Genetiškai modifikuoti… vitaminai

…Žinau, kad šykštus moka du kartus… bet gyveni žmogus ir mokaisi…:)

Taigi, kažkurią dieną apsipirkęs „IKI“ ir stovėdamas prie kasos pamačiau ten įvairiausių vitaminų: moterims, vaikams ir, žinoma, vyrams.

Prisiminiau, kad namie kaip tik baigėsi. Maniškiai, žinoma:)

Tai paėmiau ir nusipirkau. Palyginti nebrangūs tokie – mažiau nei 20 litų kainuoja…

Tiesa, kai kas sakė, kad dėžutė šiek tiek nepadori – į prezervatyvų pokelį panaši:)

Bet ne apie  tai aš…

Taigi, parėjau namo ir tik tada įdėmiai perskaičiau, kas mažesnėmis raidėmis buvo parašyta:

… Žinojau, kad produktų su GMO gana daug yra „Maximose“ (įskaitant ir jų „Optimos“ liniją), bet ten nevaikštau, žinau, kad minėtame ir visuose kituose tinkluose GMO dažniausiai pasitaiko aliejuje, taip pat poroje rūšių margarino ir majonezo…

Stengiuosi atsiminti ir nepirkti šių produktų…

Tačiau, kad GMO būtų vitaminuose dar neteko girdėti…

 Bandžiau pasitikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos puslapyje, kuriame anksčiau lyg ir buvo skelbiama, kiek ir kokių produktų, kuriuose yra daugiau nei 0,9 proc. GMO, yra Lietuvos rinkoje…

Nepavyko…

Yra tik bendro pobūdžio informacija apie GMO, tačiau jokios info apie Lietuvoje šiuo metu esančius produktus su GMO.

Bet juk tikrai pamenu, kad anksčiau kažkur būdavo skelbiamas tas sąrašas…

Prieš kokius pusantrų metų jame, berods, buvo 38 pavadinimų produktai.

Gal dabar jų jau gerokai daugiau ir kažkas nusprendė, kad apie visus skelbti netikslinga?..

Tai tegul nors apie IKI pardavinėjmaus vitaminus žino, pagalvojau…

P.S. Tiesa, radau informacijos apie kitą maisto papildą, kuris buvo nepaženklintas –  „Hair/Skin/Nail“ (I.Ilfą ir J.Petrovą primena:)

(6 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Na, čia jau iš vis geras:) Kad su vitaminais taip gali būti – nepagalvočiau. Tiesa, mes greit priprasim prie viso to „brudo“, kad kitos kartos nebeveiks:)

  • klausimas

    O gal galite kas nors paaiškinti, kodėl genetiškai modifikuotas = brudas?

  • Benedikta Vaivadaitė

    Gavau vieną kartą į el. pašto dėžutę sąrašiuką su GMO produktais Lietuvoje ir jį saugau. Štai:

    Šokoladinė plytelė „Dinastija“, „Safari“, šokoladiniai vafliai „Smakdown“, saldainiai „Vkus leščiny-siurpriz“, šokoladinis kremas „Cikonella“, riešutinis tepamasis kremas „Finetti“.
    Augaliniai aliejai „Brolio“, „Lankų“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Tėviškės“, „Augalinis aliejus“, „Dolores“, „Maxima“, „Optima linija“, „Perla“, „Karolina“, „Žemaičio“, „Aukselis“, „Saulutė“, „Omili“, „Huilor“, „Oilio“, „Vitela“, „Luccija“, „Jasmine“, „Caroli“, „Zitos sojų aliejus“.
    Margarinai „Optima linija“, „Aukselis“, „Aima“, „Lisette“, „Extra“, „Osrini“.
    Majonezai „Sodžiaus“, „Provanso“.
    Maisto papildai „Memortop“, „Soupseen“.
    Sausa bulvių košė „Mivina“.
    Greitai paruošiami makaronai „Mivina“.

    Gaila, bet jis nepilnas, nes na minėtų vitaminų jame tai nėra… Gerai būtų, jei prekybos centruose visi produktai su GMO būtų kraunami į atskiras lentynas. Tada visiems būtų aiškiau.

  • Arūnas

    Gerbiamas Račai, nesuprantu ko jūs piktinatės. Anksčiau buvo informacija internete, dabar nėra. Bet juk tai tik dėl jūsų labo. Mažiau žinosite – mažiau nervuositės, mažiau nervuositės – ilgiau gyvensite. Na, gal ir ne ilgiau, gal net žymiai trumpiau, bet „užsilenksite“ ne „nuo nervų“.
    O jei kalbėti rimtai, tai gamintojai labai stengiasi turėti galimybę pateikinėti minimum informacijos (idealiausias variantas – iš viso jokios informacijos, tik gamintojo logotipas).
    Noriu jus pradžiuginti (nors greičiausiai nuliūdinsiu), kad rūbų gamintojai jau gavo leidimą nebenurodyti audinio sudėties. Jei pavartysite rūbų etiketes ne Humanoje, o parduotuvėje kuri prekiauja naujais rūbais, įsitikinsite, jog audinio sudėties galite ir neaptikti. Dauguma pirkėjų , kaip sakoma „iš įpratimo“ vis dar ieško informacijos etiketesė. Kad nenuviltų savo produkcijos vartotojo, gamintojas kartais talpina informaciją. Jeigu informacija jam nepalanki (pvz. vaikiškas rūbelis pagamintas iš 100 proc.sintetikos), tuomet galite užtikti ir tokį užrašą: „100% Very Soft“.

  • mantas

    geriau, pons Racai, tu smilkstanciu „vitaminu“ zala rupintumetes..

    • Mielas Mantai, ten natūralus produktas. Be to, man patinka:)

      • bang

        Narkomanams patinka narkotiko sumažinamos lomkės (sukeltos to paties narkotiko).
        Allen Carr’s Easyway To Stop Smoking – rekomenduoju.

  • Vasia

    Gersite ar negersite ?
    Buti ar nebuti ?

    • Mielas Vasia, negersiu. Jei norite, galiu tamstai padovanoti:)

  • romas

    Man yra keista, kad taip piktinamasi GMO. Tokiu pat pagrindu būtų galima piktintis visa chemijos pramone, nes ji sintetina junginius nerandamus natūraliai. GMO dažnai turi tokį pranašumą prieš kitus produktus, kad jiems užauginti nenaudojami herbicidai ir pesticidai, jų prekinei kokybei išsaugoti nenaudojami cheminiai junginiai. Matau kažkokias tamsybes užplūdusias Lietuvą. Pati genų inžinerija nėra bloga savaime, o jei dar ir nieko tame reikale neišmanysim, tai labai atsiliksim ir būsim nekonkurencingi. Galų gale tokius „tundras“ maustys kas netingės. Genetiškai modifikuoti produktai gali būti tiek kenksmingi, tiek ir naudingi. Viskas priklauso nuo produkto kūrėjo ir produktų kontrolierių sąžiningumo bei reikalo išmanymo. Jūsų, Artūrai, atveju matau prekybininkų nusižengimą tame, kad soja dažnai būna modifikuota žemės riešutų genais, todėl alergiškiems žmonėms tokie „vitaminai“ galėtų būti mirtini. Apie produkto ypatumus perspėti pirkėją visada reikėtų. Manau, kad ne pro šalį būtų deklaruoti kokių nuodų būna užpilta ant vaisių, kad jie išlaikytų prekinė išvaizdą, neblogai būtų žinoti pesticidų ir herbicidų liekanų kiekį. Gal tada ir GMO ne taip nervintų :)

    • lv

      Va, Romai, kaip Argentinoje Monsanto uzurpavo žemės ūkį ir kaip „nenaudojami“ herbicidai (jų naudojimas išaugo 14 kartų):

      http://gmolt.wordpress.com/2009/03/27/12-metu-gm-sojos-auginimo-argentinoje-pasekmes-zmonems-ir-aplinkai/

      • romas

        Visada galima surasti blogų pavyzdžių. Lietuvoje ir dabar yra biotechnologijų įmonių, kurios nuolat kažką modifikuoja. Svarbu yra turėti savo ir išmanančių specialistų. Jei neužsiiminėsim šia sritimi, tikrai greitai mūsų žemdirbiai bus nekonkurencingi, o mūsų fabrikai vešis pigesnę produkciją iš užsienio. Pensininkui ir dabar nėra svarbu ką valgyti. Dabar jis valgo tualetinio popieriaus ir kiaulių odelių dešreles dažytas maistiniais dažais, jei jam pasiūlys genetiškai modifikuotos minkštos limuzinų veislės galvijų mėsos už tą pačią kainą, jis tikrai neatsisakys:)

        • lv

          Tai ne tik šiaip sau blogas pavyzdys. Tai „success story“ pavyzdys (plataus, gausaus naudojimo), arba, tiksliau tariant, kita jo pusė. Tai pavyzdys, ko galime tikėtis, kai/jei GMO nevaldomai paplistų ir aibėje kitų sričių/kultūrų.

          • romas

            Augalų prisitaikymas prie herbicidų vyksta ne tik genetiškai modifikuotų pasėlių plotuose. Kodėl manot, kad piktžolei yra koks nors skirtumas, kokiam lauke augti. Čia veikai principas „išlieka stipriausi“. Atlaikę herbicidų atakas, augalai dauginasi ir plečia nuodams atsparias populiacijas. Panašiai yra ir su kenkėjais. Vabzdžiai ir mikroorganizmai prie nuodų pripranta. Savo paauglystėje teko padirbėti grūdų saugyklose. Ten sėklinių grūdų sandėliuose net akis graužia nuo nuodų, bet žiurkės ir balandžiai ramiai prisitaikė prie tokių gyvenimo sąlygų ir minta tais grūdais.

          • lv

            Esminė problema, mano galva, yra ta, kad genetinių modifikavimų taikymas yra (na, pavyzdžiai rodo, o ir niekas pagrindinio, ekonominio-komercinio intereso neslepia) yra greito, dar didesnio, gausesnio, paprastesnio pelno (derliaus, pardavimų) gavimas. Tai stumia į besaikį, beatodairišką, neatsakingą (didesnės) naudos vaikymąsi pavojingomis (bet pigiomis) priemonėmis gamtos sąskaita, ją tiesiog (vis labiau) išsunkiant, nualinant.

            O tai, kad augalai (piktžolės) prisitaiko, GMO ūkių atveju, manau, reiškia tik dar daugiau blogo (nes kartelė jau peržengta — GMO „versija“ yra derlių ribojantis faktorius, o nebe gamtos sąlygos), nes naudojami stiprūs (vis stipresni, vis gausiau — juk GMO kultūrai tai nebaisu) herbicidai (jau minėtame maksimalaus išsunkimo kontekste), kurie (vis labiau) veikia ne tik piktžoles, bet ir kitus augalus, gyvūnus, galų gale visą ekosistemą.
            Kuo daugiau gamta priešinasi/prisitaiko, tuo labiau hipotetinis/potencialus GMO ūkio valdytojas stengtųsi beatodairiškai su tuo kovoti, nes jo pagrindinis tikslas yra kuo labiau (jei GMO x padidina derlių 20%, tai bus ieškoma/naudojama GMO y, z, …) išnaudoti tą žemės plotą visomis priemonėmis. Tos priemonės kaip tik ir yra labai pavojingos, tikrai neįvertintos, nepatikrintos, nes jas ne gamta sukūrė, patikrino ir sustygavo per milijonus metų evoliucijos, o žmogus per šimtmetį, o dar po šimtmečio to (plyno) lauko likimas nūdienos GMO ūkio valdytojui yra mažai įdomus…

          • romas

            Deja, maisto pasaulyje trūksta. Gyventojų pasaulyje augimas vyksta greičiau už žemės ūkio technologijų tobulėjimą. Todėl dažnai neapsieinama be rizikingų sprendimų. Vistiek geriau GMO nei pasaulinis karas. Dėl intensyvios žemdirbystės pasaulis susiduria su daugybe problemų. Tai yra vandens ir grunto užterštumas, iškastinių angliavandenilių naudojimas trąšų gamyboje, dirvos erozija ir daugybė kitų. Realiai dabar vyksta panaši kova su GMO kaip kažkada vyko kova su žemės ūkio chemija. Užaugo kelios kartos ant chemikalų, kurie dabar uždrausti (DDT). Bet kito kelio nebuvo, kaip ir dabar nėra. GMO pavojus yra labiau įsivaizduojams. Žemės ūkio kultūros ir taip neauga natūraliom sąlygom. Jei žmonija išsives kitas kultūras, jos pakeis buvusiais, taip pat nesutinkamas natūralioje gamtoje. Kai kurios veislės irgi yra savotiškai genetiškai modifikuotos. Anksčiau buvo naudojamas radiacinis apšvitinimas, norint išgauti mutacijas. Ir tikrai, kai kurie augalai po apšvitinimo pradėdavo augti didesni ir duoti didesnį derlių. Žmonių populiacija yra per didelė našta gamtai, bet kas atsisakys gyventi vardan gamtos išgelbėjimo? Ir gyvoji gamta neišnyks. Jai nėra jokio skirtumo. Evoliucija visą laiką darys savo darbą. Rūšys nėra amžinos. Nėra amžina ir žmonių rūšis.

          • lv

            Žemės ūkio kultūros *neauginamos* laukinėmis sąlygomis, tačiau tai nereiškia, kad jos yra nenatūralios.
            Mutacijos, prisitaikymas, keitimasis vyksta nuolat, tačiau tai labai skirtinga nuo drastiško, dirbtinio keitimo (motyvacija ir interesas tą (drastiškai, radikliai) daryti, visiškai uždegus žalią šviesą GMO, tikrai būtų ar jau yra didelė), o ypač, kai tas dirbtinis produktas pradedamas labai plačiai naudoti (įtakojamos ekosistemos, o tai jau rimta ir peliukų šėrimu GMO kukurūzais neigiamų ar apskritai (visos įmanomos) įtakos pasekmių neįvertinsi, nenumatysi…).
            Ir nesutinku — visuomet būna kitas kelias (na, bent jau tokiais/panašiais atvejais). Arba visuomet galima keliauti atsargiai, saugant ir saugantis, ypač kai renkiesi pavojingą kelią…

          • romas

            Niekas ir nesiūlo elgtis neapgalvotai. Bet reikia suprasti, kad technologija yra, tyrinėjimams išleisti milijardai. Mūsų pasirinkimas yra stovėti ir žiūrėti kaip vyksta procesas arba patiems dalyvauti. Manau, kad patiems dalyvauti yra saugiau. Lietuviai dažniausiai paskęsta savo parapijos problemose ir nemato, kas pasaulyje vyksta. Žmonių skaičiaus augimas ir to proceso keliami pavojai yra kur kas didesnė problema kaip GMO. Baisiai jūs dabar žiūrit pirkdamas kinietišką prekę, kad Kinijoje didelė dalis elektros energijos yra išgaunama deginant akmens anglį, kad ta prekė yra vežta per pusę rutulio deginant mazutą laivo variklyje. Mes visi labai esam žali, kai pakankamai sotūs. Jei mūsų gyvenimo lygis kristų ir būtų bado problemų, mes labai greitai užmirštume visas ekologines pasaulio problemas. Ekologinės idėjos kyla iš vakariečių egoizmo. Net tokia žalia šalis kaip Švedija prekiauja su trečio pasaulio šalimis, kur į ekologiją nusispjaut.

          • lv

            Bet Švedijoje GMO ūkių nėra…?
            Kaip ir didžiojoje (jei tik ne absoliučioje) ES (ar Europos) dalyje?
            Parapijų bėda, ne ką neretesnė, yra pono su dideliais pinigais laukimas išskėstomis rankomis nepasivarginant suvokti ko gi tas ponas, čia, į tokį dievo užkampį, atsibeldė …
            Parapijose nuo seno žmonės žemę, gamtą mylėjo ir tausojo… :-)

          • romas

            Nėra GMO ūkių ir Lietuvoje. Jiems kurti nėra net teisinės bazės. Tyrinėjimai biotechnologijų srityje Europoje yra toli pažengę. Kiek žinau, Lietuvoje irgi norima tirti, bet visi bijo. Kažkodėl įsivaizduojama, kad tiriami pasėliai, kaip kokia liga puls daugintis ir dauginsis iki Lietuvos sienų. Jei suprantat biologijoje,kai nėra arti giminingų kultūrų, nėra ir galimybių kryžmintis. Žaliavos pavidalu modifikuoti grūdai seniai yra įvežami. Jei kur nors vežami išbyrėjo, gal net ir dauginasi. Bet smarkai abejoju, nes žemės ūkio kultūroms, skirtingai kaip laukiniams augalams, reikalingas dirvos įdirbimas. Manau, kad mūsų mokslininkai nėra pamišėliai, turi šeimas ir vaikų. Kodėl jiems reikia uždrausti užsiiminėti mokslu?

        • Marius

          Romai,
          ką tu atsakysi į tai, kad didelė dalis laukų Lietuvoje dirvonuoja, yra mokamos kompensacijos, kad žemė nebūtų dirbama. O kažkurioje dalyje dirbamos žemės yra vykdoma intensyvi žemdirbystė naudojant chemija ir tt. Visi tik skaičiuoja ten kokio kg gamybos savikaina, bet kiek mes prarandam nualindami žemę, užteršdami dirvožemius, gruntinius vandenis, niekas neįvertina, net tiesioginio poveikio naudojamos chemijos žemės ūkyje, o kur dar kvertinimas apie netiesioginį poveikį per maisto grandines mūsų pačių sveikatai. Kai tai įvertinsi ir suskaičiuosi pasirodys, kad tas kilogramas ekologiškai užaugintų bulvių yra pigesnis už tą patį kilogramą bulvių užaugintų intensyvios žemdirbystės ūkyje. Čia taip pat kaip ir su atominės pagamita elektra, postringauja per visą žiniasklaidą, kad Ignalinos vienos kilovatvalandės kaina 6-8 cnt, o įvetintų elektrinės uždarymą ir radioktyvių atliekų tvarkymą būtų apie ta pati kilovatvalandė 30 cnt, tas skirtumas niekur nedingsta, vaikai ir anūkai turės sumokėt, a po to iš kur krizės atsiranda…
          O su GMO auginimu lietuvoje būtų kaip toj patarlėj: įsileisk kiaulę į bažnyčia ir ant altoriau užlips. Atėjo čia mat tūlas ponas amerikonas lietuvai gero padaryt… O kam mums to reikia, kažkaip argumentų nematau, sapaliojo kad reikia išsiaiškinti, kai tie GMO elgsis mūsų aplinkoje, tegu važiuoja į Lenkija ir tiria kartu su priešraketine baze…

          • romas

            Mūsų žemė ir toliau dirvonuos, jei nebus ką auginti. Niekas negali auginti sau į nuostolį. Produkcijos kiekio reguliavimas vyksta todėl, kad lietuviai pagamintų per daug produkcijos ir dėl mažų galimybių realizuoti vietinėje rinkoje eksportuotų į Europą. Pasigaminti maisto sau yra strateginis kiekvienos valstybės tikslas, todėl yra vengiama nežabotos konkurencijos ir subsidijuojama. Matot, kokie nepatenkinti žemdirbiai produkcijos supirkimo kainomis. Jei laukai nedirvonuotų, reikėtų atiduoti už dyką. Kokia yra išeitis? Reikia gaminti pigiau arba gaminti tai, ko reikia rinkai. Alternatyva būtų energetiniai ir pluoštiniai augalai. Nebūtinai jie turi būti modifikuoti, bet dažnai norimos techninių augalų savybės yra pasiekiamos naudojant genų inžineriją. Žiūrėkit pašarinių grūdų negalim išauginti konkurencingom kainom ir šėrimui naudojam genetiškai modifikuotus grūdus. Tie grūdai yra geresni ne tik dėl kainos, bet ir dėl geresnių maistinių savybių bei mažesnės cheminės taršos. Neužsiimdama biotechnologijomis Lietuva ir liks atsilikusia šalimi. Tik žinodami ką ir kaip darom, galim išlaikyti saugią aplinką. Jei ateityje reikės tikėti užsienio ekspertais, kažin ar bus saugiau. Mes visi užmirštam, kad augalai sienų nepripažįsta. Jei tuo užsiiminės Lenkijoje ir Latvijoje,dėl GMO galimo nekontroliuojamo išplitimo nebūsim garantuoti. Kol kas kalbos vyksta tik apie bandymus ir tas triukšmas yra be labiau rimto pagrindo. Bandymų rezultatai gali būti ir teigiami ir neigiami. Pasaulis užsiiminėja GMO jau 20 metų ir bandymų metodai jau atidirbti. Lietuva nėra intensyviai apgyvendintas kraštas, todėl galima atrasti saugius plotus bandymams. Savaime aišku, kad bandymai daromi tam, kad paskui technologijas taikyti. Jei viskas saugu, kodėl ne, bet jei rezultatai nepatiks, galėsim neauginti.

          • Marius

            Romai pats sau prieštarauji, prieš tai rašei, kad maisto neužtenka, o dabar, kad perteklius… Jeigu maisto neužtenka, reikia auginti GMO maistui, o jei maisto perteklius GMO energijai ir tt.
            o atsakyk į klausimą, kiek sumažėtų dirvonuojančių laukų kiekis, jeigu atsisakytume pradžioj intensyvios žemdirbystės ir joje naudojamos chemijos jau nekalbant apie GMO? Aš sutinku GMO bulvė ar chemijos pagalba užauginta bulvė bus pigesnė negu užauginta ekologiškai, bet tik tuo atveju kai skaičiuoji nuo pasėjimo į dirvą ir pristatymo ant prekystalio, o paskaičiuokit tolimenę tų 3 skirtinagai išaugintų bulvių įtaką sveikatai, jau turbūt šiandien sveikatos priežiūrai išleidžiam daugiau negu tas žemės ūkis sukuria… manęs tai išvis nevilioja tokia perspektyva, kolei viena dieną mokslininkai pareikš, kad sukūrė maisto medžiagą, kurios dantų dydžio tubelės užtenka mėnesiui ir kaina bus kokia pvz 5 lt, ir dar labiau nepatinka pasekėjai, kurie tvirtina, kad jeigu nesimaitinsi iš tos tūbelės, tai liksi prie suskilusios geldos

    • Marius

      apie karą … vienas profesorius sakė, kad reikia žmonių skaičių sumažinti 10 000 kartų ir nebereikės spręsti jokių ekologinių, GMO ir daug kitų problemų…

  • lv

    Kas gi valgo (sintetinius) vitaminus pavasarį (o ir apskritai)…
    Prie mėsos/žuvies sukirskit česnaką/svogūną (sveikata ir gera savijauta yra svarbiau, nei kažkam nepatinkantis kvapas), keletą „lietuviškojo“ kopūsto lapų, bulvę, įvairiausių žalialapių salotų, burokėlį, ridikėlį, brokolių, špinątų, žiedinių, briuselio, lapinių kopūstų, morką, tai ką (gausiai) praleidau, na ir (keli) vaisiai desertui. Nereikės to sintetinio š. net prisiminti, nes su tokiu (varijuojančiu) mitybos popuri gausite viską ko reikia ir kur kas daugiau svarbių medžiagų, nei gali pasiūlyti supresuota tabletė (net jei ir taip paprasta manyti, kad ją (brangią) prarijęs savimi jau „kokybiškai“ „pasirūpinai“) …
    Ne šiaurės ašigalyje juk gyvenam…

    Ypač, manyčiau, netikslinga „stiprintis“ visokiais liuberinais po 40 Lt (ten gi buria apie stebuklingą liuteiną, kurį labai sėkmingai gauni iš lapinių kopūstų, špinatų, brokolių, svogūnų, žalialapių daržovių, kiaušinių, kukurūzų, cukinijų, žirnių, slyvų) ir kitais maisto papildais.
    Na, netrūksta mums tų vitaminų ir mineralų normaliai, paprastai maitinantis ir nesergant. Net ir žiemą. Tik prie mėsos reikia daugiau ir įvairiau tos „žalumos“ valgyti…

    • Valentinas

      Aš dar pridursiu, kad visa tai reikėtų pirkti pas A.G. ekologiškame turguje.

  • Slyvanosis

    Vienas šaltinis (http://www.soyonlineservice.co.nz/02gmsoy.htm) įspėja: 55,6 % GM sojomis šertų pacukų naujagimių pastipo neatvėrę akių…
    Šiokios tokios informacijos apie gmo galima rasti http://www.gmo.am.lt

    • romas

      Slyvanosi, soją galima įvairiai modifikuoti. Jei modifikuosi nuodingo augalo arba gyvūno genais, akivaizdu, kad soja bus nuodinga. Reikėtų žinoti, kokia ta soja buvo iš kur ji gauta. GMO nėra blogai savaime. Pvz. genetiškai modifikuotos mielės gamina insuliną. Ar dėl to diabetikai protestuoja?

  • Liapsus

    Reikėjo pacukus šert su gmo ir e621 deriniu.

  • A.G.

    Kažkas čia domėjosi apie genetiškai modifikuotus maisto produktus, kurie yra parduodami Lietuvoje. Apačioje bus nuoroda (galima susisiekti su VMVT specialiste p. Jarošiene – pateiks naujausią medžiagą).
    Ekologiškiems maisto produktams GMO yra uždrausta (dėl šito nesiginčija ir prof. Paulauskas).
    Karas vyksta tarp chemijos pramonės ir GM produktų.
    Pvz. Monsanto (JAV) parduoda sėklas, kurias neveikia jų pesticidas raundapas. Tačiau ūkininkas tampa priklausomas nuo to monopolisto ir dėl sėklų, ir dėl jų pesticido, kuris naikina tik piktžoles, bet neliečia iš jų parduotos sėklos augantį augalą.
    Tuomet iškyla pavojus chemijos pramonei, kad ji bus nušluota – vyksta karas.
    Mums chemija taip pat priešas, bet po pereinamojo laikotarpio – gali būti ūkininkaujama ekologiškai.
    O įsileidus į Lietuvą GMO – kelio atgal jau nėra.
    Todėl Lietuva kaip mažas kraštas… būdamas ekologiniu klestėtų (o kas nori maitintis GM produktais – jų Europoje yra: leidžiama auginti visoje Europoje, kai kurios veislės kukurūzų, rapsų, sojų, medvilnės ir t.t. Taip leidžiama kai kuriuos GM produktus parduoti maistui).
    Kada nors aprašysiu, jei bus tema – procedūras, kaip tas atliekama.
    O dėl mokslo bandymų – jau geriau, nes sprendžia ne Europa, bet kiekviena šalis atskirai.
    Mes kaip žinome – lauke mokslo bandymų neleidžiame, kai tai nori atlikti globalios pasaulio kompanijos, kaip Monsanto, Basf ir pan.
    Tiesa, su medicina kas kita – mes tylime (nes nėra alternatyvos).
    Ir dar… ekologiškuose produktuose nuo 2009-01-01 GMO turi būti nulis (iki tol galėjo būti iki 0.9 proc.).
    O dabar nuoroda ir labanakt:
    http://www.vet.lt/lt/news/view/?id=2786&PHPSESSID=1ad94be1e013fcfce739e83b85659be3&PHPSESSID=9aefb1ceccaf25002a436aa827322d37

  • A.G.

    Ir dar…
    JAV nukonkuravo Europą su baltymais (GM soja).
    Taigi, Lietuvoje apie 50 proc. pašarų iš kombinatų GM.
    Bet produktų žymėti nereikia kaip GMO (lobistų nuopelnas kol kas).
    Tad galima teigti, kad visi ne ekologiški produktai, kurių gamybai naudojami pašarai yra genetiškai modifikuoti.

    • romas

      Šiaip GMO nežiūrės į sienas. ES mastu reikėtų išskirti zonas be GMO. Ten reikėtų vystyti ekologinę žemdirbystę. Bet mano nuojauta sako, kad santūri genu inžinerija galėtų padėti ir ekologinei žemdirbystei. Visur yra svarbus išmanymas.

      • Marius

        Romai,
        bet kokia genų inžinerija neturi ir negali turėti jokio ryšio su ekologine žemdirbyste, nes tada jau kas tada bus ta ekologinė žemdirbystė?

  • Marius

    netikiu aš tų vitaminų ir maistinių papildų nauda, nes organizme jų įsisavinimas yra abejotinas.. o pirkti vitaminus prekybcentryje, apsaugok dieve..
    geriau jau kaimiškos mėsytės, naminės ruginės duonos, pirminiai pieno produktai (pienas, rūgpienis, natūralus jogurtas, grietinė, sviestas, varškė, varškės sūriai) ir aišku daržovės ir vaisiai (ir dar ten apelsinų, bananų, citrinų ir kt šiltų kraštų vaisių irgi per daug nerekomeduočiau, geriau jau obuolys, kriaušė, ir kiti vaisiai būdingi mūsų kraštui)
    ir nereikės tada vitaminų pirkti, pilnai jų gausit iš maisto :)
    jeigu autoriu nesupyks, siūlau žvilgtelt į kaimyno sukurtą puslapį wwww.manskanu.lt surasit ko nereikėtų valgyt…

  • Marius

    atsiprašau, padariau klaidą rašydamas adresą, turi būti http://www.manskanu.lt
    o dėl prekybcentrių, tai visi jie vienoda š… pardavinėja, o šiaip ekologinių produktų pasirinkimas didžiosiose maximose, bent jau mano nuomone, yra geresnis negu didžiosiose rimi ir iki.

  • Slyvanosis

    Mielas Romai, aš nesu extremalas GMO atžvilgiu. Atidariau vieną iš Googlo pasiūlytų šaltinių apie GMO ir apreiškiau apokalipsę.
    Iš tiesų visi sukultūrinti augalai ir naminiai gyvūnai yra jųjų laukinių protėvių genetiškai modifkuotos atžalos. Ir niekas tuo, berods, nesipiktina. Na, gal nuplikusiai katinais ar šunimis bjaurisi (pvz. aš). Ankščiau įvairūs mičiurinai kūrė veisles ir poveislius, rūšis ir porūšius dešimtmečiais, kantriai atrinkdami genetiškai nuo normos nukrypusius augintinius pagal makrofizinius (išorinius) požymius. Dabartiniai GMO inžinieriai įlenda į organizmų ląsteles ir modifikuoja „mygom“.
    Viena iš esminių inžinierinių modifikacijų blogybių lyginant su tradiciniu rūšių ir veislių kūrimu yra ta, kad GMO inžinieriai negali numatyti „šalutinių poveikių“, kuriuos sukels aplinkai jų kūriniai.
    Po tuomi Brisius ir pakastas…

    • romas

      Slyvanosi, aplinkai nelabai sukels kokį poveikį, nes tarp rūšių nėra kryžminimosi. Genai yra išgaunami iš kitų gyvų organizmų (sukurtų gamtos), todėl nematau jokio pavojaus. Genų pernešimas tarp rūšių ir taip vyksta. Tą daro virusai. Mokslininkai reiškinį pastebėjo ir dabar virusus naudoja genų inžinerijos tikslais. Civilizacijos progresas apskritai žmogui pavojingas. Pvz. medicina leidžia išlikti ir turėti palikuonių žmonėms turintiems trūkumų. Vaistai, kasdieninė higiena žudo imuninę sistemą. Mes nebegalim gyventi be elektros ir net interneto ryšio. Kokie nors kosminiai kataklizmai irgi gerai žmoniją pašienautų, juk mes nebemokam ugnies be degtukų užsidegti, žvėries nusidobti, o ir žvėrių mažai. Man atrodo, kad GMO Lietuvoje labiausiai Lubiui smogtų, nes jam trąšų gamyba sumažėtų. Kažkaip reikia pozityviau į progresą žiūrėti. Lietuviai yra paskutiniai pagonys Europoje. Nuo viduramžių vis ir tempiamės iš paskos.

    • Rimantas

      Natūralios genų mutacijos irgi nenumato šalutinių poveikių. Nepasiseks — neišgyvens ir tiek.

  • Marius

    bėda ta, kad žmogus daro tokius darbus, kurių pasekmių negali numatyti…
    20 amžiuje, pesticido DDT išradėjams buvo suteikta Nobelio premija, o nepraėjus ir pusę amžiaus DDT buvo pripažintas kaip vienas didžiausių nuodų ir buvo uždraustas naudoti
    Manau, kad taip pat bus ir su dalimi GMO

  • albinas

    reiketu kad ant produktu kur yra GMO uzrasytu kaip ant cigereciu didelem juodom raidem, arba kaip buvo…, Minzdrav SSSR preduprezdajet…
    :):)

  • Slyvanosis

    Romai, tai aš ir neprieštarauju, kad ir be žmogaus įsikišimo vyksta organizmų genetiniai pakitimai. Bet, sutikit, kad nė vienas iš mūsų netrokštame tapti „šalutinio poveikio“ auka, bo žyvastis vienąkart duota. Iš to ir baimės, gal būt kokių nors achemų kurstomos…

  • Tuose vitaminuose yra tik GM soja, kuri dedama ir į dešras, kosmetiką ir pan. Dauguma produktų paženklintų GM, būtent dėl sojos.
    Galime apsitverti sienomis ir drebėti dėl GMO, tačiau jie nedings. Geriau jau leistų moksliniais tikslais ištirt poveikį, nes šioje vietoje reiktų laikytis taisyklės- „pažink savo priešą“
    Radau senokai skaitytą straipsnį: http://www.lrytas.lt/-11742169971173925631-kas-i%C5%A1-ties%C5%B3-slepiasi-po-geneti%C5%A1kai-modifikuotais-organizmais.htm

    P.S. Mariui. DDT nuo 2007 metų vėl leidžiamas naudoti maliarijos kontrolei pietinėse šalyse (pagrinde Afrikoje). Beje, buvo užklausa ir Lietuvai, ar mums tai aktualu :) Taip kad PSO turi dvi rezoliucijas: viena jų draudžia naudot DDT, kita leidžia.

  • Slyvanosis

    DDT yra geriausia rusų roko grupė, o Osen (http://www.youtube.com/watch?v=_O0m4PdQz8M&feature=related) – nemirtinga jų daina.

  • Beje, visai neseniai startavo http://www.sveikasvaikas.lt
    Ten yra ir GMO ženklinimas

  • Petriukas

    Na, man niekas neįrodys, kad modifikuotas pomidoras yra toks pat, kaip darže, be jokių pesticidų ir kito š… užaugintas pomidoras. Lyginant literatūriškai, tai man kaip namini kotletą su „Mcdonalds“ kotletu lyginti, o gal ir dar blogiau. Jei tik yra galimybė valgyt natūraliai užaugintą maistą, tai taip ir reikėtų daryti. O jei dar tai teikia psichologinį ir estetinį pasitenkinimą, tai apskritai valio :)

    • Ar

      O tamsta nusineškite tą „daržinį“ į laboratoriją, pažadu – labai nustebsite.:)

  • bang

    Be š… neužuaginsi gero pomidoro :)

  • gintaras.m

    GMO veikia ne iš karto, jie gali 3-4 kartoje, ant vaikų ir anūkų pasimatyti. Tame ir esmė, kad poveikis beveik nepastebimas. Gamta vis viena protiongesnė už žmogų. Ir tai, kad ne iš jos sukurta, o Monsanto laboratorijose, turės savo kaną, kurią mokėsime ateityje. Dar ir kaip mokėsime.

  • Petriukas

    to bang

    Na na? Kuriame čia šiltnamyje žemė mėšlu kas nors kada nors tręšė? Neskleiskite dezinformacijos :) O jei kalbame apie cheminį š…, tai tuo labiau :)

    • bang

      „Kuriame čia šiltnamyje žemė mėšlu kas nors kada nors tręšė?“ – turbūt kaimą tik pro teliką matei.

  • Petriukas

    Skiauterę nuleidžiam, pagurklį įtraukiam, giliai įkvepiam ir atsipalaiduojam.

    • bang

      Teisingai padarei.

  • 7x

    Akivaizdu, kad nė vienas nesate (tiek komentatoriai, tiek autorius) mokslininkas, tačiau už juos daug puikiau žinot, kokią žalą gali sukelti gmo („pasimatys ant 4 kartos“ buvo itin juokingas). Eilinė isterija ir tiek.

  • Dalius to Romas

    Romai, būtent priklauso nuo to kaip ir ką modifikuosi. Deje JAV biochemikai modifikuoja maždaug tokiu principu – yra bulvė, yra kolodaro vabalas, paimame iš bulvės chromosomų porą, paimame iš vabalo chromosomų porą ir vualia! Gauname „bulvkoloradi“, kuris atrodo taip pat kaip bulvė, vykdo fotosintezę, augina tas pačias bulves tik jo neėda kolorado vabalai. Konkrečiai tas buvo įvykdyta su kukurūzais. JAV auginami kukurūzai buvo sukryžminti su kukurūziniu ugniuku – drugeliu, kenkėju. Daug kas teigia, kad evoliucijos eigoje dabartinia augalai ir taip kryžminosi, todėl GMO nėra pavojingas. Tai netiesa. Reikia atskirti paprasčiausią krosingeverį vykstantį mejozės-1 fazėje, nuo dirbtinio genų modifikavimo – t.y. įlindimo į gametų branduolius ir mechaninio DNR bazių sujungimo.

    • bang

      „JAV auginami kukurūzai buvo sukryžminti su kukurūziniu ugniuku – drugeliu, kenkėju. Daug kas teigia, kad evoliucijos eigoje dabartinia augalai ir taip kryžminosi“ – augalai kryžminosi su vabzdžiais ?

      • Dalius to Romas

        Aš ir parašiau, kad toks požiūris neteisingas. Gamtoje kryžminimasis vyko tik tarp tos pačios rūšies individų, tuo tarpu GMO kryžminami nebūtinai tos pačios rūšies individai.

    • Arūnas

      Man kilo gal kiek keistokos asociacijos. Jei kolorado vabalas nevalgo bulvės su kolorado vabalo genais (ar kukurūziniai ugniukai nevalgo modifikuotų kukurūzų, į kuriuos „įkišti“ ugniukų genai) greičiausiai jie nenori valgyti tokių, kokie yra patys. Tai tada ką mes valgysime, valgydami modifikuotus kukurūzus bei modifikuotas bulves?… Man kažkodėl susidaro įspūdis, kad šioje situacijoje kolorado vabalas ir kukurūzinis ugniukas lyg ir protingesni atrodo už žmogų: jie savo genetinės informacijos valgyti nesiruošia, o žmogus pasiruošęs suryti bele ką – ir kolorado, ir ugniuko genetinę informaciją…
      Arba vabalai durni, kad bulvių nevalgo, arba žmogus durnas, kad tas bulves valgo… Man kažkodėl trečias variantas į galvą „nešauna“…

  • Dzina

    7x – mokslininkai nezino daugiau nei komentatoriai ar autorius vien todel, kad nepraejo pakankamai laiko nuo tada, kai GMO pradetas naudoti masiskai, kad butu galima daryti izvalgas apie poveiki sveikatai. Turbut dar ir dvi kartos nepasikeite. Taip kad agitatija uz GMO yra visiskai neatsakinga.

  • 7x

    „nepraejo pakankamai laiko nuo tada, kai GMO pradetas naudoti masiskai“
    O iš kur tamsta žinote, kiek laiko turi praeiti, kiek laiko yra „pakankamai“, kad būtų galima daryti išvadas? Horoskope rašė? Mokslininkai, manau, įvertino galimus pavojus ir jei nėra duomenų, kad gmo savaime kenkia žmogui (tai tėra technologija ir jos padariniai priklauso nuo to, kaip ji bus naudojama), tuomet nėra reikalo isteriškai baimintis viso, kas genetiškai modifikuota.

    • Dalius to Romas

      Niekas isteriškai ir nesibaimina. Paprasčiausiai mes visi norime žinoti ką valgome. Dėl manęs tai tegu pardavinėja tuos GMO ir dėl manęs tamsta gali juos pirkti ir kimšti, tačiau turi būti AIŠKIAI parašyta, kad šis produktas pagamintas iš naudojant GMO, kad aš jo nenusipirkčiau ir nevalgyčiau dėl nežinojimo. O tame ir yra problema. Kapitalistai labai nenorės aiškiai rašyti.

      • romas

        Daliau, aš vakar pačiame pirmame komentare rašiau:
        „Jūsų, Artūrai, atveju matau prekybininkų nusižengimą tame, kad soja dažnai būna modifikuota žemės riešutų genais, todėl alergiškiems žmonėms tokie “vitaminai” galėtų būti mirtini. Apie produkto ypatumus perspėti pirkėją visada reikėtų.“
        Pirkėjas visada turi gauti pilną informaciją apie produktus. Manau, kad apie cheminį produktų užterštumą taip pat būtų ne pro šalį informuoti (pvz. kokie herbicidai ir pesticidai buvo naudoti auginant daržoves, koks nitratų kiekis). Lygiai taip pat turi būti informuojama apie modifikavimą. Pirkėjas turi būti laisvas rinktis ar jis nori valgyti su pesticidų liekanomis, ribiniu nitratu kiekiu, su chemikalais saugančiais nuo puvimo ar genetiškai modifikuotus, bet be cheminių priedų. Aišku turi būti pasiūla ir ekologinės produkcijos. Ir dar manau, kad Lietuvoje labiau norima orientuotis į modifikuotus energetinius augalus iš kurių būtų galima išgauti bioetanolį ir biodizeliną. Siūlau domėtis visa prieinama informacija apie GMO, ne tik kažkieno apmokama antireklama.

        • Dalius

          Biokuras nepasiteisino kaip ekonomiškai nenaudingas produktas. Vien dėl to, kad gryno biodezelino užšalimo temperatūra tėra – 2, 3 laipsniai C, labai apriboja jo naudingumą.

          • romas

            Kompanija „Shell“, turinti labai daug alternatyvios energetikos patentų, nusprendė nebefinansuoti krypčių susijusių su saulės ir vėjo energetika ir nusprendė koncentruotis ties biodegalais. Lietuvoje MN mėgino naudoti palmių aliejų biodizelino gamybai. Tai nepasiteisino dėl aukštos užšalimo temperatūros. Amerikonai siūlė dirbti modifikuotų rapsų srityje. Jie yra pasiekę, kad rapsuose būtų didesnis kiekis aliejų neužšąlančių prie temperatūrų būdingų Lietuvai. Bet atsimenat ankstesnę antireklamos kampaniją prieš GMO, kai bandymai su rapsais ir kukurūzais (etanolio gamybai) buvo palaidoti. Matyt mes važinėsim rusiškais degalais, arba gausim importuoti, nes ir šį kartą viskas eina prie to pačio.

          • xerksas

            Dar įdomiau – litrui biokuro pagaminti reikia daugiau nei litro iš naftos išgaunamos energijos :o)) Biokuras pigesnis tik todėl, kad jam netaikomi tokie akcizai, kaip iš naftos išgaunamam kurui.

          • Marius

            xerksai,
            čia vien energijos kiekiu vertinti negalima, biokuro privalumas yra tas, kad mes į ekociklą neįnešame iškastinių medžiagų (naftos, anglis, dujos ir tt), praktiškai naudodami biokurą mes nekeičiame anglies ciklo ekosistemoje

      • 7x

        Vartotojas turi teisę į informaciją apie tai, ką jis vartoja. Kuo išsamesnė informacija, tuo geriau. Tačiau kalba juk ne apie tai – A. Račas nepateikė jokios nuomonės, tiesiog pamatė žodžius „genetiškai modifikuoti“ ir metė vitaminus į šalį it vampyras švestą vandenį.

    • Musė

      to 7x – „Mokslininkai, manau, įvertino galimus pavojus ir jei nėra duomenų, kad gmo savaime kenkia žmogui…“ – savo laiku mokslininkai buvo įvertinę ir leidę visokiausius maisto priedus (vadinamuosius E), kurių daugybė jau gerokai vėliau buvo uždrausti naudoti kaip kenksmingi. O iš pradžių visi valgė ir džiaugėsi, kol nepaaiškėjo visokie šalutiniai poveikiai. Tas pats bus ir su GMO.

      • 7x

        Jei pateiktumėt tikimybę ar kokius nors duomenis, tuomet į tokius pasisakymus atsakyčiau rimtai, tačiau dabar girdžiu šiuos žodžius: „Tas pats *bus* ir su GMO.“ ir visą ką matau yra fanatizmas.

        • Marius

          7x
          Moklslininkai niekad nieko iki galo neįvertina arba tiksliau sakant įvertina tiek kiek tai dienai yra žinių (ir tai jeigu tas darbas yra atliekamas sąžiningai o ne tiap liap…). Mokslininkai daro prielaidas ir kad prielaidas galėtų paaiškinti sukuria idealias sistemas, išmesdami iš realios sistemos tai, ko negali paaiškinti, toliau patys suprantat…
          dėl GMO lietuvos atveju. sakyčia, kad lietuvos mokslininaki išrado kažikokį GMO ir reikia išbandyti, mož pasiteisintų ir po to galėtume tai pardavinėti ir eksportuoti, tuo atveju dar galėtume diskutuoti, bet dabartiniu atveju, dirbti sodininkais kažkokia amerikiečių kompanijai ir kad naudos turės keletas valdininkėlių ir mokslininkų, kurie gaus nuotrupas ir mokslininkų pavardes dar klausimas ar prirašys prie straipsnių bendrautorių, ar ne per pigiai parsiiduodame? O pardavus ekologiškos Lietuvos vardą už grašius, atgal jos nebsugražinsi, čia kaip ir su reputacija…
          Romas paminėjo biodegalus, čia gal ir yra vienintelė vieta, kur GMO mums gali būti aktualus, bet pirma tai reikia įrašyti į energetikos strategija ir vertinti kompleksiškai, kokia GM rapsų auginimas turėtų įtaką kitiems mūsų augalams, dirvožemiui ir valstybės kaip neauginančio GMO vardo praradimo kainą, nes žemės ūkis yra vienas iš didžiausių BVP sukūrimo šakų lietuvoje…

  • Arūnas

    http://www.manskanu.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=64&cntnt01detailtemplate=article_main&cntnt01returnid=51
    „Genetiškai modifikuotų organizmų invazija“ Bal 10, 2009
    Pateikiame jums šokiruojančių faktų rinkinėlį, kad patys galėtumėte apsipręsti, ar šiuo atveju tokia mokslo pažanga nepribaigs mūsų sveikatos ir nepaleis į pasaulį išsigimusių palikuonių:
    1) Vienas iš populiariausių genetinės inžinerijos produktų – herbicidams atsparios augalų veislės. Jei šie augalai susikryžmintų su natūraliomis piktžolėmis, būtų sukurta superpiktžolė, kurios nebeveiktų jokie chemikalai.
    2) Genetiškai modifikuoti augalai yra žalingi daugeliui „gerųjų“ vabzdžių, bitėms ir paukščiams. Ant tokio augalo nutūpes vabzdys iškart žūsta.
    3) Genetiškai modifikuoti organizmai , kurie „pabėgo“ į gamtą yra pranašesni ir gali lengvai nukonkuruoti natūralius organizmus, taip gali išnykti natūralios rūšys. Jau įrodyta, kad Meksikoje viena tokia GMO kukurūrų rūšis perbėgo į nemodifikuotųjų laukus.
    4) profesorė Dalia Brazauskienė žiurkes šėrė GMO bulvėmis. Pasikeitė jų vidaus organų struktūra: širdys, kepenys nenormaliai padidėjo. Pradėjus šerti genetiškai modifikuotais pomidorais, žiurkių skrandžiai ėmė kraujuoti.
    5) Ekologo Andriaus Gaidamavičiaus teigimu, yra maždaug 75 dokumentuoti moksliniai tyrimai, įrodantys, jog GMO esmingai kenkia žinduoliams, kurių grupei priklauso ir žmogus.
    6) Indijoje šešių kaimų darbininkai, kurie rinko ir krovė GMO medvilnę, dėl odos ir akių alergijos buvo paguldyti į ligoninę. Kuomet nurinktuose medvilnės laukuose ganėsi avys, ketvirtadalis bandos išdvėsė.
    7) Rusijoje auginama ožkų banda, kuri dėl genetinių pakeitimų turėtų duoti motinos pieną. Šitai buvo sugalvota, kuomet pelių patinams įsodinus žmogaus geną jų palikuonių (patelių) organizmuose buvo aptikta labai daug natūralaus antibiotiko, esančio motinos piene. Tad bandymams buvo pasirinktos ožkos, į ožius įsodinus žmogaus geną.

    • 7x

      Vieni šių „faktų“ yra absurdiški pramanai (anekdotiniai įrodymai apie indijos darbininkus ar komedija su prisilietimu bites žudančiais genetiškai modifikuotais augalais), kiti – nepagrįstos spekuliacijos (mokslininkai nemano, jog tikėtina, kad genetiškai modifikuoti augalai galėtų susikryžminti su piktžolėmis).
      „manskanu.lt“ nėra rimtas mokslinis puslapis, tad ir jame pateikti straipsniai yra paranojos apsėstų žmogelių išsigalvojimai. Tik pažvelkit į jūsų nurodytą straipsnį – nė vienos išnašos, jokių nuorodų! „Dalia Brazauskienė žiurkes šėrė GMO bulvemis“ – kas ta profesorė, kokios sryties profesorė, kodėl ji žiurkes maitino bulvėmis :D ? Palyginimui, kaip atrodo rimtas straipsnis siūlau paskaityti Scientific American 2007 gruodžio „Sėjame genus: žalioji revoliucija“.

      • xerksas

        Yra tokia į pensiją išėjusi buv. LŽŪA Chemijos fakulteto profesorė Dalia Brazauskienė, knygos „Sveikai mitybai – saugus maistas“, „Morkūnas ir ko“; Kaunas; 2000 m, autorė.

        1990 m. gruodžio 16 d. LŽŪU susirinkę mokslininkai ir žemdirbiai entuziastai įkūrė ekologinio judėjimo bendriją „Gaja“. Šio judėjimo krikštatėviais laikomi LŽŪU profesoriai Dalia Brazauskienė ir Petras Lazauskas.

        http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/seimos-idiles-paslaptys-20827

        Profesorė pasakoja prieš savaitę užbaigusi rimtą darbą – atidavusi leidyklai ką tik parašytą vadovėlį. Jis – jau ketvirtas jos pedagoginėje ir mokslinėje biografijoje. Kartu su vyru yra parašę populiariąją knygą “Chemija buityje”, sukūrę daug bendrų mokslinių straipsnių. Chemiją studijavę kurso draugai visą gyvenimą atidavė mokslinei veiklai. Ponia Dalia, LŽŪU dėsčiusi chemiją, gvildeno ir žemės ūkio ekologizavimo problemas. Profesorės, puikios lektorės, paskaitų mielai klausosi tie, kurie nori sveikai gyventi ir maitintis. “Siūlau žmonėms vengti importinių jogurtų, sintetiniais dažais ir saldikliais pagardintų konditerijos gaminių, traškučių, – vardija profesorė. – Mes su vyru seniai įpratome valgyti tik ekologiškas daržoves, perkam jas iš pažįstamų ūkininkų. To mokome ir savo vaikų šeimas”.

        Kaip galima suprasti, ponia Dalia nėra profesionali ekologė ar genetikė, o tiesiog populiarintoja

      • lv

        Molekulinė biologija, genetika yra tokios jaunos mokslo šakos, kad būtų tikrai labai nepatogu priminus ir fundamentalesnio mokslo visai nesenas klaidas…
        (nesugebame paaiškinti visų ląstelės biologinių mechanizmų (nebekalbant apie makro sąveiką), vos sugebame genomą iššifruoti, džiaugiamės, kad meistriškai išmokome prikabinti geną ir jau galime pasakyti „žiū vieną geną pakeitus kitu, tikėtina, bus taip ir taip — akurat! vivat!“ — ir jau esame pasiruošę tuos savo eksperimentus visur kaišioti…
        (reikia suvokti nebrandumą)

        • Rimantas

          Ar subrendelis žino, kad „žiū vieną geną pakeitus kitu, tikėtina, bus taip ir taip — akurat! vivat!“ iš esmės aprašo kaip veikia mokslas? Teorija, tikėtinas rezultatas, eksperimentas — taip ir sukasi ratukas. Be šito jokio brandumo ir nebus niekada.

          • lv

            Ne, nes vaistinėse niekaip negaliu nusipirkti vaistų nuo AIDS ir vėžio…

      • Dalius

        Na ir kas čia tą isteriją kelia? Kolkas tik tamsta čia isterikuoji. Šiais pažangių technologijų laikais yra internetas, tai negi taip sunku susirasti informacija į tuos klausimus?

        „kas ta profesorė, kokios sryties profesorė, kodėl ji žiurkes maitino bulvėmis :D ?“

        O žiurkės bulvėmis maitino tikriausiai todėl, kad ikrų neturėjo.

  • A.G.

    Štai kaip matomai VMVT sureagavo (o gal tai sutapimas) į šį straipsnį: http://www.delfi.lt/news/daily/ecology/article.php?id=21644057

  • Ogis&Co

    As tai nusipirkau sulciaspaude… :)
    Dabar spausiu sultis is genetiskai modifikuotu morku!

  • valiukss

    beje įdomus puslapiukas apie maisto produktų sudėtį šiomis dienomis startuoja, nors ir pilnai nebaigtas – http://beta.sveikasvaikas.lt/ .
    Apsilankius pakilo noras pasidomėti kurių E labiausiai vengti :)

  • Kostas

    Amerikoje buvo atlikinėjami bandymai su vitaminais. Rūkantiesiems ir nerūkantiesiems buvo duodamos didelės dozės vitamino A. Po kurio laiko tyrimą teko nutraukti kai paaiškėjo jog daugiau kaip pusė dalyvavusių savanorių susirgo vėžiu. Tik dabar nepamenu kurių daugiau rūkančių ar nerūkančių. Bet esmė ta, jog kas per daug tas nesveika.

    O kas dėl GMO, tai jei augintų Lietuvoje tai mes ir būtume tais savanoriais, tik kažin kas pinigus pasiims.

    Bet gal įeitume į istoriją, juk Marija Kiuri gavo Nobelio premiją už atrastą radiaciją, nors teko dėl to paaukoti gyvybę.

    • romas

      Kažkada žmonės elektrą ir radiją velnio išmislu vadino. Dabar visą mokslo šaką lietuviai norėtų pražudyti negimusią ir viskas todėl, kad bandymų metu nevykę genų inžinerijos pavyzdžiai nužudė keletą žiurkių. Jei netirsim, tai nežinosim net ką importuojam. Jau dabar mūsų kiaules GMO šeria, bet tamsta matyt dešrų neatsisakot. Gyvi organizmai yra cheminių junginių rinkinys. Svarbu, kad nepasigamintų nuodingi junginiai. Nėra skirtumo kuo mes nuodijamės ar pesticidais ar GMO nuodais. Būtų geriau, kad nuodų maiste nebūtų. Genų inžinerija tokį tikslą turi. Atsimenu mes vis atominę norėjom uždaryti sovietiniais laikais. Dabar ir naują ne prieš statyti būtume. Jei būsim konservatyvūs, galim pavėluoti į biotechnologijų traukinį. Daugiau žinių niekam iki šio nepakenkė.

      • lv

        Ne lietuviai, Romai, neperdėk.
        Pamiršti (ar specialiai nutyli) bene visą (pažangiąją) europą. O kad kažkas už kampo pinigėliais žvangina ir tada gali pasirodyti, kad lietuviai pavėluos į traukinį, tai nenuostabu (va tai tikrai yra provincialu — pulti į kiekvieną tariamai nuvažiuojantį traukinį…)

      • Kostas

        aš romai kalbėjau ne apie GMO maistą, kurį jau senokai valgom (beje dešras aš valgau iš savo išaugintų kiaulių)ir esam tais bandomaisiais triušiais. Kalbėjau apie genetiškai modifikuotų augalų auginimą Lietuvoje. Ir jei dar auginant bulves tokios didelės bėdos nėra tai pvz.: su rapsais situacija kita, nes jie yra kryžmažiedžiai augalai ir automatiškai susikryžmintų su kitais augalais. O tada apie ekologišką ūkininkavimą galima pamiršti (kaip manote kodėl kitos EU šalys neįsileidžia amerikiečių su savo GMO).Pažįstu keletą biologų ir galiu pasakyti jų nuomonė nėra tokia liberali kaip tavo. Genų inžinerija turi daug niuansų, siūlau tuom daugiau pasidomėti.

  • Rimantas

    Šiaip smalsu, kodėl autorius mano kad susintezuoti vitaminai kažkuo gerai, o gmo – blogai.

    • Auksinis kardas

      Būtent. Pastaruoju metu medžiagos apie abejotiną pramoninių vitaminų/papildų naudą buvo sočiai. Jų tariamos naudos įvaizdis – labiau atitinkamos prekybos ir pramonės nuopelnas. Maistingas medžiagas patikimiausia gauti su maistu – kuo grynesniu, kuo mažiau paliestu pramoninės gamybos technikų.

      • Valentinas

        Aš irgi girdėjau tokias kalbas, kad skrandžio vėžio didelis paplitimas gali būti susijęs su dirbtinių vitaminų naudojimu.

        • romas

          Greičiausiai tuos vitaminus gamina kokie nors modifikuoti organizmai. Nors koks skirtumas, jei sintetina iš kokios nors naftos chemijos gamykla irgi negeriau. Skrandžio vėžį dažniausiai sukelia mikroorganizmai. Sako reikia nevalgyti senos duonos. Tiksliai nežinau, ar ten atsiranda kažkokio pelėsio, ar dar kokio brudo. Taip pat vėžio priežastimi gali būti gastritas, kurį sukelia virusas. Reikia valgyti šviežią ir be chemijos maistą. Tada ir vitaminų pirkti nereiks ir ligos neužpuls.

  • Arūnas
  • Gytis

    Mano nuomone, tai kad maisto papildai yra gauti iš GMO dar nieko nereiškia, juk maisto papilduose naudojamos išgrynintos medžiagos gautos iš GMO. Vitaminas C juk nesiskiria ar jis yra išgrynintas iš citrinos ar iš greipfruto :)

    • Dalius

      Tiesa, jeigu kalbame konkrečiai apie vitaminus – organines medžiagas, kurios nėra baltymai, tačiau čia aiškiai parašyta „sojų baltymai“. DNR – arba deoksiribonukleorūgštis ir yra baltymas.

  • Arūnas

    Čia BBC flmukas asmeniškai Artūrui Račui – apie vitaminus:
    http://rutube.ru/tracks/410243.html?related=1&v=560dfe812ff558dc8448585034576041
    P.S. Kitiems žiūrėri irgi galima, savaime suprantama.

  • Margaux

    Mane nustebino ne tai, kad GMO produktus bruka visiems ir paslapčia, … juk galima išskirti specialią lentyną, kurioje būtų sudėti vien tik GMO produktai. Manau taip ir turėtų būti, t.y. žmogus turi juos pirkti laisva valia, o ne įbrukant pridengus informaciją mažu, vos įskaitomu šriftu, įmaišius juos tarp einamų natūralių produktų. Mane pribloškė tai, kad į vitaminus, kuriems pagaminti turėtų būti atrenkami geriausi ir aukščiausioskokybės produktai (juk ten jų dedami minimalūs kiekiai), dedamas visoks mėšlas….
    P.S. Mano įsitikinimu lobizmas turėtų būti paskelbtas už įstatymo ribų. Lobizmo apibrėžimas: (angl. lobby – kuluarai)– valstybės valdžios organų, parlamento narių spaudimas ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis, daromas tam tikrų politinių ir visuomeninių grupuočių, siekiančių naudos sau.

    Lobizmas mano giliu įsitikinimu yra įteisinta korupcija!

    • Hmz

      Apsišvieskite, panele, kas yra lobizmas:
      http://www.vtek.lt/?pageid=6603

      • Margaux

        Čia yra citata iš jūsų nurodyto šaltinio:
        Lobistinės veiklos įstatymo 2 straispnio 2 ir 3 dalys:
        Lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai.

        Prašau įsiskaityti į esmę: atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais….

        Ar suprantate kur šuo pakastas? Lobistas yra tarsi kontaktinis asmuo, tarp sprendimus priimančio asmens ir grupuotės, kuri siekia naudos sau. Toliau lobistas už tam tikrą atlygį perduoda sąlygas parlamentarui, kaip turėtų būti sudėlioti žodžiai įstatyme… Tai nieko bendro neturi su visuomeniniu interesu, o kaip žinia parlamentarai turi atstovauti tik tautai….

  • myglius

    niam niam genetiškai modifikuoti skanumynai!

  • paprasta piliete

    http://www.gmo-compass.org/eng/home/
    manau, kad čia pateikta daug info, be to, pakankamai suprantamai ir aiškiai. Jei buvo nuoroda, atsiprašau, aš lyg ir tokios nepastebėjau….

  • nerijus

    Nenustebčiau, jei po kokių 20- 50 metų, po Afrikos oazes lakiotų genetiškai mutavusios antilopės ir gaudytų liūtus…
    Kuo toliau, tuo labiau žmonijai „važiuoja stogas“…Kada pasieksime ribą?

  • Skeptickas

    „O su GMO auginimu lietuvoje būtų kaip toj patarlėj: įsileisk kiaulę į bažnyčia ir ant altoriau užlips. Atėjo čia mat tūlas ponas amerikonas lietuvai gero padaryt… O kam mums to reikia, kažkaip argumentų nematau,“
    Aha. Tai taip ir užsirašyk ant kaktos: mes norim būt atsilikusiais kaimiečiais, ir nereikia mums jokių naujausių technologijų. Sakot, tos technologijos dar laiko nepatikrintos? Taip, teisybė. Patikrintos- deja, tik senos technologijos.
    „o atsakyk į klausimą, kiek sumažėtų dirvonuojančių laukų kiekis, jeigu atsisakytume pradžioj intensyvios žemdirbystės ir joje naudojamos chemijos jau nekalbant apie GMO?“
    Aha, siūlau ne tik nepriimti naujovių, bet ir aplamai grįžti į akmens amžių. Visas tas progresas- dalykas nenatūralus, ir kaimiečiams geriau patinka laiko patikrinti dalykai. Tokie, kaip butelys degtinės (užaugintos ir išpuoselėtos, kaip reklama sako) kas antrą dieną.
    Ir geriausias būdas sužlugdyti visas įmanomas inovacijas- strategijos, komitetai, ministerijų leidimai: „…vieta, kur GMO mums gali būti aktualus, bet pirma tai reikia įrašyti į energetikos strategija ir vertinti kompleksiškai, kokia GM rapsų auginimas turėtų įtaką kitiems mūsų augalams…“ Nes, kaip žinia, pirmiau neįrašius į energetikos strategiją darbų pradėti nevalia.

    • lv

      Vokietija ką tik uždraudė vienintelės leidžiamos GM kultūros — Monstanto GMO kukurūzų veislės — auginimą savo teritorijoje…
      Prakeikti kaimiečiai…

  • paprasta piliete

    Jei be GMO – akmens amžius. Argumentų – nulis. Visiška demagogija.

    • romas

      Paprastai yra baisu, kai nesupranti. Kurie prieš GMO, pasakoja baisias istorijas apie numirusias žiurkes, kurie už, pasakoja apie išgydytus GMO pagalba žmones, apie išgelbėtus nuo bado Azijoje ir Afrikoje, apie mažesnę CO2 emisiją ir atsinaujinančius kuro ir kitų žaliavų šaltinius. Genų inžinerija yra plati sritis. Niekas nesiūlo uždrausti pvz. chemijos pramonės dėl jos gaminamų nuodingų medžiagų. GMO gali turėti įvairių blogų savybių, bet tam ir reikalingas mokslas. Klaidinga manyti, kad sienos mus apsaugos nuo GMO. Čia yra džiunglių indėnų mąstymas. Tirti reikia jau vien tam, kad pažintume.

  • Pingback: GMO: turime naują sarašėlį… Tik vitaminų ten nėra | Artūras Račas()

  • „Patikslintas prekyboje esančių maisto produktų“

    Ko gero vitaminai dar nepretenduoja į maisto kategoriją (bet į ją įeina maisto papildai (kurie nėra jo pakaitalai ;)

  • Pingback: Sveikasvaikas.lt: reklamos užsakovai prieš internetą | Apie reklamą()

  • Tai va, tikrai demagogija. Kai kalba apie GMO, tai pamini ir elektrą, ir sudegintą Dž.Bruno, ir Mičiūrino „genetiškai modifikuotas“ slyvas, ir pasaulinį badą, ir Lubio „Achemą“…
    Tos neigiamos informacijos apie GMO, ir beje moksliškai pagrįstos, publikuotos rimtuose leidiniuose, yra lavina. Tik kai kurių išankstinis nusistatymas ir aklas tikėjimas progresu neleidžia tais literatūros šaltiniais pasidomėti.
    Beje, profesorė Dalia Brazauskienė pati jokių tyrimų su žiurkėmis neatlikinėjo, ji laidoje „Paskutinė instancija“ komentavo kitų mokslininkų tyrimus. Tą klaidą http://www.manskanu.lt ir kitose svetainėse reiktų ištaisyti.

    Pagaliau kiekvienas žmogus nusipelno to, ką jis valgo. Realybė tokia, kad mūsų išlaikomos valstybės institucijos neapsaugos mūsų nuo visokio brudo. Reikia pačiam vertinti situaciją ir jei nežinai, nesi tikras tuo, ką darai, tai ir nedaryk. Juk ir vaikams liepiama miške nevalgyti nepažįstamų uogų.