Tęsiant kokybiškos žiniasklaidos temą: ką atskleidžia reprezentatyvūs tyrimai

Penktadienį įmonė, vadinanti save rinkos tyrimų bendrove „Socialinės informacijos centras“ išplatino pranešimą apie „sociologinį vilniečių nuomonės tyrimą“, kuris neva parodė, kad jei rinkimai į savivaldybes vyktų sekmadienį, pirmieji sąraše būtų konservatoriai, o į Vilniaus tarybą taip pat patektų socialdemokratai, Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo atstovai.

Pranešime spaudai teigiama:

… „Socialinės informacijos centras“ reprezentatyvią Vilniaus mieste registruotų 18 metų ir vyresnių gyventojų apklausą atliko 2010m. lapkričio 29 – gruodžio 6 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 vilniečių. Apklausa atlikta interviu telefonu būdu. Tyrimo duomenų paklaida ±3 proc.

Viskas lyg ir gražu.

Reprezentatyvi apklausa, 1000 respondentų, paklaida nedidelė.

Rezultatai, kaip jau minėta, irgi įdomūs: iš esmės prieštaraujantys visoms maždaug pastarųjų metų apklausoms.

Tad visai nenuostabu, kad jos rezultatai dalyje žiniasklaidos buvo atspindėti. Įskaitant nacionalinio transliuotojo interneto svetainę, alfa.lt, lrytas.lt.

Gali, žinoma, būti, kad gyventojų nuomonė staiga ėmė ir pasikeitė. Pavyzdžiui, kad jie buvo sužavėti Seime vykusiomis diskusijomis dėl 2011 metų biudžeto ir Vyriausybės tvirtu nusiteikimu nepasiduoti opozicijoms provokaciniam pasiūlymui jau nuo kitų metų padidinti pensijas.

A.Kubilius ir V.Valentinavičius gal tuo patikėtų. Koks L.Bielinis ar V.Laučius neabejotinai galėtų surasti argumentų tokiems pokyčiams paaiškinti.

Tačiau žmonės, šiek tiek nusimanantys apie sociologinius tyrimus ir jų metodiką, pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad apklausa buvo atlikta telefonu. Tada – į tai, kad tikriausiai naudojamas buvo ne mobilusis, o fiksuotas ryšis. Kartu ir į tai, kad fiksuotu ryšiu naudojasi apie 50-60 procentų gyventojų. Taip pat į tai, kad apklausa tkriausiai buvo vykdoma dienos metu, tai yra, kai gana nemaža dalis rinkėjų yra darbo vietose, o prie telefonų namuose sėdi daugiausiai tam tikros amžiaus grupės rinkėjai. 

Tikrus sociologinius tyrimus darantiems žmonėms kilo ir klausimų dėl to, kokiu būdu buvo atrinkti telefono numeriai, kuriais buvo skambinta. Vienas iš klausimų buvo susijęs ir su to būdo teisėtumu.

Visi aukščiau paminėti aspektai susiveda į vieną, labai paprastą, tačiau kartu ir labai svarbų klausimą.

Ar tikrai „Socalinės informacijos centro“ atliktą apklausą galima vadinti „reprezentatyviu tyrimu“?

Aš asmeniškai į šį klausimą atsakyčiau neigiamai.

Tada man dar kiltų klausimų, ar tą tyrimą dariusi bendrovė numanė kokie bus jo rezultatai ir kas už šį tyrimą sumokėjo?

Bet tai jau, žinoma, kita tema, mažiau susijusi su žiniasklaidos kokybe.

(4 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...
  • Šamanas

    Tokius pat klausimus galima užduoti bet kuriai apklausai. Tai, kad nepaminėtas užsakovas, esmės nekeičia – juk galima užsisakyti žiniasklaidos priemonę, kuri užsakys tyrimą. Beje, skaičiai visai tikėtini – žmonių nuomonė nebūtinai turi sutapti su propaganda žiniasklaidoje. Persivalgymas ir propagandos perteklius gali sukelti alergiją.

  • Fredis*

    Tinklaraštininkas nepatikėjo, kad 10.5 proc. balsuotų už TS-LKD?
    Nejuokinkite. Kokį skaičių prognozuojate pats?
    Mano nuomone tai labai mažas procentas, dešinė partija net ir kriziniu laikotarpiu turėtų surinkti 25-30 proc.

    • galiu tik konstatuoti, kad prie kokybiškos žiniasklaidos kūrimo kol kas negalėtumėte prisidėti. Aiškiai trūksta platesnio mąstymo, konteksto ir faktų suvokimo gebėjimų.

      O diskutuoti su tamsta man neišeina, nes su melagiais ir šmeižikais į ginčus nesileidžiu.

  • Inga

    Norėjau tik paminėti, kad pati asmeniškai esu atsakinėjusi į socialinių apklausų klausimus ir mobiliuoju telefonu.

    • Šamanas

      Man irgi skambino į mobilų, paklausė ar ne vilnietis, atsakiau ne, padėkojo.

      • nerijus

        Padėkojo, kad nesi vilnietis?..

        • Šamanas

          Nežinau, naklausiau, bet įtariu, kad už sugaištą laiką – mandagūs žmonės paprastai taip daro (jei kartais nežinojote).

  • Aras

    Net „Vilmorus“ toli iki 3% tikslumo, o čia kažkokia SIC, neaišku kaip, neaišku kieno įkurta… Neatmetama galimybė, jog dirba lailos verslo principu.
    Antra vertus, Iš Kubiliaus delno besimaitinantieji tikrai ne N. Akmenėje gyvena, bet Vilniuje. Tik kad tokių atsirastų 10% miesto rinkėjų – netikiu. Greitai įsitikinsim.

  • Arai, tai taip man ir neatsakei į klausimą: „ar nebijai informacinio holokausto“? ;]

    • Aras

      Bijau paspringti švendrės lapu ar iškristi pro devinto aukšto langą. Daugiau nieko nebijau.

      • Bijoti reikia pačios baimės, nes baimė yra pasąmonės žudikas. Su naujais metais! ;]

  • nerijus

    Visi pamiršo ar nori pamiršti, kad kandidatuos daug laisvų kandidatų…Kodėl jų neįtraukė į apklausos sąrašą?..
    Prasideda „apklausinė“ reklama.
    Žmonėms bandomas sudaryti įspūdis, kad jie laimės ir už jis reikėtų balsuoti. Pasenusi strategija, bet ji puikiai veikia :)

  • Valentinas

    Šis rašinys mane suglumino. Pagrindinė rašinio išvada yra tokia:
    „Ar tikrai “Socalinės informacijos centro” atliktą apklausą galima vadinti “reprezentatyviu tyrimu”?

    Aš asmeniškai į šį klausimą atsakyčiau neigiamai.“
    Išvada aiški, konkreti ir kategoriška. Kokie faktai leido Artūrui prieiti prie tokios išvados?
    Visų pirma Artūras remia neįvardintais ekspertais, kurie jo žodžiais išmano rinkos tyrimus. Keista, kad tie ekspertai anonimiški, bet tarkime, kad jie nenorėjo šlovės. Ką gi ekspertai Artūrui pakuždėjo?
    1. „pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad apklausa buvo atlikta telefonu.“ į tai atkreipti dėmesį didelio išmanymo nereikia, aš irgi galėčiau į tai atkreipti Artūro dėmesį.
    2. „Tada – į tai, kad tikriausiai naudojamas buvo ne mobilusis, o fiksuotas ryšis.“ Čia darosi įdomu. Raktinis žodis yra „tikriausiai“. Ekspertai nežino, tačiau daro prielaidą, remdamiesi kažkuo, ko nepraneša Artūrui arba Artūras nepraneša mums.
    3. „Taip pat į tai, kad apklausa tkriausiai buvo vykdoma dienos metu, tai yra, kai gana nemaža dalis rinkėjų yra darbo vietose, o prie telefonų namuose sėdi daugiausiai tam tikros amžiaus grupės rinkėjai.“ Dar vienas „tikriausiai“, kuriam paremti neskialbiami jokie faktai. Tikrų žinių tikrų faktų nėra, yra tik anoniminių „išmanėlių“ pastebėjimas, kad „tikriausiai“.
    4. „Tikrus sociologinius tyrimus darantiems žmonėms kilo ir klausimų dėl to, kokiu būdu buvo atrinkti telefono numeriai, kuriais buvo skambinta. Vienas iš klausimų buvo susijęs ir su to būdo teisėtumu.“ Keliamas klausimas apie telefonų numerių panaudojimo teisėtumą, nepaskelbus JOKIO fakto leidžiančio abejoti numerių panaudojimo teisėtumu. Viskas pateikta, kaip „išmanėlių“ abejonė.
    Remiantis šiais trimis anoniminių išmanėlių „tikriausiai“ nepagrįstų JOKIAIA faktais, Artūras daro kategorišką, griežtą, bekompromisinę išvadą cituotą aukščiau ir kalba apie žiniasklaidos kokybę.
    Jei tai nebūtų Račo rašinys, tai laikyčiau tai eiliniu prasto žurnaliūgos paskviliu, kai reikia kažką sudirbti neturint jokių faktų. Rašinys netgi vertas Dermantininio Čyvo premijos. Netgi Janutienė savo paskvilius argumentuoja įtikinamiau, o būti lyginamam su Janutiene, sutikike, bet kuriam tikram žurnalistui būtų mirtinas įžeidimas.
    Tačiau, tai Artūro Račo rašinys, o tokio lygio žurnalistai kaip Račas, tokių paskvilių nerašo. Todėl darau išvadą, kad „tikriausiai“ Artūras žino daugiau informacijos, nei čia parašė arba pamiršo pateikti faktus. Aš juo tikiu, bet kadangi yra daug Račo nemylėtojų, kurie gali panaudoti šį nemalonų rašinį prieš jį, prašau Artūro patikslinimo kai kuriems jo teiginiams:
    1. Kokie faktai leidžia jums (ar išmanėliams) spėti, kad apklausai buvo naudojamas ne mobilusis, o fiksuotas ryšys?
    2. Kokie faktai leidžia jums (ar išmanėliams) spėti, kad apklausa buvo vykdoma dienos metu?
    3. Kadangi savo rašiniu suabejojote konkrečios neanoniminės bendrovės dalykine reputacija, įvardinkite tuos ekspertus išmanėlius, kurių spėlionės jūsų manymų yra tokios patikimos, kad jums užteko jų parašyti šį rašinį.
    Tikiuosi, kad atsakęs į šiuos klausimus išsklaidysite abejones dėl jūsų paties žurnalistinio darbo kokybiškumo.

    • Valentinas

      Dar vienas patikslinantis klausimas:
      Kokie faktai leidžia jums (ar išmanėliams) spėti, kad telefono numeriai buvo gauti neteisėtu būdu.

    • Aras

      Aš tau padėsiu, Valentinai, bus lengviau susigaudyti. Apklausa, atseit, daryta Vilniaus mieste, taip? Skambinant į laidinį nesunku apklausti tik Vilniaus gyventojus, nes vilniečio laidinio telefono numeris visada prasidės skaitmeniu 5…… .Supratai mintį? Aklai rinkdamas mobilaus numerį gali paskambinti lietuviui esančiam pavz. Londone. Arba vaikui mokykloje. Arba darželinukui į meškafoną.
      Greičiausiai iš vis niekas niekur neskambino. Kuris nors iš tų, „prieš kuriuos H. Daktaras yra šventasis“ atnešė lagaminą šlamančių su žodiniais nurodymais, koks turi būti pradinis konservatorių reitingas, kokiu intervalu skelbiamos „apklausos“, ir iki kokių įspūdingų aukštumų reitingai privalo pakilti iki rinkimų.

      • romas

        Arai, bet tada reikia likti logišku iki galo – reitingai niekada nebuvo tiesa, nes juos tiesiog nuperka. Negi čia pirmas kartas? Jei mano prielaida teisinga, anksčiau pirkdavo kiti, todėl tokie blogi ir buvo konservatorių reitingai.

        • nerijus

          Nuo kada romas tapo sąmokslo teorijų gerbėju?..

          • romas

            Nerijau, tik parodžiau Aro logikos klaidas.
            Iš tikro nežinau, kiek apklausos Lietuvoje yra patikimos. Konservatorių populiarumo augimą rodo ir Vilmorus tyrimai. Turiu savo teoriją – konservatorių elektoratas yra pastovus ir sąmoningas, todėl jie visada ateina į rinkimus. Konservatoriai laimi, kai likę piliečiai nebalsuoja. 10proc. man neatrodo labai neįtikėtinas skaičius. Nenustebčiau ir dėl kiek didesnio.

          • nerijus

            Visiškai sutinku, romai. Konservatoriai turi užsiauginę ir prisijaukinę savo rinkėjus, kaip ir socialdemokratai; ko kitos partijos- dar neturi, nes tam reikia laiko, kurio jos dar neturėjo tiek, kiek šios dvi.
            Nors pūga, šlabdriba, lietus ar kaitra- šių partijų rinkėjai visada pasiruošę ir pasiryžę aukotis.

            Lenkų rinkimo akcija tik 1,1 proc.?.. Abejoju, nes manau, kad šis procentas turėtų, Vilniuje, būti kiek didesnis. Kažkur ties 3- 5 proc. Nors, didesnis proc. būna Vilniaus raj.

        • mielas Romai, tamsta esate neteisus. Patirtis rodo, kad gana dažnai visuomenės nuomonės apklausų rezultatai būna labai panašūs į rinkimų rezultatus. Jei skaičiai ir nebūna tokie patys, tai tendencijos dažniausiai pasitvirtina.

          • romas

            Nesupratau, dėl ko neteisus. Konservatorių populiarumo augimą rodo ir Vilmorus, o apie kitus nieko nekomentavau.
            Beje, tendencijas apklausos rodo gana blogai. Bet čia – mano nuomonė. Tie keli procentai ir yra esminiai, kai eina kalba apie koalicijas.

          • kestutis d

            yra tam tikras dėsnis, kad apklausos rezultatai tuo tiksliau prognozuoja rinkimų rezultatus, kuo arčiau rinkimų diena. pvz, geriausiai rinkimų rezultatus prognozuoja tos apklausos, kurios atliekamos rinkimų dieną (patys galite įsitikinti, kai rinkimų dieną skelbiami tą dieną atliktų tyrimų rezultatai, nors rinkimai ir nėra dar pasibaigę – paprastai jie tikrai 3 proc. paklaidos ribose atitinka rinkimų rezultatus).

    • mielas Valentinai, labai daug ir labai gražiai čia tamsta prirašėte. Man taip galbūt neišeis, bet į pagrindinius klausimus pabandysi atsakyti.

      Pirmiausia, Visuomenės informavimo įstatymas ir etika leidžia neatskleisti šaltinių, tad priekaištų dėl ekspertų anonimiškumo nekomentuosiu. Jūs juk pats pripažįstate, kad jie gali nenorėti šlovės.

      Antra, jei atkreipėte dėmesį, pagrindinis klausimas, kurį keliu, yra šio tyrimo reprezentatyvumas. Tai yra, abejoju, ar apklausti žmonės iš esmės atitinka Vilniaus gyventojų sudėtį pagal amžių, tautybę, išsilavinimą, pajamas, lytį, gyvenamąją vietą ir kitus požymius, kurie turi įtakos renkantis partiją už kurią šie žmonės balsuoja.

      Atkreipiu dėmesį į tai, kad apklausa buvo atlikta telefonu todėl, kad apklausos telefonu visada yra mažiau reprezentatyvios, nes skambinant daug sunkiau užtikrinti apklausiamų gyventojų pasiskirstymą pagal aukščiau minėtus požymius.

      Keliu klausimą dėl to, ar apklausa buvo atliekama fiksuoto ryšio telefonu ar mobiiuoju, nes pastaruoju atveju, nepažeidžiant duomenų apsaugos įstatymų, gana sunku yra turėti sąrašą Villniuje gyvenančių rinkėjų. Iš čia abejonės dėl teisėtumo, Pabrėžiu – tik abejonės.

      Todėl iš esmės tą versiją atmetu ir kalbu apie fiksuotą ryšį.

      Kadangi juo naudojasi ne visi vilniečiai, atkreipiu dėmesį į dar labiau susiaurėjusią apklausiamųjų bazę.

      Prielaida dėl apklausos laiko yra gana logiška, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, tokių bendrovių turimą apklausėjų skaičių, apklausos trukmę ir apklaustų žmonių kiekį.

      Visai tai, kartu sudėjus, kaip ir sakiau, leidžia abejoti apklausos reprezentatyvumu, tai yra, ar apklausiamieji atitinka Vilniaus rinkėjų sudėti pagal aukščiau nurodytus požymius. Ši abejonė, savo ruožtu, kelia abejonių dėl gautų rezultatų patikimumo.

      Šias abejones dar labiau sustiprina pastaruoju metu vykdytos kitų bendrovių apklausos, rodžiusios visai kitas tendencijas. Esminių įvykių, galinčių pakeisti šias nuotaikas pastaruoju metu nebuvo.

      Vertinant paskelbtus apklausos rezultatus, taip pat atkreiptinas dėmesys į bendrovės „Socialinės informacijos centras“ veiklą pastaraisiais metais, tai yra, į jos atsiradimo aplinkybes ir pastaraisiais metais vykdytas apklausas, tarp kurių, mano žiniomis, nebuvo apklausų, susijusių su rinkimais. Tai liudija apie bendrovės patirtį šioje srityje.

      Todėl Čyvo premiją, manau, galite pasidovanti sau arba savo draugams iš „Socialinės informacijos centro“, jei tokių netyčia turite.

      • nerijus

        Primenu, kad „fiksuoto“ ryšio telefonų numerių galima rasti „Telefonų knygose“, jei tokias dar turi iš Tarybinių laikų. Ir kas pasakys, kad tai nėra teisėta?..
        Jei paskambintų ir pasakytų vardą, pavardę, tai tada galima būtų kreiptis į policiją ir t.t.

  • Fredis*

    Visai normali SIC apklausa.
    Reikia atkreipti dėmesį, kad 35.3 proc. rinkėjų neapsisprendę.
    Padarykime prielaidą, jog kairieji rinkėjai ir populistai/marginalai tarp neapsisprendusiųjų sudaro 2/3, o tarp dešiniųjų 1/3. Tada viskas susidėlioja į savo vietas.
    Paklauskite Aušros Maldeikienės už ką ji balsuos – niekaip neatsakys, nes „Sveiko proto partijos“ rinkiminiuose sąrašuose nėra.
    Tinklaraštininkas teisus ta prasme, jog Lenkų rinkimų akcija telefonu buvo nepasiekiama. Gal yra koks nors konspiracinis, paralelinis operatorius mūsų šalyje?

    • aušra maldeikiene

      Balsuosiu, matyt, už Cosa nostra (t.y. Mūsų reikalą). Kodėl? Nežinau, bet kažkaip jie man pasirodė panašiausi į tuos, kuries sutikčisu atiduoti savo balsą. Gavau pasiūlymą dalyvauti rinkimuose iš 7 visuomenininkų grupių ir galiu pasakyti, kad deja kol kas ta idėja matyt nepasiteisins, nes kaip supratau absoliučios daugumos (išsyrus bendruomenių sąrašą ir tą Mūsų reikalą) programa skamba trumpai:“Ateinu nevogti?“ Kodėl paprasčiausia nevogti namuose taip ir nesupratau.

      • Nesvarbu

        O Jūs ko ateinate? Jums, ką paprastai namuose geriau daryti?

  • Musė

    Pritardama Valentinui, nuo savęs pridėsiu, kad viso šito rašinėlio įžvalgos ir išvados man labai primena Krivicko minčių gylį:
    „Ten K.Krivickas ką tik pranešė, kad A.Ūsas buvo apsistojęs Latvijos viešbutyje.Ir dar pranešė, kad Latvijos premjeras A.Škele atsistatydino dėl pedofilijos skandalo.Ir po to paklausė, ar gali būti, kad pedofilijos gijos veda į Lietuvos Vyriausybę?“.

  • romas

    Man krito akin, kad tai – Eltos informacija. Gal todėl ir nepatikima:)

    • nerijus

      Konkurencija, škia.

    • Šamanas

      Kokybiška žiniasklaida publikuoja Vilmorus apklausas, nekokybiška – SIC.

      • nerijus

        Visi nuo kažko pradeda. Manote, jog Vilmorus ne nuo to paties pradėjo, kol įgijo perkančiųjų apklausas pasitikėjimą?

    • lida

      Tik visiškam dundukui galėjo „kristi akin“, kad tai Eltos infromacija. Artūras bloge rašinėja kaip privatus asmuo, o ne kaip BNS direktorius.

  • stogas

    Bet kokia tyrimu/apklausu kompanija pirma uzduoda klausima: “ kas uzsako ir kiek moka“. Apie situos du dalykus sukasi pasaulis. O tai prideda iki 5% norimo rezultato. Isivaizduokit, kiekvienas nepadarytas skambutis, ar skambutis i pigesni tinkla, tai litas i nuosava kisene. Norint pateikti toki rezultata neverta dirbti 1 savaite ir apskambinti 1-2% Miesto gyventoju. Cia idarbinami analitikai. Miestas- Vilnius. Tautine sudetis. Ekonomine situacija. Valdanti parija. Saskaitos uz sildyma, Pensiju dydis. Bedarbystes lygis. Viskas. 2 dienos darbo ir galiu pateikti apklausos rezultatus visiems Lietuvos miestams 2% tikslumu . O beja, dar ir neapsisprendusiu bus 30%. Kaina su didelemis nuolaidomis.

  • stellar penny bun

    Vilniečiai per ateinančius savivaldybių rinkimus turėtų balsuoti už vietinius LibDukus, kadangi valstybės kontrolė atlikdama Nacionalinio stadiono statybos auditą negalėjo patvirtinti, kad
    45mln. 278tūkst. 185 litai už atliktus darbus rangovui buvo apmokėti teisėtai… Pikti liežuviai plaka, kad kai kurios betonmaišės nesilaikė joms nustatyto maršruto ir aplenkdavo Ukmergės gatvėje esantį statybų objektą. Paskutiniai Wiki%%%%% pranešimai parodo, kad įvyko nesusipratimas, techninė klaida, programuojant sunkiasvorių mašinų GPS sistemas.
    Vilniečiai per ateinančius savivaldybių rinkimus turėtų balsuoti už SocDonų partiją, kadangi STT pareigūnai Vilniaus vandenų vadovams pareiškė įtarimus dėl penkių nusikalstamos veiklos epizodų, o Viešųjų pirkimų tarnybos preliminarios išvados skelbia, kad Vilniaus vandenys nuolat pažeidinėdavo viešųjų pirkimų tvarką.
    Aš tai balsuosiu už abonentinį judėjimą, tik dar nežinau už kurį TAIP ar NE. Man tai labai patinka semkės.

  • Komersantas

    Tiesa sakant, bent jau Latvijoje telefonų numerius galima nuspirkti iš mobiliojo ryšio operatorių. Kadangi tie patys operatoriai dirba ir Lietuvoje, tai nemanau, kad čia situacija kitokia.

    Ir šiaip labai keista matyti, kai iš prielaidų „tikriausiai naudojamas buvo ne mobilusis, o fiksuotas ryšis“ ir „apklausa tkriausiai buvo vykdoma dienos metu, tai yra, kai gana nemaža dalis rinkėjų yra darbo vietose“ yra sukuriamas įmonę kaltinantis straipsnis.

    • nerijus

      Omnitel ir Teo- viena ir tas pats, tik kitoje saujoje. Šiuo metu naudojuosi Omnitel paslaugomis ir skambučiai į Teo- nekainuoja nė cento.

  • Sapnas

    Kažkaip daugelis susmulkėjote. O Artūras tęsė temą apie kokybišką žurnalistiką. Pateikė pavyzdį. Paklausė, ar kokybiška žurnalistika galėtų nekritiškai skelbti minėto tyrimo duomenis. Pateikęs argumentus atsakė: negalėtų. Valentinas pateikė kitokius argumentus. Kuris teisus? O va, čia – žiniasklaidoje, visgi nevyksta teismas ir nereikia 100 proc. tikslumu įrodyti savo argumentų dėl informacijos nepublikavimo. Kas gi tuo užsiimtų kruopščiai, iki galo? Artūro pateiktų argumentų tiesiog pakanka, kad kokybiško leidinio redaktorius Suabejotų ir Nepublikuotų tyrimo duomenų. Ir tiek. Juk nepaskelbęs abejotinos info, leidinys tikrai nenukentės, o kas dar svarbiau: nepasirodys neatsakingu ir lengvai apkvailinamu.

  • Regis

    Ats. ne į temą.

    http://www.diena.lt/naujienos/miestas/a-ramanausko-sou-perpilde-kantrybes-taure-komentarai-320900/psl-1

    A.Ramanauskas eilinį kart ap(si)dergė. Nieko naujo, ne pirmą ir matyt ne paskutinį kartą. Tačiau, kas užkliuvo – citata:

    „Kaip man bendrauti su asilu, neskiriančiu mano aktorinės veiklos nuo mano tikrojo Algio Ramanausko?“ A.Ramanauskas (šaltinis: tas pats).

    Ir susimąsčiau, gal kiekvienas iš mūsų gali susikurti savo asmeninę aktorinę veiklą ir joje turėti bent porą personažų. Juk labai patogu, sakai ką nori, elgiesi kaip nori o kai kažkas pasibeldžia į duris aiškini, kad ieškokit ne manęs, o mano personažo.

    Jeigu toliau taip „mąstyti“ tai mes visi čia beveik ir sukūrėm vienokius ar kitokius personažus. Kaži jeigu personažas Regis taip imtų ir Broniaus leksikonu pasakytų ką galvoja apie tokį aktorastą ir greitajobą A.Ramanauską ir jį asmeniškai išsysintų. Ir jeigu A.Ramanauskas sugalvotų apginti savo suknistą garbę ir orumą man išeitų atsakyti – asile, ar skiri personažą racas.lt tinklaraštyje nuo manęs tikro?

    .. ats. už leksiką, labai sunku laikytis neatsiliepus taip kaip šaukiama.

    • nerijus

      Regi

      Mūsų Valentinas yra ne Valentinas. Jis (Ji?) tai daug kartų yra pabrėžęs. ;)

    • Šamanas

      Greičiausiai apgintų. Kai Bronius nuo Ivanovo, švalniai tariant, gavo į akį, į teismą nubėgo ne Bronius, o Ramanauskas. LT teismas personažų nepripažino. Taip kad precedentas yra.

      • Regis

        Aš ne apie teismus. Aš apie tai ar pats A.Ramanauskas atskirtų kur yra personažai o kur realūs žmonės kurie turi atsakyti už pasakytus žodžius.

        O kitas momentas ar jam ilgai kaip savivaldybės tarybos nariui tokie išsišokimai nutekinės kaip vanduo nuo gaigalo.

        Tarp kitko, ATPK yra toks 214(6) straipsnis, kuriame sakoma: „Respublikos Prezidento įžeidimas arba šmeižimas masinės informacijos priemonėse – užtraukia įspėjimą ar baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų“. Jau yra žmonių, internete komentavusių, už tokią veiką nubaustų. O pvz. A.Ramanauskui nieko:

        http://www.diena.lt/dienrastis/lietuva/prezidentei-satanistes-titulas-274621

  • kestutis d

    Pats sąvokos ‘tyrimo reprezentatyvumas’ taikymas – yra labiau sąlyginis nei absoliutus dalykas. Jei norime nustatyti, ar tyrimas yra reprezentatyvus, turėtume žinoti daugiau apie paties tyrimo tikslus bei kitų įvairių detalių. Sąlyginumas atsispindi tame, kad viskas priklauso nuo to, ką ir kaip norime ištirti. Pvz., jei apklausą atlikome tik Vilniuje, tai tyrimas tikrai nebus reprezentatyvus visos Lietuvos gyventojų atžvilgiu. Taigi, sakydami, kad tyrimas reprezentatyvus (arba nereprezentatyvus) mes sakome, kad jis yra reprezntatyvus tam tikruose ‘rėmuose’ (pvz., kaip minimu atveju pasakoma, kad apklausa daryta būtent Vilniuje). Į šiuos ‘rėmus’ įeitų ir patys apklausos būdai. Pvz., galima bandyti žmones gaudyti tiesiog gatvėje, galima bandyti ieškoti atsakančių atsirenkant tam tikro rajono tam tikrą namą ir ieškoti būtent ten. Telefoninė apklausa – irgi vienas iš įprastų metodų. Kaip ir kiekvienas kitas sociologinis ar rinkos tyrimo metodas jis turi savų minusų (pvz., greitam paskaitymui – pabandykit paskaityti apie Coverage bias (labai artima šiai temai) – http://en.wikipedia.org/wiki/Opinion_poll ), bei savų pliusų (pvz., galima ypač operatyviai atlikti tyrimą, greitai pasiekiant tiriamuosius). Kas svarbu stengiantis perprasti įvairių metodų minusus – tai nereiškia, kad pats tyrimas tampa ‘nereprezentatyviu’ vien todėl, kad panaudojamas būtent toks metodas – iš tikrųjų kiekvienas metodas turi savo minusų ir todėl nėra tokio ‘absoliutaus reprezentatyvumo’, kurį užtikrintų keli vieninteliai užtikrinti metodai (dėl to ir naudojama didelė metodų įvairovė, kad visuomeninius reiškinius būtų galima ‘pačiupinėti’ iš įvairių pusių ir susidaryti pilnesnį vaizdą). Taigi, labiau tinka sakyti, kad egzistuoja tik ‘sąlyginis reprezentatyvumas’ – būtent dėl to tyrėjai kalbėdami apie tyrimą bent minimaliai nurodo, kaip jie tą tyrimą atliko, kad mes galėtume suprasti, kokie yra tie sąlyginumai, į kuriuos mes turime atsižvelgti vertindami to tyrimo rezultatus. Ir kai sako, kad tyrimas buvo atliktas telefoninės apklausos būdu – tai nereiškia, kad tyrimas dėl automatiškai tampa nereprezentatyviu, bet reiškia, kad turime atsižvelgti į potencialius rezultatų klaidų šaltinius, kurie galėjo atsirasti dėl paties metodo taikymo. O pačios telefoninės apklausos – gana populiarus ir dažnai naudojamas metodas (jei kas nors atsimena iš „West Wing“ – kai prezidento administracija nori greito atsakymo, kaip tam tikra žinia paveikė visuomenės nuomonę, būtent naudojasi telefonine apklausa – nes tada lemiamas dalykas darosi įvertinimo greitumas, nei kiek tikslumas).
    Kitas dalykas, veikiantis tyrimo patikimumą yra ir tai, kaip atrenkami žmonės į tyrimą – tam irgi yra daug įvairių metodų, iš kurių geriausiai žinomas ‘atsitiktinis’, kai žmonės tikrai parenkami atsitiktinai – tiesiog ‘pagaunami’ atsitikiniu būdu (na, beveik atsitiktinai – vis tik numatoma, kiek kokių žmonių iš kokios gyvenamosios vietos reikia). Dar vienas galimas būdas – tokių ‘atsitiktinai atrenkamų’ reprezentatyvių tyrimų metų žmonių klausiama, ar jie sutiktų dalyvauti kituose tyrimuose, bei užfiksuojamos įvairios jų charakteristikos – amžius, lytis, telefonas ir tt. Tai įgalina kitų tyrimų metu kryptingai sudaryti tikslines imtis pagal kitus kriterijus ir taip greitai atrinkti tiriamuosius (tuo pačiu gaunant ir greitą priėjimą prie jų telefonu). Taip pat egizstuoja ir daugiau atrankos metodų. Kaip buvo daryta šio konkretaus tyrimo metu – tiesiog per mažai informacijos (bet norint žinoti viską jau reiktų skaityti visą tyrimo ataskaitą).

    Atsižvelgiant į šiuos visus sąlyginumus šio konkretaus tyrimo rezultatai neatrodo kaip itin prieštaraujantys kitoms apklausoms – pvz., BNS pateikia informaciją apie Vilmorus apklausos rezultatus [ http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/populiariausi-lieka-socialdemokratai-bet-ju-populiarumas-sumenko.d?id=39846457 ], populiariausios partijos – tos pačios – konservatoriai, socialdemokratai, darbiečiai ir tvarkiečiai. Žinoma, konkretūs skaičiukai skiriasi, bet tai nėra itin dideli skirtumai (pvz., kažkada seniau, kol dar nebuvo telemetrų, kurie išstūmė kitus tyrimus, Baltijos tyrimai ir SIC’as atlikinėdavo apklausas apie TV laidų populiarumą. Žinoma, jie tai darydavo šiek tiek skirtingais metodais, todėl tų pačių laidų reitingai jų tyrimuose skirdavosi. Didžiausi reguliarūs skirtumai buvo apie 8 procentus – iki tiek galėdavo skirtis tos pačios laidos reitingas, ir tai nebuvo retas reiškinys, nepaisant to abiejų kompanijų tyrimai buvo perkami kaip pakankamai objektyvūs, viena iš išeičių tokiais atvejais – nagrinėti visų esamų tyrimų rezultatus).
    Kas įdomiausia, konservatorių pasirinkimas kaip tik yra nurodomos paklaidos ribose (8,8 pagal Vilmorus ir 10,5 pagal SIC’ą). Didesni skirtumai yra tai, kad SIC’o tyrime socialdemokratai surenka tik 9 proc., tuo tarpu pas Vilmorus – 15,3, o darbiečiai – 6,7 ir 11,3 atitinkamai. Šiuos skirtumus galime aiškinti tik darydami tam tikras prielaidas. Esminis apklausų skirtumas (bent jau mano galva) – tai, kad SIC’as darė apklausą Vilniuje, o Vilmorus – visoje Lietuvoje (tiesa, tiesiogiai neminima, kad Vilmorus tyrimo imtis buvo reprezentatyvi, bet kadangi kalbama apie Lietuvą, o Vilmorus man atrodo kaip patikima kompanija, dėl to pagal nutylėjimą manau, kad tyrimas atliktas reprezentatyvioje imtyje). Taigi, manau, kad taip tiesiogiai ir galime interpretuoti, kad Vilniuje socialdemokratai ir darbiečiai yra mažiau populiarūs. Kodėl taip yra – vėlgi galime kelti tik prielaidas (čia įdomiausia būtų detaliau panagrinėti Vilmorus tyrimo duomenis – kaip yra su Vilniuje gyvenančių respondentų pasirinkimu – ko gero tai įneštų daugiausia aiškumo į diskutuojamus klausimus, bet, deja, tokios galimybės dabar neturime).
    Nemanau, kad Vilnius yra kažkuo kokybiškai kitoks nuo likusios Lietuvos, bet tam tikrų skirtumų tikrai yra – skirtingas vilniečių išsilavinimas, darbinis statusas, pajamos – visa tai potencialiai gali padėti paaiškinti ir skirtingus šių tyrimų rezultatus. (Beje, SIC tyrimo tendencijas netiesiogiai patvirtina ir Vilmorus tyrimas – pvz., ten pat Delfyje nurodoma, kad konservatorių populiarumas Lietuvoje per gruodį paaugo, kaip ir tai, kad socialdemokratų populiarumas sumenko žr.pavadinimą), lygiai taip pat kaip lrytas nurodo, kad net ir Kubiliaus nepopuliarumas šiek tiek sumažėjo paskutiniu metu [http://www.lrytas.lt/-12926558171292506971-laukdami-švenčių-daugelis-lietuvių-tapo-atlaidesni-netgi-politikams.htm], greičiausiai remdamasis tuo pačiu aptariamu Vilmorus tyrimu).

    Žinoma, egzistuoja ir daugiau skirtumų, kurie gali lemti skirtingą partijų populiarumo vertinimą skirtinguose tyrimuose – pvz., kad Vilmorus klausė apie rinkimus į Seimą, tuo tarpu SIC’as – tik apie rinkimus į Vilniaus savivaldybę.
    Lygiai taip pat tam tikrus skirtumus iš tiesų gali lemti ir skirtingas apklausos būdas (vėlgi, pagal nutylėjimą, manau, kad Vilmorus atliko ne ‘telefoninę’ apklausą). Galima remtis prielaida, kad SIC’o tyrimas buvo atliktas darbo metu ir tik fiksuoto ryšio telefonu, bet ši prielaida menkai mums tepadeda aiškinant skirtumus rezultatuose – ką tai galėtų reikšti – greičiausiai turėta omenyje, kad atsakinėjo pensininkai (nemodernūs, rečiau naudojasi mobiliaisiais, dieną sėdi namuose), ir tie pensininkai buvo palankūs konservatyvioms jėgoms (kad ir politinių kalinių ir tremtinių sąjungai). Bet iš kitos pusės – dažnas pensininkas jaučia nostalgiją seniems ir ‘užtikrintiems’ laikams, svajoja apie socialinę lygybę ir greičiausiai turi savo priežasčių nemėgti konservatorių – taigi, ši prielaida gimdo du gana tikėtinus, tačiau prieštaringus aiškinimus. Kokios dar galėtų būti prielaidos – namuose darbo metu sėdi politikos nesuprantančios namų šeimininkės, kurioms Kubilius yra charizmatiškas ir patrauklus kaip vyras? Bedarbiai, kurių favoritas Kubilius dėl nedarbą mažinančių efektyvių veiksmų? (nors tikriausiai yra kitas galimas paaiškinimas, kurio dabar nesugalvoju). Greičiausiai apklausos būdas turi įtakos, bet sunkiai galime prognozuoti kokios. Taip pat ko gero egzistuoja ir kiti veiksniai, lėmę šiuos skirtumus, bet apie kuriuos mums dabar nepakanka informacijos.

    Dabar dėl pačios SIC kompanijos – tai jos komanda tikrai nėra naujokai rinkos tyrimuose, o viena iš seniausiai dirbančių Lietuvoje – nuo 1993 metų (nors su pačia kompanija ir jos pavadinimu yra atskira istorija, žr. http://www.dansu.lt/tag/socialines-informacijos-centras/ ). Palyginimui, kitos šioje srityje Lietuvoje dirbančios labiau žinomos kompanijos:

    – įmonė, vadinanti save Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ – 1992 metais

    – įmonė, vadinanti save Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ – 1993 metais

    – įmonė, vadinanti save rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ – 1996 metais

    – įmonė, vadinanti save rinkos tyrimų kompanija UAB RAIT – 2002 metais

    Ir dar – patys sociologai vieni kitus pažįsta ir prie alaus gali papasakoti, kas vienoje ar kitoje kompanijoje sunkiau einasi, kokių klaidų vieni ar kiti yra pridarę ir vieni kitus pakritikuoti. Tačiau iš to nedaryčiau išvados, kad Lietuvos apklausų firmos yra itin nepatikimos – tiesiog turi savų gamybinių nesklandumų ir tiek (yra gana sunku šimtu procentų kontroliuoti visą apklausos procesą, koks interviuotojas ima ir sufalšyvina, ar kokia kita grandis nesuveikia – o šimtaprocentinė kontrolė didina paties tyrimo kainą; imant grubią analogiją, greičiau tai panašu į automobilių gamybą – vargu ar mes galime tikėtis, kad autoservisai ims ir išnyks, nes automobiliai bus gaminami idealiai ir remonto paslaugų nebereikės. Tačiau dėl to nesakome, kad didžiosios įmonės nemoka gaminti automobilių visiškai – tiesiog kartas nuo karto daro liapsusus). Tad nedaryčiau griežtų išvadų pagal tokius pastebėjimus, o greičiau tame įžiūrėčiau tik bandymus patiems sau paaiškinti, kodėl atsirado šie tyrimų skirtumai.

    (PS, tiesa, nesakau, kad tyrimų rezultatų neįmanoma išnaudoti viešųjų ryšių tikslais – viskas priklauso nuo pačių rezultatų pateikimo formos – pvz, ir aš, norėdamas palankiau nušviesti konservatorius, galėčiau nesakyti, kad „Kubiliaus nepopuliarumas šiek tiek sumažėjo“, o galėčiau sakyti – „lrytas teigia, kad Kubiliaus populiarumas auga“. O kaip žinia bus pateikiama – tai jau priklauso daugiau nuo žiniasklaidos ir tyrimo užsakovų. Kadangi jie turi visą tyrimo ataskaitą, jie ir gali pasirinkti, kurią tyrimo dalį viešinti, o kurią – nutylėti (analogiškus triukus gerai aprašo uagadugu). Deja, nei SIC’o, nei Vilmorus atveju mes nežinome, kas buvo šių tyrimų užsakovai, žinome tik naujienų agentūras, bei žiniasklaidos priemones, kuriose pasirodo žinutės apie šiuos tyrimus, bet, kaip sakiau, pačiais tyrėjais esu linkęs pasitikėti, sąmoningos manipuliacijos – tai jau daugiau tyrimo užsakovų ir kitų interesų grupių reikalas).

  • Remis

    Šįkart tekstukas tai tikros pievos. Su kokiom kitom pastarojo meto vilniečių apklausom SIC apklausa lyginama? Ar kartais vilniečių pozicija nėra lyginama su visos Lietuvos gyventojų nuomone (nes būtent tokias pateikia kitos kompanijos)? Ir dar pripiešiama krūva „tikriausiai“. Vos ne klasikinė V.Landsbergio „kas galėtų paneigti“. Skambinama ir į mobiliuosius telefonus (tai patyriau savo kailiu, nes kai paskambino ir prisistatė, kad vykdo apklausa, tai paklausė, kur gyvenu, kai pasakiau, jog Vakarų Lietuvoje, tai padėkojo ir atsisveikino). Mobiliųjų telefonų numerius, į kuriuos skambina, atrinkti galima tokiu pat būdu kaip ir apklausose akis į akį atrenkami butai, kuriuos aplanko (kas septintas, kas devintas ar kas šimtas penktas). Žodžiu, nė velnio tie žmonės, su kuriais ponas Račas kalbėjosi, neraukia apie sociologinius tyrimus ir jų metodiką.

  • a

    o as tikiu kad ts reitingai kyla,zmones tai mato kad prie situ truputi tvarkos daugiau,o visas blogybes suvercia asmeniskai kubiliui,atpirkimo oziukas,pries rinkimus pasleps ji kur nors,isstums i prieki degutiene, stoma ir bus rezultatas kazkoks.

  • nerijus

    lida

    Ar ne Jūsų ši citata, nes labai panašu:

    Dugnas pasiektas, dabar kasam.

    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/balsavimas-isrinkite-metu-citata.d?id=40006707

  • Pingback: Blogerių tarpusavio tenkinimo savaitė: Rokiškio iniciatyva()

  • Dainius

    Šis jūsų straipsnis galvoju taipat tinka knygai „Seimūno marketingas“. Norečiau jūsų komentaro
    http://jaunebe.blogas.lt/medziaga-knygai-seimuno-marketingas-10.html

  • Pingback: Sensacijas generuojanti sociologija? | Sociali sociologija()