaus ranką matantys konservatoriai, bet ir dabartiniai R.Pakso partneriai – Darbo partija ir LSDP. Panašu, kad ir jie renkasi konservatorių jau išbandytą taktiką –nieko nedaryti ir kiek įmanoma ilgiau vilkinti probemos sprendimą.
Kodėl R.Pakso bijojo konservatoriai – aišku, o štai kodėl jo bijo dabartiniai “partneriai”, paaiškinti nėra lengva. Dar sunkiau paaiškinti, ko bijo pats R.Paksas, nuolankiai leidžiantis savo “partneriams” laikyti jį užribyje.
O gal čia tiesiog spektaklio tęsinys, tik mes neturime programėlių ir nežinome, kas kokį vaidmenį atlieka?
(7 balsų, vidurkis: 5,00 iš 5)
Loading...
