Kalėdų šiemet nebus
Savairaštis 15min.lt 2012 11 23
*************************
Kalėdų Lietuvoje šiemet nebus. Toks įspūdis gali susidaryti stebint pastarųjų dienų viešąją erdvę ir ypač rinkimų nelaimėjusių politikų bei jiems prijaučiančių politinių propagandistų viešus pasisakymus. Jų pagrindinis leitmotyvas – pasaulio pabaiga į Lietuvą ateis anksčiau nei pasibaigs Majų kalendorius.
Ir tos pabaigos pradžia yra tiesiogiai susijusi su naujaja valdančiaja koalicija, nes pasaulis Lietuvoje baigsis tada, kai galutinai paaiškės, jog valdančiojoje Seimo daugumoje vis dėlto bus Darbo partija. Pabaiga bus dar greitesnė, jei tos partijos atstovai dirbs naujojoje Vyriausybėje.
“Kriminalinė koalicija”, “nusikaltėlių dauguma”, demokratijos ar net visos Antrosios Respublikos pabaiga ir dar daug kitų apokaliptinių pranašysčių šiandien jau yra kalbėjimo norma visiems politikams, kurie save priskiria “dešiniajam patriotiniam” flangui ir kuriems jau tuoj tuoj tarnybiniai kabinetai ir tarnybiniai automobiliai su vairuotojais taps tik maloniu atsiminimu. Ne vienam šis atsisveikinimas bus dar nemalonesnis, nes pasakyti sudie teks ir tarnybiniam atlyginimui.
Skausmas suprantamas ir žmogiškai pateisinamas. Ketveri metai yra gana ilgas laikotarpis, per kurį nesunku įprasti prie gyvenimo tarnybiniame kabinete ir tarnybiniame automobilyje ir pamiršti, kaip viskas vyksta iš tikrųjų.
Kiek sunkiau suprasti prezidentę, kuriai Seimo rinkimai dar netapo slenksčiu atgal į realų gyvenimą, bet kuri vis tiek Lietuvai siūlo labai siaurą pasirinkimą: arba darysit taip, kaip aš noriu, arba bus “pinigų dalybos kriminalizuotų oligarchinių grupuočių naudai”. Sutikite, pasirinkti nėra labai lengva.
O juo labiau, kai koks M.Laurinkus tyliai iš už kampo (kaip yra įpratęs dirbdamas Valstybės saugumo departamente) perspėja, kad pasirinkus neteisingai, Lietuvą, žiūrėk, net iš Europos Sąjungos pašalins.
Kai panašią isteriją rinkimus pralaimėję politikai buvo sukėlę po 1992 metų rinkimų, kuriuos laimėjo tuometinė LDDP, buvo šiek tiek juokinga. Ypač – kai pralaimėjusieji užtarimo ieškojo rašydami skundus Didžiosios Britanijos parlamentarams, kurie tikriausiai kaip niekas kitas pasaulyje žino, kad pralaimėjimas rinkimuose anaiptol nereiškia Jungtinės Karalystės pabaigos. Žino tai net ir rinkimuose nedalyvaujanti Elžbieta II, kuriai, kaip ir mūsų D.Grybauskaitei tenka pavesti rinkimus laimėjusios partijos vadovui sudaryti naują ministrų kabinetą.
Tačiau nuo 1992 metų Lietuvoje jau užaugo nauja karta, nežinanti nei kas yra LDDP, nei kodėl tada buvo kalbama, kad rinkimus jai padėjo laimėti šlapia dešra. Iš tiesų tai ta karta net nežino, kas yra ta šlapia dešra.
Šiandien šiai kartai pasitaikė reta proga tapti gyvosios istorijos liudininkais tik nežinia, ar tuo reikėtų labai džiaugtis.
Nes iš esmės tai visa tai, kas vyksta šiandien ne tik primena 1992-uosius metus, kai Lietuva dar tik žengė pirmuosius netvirtus žingsnius demokratijos link. Ta isterija ir nesugebėjimas susitaikyti su rinkėjų valia (kad ir kokia galbūt kvaila ar neteisinga ji kai kam gali atrodyti) liudija, kad per tuos 20 pastarųjų metų ne taip toli ir nuėjome.
Ir kalbėti čia reikėtų ne tik apie demokratiją ar rinkimų rezultatus. Daug liūdniau yra tai, kad dalis politikų iki šiol taip ir nesuprato, kad keikdami ir juodindami savo politinius oponentus bei tautą, kuri “neteisingai” pasirinko, jie kartu keikia ir juodina Lietuvos valstybę. Nes viskas, kas joje šiandien vyksta, įskaitant ir rinkimų rezultatus, teisiamųjų suole atsidūrusią partiją, bei Seimo vicepirmininku tapusį kaltinamąjį baudžiamojoje byloje yra tiesioginė ir jų 20 metų darbo pasekmė.
(10 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
