Kam Lietuvoje reikia kokybiškos žiniasklaidos?

Ketvirtadienį vakare dalyvavau „Transparency International“ organizuotoje diskusijoje apie „WikiLeaks“ reikšmę ir įtaką „tradicinei“ žiniasklaidai.

Kompanija buvo rimta: A.Čepkauskaitė, L.Meškauskaitė, A.Katkevičius ir D.Kuolys. Pastarojo pamąstymai apie „valdžiai dirbančią ir parsiduodančią“ žiniasklaidą man tiesa labai nepatiko, nes nemėgstu, kai kas nors sako, jog visi Seimo nariai vagys ir visi vyrai kiaulės. Tai, mano supratimu, paprasčiausiai nepadoru ir bailu.

Tačiau šis šaukštas deguto nesugadino bendro įspūdžio.

O jis mane maloniai nustebino.

Pirmiausia, todėl, pasirodo, yra žmonių, kuriems tokios diskusijos įdomios. Atvirai prisipažinsiu, kviečiamas į šią diskusiją galvojau, kad ji neįvyks, tačiau žmonių buvo apie 50-60 ir salė buvo beveik pilna.  

Man pasirodė, kad tai gana daug, turint galvoje oro sąlygas, tai kad diskusija prasidėjo 18 valandą ir kad ji niekaip nesusijusi nei su rinkimais, nei su kokia nors praktine nauda.

Patiko ir tai, kad vyko diskusija – su skirtingais požiūriais ir skirtingais argumentais. Tai irgi ne dažnas reiškinys.

Nesiimsiu čia atpasakoti viso diskusijos turinio, tačiau trumpai esmė buvo maždaug tokia. A.Čepkauskaitė teigė, kad „WikiLeaks“ yra naujos – tinklo – visuomenės reiškinys, tuo tarpu Lietuvos žiniasklaida gyvena senosios – industrinės -visuomenės laikais. A.Katkevičius „WikiLeaks“ pavadino Gutenbergu 2.0, o L.Meškauskaitė, kaip ir dera teisininkei, abejojo, ar tikslas pateisina priemones.

Aš gi sakiau, kad „WikiLeaks“ – tai iš esmės nieko naujo, nes nutekinti dokumentai visada buvo vienas iš svarbiausių šaltinių. Pagrindinis skirtumas – dokumentų kiekis.

Diskusijai baigiantis, gana logiškai kalba pasisuko apie Lietuvos žiniasklaidą: kodėl ji tokia bloga, kodėl nėra tiriamosios žurnalistikos ir t.t.

Paklausiau, kiek iš esančių salėje prenumeruoja „Valstybę“, „IQ“ ar „Atgimimą“. Pakilo 5 rankos.

Tas penkias rankas, sakyčiau, galima vertinti kaip atsakymą į klausimą kokiai dalia Lietuvos žmonių reikia kokybiškos žiniasklaidos. Primenu, kad salėje buvo apie 50-60 žmonių.

(6 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
  • as_keistas

    Keistoka išvada pagal penkias pakeltas rankas.

    Juk didelė masė žmonių nuo seno prenumeruoja Economist ar New Yorker. Jie rankų nekėlė, ir jų buvo bent 15? „Valstybė“ jiems tikrai ne rodiklis su savo milžinišku šriftu, dar gigantiškesnėmis nuotraukomis, bei analize, kuriai iki užsieninių analogu oi kaip toli. Juoką kartais sukelia straipsniai apie technologijas. Galiu parodyt pirštu į Lapkričio mėnesio „Valstybėje“ spausdintas nesamones apie Oracle sandėrius.

    Rodos tik „IQ“ supranta, kad ne 3 milijonų jėgoms kurti analitinę vertę turintį turinį ir elementariai užsiema vertimu. Manau kad jų pasirinktas kelias ir yra teisingiausias.

    Tad nereikia čia verkti kad trūksta kokybiškos žiniasklaidos. Žmonėm, kuriem jos reikia – kuo laisviausiai skaito originalo kalba ir nejaučia jokio diskomforto. Geriau neeikvot tuščiai energijos ir susikoncentruot į vietos aktualijas. ( Ką iš esmės gerai atlieka „Veidas“ )

    • pasaka

      Na paprastai užsienio žiniasklaida nenagrinėja Lietuvoje esančios situacijos ir kylančių problemų, o mums juk jos ir yra įdomios. Taigi tam reiktų kokybiškos lietuviškos žiniasklaidos.
      Be to, jei visi kokybiški straipsniai rašomi užsienio kalba, ir visi tuo patenkinti, tai kam mum reikalinga nacionalinė kalba? Kad varguoliai galėtų tarpusavy bendrauti ir negalėtų pačiupinėti porfesionalaus teksto?
      P.S. Aš jaučiu diskomfortą skaitydama profesionalius tekstus užsienio kalba. Tai matyt apie mane nepagalvojot:)

  • oneguy

    Buvau diskusijoje, alų midų gėriau per barzdą varvėjo ir taip toliau. Prenumeruoju Veidą, bet nežinau ar čia jau rimta (ar dar ne) žiniasklaida :)

  • johnis

    Kiek skaitau angliskai ziniasklaida ir lietuviska tai pastebejimas apie ta wikileaks yra l.skirtingas. Angliskoji daznai panagrineja, kreipiasi i specus kad pakomentuotu apie ta laikmeti apie kuri nutekino, komentuoja kaip tai itakoja, kas toliau ir pan.
    Lietuviskoje ziniasklaidoje apie wikileaks galima skaityti tik anekdotus ir pasaipa : visa tai jau zinojom, dar pasakys kad pienas is karviu, grybauskaite pajuokavo apie wikileaks, wikileaks isvis neegzistuoja.
    Idomu kodel toks visiskai priesingas priemimas ir reakcija?

  • johnis

    Kodel p.Racai, BNS skirta award’a „Foot in the Mouth“ isverte svelniau pavadindami ji „metu issisokeles“ nors isties sis posakis yra zymiai kietesnis ir labiau atitiktu „nusikalbejimui“
    cia nonorejot izeisti jos eks?

    • mielas johni, iš tiesų tai jau ne jūs pirmas priekaištaujate dėl „Foot in Mouth“ vertimo. Kai kas sako, kad šį terminą galima versti kaip jūs siūlote, kai kas – kaip „nepraustaburnį“. Gali būti, kad ir jūs ir tie kiti teisūs. Tačiau laikausi paprasto principo: nesu visažinis ir pasitikiu kompetencija darbuotojų, kurie savo ilgu darbu yra ją patvirtinę. Taigi, pasitikiu ir vertėja, kuri vertė šį pranešimą. Pasitikiu ja labiau nei jumis ar tais, kurie turi savo variantus. Tad tamstos pastaba apie nenorą kažką įžeisti šiame kontekste yra visiškai dundukiška:)

      • lida

        Nepasakyčiau, kad pastaba visiškai dundukiška, nes visos „foot in the mouth“ prasmės susijusios su kalba – vienokiu ar kitokiu nusišnekėjimu, o jūsų pati pati kompetentingiausia parinko vos ne teigiamą prasmę „išsišokėlė“ – autoritetų nepaisytoja :)

      • johnis

        Ta jusu verteja visiska dunduke nezinanti nei istorijos nei konteksto sios nominacijos ir tinginti atsidaryti google. O jusu nuomone kad jusu darbuotojai yra pontifixmaximus(neklystantys, nes pries tai visada buvo gerai) yra tokia pat dundukiska

        • kolega

          10 balu

        • mielas johni, džiaugiuosi, kad google tamstą tiek daug išmokė. Tačiau tuo ta mūsų vertėja ir skiriasi nuo jūsų. Nors šiaip būtų labai smagu pažiūrėti, kaip abu išverstumėte tą patį tekstą. Neabejoju, kad būtų labai linksma.

          Beje, tamstos nuomonė apie mūsų darbuotojus tikrai yra labai argumentuota ir nedundukiška. Spėju, kad tai google išsilavinimo pasekmė. Diplomą tikriausiai esate pasikabinęs ant sienos. Nenustebčiau jei ir dirbate pagal išsilavinimą.

        • nerijus

          Pasirodo, kad tai joks The Economist įvertinimas, o eilinis blefas, internauto pasivadinusio save E. L.

          Ar tai nėra dalis piaro, kad palaikyti gerus reitingus prezidentei?..Juk dėl tokių straipsnių reitingai tik kyla…- „pajungiamos“ tos dūšelės, kurios dar neapsisprendė dėl prezidentės palaikymo…
          Matyt, Grybauskaitė nusitaikiusi į aukštą postą ES, todėl jai reikalinga reklama, kurią gali pasiekti tik būdama aukščiausiu šalies vadovu, o ne šiaip- seimūnu. Tebūnie, kad tik nuo to tik geriau mums būtų, o ne tik jai.

          Kiek pažįstu karjeristų, tai nei vienas jų neturi šeimos…

          • mielas Nerijau, tamsta klystate. Tai nėra E.Lucaso blefas. Tai „The Economist“ tinklaraščio „Eastern European approaches“, kuriame skelbiai skirtingų autorių tekstai, „apdovanojimai“. E.Lucas tebuvo šio teksto autoriumi.

        • Skaitytojas

          Komentaras pašalintas – A.R.

    • “Foot in the Mouth” yra Lietuvos epic win!

  • johnis

    cia visas sarasas nusikalbejimu uz kuriuos ir gavo si „nusikalbejimo“ apdovanojima
    http://en.wikipedia.org/wiki/Foot_in_Mouth_Award

  • Didžioji dalis LT žiniasklaidos.. bulvarkė dirbanti pagal savininkų užsakymus.

    O ir laiko/pinigų skaityti laikraščius turi, manyčiau, mažesnė pusė Lietuvos.

    P.S. Valstybės ir IQ neskaitau, bet Atgimimą prenumeruoju.. bet ten didžioji dalis info… neaktuali arba pasenus. Laikraštyje būna 1-2 verti straipsniukai. Jaučiasi kad savaitraštis.

  • Sapnas

    Esu nustebęs. Jei “Valstybę”, “IQ” ar “Atgimimą” (ar dar „Veidas“) yra kokybiškesnė, rimtesnė žurnalistika – tai šiek tiek liūdna. Manau, kad ši žurnalistika daug toliau (į įmantrius miražus) yra nutolusi nuo rimtų dalykų nei bulvarinė žurnalistika. Pastarojoje, nepaisant rėksmingų emocijų, protingi žmonės įdeda ir protingų straipsnių. O tariamai „rimtoji“ žurnalistika dažnai temdo žmonių protus – žmonės ima tikėti tuo, ko nėra, kas tik svajotojų išgalvota ir neturi sąryšio su realiais dėsningumais.

  • pelke

    diskusija isties buvo gera, nors prisipazinsiu, kai prabilo kuolys tai..na zinojau ka jis pasakys, nes visada sako ta pati, todel ta dali buvo beveik galima ismest. uzstrigo pemkaus nuomone, matyt todel, kad jai visai nepritariau, ir na – paskutinis vedanciojo klausimas manau buvo ne i tema, kai jis paklause „ar gali lt ziniasklaida pasikeist?“, mano manymu ne tokias klausimasi reikia metytis, o tyliai dirbant kasdien kazka keisti, kazka daryti kas pagal sazine ir del ko pries zmones negeda. lb patiko cepkauskaites nuomone ir ta aistra su kuria ji viska deste. zodz buvo gerai.

  • išgirdau tik kad apie Valstybę ir Atgimimą buvo klausiama. Kitu atveju daugiau rankų būtų pakilę.

    Tiesa, p. Račai, nupiešėte vaizdą, lyg nieks iš ten susirinkusių neskaitytų. Prenumeruoja mažoji dalis, bet perka ir skaito daugiau žmonių ir būtų pakilusios ne penkios rankos. Bet, kaip Katkevičius pasakė, kad prenumeratoriai yra pagrindiniai rėmėjai reklamos požiūriu, tai mes ir nebekėlėme:)

    • o galima būtų bandyti cituoti tiksliai?
      nes kadangi sakiau, quote: „iš prenumeratos skaičių ekstrapoliuojamas ir skaitytojų skaičius, kuriuo ir remiasi reklamos agentūros“.

      Ačiū. (c) Vytenis
      :)

      • galima, bet neprisiminiau žodis žodin:)

  • „Aš gi sakiau, kad “WikiLeaks” – tai iš esmės nieko naujo, nes nutekinti dokumentai visada buvo vienas iš svarbiausių šaltinių. Pagrindinis skirtumas – dokumentų kiekis.“

    WikiLeaks svarbi ne nutekintų dokumentų viešinimu per se, bet:

    (1) viešinimu visų, net didžiausią rezonansą sukeliančių dokumentų;
    (2) nepasidavimu jokiam spaudimui (jų tarpe JAV vyriausybės, etc.)
    (3) išimtina dedikacija bei sistemingumu viešinant tokią informaciją;
    (4) išlikimu politiškai neutralia (i.e. išimtinai dedikuota žodžio laisvei)

    IMO iki šiol tokio fenomeno neturėjome

    „Tas penkias rankas, sakyčiau, galima vertinti kaip atsakymą į klausimą kokiai dalia Lietuvos žmonių reikia kokybiškos žiniasklaidos.“

    Pirma, „kokybiška žiniasklaida“ yra subjektyvus terminas, todėl tamstos išvada veikiau yra „galima vertinti kaip atsakymą į klausimą kokiai dalia Lietuvos žmonių reikia p. A. Račo vertės kriterijus atitinkančios žiniasklaidos“

    Antra, jei žmogus kažko neperka iš tavęs, nereiškia, jog jam to nereikia – (1) tavo kaina gali būti nepriimtina, (2) arba žmogus gali tai pirkti iš kitų tiekėjų.

    Trečia, jei kažkas sugeba rasti kažką sau naujo ir naudingo spausdintinėje spaudoje – IMO tokio žmogaus informaciniai šaltiniai labai riboti.

    • Valentinas

      aha, skelbti JAV informatorių Afganistane tapatybes tam, kad juos talibai po vieną pačirškintų yra puikus žodžio laisvės pavyzdys.

      • lida

        O jeigu afganų informatorius USAi pakeistume lietuvių informatoriais Rusijai ?

        • Valentinas

          Lida,
          Leidžiu pačiai atsakyti į šį klausimą.

        • romas

          Visada nauda ir žala yra reliatyvi. Niekas nedirba absoliučiam gėriui, nes jo paprasčiausiai nėra.

          • nerijus

            Kaip nėra ir absoliutaus blogio…Tai tik dvi iliuzijos, kurios yra reikalingos mums- Tautai- runkeliams, kad liktume savo lysvėse ir nekištume nosies ten, kur žalčiai žiemoja.

            Kas žino: kur žiemoja žalčiai?..

          • Bobutė

            nerijau,

            tai elementaru. Žalčiai žiemoti išskrenda į šiltuosius kraštus…

          • Skaitytojas

            Nerijau, žalčiai žiemoja… nuravėtame šiene.

    • Valentinas

      „išlikimu politiškai neutralia“
      juokinga :)

  • Aras

    Paspringau perskaitęs, jog „Atgimimas“ yra vienas iš kokybiškos žiniasklaidos etalonų A. Račui. Tiek to, skonio ir spalvos klausimu į draugus nesipiršiu. Man, pvz. kokybiškos žiniasklaidos etalonas yra „Lietuvos žinios“. Dar „Širvintų kraštas“.

    • Valentinas

      pamiršai Akistatą

  • nerijus

    IQ į šį sąrašą nerašyčiau, nes akivaizdus „vienos“ politinės struktūros propaguotojas. To turėtų vengti. Dėja. Žinoma, reikia palaukti sekančių rinkimų į Seimą ir tada spręsti apie jų šališkumą, jei pasikeistų Valdančioji dauguma. Pagyvensim- pamatysim.

    Ką reiškia „kokybiška žiniasklaida“?..
    Vienu ir kitu atveju, informacija turi būti ne kiekybinė, o kokybinė.

    Tarkim, Valentinas prirašo ištisas „paklodes“, o esmė pasislepia tarp gražių žodžių ir jų suderamumo. Tai yra kokybė?..

    • stellar penny bun

      Amerikiečių The New York Times ir anglų The Guardian taip pat palaiko vieną politinę jėgą, tačiau tai vieni geriausių, jei ne patys geriausi, leidinių pasaulio žiniasklaidoje. Politinės pakraipos išpažinimas nelemia nieko, jeigu leidinys nenusisuka nuo objektyvios informacijos skelbimo ir pliekia tą pačią politinę jėgą, kai tam yra reikalas.

      • nerijus

        „…pliekia tą pačią politinę jėgą, kai tam yra reikalas.“

        Tai pagrindiniai žodžiai, kurie nusako visą tos žiniasklaidos „objektyvumą“…
        Vadinamasis „palaikymas“ valdančios partijos lygu prisitaikėliškumą ir pataikavimą jai, dėl gardesnio kąsnelio projektuose ir pan.
        Kiekviena šalis turi savo propagandos instrumentus, kuriuos naudoja taip, kaip jai reikia.

        Aš nesu tikras, kad Grybauskaitė, po kadencijos čia, neišeis į Briuselin prezidentauti, ir kartu, nepasiūlys A. R. kokios šiltos vietelės?..

    • egriseus

      Komentaras pašalintas – A.R.

      • nerijus

        egresius

        Neuostyk.

      • lida

        Komentaras pašalintas – A.R.

        • egriseus

          Komentaras pašalintas – A.R.

          • nerijus

            Artūrai

            Lai lieka tie komentarai. Man negaila. Man tik gaila tų Žmonių…

  • mdxacuk

    Patikimiausias pirminis kokybiškos žiniasklaidos požymis – ar spausdina horoskopus.

    Bet to maža. „Valstybė“ spausdina Račą, bet kartu spausdina ir Užkalnį. Padorus žurnalas to sau neleistų.

    IQ nespausdina nei vieno, nei kito, užtat irgi nelaikytinas kokybišku.

    „Atgimimas“ yra fondų įsisavintojų perykla.

    • aušra maldeikiene

      Šitoje visoje diskusijoje tikrai man asmeniškai skaudus klausimas yra vienas — „Atgimimas“. Aš prenumeruoju ir mėgstu. Mėgau. Dar vis mėgstu. Nesugebu atsijungti. O laikas. Kaip bežiūrėsi, kažkaip nepakyla ranka tuos naujus kitų metų 66 litus pervesti. Vis dar nepadariau to veiksmo. Tad jei nebepadarysiu, tai šiandien gavau ir perskaičiu paskutinį numerį. Išties yra įdomių straipsnių, ypač 3 psl. interviu. Komentarai ne tokie kaip visur, bet… Kas yra kokybiška žurnalistika? Mano galva pirmiausia labai atsakingas ir profesionalus GILINIMASIS į kažką. Na net jei mane kapotų, nerašyčiau apie baletą. Ir net apie operą, apie kurią galiu paplepėti kelias valandas ir eilinis mėgėjas manys, kad esu pasikausčiusi gudruolė žinovė, nes daug žinau visokių pavardžių, įvykių, mielų pastatymų ir ne tokių mielų pastatymų, režisierių, pletkelių gandų, etc. etc. etc. Bet gi pati tai žinau, kad iš esmės nieko nežinau, tik mėgstu. T.y. sapalioju, ką kažkur skaičiau, mačiau, girdėjau, norėjau matyti.
      Taip ir „Atgimimas“. Kažkaip labai panašu į mėgėjų susibūrimą, kur visi jauni ir patys sau gražūs, bet va pamatyti savo problemų (neišsilavinimo, pvz.) ir per jį peržengti jokio noro nėra. Jokia iškelta problema niekada nesulaukia tęsinio.Nesigilinama. I.Makaraitytės kometarai lėkštėja „ant akių“ (tai man labai nemalonu, nes anksčiau buvo labai įdomu). Gaila dėl to „Atgimimo“, nes kokia „Valstybė“ tai niekada ir nenorėjo būti jokiu rimtu žurnalu, ten toks „daidžestas“, kur neblogi savo srities žinovai straipsnius sudeda — bet leidinio tai nėra, nes leidinys tai ten dirbantys žmonės. O jei viskas stovi ant išorinių idėjų, tai anoks čia ir leidinys. Taip — pinigėlių kalykla — lesykla. „Veidas“ tada geriau, ir nors praktiškai niekada nesutinku su to leidinio redaktorių nuomonėmis ir manau priklausanti visai kitaip galvojantiems žmonėms, gerbiu jų pastangas gilintis ir ypač tai, kad jie turi temas, kurias tęsia, žiūrėdami, kaip viskas apauga naujomis detalėmis. Taip auga ir leidinys, ir žurnalistai.

      • Būtent, „Veidas“. Nepaisant, kad pačios Aušros Maldeikienės straipsniai „Veide“ mano nuomone suprastėjo (suprantu, kad sunku laikyti gerą lygį kai pasirenkamas straipsnio leitmotyvas – bet kuriuo būdu padarysiu iš Kubiliaus atpirkimo ožį) :).
        Tačiau dar nėra taip blogai, p.Aušra, lyginant su kitu paskutinio puslapio rašytoju R.Milašiūnu, Jūs dar tikrai esate keliomis klasėmis aukščiau.
        O I.Makaraitytė, mano žmona įvertino, turi netinkamą (spiegiantį) televizijai balsą :).

        • aušra maldeikiene

          gerb. Mariau,
          na čia tai jau Tamsta taip matote tuos tekstus, nes jums tas Kubilius matyt įdomus, tai ir matote jį net ten, kur jo ir nėra. Šiaip tai man Kubilius visiškai neįdomus ir tikrai kažkaip jau apie jį tai nerašau.

        • aušra maldeikiene

          Beje, man asmeniškai labai patinka skaityti R.Milašiūno komentarus (nors nei jo, nei mano atveju tai matyt nėra komentaras tikrąją to žodžio prasme, tai yra skiltininko pozicija — na tiek ir tiek tūkstančių ženklų apie ką nors kartą per mėnesį ar panašiai). Nors komentarai (skiltys) — tai ne varžybos, bet manau, kad jo dažnai daug įdomesni už mano. Bent jau man. Vis dėlto apskritai komentarai vargu ar kuria kokią nors kokybišką žurnalistiką. Ypač kai juos rašo koks nors žmogus, mokantis sudėti frazes. Gera žurnalistika tai didelio rimto kolektyvo darbas, didelės duomenų bazės, gerai apdorota informacija, itin profesionalus savo vietos pasaulyje suvokimas (žurnalistas nėra žvaigždė, kai jis tampa tokiu, tai jis deja jau nėra kokybiškos žurnalistikos detalė, nes prapuola informacijos lygmuo, o atsiranda emocija — na ten balsas spygus, myliu, nemyliu, „atradimai“ apie atpirkimus, ožius, etc.— niekai visokie). Ta prasme ir gerb. A.Račas jau nėra tikra žurnalistika, tai nuomonė (įdomi), pozicija, tam tikra vieta erdvėje ir laike. O gera žurnalistika yra kažkas gerokai daugiau, nei persona (kuri, kaip žinia, visada kaukė). Tai stropiai surinkta ir itin atsakingai pamatuota pasverta, geriausiai beasmenė informacinė erdvė (Reuter pavardes rašo retai, kaip beje ir BNS). Tokios žurnalistikos Lietuvoje matyt nėra.O gaila.

          • Skiltininkas tai skiltininkas, iš tikro turėtų būti gana sudėtinga reguliariai pagimdyti užsibrėžtos apimties tekstą. Įdomų tekstą.
            O jei sakote, gerb.Aušra, kad jums Kubilius neįdomus, tai gal ir taip yra. Bet paskutinėje Jūsų „Veido“ skiltyje buvo, jei gerai pamenu, preambulėje parašyta: „Kubilius meluoja, kad nėra gerumui pinigų“, o vėliau jau man teko (na taip aš jau buvau nuteiktas) skaityti viso to Kubiliaus beširdiškumo „įrodymus“. Pvz., kiek pamenu Seimui langus barbalino už bandymus įvesti turguje kasos aparatus, naujai barbalinti grasino, o čia dėl riaušių grėsmės atsitraukęs Kubilius ir vėl kaltas.
            Bet dėl Milašiūno nenoriu nusileisti, kad geri tekstai :). Bent pastarieji 2. Buvo Pūras. Geras žmogus, bet taip jis ant 3-čių metų išsisėmė. Tai šitas net nesu tikras ar labai geras. Net lyginant su Kubiliumi :).
            Aš nesuprantu, kaip gali būti geras tekstas, kur visą laiką rašoma „kaip pas mus blogai, kaip blogai, ajajai“. Va Kūris, Burgis, kažkuria dalimi Jūs, nors sugeba aiškiai parašyti – kas blogai, kodėl, ir ką daryti.

          • miela Aušra, deja, bet jūs beveik teisi. Aš šiandien tik maža dalimi esu žurnalistas. Kartais dar pabandau, bet tikrai retai. Kita vertus, net nerašydamas pats, stengiuosi panaudoti buvusius įgūdžius dabartiniame darbe.

            Kita vertus, nesutikčiau, kad komentaras negali sukurti kokybiškos žurnalistikos. Priminčiau, kad ir jūsų „Samdinio marškinių kainą„. Tai komentaras? Taip. Tai žurnalistika? Aš sakyčiau – neabejotinai. Ir dar kokybiška.

  • Na, dar patikimas kokybiškos žiniasklaidos požymis – ar rašo apie olialia pupytes :)

  • NiekurNeiva

    Gerb. Aušra,
    čia tiesiog puikus „mėgėjo“, anot Jūsų terminologijos, gilinimosi, ilgalaikio domėjimosi pavyzdys. Nesigailėsite:

    Яйца Чайки
    115 лет назад, 18 ноября 1895-го, Чехов закончил “Чайку”
    http://www.mk.ru/culture/article/2010/12/10/551215-yaytsa-chayki.html

    • aušra maldeikiene

      atsispausdinau. Perskaitysiu. Dėkui. A.

      • NiekurNeiva

        Tiesiog maži pastebėjimai:

        1) A.Minkinas ne tai kad žavisi, tiesiog dievina Tumino ir Nekrošiaus spektalius. Aš tų Čechovo spektalių nemačiau, bet kai paklausai A.M. – na joks lietuvis apie kito lietuvio pasiekimus taip NIEKADA neparašytų – vien aukščiausi laipsniai;
        2) Pačio A.M. pastebėjimas – INTERNETE tokio lygio teksto NIEKAS NEDRĮSTA KOMENTUOTI. Gal visi jaučia, kad čia tiesiog nekasdienis šedevras, bijo sugadinti, „sutepti“:

        А.МИНКИН: Восемь полос в «МК» я напечатал про «Чайку» Чехова. И я просто счастлив, что эта работа теперь уже позади, потому что два с лишним года она меня держала. Но что меня удивило? Полная тишина. Естественно, если бы я написал «Чайку», вот как было бы хорошо, но «Чайку» не написал, а написал только о пьесе Чехова. Тем не менее, в этой публикации, которая рекордная по размеру – восемь полос в «МК»! – я думаю, это мировой рекорд, в этой публикации есть настоящее открытие, приходится самому это говорить, не дождаться из уст критиков, потому что они все просто молчат – все чеховеды, все-все-все. Люди, очень ценимые мною, звонили со всякими словами – Аскольдов, который снял фильм «Комиссар», Норштейн, еще писатели звонили, и очень профессиональные, и светские, и хвалили. А вот так вот, чтобы где-то в печати – ни одной буковки. И вот это меня удивляет…

        Как только ты не угождаешь сиюминутной вот этой вот почесухе… Вот то, что мы сегодня обсуждали, это сиюминутная почесуха. Мы непрерывно расчесываем все-все-все одно и то же, потому что это новость дня. И мир вот так заточен, что он про сегодняшнее говорит. Вы меня простите, я вас сейчас спрошу: как звали жену Александра II? Нет. Как звали жену Александра III? Подождите. Как звали собачку в рассказе Чехова, скажите.
        Ее звали Каштанка. И все знают, как зовут собачку, но в тот момент, когда правил Александр II, могла ли подумать императрица, что ее имя исчезнет, а чеховская собачка останется? Могла ли подумать тогдашняя императрица, что Муму, собачка дворника, останется, а ее имени никто не вспомнит….

        http://www.echo.msk.ru/programs/personalno/733311-echo/ PABAIGOJE

        Manau tai taip tinka šioje rubrikoje aptariamoje truputį išsigalvotoje, o gal ir ne, temoje…

  • Sapnas

    Iš komentarų pastebėjau įdomų dalyką: regis, daug kam taip ir neaišku, kas yra kokybiška žurnalistika. Neaišku, bet jos norisi :-) Viena moteris sakė, kad tai gilinimasis į kažką. Bet netalentingi, ribotai mąstantys žmonės gali gilintis į kažką dešimt metų ir vis tiek diletantiškai rašys. Tai ne kriterijus. Net įdomu… Gal visgi kas nors apšvieskite: kas yra kokybiška žurnalistika?

    • aušra maldeikiene

      Gilinimasis kokybiškos žurnalistikos tikrai nesukuria, bet va be gilinimosi tai jos tikrai nėra. Nors ir nepakankama, bet būtina sąlyga. Nors tiesą pasakius visi tie žurnalistai, kurie man atrodė tinkami ir sąžiningai dirbo, tiesiog daug dirbo. Kaip ir viskas pasaulyje žurnalistika yra darbas. Tiesiog darbas. Ir jokios kūrybos.

  • Fredis*

    Niūrus bambėjimas – įkyrus. Šaligatviai nevalomi, žiniasklaida – prasta…
    Žiniasklaida Lietuvoje yra gera, įdomi, įvairi.
    Analitinė, tiriamoji, linksminanti, pagiežinga, pikta. Visiems skoniams ir poreikiams.
    Jūs, žmonės, apsidairykite aplinkui, paimkite į rankas kurią nors žiniasklaidos priemonę ar pasėdėkite prie monitoriaus, o jau tada pagrįstai piktinkitės.
    Šį mėnesį debiutavo 40+. Sutikime ir pasveikinkime.

  • Rytis I

    Viename kaimynų megapolyse gatvėje darė apklausą – praeiviai ragavo vyną, nuo brangių rūšių iki pačių pigiausių. Berods tik vienam patiko vidutinis. Visiems likusiems patiko tie, kurie net ne iš vynuogių padaryti. O kaip kitaip gali būti? juk kitokio daugelis gyvenime niekada neragavo. Ir ne vyndarių kaltė, nors jiems irgi blogai.

  • Sapnas

    Mane nuliūdino Aušros pastabos apie kokybišką žurnalistiką: „žurnalistas nėra žvaigždė, kai jis tampa tokiu, tai jis, deja, jau nėra kokybiškos žurnalistikos detalė“ ir „žurnalistika yra darbas. Tiesiog darbas. Ir jokios kūrybos“. Tokiu būdu atmetamas talentas arba kitaip, aiškiau: atmetama Dievo kibirkštėlė. Aišku, ne visiems reikia Dievo… Bet iš kur tas atkaklus ir kartais pagyrūniškas noras būti žemiškais, juodadarbiais, be Šviesos spindulėlio? Ko jau ko, o Lietuvos žurnalistikoje yra daug juodo darbo ir labai mažai šviesių (aiškių) minčių. Įsitikinęs, kad tik žurnalistas-žvaigždė gali kurti gerą žurnalistiką. Juk net savaime gaunasi: jei žurnalistika yra gera, kokybiška, žurnalistas tampa žvaigžde… :-)

    • aušra maldeikiene

      Na nematau aš to darbo Lietuvos žurnalistikoje. Arba matau labai nedaug. Bet kokiame darbe šviesos kibirkštys gali pasirodyti (ar gali nepasirodyti) tik turint kalnus informacijos, mokant ją apdoroti, gerai suvokiant teksto logiką (žurnalistinio, o ne kokio kitokio). Jei Tamstos tikslas ironizuoti mano mintį apie Dievo kibiškšis talento būtyje, tai matyt Jūs tos minties nesuvokėte. O jei apie darbą, kuris juodas, tai juodo darbo gal ir yra, bet tada susitariame, kad juodas darbas tai kažkas panašaus į buką Smorygino jumorą (stebina, kaip matyt talentingu buvęs žmogus su įvairiomis kibirkštimis kartais taip keistai kalba) arba tuščias tuščios informacijos nešiojimas iš vienos paklodžių ir rankinių istorijos į kitą. O va kodėl niekas nepamatė Adamkaus nesenos frazės apie tai, kad Lietuvoje nemirštama iš bado. Darbas būtų parodyti — miršta. Ir Dievo žiburėlis čia galėtų užsidegti, kai skaitytojas sustotų ir sustingtų — kodėl taip yra. Arba darbas būtų, jei gražiai ir aiškiai parodytų žurnalistas, kaip plėtojasi kokio įstatymo logika, kodėl jis toks, kodėl jis transformuojasi, kaip jis sukimba su tikrove, su įvairiomis grupėmis, etc.
      Labai man sunku savo mokinius priversti struktūrizuoti problemas ekonomikos pamokose, o ne aiškinti, kodėl tas patinka, o tas ne. Jie taip gerai kopijuoja žurnalistiką, kuri nemoka mąstyti… O nemąsto, nes nemoka klausti, ir labai dažnai nesupranta atsakymo.

  • Skaitytojas

    jei sutikčiau emkonomistę A.Maldeikienę, norėčiau paklausti, o kaip su ekonomistų darbo kokybe, ypač analizuojant makroekoniminius procesus? Šiandienos ekonomistai man panašūs į meteorologus – parašo, kas laukia, o po to grafikais pagrindžia, kodėl nutiko kitaip.

    Pasaulį antri metai krečia sistemonė krizė, kuri dar nežinia kuo baigsis, o Nobelio premijos ekonomikos srityje įteikiamos įmonių rentabilumo, savivaldos ar vietinių resursų valdymo problemų analizuotojams, kurių niekas nežinojo iki premijos įteikimo, niekas nežino po jos.

    • aušra maldeikiene

      Skaitytojui,
      Na gal ir ne visai tiesa (tiklsiau — netiesa),ką čia piktokai teigiate.
      Nobelio premijas gauna labai įvairūs žmonės. Dar 1998 m. gavo ją Amartya Senas, kurio pernykštis veikalas „The Idea of Justice“ gali tapti modernia konservatyvaus asmens ir ekonominės (greičiau politekonominės) moralės biblija. 2001 metais gavo ir J.Stiglitzas, kurio daugybė knygų bent 10 metų iki krizės parodė, kad ji artėja, ir kurio „trečio kelio“ idėjos gali labai gražiai parodyti kelią liberaliems (amerikietiška, o ne lietuviška šio žodžio prasme)skaitytojams [beje, jo darbai apie transformaciją iš socializmo į kapitalizmą Rytų Eurpopoje tikrai turėtų būti mąstančio, o ne šokančio lietuvio skaitytojo galvoje], premiją 2008 m. gavo ir P.Krugmanas neretai balansuojantis jau ant socializmo (kaip jis suprantamas Vakaruose — vyriausybės įtakos prame) ribos. Galų gale ir šių metų Nobelio premijos kalba apie dalykus labai aktualius mums visiems — nedarbo, informacijos ir reguliavimo sąsajas. Pernykštė premija politekonomei Elinor Ostrom už bendruomeninį nuosavybės valdymą irgi gali tapti rimto aptarimo objektu, pavyzdžiui, gerai pritaikoma lietuviškai pakrančių problemai.
      Priekaištai, kuriuos čia išdėstote, man labiausia panašūs į nedaug skaičiusio ir mažai makroekonomikos profesionalų darbus išmanančio žmogaus vertinimus, beje labai kvepiančius prasta žurnalistika. Tai ne priekaištas. Tai konstatacija. Jei tikrai domėtumėtės, tai klausimai nekiltų. Kitas dalykas, jei turėtume rimtą žurnalistiką, tai ji sugebėtų tas naujas pasaulio idėjas papasakoti, o ne vien kartoti kelias prastai išsilavinusių ideologinių tarnų klišes iš LLRI. Arba visiškai tokio pat lygio ideologinius Fronto ar Luni pamąstymus.

      • Skaitytojas

        miela p.Aušra, aš visiškai ne piktai, greičiau liūdnai. Tenorėjau pasakyti, kad žurnalistika Lietuvoje iš tikro ne stebuklinga, tačiau ji ką, išskirtinė tobuloje aplinkoje?

        Net neabejoju, kad Nobelio premijų istorijoje būta iškilių ekonomikos darbų, tačiau ar tikrai tuo metu, kai krito Lehman bros ir finansinė sistema balansavo ant prarajos ribos, kažin, ar E.Ostrom analizuotos bendruomeninės nuosavybės valdymo problemos aktualiausios.

        • aušra maldeikiene

          Va dėl Ostrom tai ypatingai nesutikčiau — turint absoliučią kloaką Lietuvos savivaldybėse būtent bendruomeninio valdymo analizė gali duoti daug rimtų atsakymų, jei rimčiau diskutuotume ir žiūrėtume, ne kaip pasaulį priversti rašyti apie mes vadovėlius (apie mus, deja, ne visada pagal mus, kaip norėtųsi Kubiliui), o mokytumėmės iš tų, kuriems atrodo kažkas pavyksta.
          Lietuvoje itin selektyvus pasaulio problemų pristatymas. Beje, man labai patiko šiandien Delfi straipsnis apie vieną vyruką, kuris bandė įsitvirtinti Lietuvoje ir vėl išvyko į Daniją. Manau, kad net mokslininkas Lietuvoje itin retais atvejais gali rimtai dirbti ir turėti galimybę aiškiai artikuluoti klausimus, galimybę kalbėti ir būti girdimas.
          Dėl jausmo — liūdnai nėra blogai, piktai nėra blogai, blogiausia — beviltiškai. Bet bent jau aš neketinu pasiduoti.
          O klausimas dėl Ostrom ir finansų valdymo analizės pirmenybiškumo labai įdomus. Aš manau Ostrom analizuotos problemos daugumai Lietuvos aktualesnės. Bet tai žinoma diskutuotina. Verta pasvarstyti.

          • VYTS

            Prie ko čia Lietuva? Juk ne ji teikia Nobelio premijas.

  • a

    auditorija is tv migruoja i interneta kam nervus gadint ir ziuret niekalus,o jei nori filma paziuret suvirskink 30-40 minuciu idiotiskos reklamos,jau nera kalbos kad pastoviai kas nors bando plaut smegenis tai alkoholio pramoninkai,tai uspaskichas,sedzius su savo viesaisias rysiais,tai jau nepramoga o stresas.O visa geriausia dokumentika,filmai,muzika,naujienos prienamos internete jei moki juo naudotis.Gali pasirinkt kaada ir ko tau reikia be smegenu pudrinimo.

  • nerijus

    Kur toji kokybė:

    http://www.delfi.lt/news/daily/world/prolukasenkiska-apklausa-batkai-prognozuoja-72-proc-balsu-nepriklausoma-378-proc.d?id=39886453

    Juk tai akivaizdus kurstymas.
    „batkos“ ir „nebatkos“ apklausos…Juokinga, jei ne graudu…
    Po rinkimų kalbės, kad „batkia“ vėl apgavo rinkėjus, nes „nebatkos“ apklausos organizacija prognozavo visiškai kitaip.
    Kiek teko kalbėti su pačiais baltarusiais (atvykusiais Lietuvon), tai nei iš vieno neišgirdau, kad jie už jį nebalsuos. Jie juo pasitiki ir sako, kad jau tiek neims, kiek atėjęs naujas.

    • tiksliai nežinau, bet jei neklystu – ten balsuoja kompiuteriukas ;]

    • nerijus

      atsiprašau, ne taip parašiau. Turėjo būti taip:

      „…kad jie už jį balsuos.“

  • a

    nuvers lukasa valdys vagys kaip pas mus dar verta pagalvot kas geriau che

  • Marius

    Minėtų leidinių neprenumeruoju, bet… paskaitau juos darbe. Ir tikrai jų neprenumeruočiau, nes deja yra per daug šališki. Aš suprantu, leidiniai gali turėtų tam tikrą vertybinį požiūrį, ideologiją. Tačiau norėtusi tiesiog blaivaus proto, o to nėra. Kai „Valstybė“ skelbia prezidentu prezidentu niekada nebuvusį partizaną Žemaitį, tampa aišku tai megztųjų berečių žurnalas.

  • Marius

    P.S. Tiesa, „Atgimimo“ neskaitau.

  • v

    Lapkritį pamėginti nusipirkau IQ (paskutinis numeris su Laučiumi) ir „Valstybę“, pirmą kartą užsisakiau „Valstybę“ metams (nors anas irgi neblogas), pasirodė nebrangu (daug važinėju autobusais, tai bus proga apsišviesti). Buvau maloniai nustebintas, nes šiaip dienraščių popierinėj žiniasklaidoj tai nekokia padėtis: „Respublikos“ neskaitau nuo tada, kai prasidėjo antisemitiniai kliedesiai, „Lietuvos ryte“ Valatka rašinėja tokiu žargonu, kad plaukai šiaušiasi, „Kauno diena“ tendencingai liaupsina Žalgirį ir pan.

  • sim

    juokinga jei nebutu graudu, kai „rimta“ zurnala paraso 3 visu galu rasytojai. arba kai rimto zurnalo virselis yra nuplagijuotas. jei dar nematete paziurekit John Pilger filma „The War You Don’t See“ apie tai kam visgi reikalinga kokybiska ir nepriklausoma ziniasklaida. http://www.youtube.com/watch?v=egcTynu6sBk

  • nujo

    o ka, gerai – kiek skaitot iq? 5? va, tik penkiem reik gero daikto, visi kiti mėšle nori murkdytis. o ko nieks neklausė – kiek iš jūsų skaito račą? būtų daugiau rankų.