Kaip sutaupyti 3 milijonus litų?

… Pasirodo, labai paprasta…

Nei įstatymų reikia keisti, nei su koalicijos partneriais pyktis…

Iš Krašto apsaugos ministerijos pranešimo spaudai:

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sustabdė premijų skyrimą profesinės karo tarnybos kariams ir civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojams ir vienkartinių piniginių išmokų mokėjimą valstybės tarnautojams bei darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Velykų proga premijos bus išmokėtos tik privalomosios  pradinės karo tarnybos kariams.

[…]

2008 metais Velykų proga profesinės karo tarnybos kariams ir civiliams darbuotojams buvo išmokėta 3,4 mln. šventinių premijų ir vienkartinių išmokų

[…]

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja  614 privalomosios pradinės karo tarnybos karių, o LR Vyriausybės nustatytos premijos dydis yra 130 Lt, tad iš viso šauktiniams turi būti išmokėta 79,8 tūkst. Lt.

O įdomu, kam dar Velykinės premijos priklauso?..

(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...
  • Seniau priklausė ir savanoriams. Tiems, kurie atlikdavo budėjimus kartą per mėnesį ir ten… Khm.. Atšvęsdavo gautas premijas. Iš dalies gerai, kad bando pasirodyti gerais žmonėmis. Taupančiais…

  • Lina

    Mokslo darbuotojams tikrai nepriklauso… Jiems priklauso „taupimas ir etatu mazinimas“…

  • Slyvanosis

    Norėčiau patikslinti: ar neišmokėti premijų jau reiškia sutaupyti? Ar tikrai tikrai tie 3,4 mln. lt nenukeliaus į kitą išlaidų eilutę? Are you sure?
    Bet gi galime pagrįstai didžiuotis Lietuvos kariuomenės galybe. 79,8 tūkst. lt. visos kariuomenės premijavimui daro įtikinamą įspūdį.

  • Musė

    Vau, tai dar ir velykinės premijos pasirodo būna, ne tik kalėdinės. Aš irgi noriu – kur mano premija??? :)

    Neįsivaizduoju, kokiu reikia būti drąsiu ir naglu, kad išmokėti šiuo metu premijas (aš čia nekalbu apie šauktinius). Bet Lietuva juk drąsi šalis, o ypač drąsūs premijų mokėjimo srityje yra valstybinių ir viešųjų įstaigų vadukai socdemai. Sunku keisti senus socialdemokratiškus įpročius, perlaužti save, oi sunku… Lauksime dabar naujausių žiniasklaidos pranešimų šia tema, bet turbūt šį kartą tyliai tyliai išsimokės.

    • A.G.

      Pinigų švaistymas žmonėms – ne komunistinis paveldas.
      Komunistai negailėjo pinigų ir tuo jie paspartino savo mirtį, būtent karo reikalams (prisiminkime dešimtis žemėlapiuose nepažymėtų miestų Sibire – su vienu grįžusiu iš ten po 1990 m. lietuviu teko kalbėtis… jam čia grįžus buvo nyku pastebėjau…) ir okupuotų bei trečiųjų šalių išlaikymui (juk net Rytų Vokietijos vokiečiai praradę Rusijos išlaikymą (nors Vakarų Vokietijos taip pat buvo po to ne menkas) – pasidėję bliūdus liejo ašaras).
      O pvz. anksčiau minėtas legendinis ministras Jinas Velička manė, kad žmonės turi Lietuvai tarnauti o ne dėl algos.
      Jis kitokių žmonių nedalėjo suprasti, o pas jį centriniame aparate, kitokie ir nedirbo – pats asmeniškai atsirinkdavo kiekvieną žmogų, nors buvo ir labai užimtas žmogus.
      Išlaidavimas – tai laikinas reiškinys, kuomet po 1990 m. buvo supainiotos laisvės, demokratijos sąvokos, kuomet laisvės demokratijos sąvokos buvo panaudota vienam tikslui, – kad Lietuva pataptų korupcijos, vagių, plėšikų šalimi.
      Vargšeliams komunistams, po 1990 m. įspraustiems į kampą, šioje santvarkoje, teliko tik viena – vogti.
      Kadangi jie buvo patys gabiausi kaimo berneliai, geriausiai iš lietuvių baigę vidurines, universitetus (tuomet jie vadinosi – aukštosios mokyklos, kas dabar vadinami buvę technikumai) ir buvo proto bokštai (dėl to buvo skiriami vadovais prieš tai gavę raudonus bilietukus), – tapo bene turtingiausiu Lietuvos sluoksniu.
      Kitas toks sluoksnis – banditai (juk ir prie komunsitų jie egzistavo, tik po 1990 m. išskleidė sparnus kaip reikiant).
      Kas negalėjo, nesugebėjo vogti (R. Songaila, a.a. L. Diržinskaitė ir pan.)- tapo ubagais (kaip vienas man toks doras, dėl to biednas (nors ne tiek) pažystamas vis guodžiasi, matydamas kaip vagia naujieji lietuviai – prakeikti komunistai neišmokino vogti).

  • mdxacuk

    Tarybinėj armijoj irgi būdavo velykinės premijos, ir netgi keliskart per metus. Nes per kiekvieną partinę šventę kareivis gaudavo papildomai vieną virtą kiaušinį ir sviesto.

    • bang

      :)

  • gintaras.m

    Griūva konstitucijos dvasioje esantis „Teisėtų lūkesčių“ principas. Iš viso bet koks algų karpymas ir taupymas neatitinka konstitucijos. Mūsų valstybės steisinė sistema pritaikyta tik augimui, o taupymui – ne. Krizė nėra teisinis pretekstas, kuris apibrėžtas įstatymais, kaip psąlyga/pretekstas vykdyti kažkokius mažinimus. Jeigu norėtume būti teisiškai noseklūs, reiktų priimti Krizės įstatymą, arba papildyti nepaprastųjų situacijų įstatymą, kuris griežtai apibrėžtų krizės sąvoką ir jos įveikimo priemones. Apstrakti ir reliatyvi sąvoka Krizė negali tapti pretekstu daryti reformas. Pretekstu gali būti tik apčiuopiami ir visiems vienodai suvokiami kriterijai. Dabar gaunasi taip, kad krizę mato tik 4 partijos, kita parlanemto dalis nemano, kad yra krizė, nes kriterijai jų skirtingi. Seimas konsensuso principu turi priimti rezoliuciją, kad yra KRIZĖ, tada gal būt galima būtų griaquti žmonių teisėtus lūkesčius legaliu būdu.

    • WU

      Net biudžeto rodikliu patvirtinimo įstatyme būna numatyta, kad asignavimų valdytojai TURI TEISĘ GAUTI nustatytas pinigų sumas. Formuluotės „turi teisę“, „galėtų gauti“ ir pan. nėra saistomos jokiais imperatyvais ir tai ir reiškia aiškinant paprasčiausiu lingvistiniu metodu.. Teisėtų lūkesčių principas būtų pažeistas jeigu pvz.: darbo sutartyje nustatyta būtų, kad NEGALIMA MAŽINTI NUSTATYTOS ATLYGINIMO SUMOS ar PER VELYKAS PRIVALOMA IŠMOKĖTI x DYDŽIO PREMIJĄ PER VELYKAS, todėl nereikia skleisti erezijų, klaidinti skaitytojų ir iškraipinėti Konstucinę doktriną..

  • bang

    „Teisėtų lūkesčių“ principą suprantate tik kaip „lūkesčių“.

  • Linas

    gintaras m.Na,nenusišnekėkite,krizę mato visi,o ne tik 4 valdančiosios partijos.Tiesiog skirtingai vertina pasirinktus daugumos krizės įveikimo būdus.Kategoriškai nesutinku,kad krizė negali tapti pretekstu daryti reformas.Būtent krizė ir verčia jas daryti,nors grynosios teisės požiūriu taip ir neturėtų būti.Nekenktų,aišku,ir į konstituciją įrašyti atskira eilute,kad įvykus krizei atsiranda tas ir tas.P.S.iš principo tai nebelabai aišku,o kodėl privalomosios pradinės tarnybos kariams premijos paliktos?Jei negaunam – tai visi,jei gaunam – vėl visi,o dabar..Tur būt visi jie yra socialiai remtini.

    • Linas 2

      Norėčiau paantrinti Linui. Kas iš mūsų „tikrai“ jautė ekonominį pakilimą ir pinigų antplūdį į Lietuvą? Visi? Taip, visi matėm statomus kelius, Maximas, viesulu statomus daugiabučius Vilniuje. Girdėjom apie kylančius atlyginimus. Kaip žmogus gaunantis 1000 Lt per mėnesį, kokiame Skuode, viso ekonominio pakilimo laikotarpiu gali pajusti krizę. Jau seniai toks žmogus išmokęs gyventi sunkmečio sąlygomis ir Lietuvoje tokių žmonių daug. Kuo jam baisi krizė? Bus atleistas iš darbo? Bet gi, toks žmogus is a great asset to the company, kalbant šiandieniais terminais.

  • gintaras.m

    Nesutinku, kad KZRIZĘ jaučia visi. Nėra vieningai suvokiamų kriterijų, kad ji yra. Tai apstrakcija: nepamanuojama ir neišmatuojama. Ir niekas man neįrodys, kad ji turi pas mus teisinį pamatą. Tiesiog įperšama tau mintis, kad ji yra, ir, suprask, privalai susiprast. Tai to paties lygio klausimas: ar Dievas yra, ar ne. Vieniems yra, kitiems ne. Nors 90 proc. kažką jaučia. Net remiastis metafizika dar nebuvo parašytas nei vienas šstatymas ir neatlikta nei viena reforma. Visakame turi būti racionalus pagrindas. Valsdtybė negali apeliuoti į žmogaus sąžinę neturėdama teisinių argumentų, o tik kalbėdanma apie mistinę krizę. Bet tam neužtenka vien pasakymo spaudos konferencijoje, tai turi būti aiškiai reglamentuota. Būna juk karos stovis, ypatingasis stovis, kai suvaržomios žmogaus laisvės dėkl jo paties „gerovės“. Dabar varžomos žmogaus laisvės nežine dėl ko.

  • Kostas

    Nuo kada galimybė gauti premiją yra viena iš žmogaus laisvių??