Kam vis dėlto reikalingas Konstitucinis Teismas?

Seimas šiandien vis dėlto nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas paaiškinti ar tik „Leo LT“ projektas buvo pats skaidriausias Lietuvos istorijoje.

Prieš tokį sprendimą arba susilaikė ( o tai tas pats) balsavo 48 vadinamieji tautos išrinktieji (jų pavardes rasite žemiau – skaitykite ir prisiminkite, ka eisite balsuoti:)

Tačiau per diskusijas dėl minėto nutarimo tarp desperatiškų socialdemokratų (ir ypač „ekonomistės“ B.Vėsaitės) gasdinimų pasaulio pabaiga, jau ne pirmą kartą skambėjo tokia mintis: net jei KT ir nuspręs, kad Atominės elektrinės įstatymas prieštaravo Konstitucijai, tai nieko nepakeis, kaip nieko nepakeitė ir sprendimas dėl „Alitos“ privatizavimo.

Šį kartą šios minties autorius buvo K.Glaveckas, teigęs, kad „tolesnis statybos procesas, kūrimo „Leo LT“ vyksta pagal sutartį, o tai reiškia, kad jeigu ir bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą, tai mėnesiui bus sustabdyti nauji darbai, gal kai kurių įstatymų procesai, darymas, bet iš esmės viskas tas vyksta sutarties rėmuose, tęsis toliau“.

K.Glavecko teigimu, kreipimasis į KT yra daugiau moralės nei teisės dalykas…

Dar įdomiau pakalbėjo konservatorius S.Pečeliūnas, pagasdinęs, kad KT nusprendus, jog ne viskas buvo gerai steigiant „Leo LT“, VP grupė gali viską mesti ir pareikalauti valstybės sumoėti jiems keturgubą kainą.

„Nemanau, kad tai yra geras ėjimas“, – sakė S.Pečeliūnas.

Kažką panašaus visai neseniai yra kalbėjęs ir J.Razma, A.Kubilius, po to prezidentas palaimino „Leo LT“ projektą, taip pat sakė, jog liūto stabdyti nebereikia.

O man tada kyla keli paprasti klausimas: ar geriau yra stebėti, kaip mus visus mulkina ir leisti tai daryti?

Kodėl tada iki šiol nagrinėjama A.Stašaičio byla, kodėl aiškinamasi, kaip B.Lubys pirko ir pardavė kai kurias bendroves, pagaliau, kodėl vis dar ieškoma tų, kurie šaudė žydus ir naikino pokario partizanus? Juk viskas buvo taip seniai…

Be to, kodėl S.Pečeliūnas ir kiti Seimo nariai mums bando įteigti, kad neteisėti dalykai gali virsti teisėtais vien todėl, kad kažkas iš kažko kažką apėmė ir kažkas kažkam kažką pažadėjo?

Kodėl kalbama tik apie moralę, kai turime kalbėti apie šimtus milijonų, o gal net milijardus litų visų mūsų turto, kurie galimai neteisėtai buvo perduoti į privačias rankas?

Juk nekalbant apie galimą Konstitucijos pažeidimą, Lietuvoje iki šiol galioja Baudžiamasis kodeksas, iki šiol galioja Konkurencijos, Viešųjų pirkimų ir kiti įstatymai, į kuriuos, atrodo, buvo nusispjauta priiminėjant Atominės elektrinės įstatymą.

O gal šie įstatymai galioja visiems, išskyrus VP grupę ir G.Kirkilo vadovaujamą Vyriausybę?

Tai gal tada taip ir galėtų viešai pasakyti, o ne kalbėti apie gerus ir blogus ėjimus bei moralę.

Tačiau kol to nepasakėme, reikia klausti, kam Lietuvai iš tikrųjų reikalingas Konstitucinis Teismas? 

Ar tik tam, kad juo prisidengiant būtų galima pašalinti iš politinės arenos netinkančius politikus, kalbėtų su dvasiomis ir karts nuo karto pasakytų, kas yra moralu, o kas ne?

O gal vis dėlto atsiverskime Konstituciją ir įstatymus ir paskaitykime, kas ten parašyta:

Konstitucija

107 straipsnis

Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

Konstitucinio Teismo įstatymas

72 straipsnis. Teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmės

           Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

            Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu.

            Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

            Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.

Gal matote, kur čia kalbama apie moralę ar dvasias? Aš asmeniškai nematau.

P.S. Kaip ir žadėta balsavusiųkų prieš (arba susilaikiusių) dėl kreipimosi į KT sąrašą galite rasti čia:

 

(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...