EŽTT sprendimas: Lietuvai svarbesnis nei R.Paksui

Po Europos žmogaus teisių teismo sprendimo (EŽTT) R.Pakso byloje dauguma Lietuvos komentatorių ir apžvalgininkų visą savo dėmesį nukreipė į buvusio prezidento ir jo partijos politines perspektyvas. Vieni kalbėjo apie R.Pakso sugrįžimą, kiti – apie jo skleidžiamus sparnus. Vieni – apie jo pergalę, kiti – apie pralaimėjimą.

Mano supratimu, tai smulkmena. Ta prasme, kad EŽTT sprendimas svarbus ne dėl R.Pakso. Nors jis, žinoma, gali turėti įtakos jo paties ir jo vadovaujamos partijos ateities perspektyvoms Lietuvoje. Gal net ir visam Lietuvos politiniam gyvenimui.

Net nepaisant to, kad EŽTT iš esmės nieko nepasakė apie patį apkaltos procesą ir net nesvarstė jo metu R.Paksui iškeltų kaltinimų. E.Kūrio pabendravimai su G.Steponavičiumi prie alaus bokalo vykstant apkaltos procesui EŽTT taip pat nepadarė jokio įspūdžio.

Kaltinimai liko, jų pagrindu priimas sprendimas dėl apkaltos – taip pat. Teisine prasme – jokios reabilitacijos ir jokių pokyčių. Nors, pavyzdžiui, man asmeniškai ir toliau atrodo, kad dalis tų kaltinimų buvo iš piršto laužti ir niekuo nepagrįsti.

Tačiau EŽTT sprendimas, mano nuomone, vis tiek yra svarbus.

Pirmiausia, todėl, kad EŽTT mums visiems priminė vieną Konstitucijos straipsnį, kuris Lietuvoje iš esmės negalioja. Turiu galvoje 2 straipsnį, kuris sako, jog Lietuvos valstybę kuria Tauta ir kad suverenitetas priklauso Tautai.

EŽTT šio straipsnio necitavo, tačiau nurodė, jog „sprendimas neleisti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė netinkamas pareigoms, kada nors tapti parlamento nariu ateityje, pirmiausia yra rinkėjų reikalas, kurie turi galimybę rinkimuose pasirinkti, ar atnaujinti pasitikėjimą tuo asmeniu“.

EŽTT sprendimas taip pat labai svarbus dėl to, kad, pripažindamas, jog R.Pakso teisės buvo pažeistos, teismas iš esmės konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra neklystanti institucija kaip kartais Lietuvoje bandoma visiems įteigti.

Tai – nors ir niekaip nekeičia Lietuvos teisinės sistemos sąrangos ir Konstitucinio teismo vietos joje – yra svarbu. Ypač – jei kada nors ateityje vėl kiltų diskusijų apie Konstitucinio Teismo kompetenciją.   

Juo labiau, kad EŽTT – kalbėdamas apie „stulbinamu greičiu vykusias įstatymų leidybos procedūras“, kuriomis R.Paksui iki gyvos galvos buvo uždrausta užimti su priesaika susijusį postą – nors ir švelniai bei netiesiogiai, tačiau pakankamai aiškiai nurodė, jog Konstitucinis Teismas buvo tapęs politinių žaidimų dalimi. Ir žaidė tuos žaidimus, kaip šiandien jau žinome, pamindamas žmogaus teises. 

Šioje vietoje ypač svarbu pabrėžti tai, kad būtent Konstituciniam Teismui, o ne Seimui ir jame tuo metu daugumą turėjusioms politinėms partijoms tenka didžiausia atsakomybė už tai, kad R.Pakso teisės buvo pažeistos. Nes Seimas R.Paksui buvo uždraudęs užimti su priesaiką susijusias pareigas penkerius metus, o Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai ir šį draudimą pratęsė „iki gyvos galvos“.

Šiandien, beje, labai įdomu skaityti tą garsųjį Konstitucinio Teismo 2004 metų gegužės 25 dienos nutarimą, kuriuo buvo „surastas“ Konstitucijos straipsnis, neleidžiantis apkaltos būdu pašalintam pareigūnui vėl prisiekti. Dar įdomiau girdėti šiandien kalbant apie būtinybę keisti Konstituciją norint įgyvendinti EŽTT sprendimą. O užvis įdomiausia kai apie tai kalba vienas iš kandidatų į Konstitucinį Teismą. O juk galėtų įdėmiai paskaityti EŽTT sprendimą – jame, be kita ko, pažymima, kad apkaltos metu galiojęs (ir tebegaliojantis) Konstitucijos 56 straipsnis tarp asmenų, kurie negali būti renkami Seimo nariais, apkaltos būdu pašalintų pareigūnų nenurodo ir taip nurodoma, kad Konstitucinio Teismo sugebėjimai surasti reikiamą Konstitucijos straipsnį buvo išties neeiliniai.

Kodėl jie tokie buvo šiandien galėtų pasakyti tik tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjai. Ir pirmiausia turbūt – tuometinis KT pirmininkas E.Kūris. Keista, tačiau jis šiandien tyli. Jei neklystu, iki šiol nebuvo net trumpiausio viešo komentaro, nors dabartinės E.Kūrio pareigos lyg ir suteikia jam galimybes komentuoti.

Gal E.Kūris tyli, nes jam gėda?

Kaip ten bebūtų, problemos tai nesprendžia.

O spręsti ją reikia. Tikriausiai geriau būtų spręsti ją kuo greičiau. Ir geriausiai būtų, jei tai padarytų tie, kurie suklydo – Konstitucinis Teismas.

Pirmiausia, todėl, kad Lietuvos valstybė nebebūtų valstybe pažeidinėjančia žmogaus teises.

Bet greito sprendimo reikia dar ir dėl to, kad pagaliau baigtųsi R.Pakso ir visos Lietuvos politikos demonizavimas. Skaitant Vyriausybės argumentus, pateiktus EŽTT sprendime, gali susidaryti įspūdis, kad R.Paksas yra baisesnis už A.Lukašenką, V.Putiną ir F.Castro kartu sudėjus, o jo keliama grėsmė gležnai Lietuvos demokratijai yra tokia didelė, kad jam leidus grįžti į aktyvią politinę veiklą, ta demokratija bus sunaikinta per tris dienas.

Galėtų būti juokinga. Jei nebūtų liūdna pagalvojus, kad kur nors Vyriausybėje ar Konstituciniame Teisme išties yra taip galvojančių.

Ir vien jau dėl to verta grąžinti R.Paksą į politiką. Kuo greičiau. Kad visi galėtų įsitikinti, kad jis Lietuvos valstybei ir demokratijai nebaisus.

Nes ko būtų verta valstybė ir demokratija, jei būtų priešingai.

Labai viliuosi, kad Lietuvos politikai tai supras ir nepradės žaisti naujų politinių žaidimų. Jie galbūt pasitarnautų R.Paksui ir jo partijai, bet tikrai nebūtų naudingi Lietuvai.

(10 balsų, vidurkis: 3.80 iš 5)
Loading...
  • Aras

    Apkaltą L. Karaliui žūtbūtinai parengęs profesorius K. Masiulis: Konstitucija – tai bla, bla, bla. Laikas jau būtų pakeisti šitą mūsų, atseit, „pagrindinį dokumentą“, kuriuo niekas nesivadovauja ir nelaiko rimtu.

    • Varganai atrodo profkm rasineliai. Ypac ausi rezia svepla logika. Uz ka sitam ponui suteike profesoriaus varda man labai sunku suprasti. Nebent dabar dalina profesoriaus varda tiesiog uz mastyma desiniuoju pusrutuliu, kaip sake vienas musu taip vadinamos salies herojus.

  • Ačiū, Artūrai. Puikiai argumentuotas tekstas. Kad KT yra susikompromitavęs – akivaizdu, beje paskutinis KT nutarimas dėl nuosavybės taip pat man rodosi yra klaidingas. Deja tuomet per Pakso apkaltą tikrai maniau, kad štai Paksas – blogietis. Tiesiog nemasčiau pats, o pasikliaudavau visuotine politologų-lopatologų nuomone.

    • romas

      Mariau, kiek ne tiksliai vertinate. Susikompromituoti galima tada, kai nesilaikai galiojančių taisyklių. KT turi teisę aiškinti Konstituciją ir jo sprendimai yra galutiniai bei neapskundžiami. Teoriškai KT niekaip negali susikompromituoti. Iš kitos pusės- kiekvienas turi savo moralinius vertinimus. Tačiau vertėtų nemaišyti visuomeninio susitarimo su asmeniniu požiūriu. Nors Konstitucija ir kvaila, bet tai – Konstitucija :)

      • Aras

        KT turi pareigą aiškinti Konstituciją, bet tai ką jie darė R. Pakso byloj labiau primena ne „aiškino Konstituciją“, bet „keitė, papildė Konstituciją“, tam neturėdami įgaliojimų. Geriausias būdas dabar parlamentui apsivalyti ir pakilti tautos akyse (parodyti, jog Seimo nariai nėra interesų grupių spardomi bestuburiai) yra pasinaudoti Konstitucijos 74 str.:
        Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus,… …, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų … … apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.“

      • Rašote it koks Jarašiūnas ar bala koks su fanatiko žvilgsniu per Siaurusevičiaus „Spaudos klubą“, kokiais 2006. Aš žinau KT argumentaciją: Konstitucinis Teismas negali klysti nes aiškina Konstitucijos rėmuose ir t.t. ir pan. Tą žinau, bet parodykite man Konstitucijos straipsnį kur draudžiama prisiekti pašalintam asmeniui apkaltos būdu – ką ir rašo Artūras Račas. Parodykite! Čia Konstitucija: http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm

        P.S. beje Konstitucinis Teismas gali klysti jei išeina už tų Konstitucijos rėmų ir mąsto ne savo galva, o sėdyne.

        • romas

          Mariau, aš nekritikuoju Jūsų asmeninių moralinių nuostatų ir įsitikinimų, bet yra visiškai nesvarbu, ką Jūs asmeniškai manote. Jūsų įsitikinimai gali tapti Konstitucijos normomis tik Konstitucijos nustatyta tvarka. Jei ko nors konkrečiai nėra parašyta Konstitucijoje, aiškinti turi teisę tik KT. Po išaiškinimo tai tampa norma. Man irgi daug kas nepatinka jų aiškinime (pvz. kišimasis į ekonominę socialinę politiką), bet piktinimosi būdu to neina pakeisti

          • Kalba gi ne apie mano įsitikinimus. Aš jūsų paprašiau straipsnio iš Konstitucijos, o gaunu išvedžiojimus…

          • romas

            Kaip nusdprendėte, kad pasaulį matote teisingai? Man atrodo, kad Jūs pats užsiiminėjate išvedžiojimais. Juk nesunku KT nutarimą perskaityti. Jis yra Konstitucija faktiškai, nes aiškina Konstituciją.

          • nerijus

            romai

            Jei Vyriausybė pažeidžia LRK, tai KT neturi teisės pasisakyti?..Kažką jau čia suvėlėte?..

      • romas

        Arai, jie darė tai, ką turi teisę daryti pagal Konstituciją.

        • Romai, parodykite straipsnį, dar kartą.

          • romas

            Mariau, parodykite, kur KT pažeidė Konstituciją -t.y. neteisingai ją aiškino.

        • Aras

          Romai, bet juk Konstitucijos „aiškinime“ turi būti sveiko proto ribos. Mano nuomone, ten buvo ne Konstitucijos aiškinimas, bet jos pakeitimas politiniu užsakymu arba už nemenką pinigų sumą.
          Įdomu, atsiras nors vienas politikas ar lopotologas, kuris prieš TV kameras ar laikraščio puslapiuose drąsiai ištars: – Dėl padarytos žalos visai Konstitucinio teismo sudėčiai remdamiesi Konstitucijos 74 str. privalome skelbti apkaltą!
          Bent kiltų šurmuliukas! :) Dvaro poetai ilgam gautų progą paloti.

          • romas

            Tai kad KT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami pagal Konstituciją. Pasisakyti prieš KT gali kas tik nori, bet tai nieko nekeičia. Aišku, gali teisėjai ir nusikalsti, nes jie nėra šventieji, bet tokius dalykus reikia įrodyti ir tą padaryti yra tvarka.

          • Romai, aš žinau, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimai įgija konstitucinę galią. Tą žinau. KT nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami – tą žinau. Aš gi jūsų paprašiau visai nedaug – tik parodyti straipsnį iš Konstitucijos, kur būtų parašyta, kad draudžiama prisiekti pašalintam asmeniui apkaltos būdu. Aš žinau jo ten nėra. To parašiau ir jūsų ir… nieko negavau!

  • lida

    „… pripažindamas, jog R.Pakso teisės buvo pažeistos, teismas iš esmės konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra neklystanti institucija …“
    Nereikia taip supaprastinti, viskas yra kur kas sudėtingiau. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos aiškinime yra vienintelė kompetetinga ir neklystanti iš principo institucija lygiai taip pat kaip Europos žmogaus teisių teismas – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aiškinime. Kiekvienas teismas turi savo kompetenciją. EŽTT išaiškino, kad LRKT išaiškinimas neatitinka konvencijos, o ne LRK.
    Kaip pavyzdį paimkim atvejį, jei LRK numatytų, jog Seimo nariu negali būti asmenys su fizine negalia, ir KT išaiškintų, kad Seimo nariais negali būti konkrečiai ir kurčnebyliai. EŽTT fiksuotų žmogaus teisių konvencijos pažeidimą, bet tai nereikštų, kad LRKT suklydo aiškindamas Konstituciją.
    Reziumuojant, EŽTT sprendimas reiškia, kad KT išaiškinimas neatitinka žmogaus teisių konvencijos nuostatų.
    Bet dabar kila kita problema. Jei KT neklystamai teisingai aiškina Konstituciją, išeina, kad pati Lietuvos Resopublikos Konstitucija KT išaiškintoje dalyje prieštarauja žmogaus teisėms arba Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (ratifikuota remiantis LRKT 138 str.) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. KT teikia išvadas, ar ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai (LRKT 105 str. 2 d. 3 p.).
    Taigi ši situacija turi būti išspręsta. KT, kaip vienintelis kompetetingas aiškintojas pats gali taisyti savo „klaidas“ (keisti doktriną), ty, atsižvelgdamas į besikeičiančias gyvenimo realijas, pateikti kitokį tų pačių teisinių situacijų išaiškinimą. Ką, manau, bet kokiu atveju dabar turėtų padaryti, jei norime turėti Konstituciją neprištaraujančią pagrindinėms žmogaus teisėsms ir laisvėms.

    • Geriausia ką esu skaitęs šia tema yra šis ponios Lidijos (lidos) patebėjimas ir dar V.Laučiaus pora gerų pastabų apie KT panašumus su karaliaus Liudviko XIV Prancūzija ir galbūt antrųjų senato rūmų būtinybe. Tinklaraštininkas Lidijos (lidos) „suvartytas“ negailestingai, matyt angažuotas, tik priešiga kryptimi, kaip ir ponas E.Kūris.

  • Tonis

    Aš seniai sakiau, kad ta Kūrio chebra yra arba žulikai, arba marionetės, o Karabasas-Barabasas tikrai ne Kūris.

  • Fašizmo sugrįžimas…

  • austras

    Turėčiau klausimą – Janutienės straipsnyje „Tuk-tuk-tuk“ kuri vieta geriausia? Man tai labiausiai patiko kalbėjimas apie valdomą Račo valdomą LRT ir Siaurusevičiaus-Račo tandemą. Panašu, kad Janutienė tikrai „skaito“ Račo blogą :)

    • Valentinas

      Akivaizdu, kad Janutienė įsisiautėjo ir ateina metas parodyti jos tikrąją vietą ir tikrąjį veidą. Tikiuosi Artūras taip ir padarys, o kol kas man kyla klausimas Artūrui:
      Ar nesigailite, kad noriai dalyvavote šios paražurnalistės laidose apie Leo.lt? Ar nemanote, kad net ir vardan kilnaus tikslo, negalima susidėti su neturinčiais sąžinės informaciniais žudikais?

      • Valentinai, nežinau apie kokias „laidas“ kalbate. Jei gerai pamenu, esu davęs interviu vieną kartą prieš kelerius metus ir dėl to nesigailiu, nes lyg nieko neiškarpė ir neiškraipė. Nežinau, ką turite galvoje, kai sakote „noriai dalyvavote laidose“, nes nepamenu, kad būčiau dalyvavęs. Nebent kalbate apie BTV vykusią „Koridą, kur kartu su jūsų minimu asmeniu laidos vedėja buvo ir N.Oželytė. Į dabartinę laidą buvau kviečiamas gal du kartus, tačiau atsisakiau, aiškiai pasakęs, kad tai – ne mano formatas. Iš anksto atsiprašau, jei kažko neprisimenu. Tada būsiu dėkingas už priminimą.

        • Valentinas

          Aš turėjau galvoje turbūt tą interviu Janutienės laidoje apie Leo.lt.

          • tada reikėtų šiek tiek tiksliau formuluoti mintis, kad jos nežinantiems nesudarytų klaidingo įspūdžio:)

      • Dundukas

        tik nepatrūkit berodydami R.Janutienei jos „tikrąją vietą“. Neužmirškite, kad skirtingos svorio kategorijos. R. Janutienė loja per vieną populiariausių TV, ją žino kiekvienas šuo. Na o A. Račą, kad ir kaip nebūtų gaila, pažįsta tik vienetai.

    • Aras

      Tenka sutikti su mano geriausiu draugu Valentinu: R. Janutienė minėtu straipsniu perlenkė lazdą.

      • Valentinas

        Manau, kad nesusitartume iš kurios pusės ji perlenkė…

        • Fredis*

          R.Janutienė atsiprašė V.Landsbergio, atsiprašys ir Tinklaraštininko.
          Smarkesnė, įžūlesnė mintis ir laikysena – Rūtos stiprioji pusė, kitu atveju Ji būtų nepastebima, prasčiau būtų pardavinėjama jos kuriama produkcija. Segmentaciniai procesai būdingi visuomenei, į atskiras visuomenės grupes žurnalistai bando orientuotis. Rūta yra natūraliai „vilkas kiek jį bešertum, vis tiek žiūrintis į mišką“, marginalė iš prigimties, iš pašaukimo, naminiai šunys jai nepatinka, nors anksčiau alfoje, dar V.Valentinavičiaus „priežiūroje“, yra parašiusi visai šaunių, įsimintinų straipsnelių. Gaila, kad tai buvo tik trumpalaikis nušvitimas, tačiau tikiuosi, kad amžinai tamsa nesitęs.

  • Respondentas

    Kad konstitucinis teismas žaidžia politinius žaidimus įsitikinome dar visai neseniai, kai aiškino, kad LEO kūrimas nesudaro monopolijos, yra labai gražus ir t.t. Tada konstitucinis teismas antrą kartą po Pakso spjovė Lietuvai į veidą.
    Pilnai palaikau Račo mintis, kad Paksas grėsmės demokratijai nekelia, o jei būtų kėlęs tai nebūtų sėkimngai meravęs Vilniuje tiek metų. Faktas tas, kad demokratija buvo griaunama paskleidus isteriją prieš Paksą, o konstitucinis teismas tą isteriją sėkmingai kurstė ir palaikė.

    • lida

      Faktas, kad kas nors eilę metų sėkmingai kiemsargiavo, nereiškia, kad jis taip pat sėkmingai gali būti pav. daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos buhalteriu.

    • mdxacuk

      Paksas nebuvo vienintelis sėkmingai meriavęs kelerius metus. Iš jo nuopelnų prisimenu tai, kad išgrindė Katedros aikštę ir paliko apie 100 mln skolos vien fizinių asmenų pajamų mokesčio.

      Zuokas išgrindė visą Gedimino prospektą ir dar gabaliuką Užupio gatvės iki savo namo, ir padarė tai santykinai gal 5 kartus pigiau už Paksą. Kiek paliko skolų – nežinau, bet užtat paliko vilniečiams „Rubikoną“.

      Imbrasas viso labo užpylė kelias duobes duobes Pylimėlių gatvėj bei paliko apie milijardą skolos. Bet to užteko įsiamžinti istorijoj.

      Šustauskas Kaune skolų nepaliko ir nieko neužpylė, nors meriavo ne blogiau už Paksą. Manau ir Prezidentas būtų ne blogesnis, kaip ir visi kiti išvardinti personažai.

      • Dundukas

        na tik nereikia, kad p.Šustauskas nieko neužpylė. Jis, atrodo, dažnokai užpildavo. Ypasč tąkart, kai policija vijo-nepavijo ir po to iš mašinos nuolaužo jį ištraukė :)

      • Respondentas

        Labai liūdna,kad tautos atmintis tokia trumpa. Taip, nors buvo visiškas prąvalas, po Rusijos krizės kai Kubilius su Šemeta valdė, tauta po mažiau nei 10 metų vėl masiškai balsavo už tuos du dundukus. O tereikėjo tik J.Erlicko „History of Lifjueinija“ pasiskayty ir baisus konservatorių ir Kubiliaus su Šemeta paveikslas kaip gyvas prieš akis.
        Taip ir apie Paksą mero kėdėje. Bet kiek aš pamenu, tai prie Pakso vilniečiai ir pradėjo važinėti naujai išasfaltuotomis gatvėmis. Taip, galbūt Paksas su kelininkais artimas, gal jam nuo to nuskilo. Bet man asmeniškai žymiai geriau mokėtu už skolas dėl gatvių išasfaltavimo, nei kad už Zuoko Rubikoną ir šviesoforų tūkstančius, su sistema, kuri tik dar 2-uose pasaulio miestuose bet neveikia. O gal veikia? Pekine ir Meksike?

  • Valentinas

    …EŽTT sprendimas taip pat labai svarbus dėl to, kad, pripažindamas, jog R.Pakso teisės buvo pažeistos, teismas iš esmės konstatavo…
    Pasiklausęs per Žinių Radiją kažkokio Dambrausko aš irgi pasirodysiu gudrus ir patiklsinsiu Račą, kad EŽTT pripažino, ne kad Pakso teisės yra pažeistos, o kad yra pažeistos rinkėjų teisės rinkti. Esminis subjektas yra ne Paksas, o rinkėjai.

    • Fredis*

      Europoje bausmės „iki gyvos galvos“ nėra, o JAV yra, tačiau tai nereiškia, kad Amerikoje nėra demokratijos, na, bet kadangi mūsų šalis yra Europoje, tai pagal EŽTT toks KT nutarimas pažeidė Europos teisės Dvasią. Teisingumo ministras ir visa teisingumo ministerija dabar turi pasistengti ir imtis priemonių kaip racionaliai ir protingai pripūsti Europos teisės Dvasios į KT nutarimą, kuris nubaudė R.Paksą ir pažeidė rinkėjų teises.
      Gali ir nepūsti, bus taip, kaip nuspręs visuomenė (aktyvesni elito ir tinklaraštijos atstovai ir politikai).

    • Valentinai, drįsčiau teigti, kad kažkoks Damrauskas jus suklaidino. Tikriausiai neskaitė EŽTT sprendimo. Nes jame kalbama apie R.Pakso teises. Kitaip ir negali būti, nes Lietuvą skundė ne rinkėjai, o R.Paksas. Ir byla buvo Paksas prieš Lietuvą. Tai labai aiškiai matyti štai, pavyzdžiui, kad ir šioje EŽTT sprendimo vietoje:

      The striking rapidity of the legislative process reinforces the impression that it was at least triggered by the specific desire to bar the applicant from standing in the presidential election called as a result of his removal from office. That, admittedly, is not a decisive factor for the purposes of Article 3 of Protocol No. 1, which applies only to the election of the legislature. However, the Court considers that it constitutes an additional indication of the disproportionate nature of the restriction of the applicant’s rights under that Article

      Todėl mano pasiūlymas jums Valentinai būtų daugiau mąstyti savo galva, o ne remtis kažkokių dundukų sugalvotomis dundukiškomis frazėmis.

      • Valentinas

        Matyt neteisingai išgirdau pavardę. Greičiausiai tai buvo Teisės instituto darbuotojas dr. Petras Ragauskas kaip matyti iš šios nuorodos:
        http://www.ziniur.lt/klausimas/kokiu-sprendimu-reikia-po-strasburo-teismo-nutarimo-del-r-pakso/?cid=46009
        Neturiu įpročio ginčytis teisinėmis temomis, tik perdaviau tai, ką teisės mokslų daktas viešai sakė. Ar aš teisingai supratau, ar teisingai perpasakojau ir ar dr. Ragauskas teisus palieku spręsti Wu ir Lidai. Šiaip Ragauskas skambėjo įtikinamai.

        • Valentinas

          Niekas nevysto šios temos, todėl to imsiuos aš. Perklausiau laidos įrašą ir iš tikro, interviu buvo su teisės instituto darbuotoju, daktaru Petru Ragausku. Darbo vieta ir mokslinis laipsnis preziumuoja pakankamą kompetenciją. Keletas jo minčių:
          „Nacionalinėje teisėje, mūsų aukščiausio teismo sprendimas yra svarbesnis ir reikšmingesnis nei nacionalinio teismo. Toks yra santykis tarp šių institucijų ir toks yra santykis pagaliau tarp Konstitucijos ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos. Mūsų Konstitucijs Lietuvoje yra aukštesnis teisės aktas. Ir kadangi Konstitucinio teismo nutarimas buvo pagrįstas Konstitucija, tai išeina,kad ir KT nutarimas šiuo atveju MŪSŲ valdžios institucijų turėtų būti labiau gerbiamas, nei tarptautinio teismo sprendimas.“

          „Turime du aukščiausių institucijų sprendimus, abu neskundžiamus ir prieštaraujančius vienas kitam…“
          „Aš iš tikrųjų norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kad Žmogaus Teisių Teismas nepasakė, kad buvo pažeista Rolando Pakso teisė, nes teismas rėmėsi pirmuoju protokolu prie žmogaus teisių konvencijos ir ten kalbama yra apie piliečių teises rinkti. Ir faktiškai ką teismas pasakė, kad šituo apribojimu, šita konstitucine sankcija pritaikyta Rolandui Paksui, buvo apribotos rinkėjų teisės PASIRINKTI žmogų, kurį jie nori, taip, kad esminis subjektas šiuo atžvilgiu yra ne Rolandas Paksas o piliečiai, kurių teisės buvo apribotos.“
          Laidos galima pasiklausyti čia:
          http://www.ziniur.lt/player.php?show_id=11&date=2011-01-10&mp3=46782

          Wu, ką galvoji, čia pažeistos Pakso ar Valentino teisės?

          • nesvarbu

            Valentinai, tingėjau klausyti tavo nurodyto radijo, tačiau manau, jo tas Petras R. neteisus.

            Aiškina plečiamai. Šiuo atveju toks aiškinimas nėra tinkamas.

            Viską į vietas sustato tai, jog ginčo nuostata(Konvencijos 1 Protokolo 3 str.)inter alia nėra taikoma valstybės vadovo rinkimams.

          • WU

            Valentinai, neklausiau laidos. Esu girdėjęs Ragauską. Pas mus yra visokių institutų su gražiais pavadinimais „Teisės“ „Teisingumo“ – nežinau ką jie veikia, nes nesidomėjau. Tu pats gali tokį nesunkiai sukurti. Laidą gal rytoj paklausysiu. Iš tavo citatų galiu pasakyti, kad šis sakinys „Nacionalinėje teisėje, mūsų aukščiausio teismo sprendimas yra svarbesnis ir reikšmingesnis nei nacionalinio teismo.“ yra visiška nesąmonė. Neatitinka logikos taisyklių. Aukščiausiasis teismas nėra nacionalinis teismas? Kas yra nacionalinis teismas?
            Pažeistos teisės yra Pakso, jis kreipiasi dėl pažeistų teisių ir terminas pripažintas neproporcingu.
            Sprendime dėl piliečių teisių, mano nuomone, buvo pasisakyta todėl, kad viena iš vyriausybės gynybos taktikų buvo sakyti, kad jaunoms demokratijoms būtinas toks apsisaugojimo mechanizmas, dėl to atsiranda tokie teismo motyvai:
            „Admittedly, the Government contended that in assessing proportionality in the present case, regard should be had to the evolution of the local political context in which the principle of disqualification from elected office was applied. The Court does not disagree. It takes note in this connection of the Government’s argument that, in a recent democracy such as (according to the Government) Lithuania, it is not unreasonable that the State should consider it necessary to reinforce the scrutiny carried out by the electorate through strict legal principles, such as the one in issue here, namely permanent and irreversible disqualification from standing in parliamentary elections. Nevertheless, the decision to bar a senior official who has proved unfit for office from ever being a member of parliament in future is above all a matter for voters, who have the opportunity to choose at the polls whether to renew their trust in the person concerned. Indeed, this is apparent from the wording of Article 3 of Protocol No. 1, which refers to “the free expression of the opinion of the people in the choice of the legislature“.
            Jeigu ir būtų galima sakyti, kad pažeidžiamos rinkėjų teisės, tai jos nebuvo šio ginčo dalyku. Nors galima čia galimos diskusijos.

          • Valentinas

            UPs, ten turėjo būti ne nacionalinio, o tarptautinio teismo :)

          • nesvarbu

            WU, tikrai taip, bylos dalykas-pasyviosios rinkimų teisės apribojimo terminas.

            Kalbant iš esmės, pamenu dar 2006 m. skaičiau bylą Ždanoka v. Latvia, tai dar tuomet EŽTT šioje Latvijos pilietės byloje pažymėjo, kad pasyviosios rinkimų teisės (Pakso atvejis) apribojimo taikymas asmenims neturi būti neribotas laiko atžvilgiu, turint omenyje, kad Latvija patapo daug stabilesnė inter alia dėl jos visiškos integracijos į Europą.

          • lida

            Dalykas, tai dalykas, bet motyvų nereiktų ignoruoti. Esmė gi atskleista paskutiniuose pacituotuose sakiniuose. O įstatymų leidžiamąją valdią pagal 1 prot. 3 str. nereikia susiaurinti iki Lietuvos Respublikos Seimo.

          • WU

            Valentinai, teismas visų pirma pasisako, dėl pareiškėjo t.y. Pakso teisių. Jis tiesiogiai negina trečiųjų asmenų (šiuo atveju rinkėjų) teisių. Bet šiuo atveju savaime gaunasi, kad jei tiesiogiai pažeidžiamos teisės būti renkamam, tai iš to išplauktų ir kitas pažeidimas, kad rinkėjai negali rinkti, nors jų teisės nėra šio ginčo dalykas.
            Jeigu tarptautinis tada viskas normaliai. Bet aš universitete labai nekęsdavau šios diskusijos, kai tarptautininkai ginčydavosi su konstitucininkais, kurių teisė aukštesnė. Ši diskusija yra beprasmė, nes vietoje to, kaip rasti bendrąja poziciją tokie profesoriai kaip E. Jarašiūnas ar S. Katuoka yra pasiruošę vienas kitam gerkles perpjauti bandydami įrodyti savo tiesą. Formalų išaiškinimą, kad Konstitucija aukštesnė jau pamatėme šiandienos Konstitucinio Teismo „pranešime“, kuriuo jis pats griauna savo paties suformuota konstitucinės doktrinos keitimo galimybę. Taip aiškiai duotas pasakymas, kad „mes patys prie nieko nesiderinsim, todėl keiskit Konstituciją“. Pats KT aiškina, kad Konstitucijos keitimas yra kraštutinė priemonė, kai problemos negalima išspręsti aiškinimu. Šiuo atveju aiškinimu išspręsti problema yra galima.
            Mano nuomonė, Konstitucija yra žmogaus teisių Konvencija yra vienodos svarbos ir drįsčiau teigti galios dokumentai. Žmogaus teisės yra vienas iš teisinės-demokratinės valstybės būtinų atributų, o mes prisijungdami prie Konvencijos įsipareigojome priderinti nacionalinę teisė prie jos t.y. dabar aukščiausio egzistuojančio žmogaus teisių standarto. Ratifikuodami ją mes pripažinome, kad Konstitucija atitinka Konvenciją ir atvikščiai. Todėl pasakymas keisti Konstituciją, kai prieštarauja Konstitucijos aiškinimas, o ne pats tekstas atrodo keistokai. Vietoje to, kad KT pasakytų, jog siekdami aukščiausio žmogaus teisių gynimo standarto turime pakeisti doktriną, jie sako keiskit Konstituciją. Kažkodėl, kai buvo jungiamasi prie konvencijos ir reikėjo naikinti mirties bausmę, kuri neatitinka Konvencijos ir jos protokolų, jėgų išaiškinti, kad siekiama aukštesnės apsaugos pakako.
            Šiaip mane labai erzina tokie dalykai. Šiandien, tuo kažkokios neaiškios kilmės pareiškimu, KT labai stipriai nuvylė.

          • WU, jei įdomu, tai dėl pareiškimo kilmės aš aiškinausi ir gavau oficialų paaiškinimą, kad pareiškimui buvo vienbalsiai pritarta KT teisėjų susirinkime, nedalyvaujant vienai KT teisėjai dėl ligos.

          • WU

            Čia kažkokia nesąmonė. Jie negali taip daryti. Šis reikalas neišpręstas iš esmės. Artūrai, toks pareiškimas yra niekaip nepagrįstas, o ne Konstitucijos aiškinimas. Aš vis dėlto, manau, kad dar galima keisti įstatymus, tada suformuluoti motyvuotą prašymą aiškinti jų atitikimą Konstitucijai ir plėtoti konstitucinę doktriną.

          • WU, negali, bet daro. Ir nesutiksiu, kad galima keisti įstatymus. Sakyčiau, KT užėmė poziciją gintis iki paskutinio R.Pakso politinio kraujo lašo…:) Deja.

          • WU

            Artūrai, viso to šviesoje, nepaisant Jūsų „naivaus žurnalisto pamąstymų“ „man patiko“ skiltyje yra įrašas apie apie KT teisėjų pasikeitimus. Manau, šiuo jo tema yra ypač aktuali..

          • WU, pritariu. Ir galbūt dar surasiu laiko parašyti, kodėl manau, kad D.Žalimas neturėtų būti skiriamas KT nariu.

  • bbd336

    „Turiu galvoje 2 straipsnį, kuris sako, jog Lietuvos valstybę kuria Tauta ir kad suverenitetas priklauso Tautai“ – va būtent tas ir yra pikčiausia, kad buvo pamintas tautos apsisprendimas ir nuverstas tautos teisėtai išrinktas prezidentas

  • Sima

    Laukiau šito Račo komentaro…Pagliau viskas atsistojo į savo vietas-niekad negarbinau Pakso, bet gerai pamenu tų dienų isteriją, kuri buvo kilus aplink šitą asmenį…
    Kūriui tikrai turbūt gėda-o kaip gi kitaip..
    Jeigu greitai būtų priimtos įstatymų pataisos ir Paksas būtų „prileistas“ kandidatuot Seimo rinkimuose, tada sakyčiau viskas gerai-demokratija Lietuvoje tikrai yra…
    O ar už jį kas balsuos-nebalsuos-tai jau antraeiliai dalykai..

    • sim

      bus taip greitai priimtos pataisos, kaip ir brazauskienei teises aktuose numatyta renta paskirta.

  • WU

    DĖMESIO, PASISAKĖ KONSTITUCINIS TEISMAS:
    Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos
    Konstitucijoje, kuri yra aukščiausioji Lietuvos Respublikos
    teisė, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
    konvencijoje, pagal kurią prisiimtus tarptautinius
    įsipareigojimus Lietuvos Respublika privalo vykdyti, yra
    skirtingai reguliuojami santykiai, susiję su apkaltos proceso
    tvarka iš pareigų pašalinto asmens teise užimti parlamento nario
    pareigas, kyla nesuderinamumo tarp minėtų aktų problema.
    Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą
    – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso
    tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo
    kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario
    pareigas ir taip pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos
    Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių
    laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos
    Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.
    _______________________–
    Šaltinis http://www.lrkt.lt/Pranesimai/txt_2011/L20110110c.htm

    • lida

      Vienintelis būdas išsaugoti mundurą – ne išaiškinimas blogas, o Konstitucija tokia – nesuderinta su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, todėl, neva, reikia LRKT prie jos priderinti :) Nors Konstitucijos 105 str. 2 d. 3 p. numato priešingą variantą – reiktų spręsti dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kadangi KT pripažino, kad minėti teisės aktai nesuderinami, ty konvencija prieštarauja Konstitucijai, reiktų spręsti klausimą ir dėl ją ratifikuojančių įstatymų atitikimo LRKT.

      • WU

        Lida, juokinga, bet tiesa, jeigu būtų taip pasisakęs, kad Konvenciją reikia derinti prie Konstitucijos. Tačiau mes prie jos prisijungdami įsipareigojom nacionalinę teisę prie jos priderinti.
        Man toks Konstitucinio teismo pareiškimas atrodo absurdiškas. Viena vertus „pareiškimas neturi jokios teisinės galios“, kitą vertus, jis pasako, kad doktrina nebus keičiama. Aš vis gi dar drįsčiau keisti įstatymus, o atsinaujinus 1/3 bandyti keisti doktriną, nes jeigu EŽTT sprendimas nėra pagrindas modifikuoti dokriną, tai koks gali būti kitas pagrindas? Aš bent jau neįsivaizduoju..

        • WU

          Kabutėse turėjo būti tik žodis „pareiškimas“.

        • lida

          Sakydama „priešingą variantą“, neturėjau galvoje, kad konvenciją reikia derinti prie konstitucijos. Paprasčiausiai konstatavimas, jog konvencija prieštarauja Konstitucijai, eriškia, kad ją ratifikuojantys įstatymai turi būti pripažinti negaliojantys, kaip prieštaraujantys Konstitucijai :)

    • dzyvai

      Menkai išmanau teisę, bet tokia greita ir tokio turinio „reakcija“ – tiesiog karštakošiškas blaškymasis siekiant išsaugoti mundurą. Labai panašu į: „greitas darbas – kreivas vaikas“.

  • egriseus

    Kažin, kas Konstitucinio Teismo klausė ir kokiu teisiniu pagrindu atsirado minėtas pareiškimas? Ar buvo posėdis?

    • WU

      Aš irgi nesuprantu, kas yra „pareiškimas“, nes teisinės galios neturi jokios..

      • lida

        Atskiroji nuomonė dėl spaudos tarnybos pranešimo ;)

        • egriseus

          Na, jei galimas susigalvotos formos „Pareiškimas“, kodėl negali būti „atskirosios nuomonės“ :) Be to, nedrįsčiau KT Pareiškimo sulyginti su spaudos tarnybos nuomone aktualiais politikos klausimais.
          Ir šiaip – kam iš KT trinktelėjo į galvą veltis į diskusiją. Būtų buvęs nors koks kreipimasis į KT ar nagrinėjama byla, tai tuos pačius argumentus ir galėjo išsakyti.

          • WU

            Pasakė tam, kad patikinti, jog doktrina nebus keičiama. Bet man kyla daug abejonių dėl pranešimo autorystės, nors jis išėjęs iš Konstitucinio Teismo, tačiau niekas jo nepasirašė. Spaudos tarnyba ir pranešėjai spaudai pasirašo. Šiuo atveju niekas „pareiškimo“ net nepasirašė. Jis tiesiog iš Konstitucinio teismo..

          • egriseus

            Aš net neneigiu, kad KT turi išimtinę teisę spręsti: keisti ar nekeisti doktriną, bet spėju, kad tai turėtų būti daroma bylos nagrinėjimo metu, įvertinus visus argumentus.

            Paksas ir Mazuronis sakytų, kad čia E. Kūrio išdaigos :)

          • WU

            Paskutiniu sakiniu pasakei sąmokslo teoriją, apie kurią iš karto pagalvojau, kad bus kalbama, kai daugiau žmonių perskaitys šį pranešimą..

  • egriseus

    Lauksime „Pareiškimo“ atskirosios nuomonės :)

    • WU

      Galvoji Šileikis drįs?

  • NiekurNeiva

    CASE OF PAKSAS v. LITHUANIA
    (Application no. 34932/04)

    STRASBOURG, 6 January 2011

    http://cmiskp.echr.coe.int/tkp197/view.asp?action=html&documentId=879540&portal=hbkm&source=externalbydocnumber&table=F69A27FD8FB86142BF01C1166DEA398649

    for the Government:
    Ms E. Baltutytė, Agent,
    Ms K. Bubnytė-Monvydienė, Head of the Division of Representation
    at the European Court of Human Rights, Counsel,
    Mr E. Smith, Professor, University of Oslo,
    Mr D. Žalimas, Head of the International and European Union Law Institute, Faculty of Law, Vilnius University, Advisers;

    Beje, 37-erių metų D.Žalimas kaip Lietuvos šaulių sąjungos narys dalyvavo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo gynyboje nuo sovietų agresijos. Tada jam buvo net 18 metų!! Bet koks biografijos faktas…
    Todėl konservatoriai – konkrečiai Seimo pirmininkė Irena Degutienė – ir teikia jo kandidatūrą į naujus KT teisėjus. Taigi, savas…

  • egriseus

    Abejoju, bet būtų įdomu, nes šiaip jau Šileikis išskirtinis asmuo tiek teisine erudicija, tiek intelektu.

  • Sejanus

    Aš vis dar nesuprantu, kam Konstitucinis Teismas apskritai reikalingas.

    • VYTS

      Taip, jo funkcijas būtų galima perleisti kitam teismui. Ar nori pasakyti, kad išvis nereikia analizuoti teisės aktų atitikimo konstitucijai?

  • Morta Vidūnaitė

    vienas iš geriausių, Artūrai, dabartinių tavo straipsnių. tik gaila, kad dar vis tikima tomis pačiomis pasakomis, koks baisus yra Paksas… oho, koks jo įvertinimas! tampa jau tautosaka…

  • NiekurNeiva

    Ką reiškia „daryti Konstitucijos pataisas“ ? Ar būtina taisyti pagrindinį (pradinį) tekstą, ar galima suprasti, kad galima taisyti „galiojančią Konstituciją“, t.y. iš pagrindinio teksto išplaukiančius išaiškinimus?

    ARBA, ar tikrai KT jau nebegali „atžaisti atgal“ ? Kad ir neva dėl raštvedybos reikalavimų pažeidimų ?

  • nerijus

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/speceliunas-rpaksui-reikia-neleisti-kandidatuoti-i-seima-20-metu.d?id=40656479

    Tai dar kartą įrodo, jog tai politika, o ne teisingumas. Įstatymą, bandoma „pritempti“ Paksui, o ne asmeniui, kuris „sulaužė“ priesaiką.

  • Justas

    Nerijau ,
    šiuo konkrečiu atveju viskas yra tiksliai taip , kaip Jūs sakote .
    Tik atvirkščiai …
    Aš asmeniškai skaitau KT kritiką su siaubu ,nes tiksliai žinau , kad sekanti KT sprendimus kvestijonuojanti byla(bylos) bus apie homosexualų santuokas , įvaikinimą …
    Nors aš ir liberalas , bet šitų klausimų sprendimui pagal ŽTT standartus … paprasčiausia nesubrendęs …

  • Justas

    Ir dar …
    Tam , kad diskusija tapų konstruktyvi ir rezultatyvi reikėtų atskirti du momentus : Pakso nušalinimo teisnius , moralinius ir kitokius aspektus …trumpiau – vakardieną …
    ir dabartinį , šiandieninį EŽTT sprendimą , jo turinį , reikšmę ir pasekmes .
    Ir dar … nepainioti teisingumo su teisėtumu .
    Tai dvi sąvokos , kurios tikrai ne visada tapačios …

  • nerijus

    http://www.lrytas.lt/-12949805181294649717-r-pakso-bausm%C4%97s-nauda-lietuvai.htm

    „…dalį po malonės prašymo sutrumpino prezidentas,..“.

    Kai bus priimtas sprendimas, kiek metų jam dar reikės „atsėdėti“, jis galės kreiptis į prezidentę- malonės, kad būtų sutrumpintas laikas. Kodėl gi ne?..

  • nerijus
  • nerijus