Kaip pažinti populistą?

Lietuvoje nuolat diskutuojama apie tai, kas yra tradicinės partijos, o kas ne, kas yra tikrieji politikai, o kas tik populistai. Aiškaus atsakymo į šį klausimą tikriausiai net nėra, nes vadinamosios tradicinės partijos kartais būna labai toli nuo tradicijų, o net ir labai rimtais laikomi politikai dažnai elgiasi kaip didžiausi populistai.

 

Tiksliai įvardyti, kas Lietuvoje yra tradicinės partijos negalėčiau ir aš. Ir dėl vienos labai paprastos priežasties – man atrodo, kad tokių Lietuvoje apskritai nėra.

 

O štai būdą kaip pažinti populistą galiu pasiūlyti. Vienas iš lengviausių kriterijų – kalbos apie Ignalinos atominę elektrinę ir derybas dėl jos darbo prątesimo.

 

Šiandien tuo užsiima visi kas netingi. Pradedant premjeru Gediminu Kirkilu, kuris derasi jau tikriausiai kokius pusę metų. Tiesa, kol kas be jokių apčiuopiamų rezultatų. Gal ir nenuostabu, nes neaišku, su kuo jis derasi.

 

Pats premjeras sako, kad su Europos Komisija, tačiau į Lietuvą atvažiavusi Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad jokios derybos kol kas neprasidėjo. Žinoma, gali būti, kad ji ko nors nežino, gal G.Kirkilas dėl Ignalinos elektrinės darbo prątesimo su Europos Komisija derasi labai slaptai ir apie rezultatus praneš tik tada, kai jam pavyks susitarti, kad elektrinė dirbtų dar kokius 10 metų.

 

Ką gali žinoti, gal taip ir atsitiks, nes Vyriausybė juk derasi dviem frontais. Viename – dabartinis premjeras, o kitame – buvęs. Diplomatu tapęs Aleksandras Abišala.

 

Tiesa, derybas jis pradėjo keistokai – sakydamas, jog šansų susiderėti gal tik kokie 5 procentai. Tokias starto pozicijas būtų galima pavadinti protingu optimizmu, o sveiko proto ir realybės suvokimo A.Abišalai niekada netrūko. Tikriausiai todėl nedaug ir girdime apie šio politiko pradėtas derybas.

 

O štai Artūras Paulauskas nesikuklina. Visai neseniai jo partija išplatino pareiškimą, kurio pavadinimas buvo toks: „Artūras Paulauskas derasi dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo prątęsimo“.

 

Nustebau, nes nebuvau girdėjęs, kad jį kas nors oficialiai būtų tam įgaliojęs. Puoliau skaityti to pranešimo ir paaiškėjo, kad visos derybos susiveda į tai, kad A.Paulauskas neformaliame ES ministrų susitikime pasakė, kad Lietuvai bus sunku, jei elektrinė bus uždaryta. Be to, jis dar kalbėjo su Europos Parlamento liberalų frakcijos vadovu, kai šis lankėsi Vilniuje ir anas neva pažadėjęs, kad rems A.Paulausko derybas.

 

Labai rimta. Iš šalies žiūrint net gali susidaryti įspūdis, liko visai nedaug ir išsvajotas tikslas bus pasiektas.

 

Ypač – kai išgirsti, kad Briuselio koridoriuose jau dabar kalbama, jog pratęsti Ignalinos elektrinės darbą visai realu. Tokią žinią iš Briuselio parvežė Fronto partijos steigėjas Algirdas Paleckis.

 

Su kuo konkrečiai jis ten kalbėjo nėra visiškai aišku, tačiau argi tai svarbu? Svarbiausia, kad žinios geros.

 

Tiesa, yra ir blogų žinių: pasak A.Paleckio, Briuselio žmonės jam tvirtino, kad jokios derybos dėl Ignalinos elektrinės kol kas nevyksta.  Todėl A.Paleckis viešai ragino savo buvusį kolegą G.Kirkilą tuojau pat pradėti realias derybas.

 

Bet gal „Fronto“ lyderis tiesiog ne su tais žmonėmis Briuselyje kalbėjo? Gal jiems, kaip ir Daliai Grybauskaitei, didžiausios Briuselio paslaptys nėra prieinamos.

 

Kitas buvęs socialdemokratas Arvydas Akstinavičius Briuselyje iki šiol nebuvo, todėl nenuostabu, kad apie derybas taip pat nieko nežino. Bet ragina jas pradėti. Ir teigia, kad Lietuva, kaip ir Grenlandija gali tikėtis išimties vykdant Europos Sąjungos Stojimo sutarties nuostatas.

 

Na, jei ne visa Lietuva, tai bent jau Visaginas, kuris, pavyzdžiui, kaip Grenlandija galėtų paskelbti autonomiją ir išstoti iš Europos Sąjungos. Anie tai padarė dėl žvejybos politikos, o Visaginas galėtų dėl energetikos.

 

Ypač, jei, pavyzdžiui referendumas visoje Lietuvoje nepavyktų, o Visagine visi balsuotų už Ignalinos darbo pratęsimo. Tiesa dėl būsimų elektros energijos kainų Lietuvai su Visaginu reikėtų susitarti iš karto. Deryboms dėl to iš Lietuvai galėtų atstovauti pats Arvydas Akstinavičius.

 

O aš jau pradėjau sudarinėti sąrašą tų, kurie šiandien derasi arba siūlo derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo.

 

Jis kol kas nedidelis, tačiau neabejoju, kad iki rinkimų gerokai pailgės.

 

O jei kam kils klausimų, kas yra populistai, galėsiu duoti tą sąrašą paskaityti.

 

„Laisvoji banga“

(7 balsų, vidurkis: 4.43 iš 5)
Loading...
  • ką reiškia tie paskutiniai straipsnio du žodžiai?
    čia kad ten patalpinta, ar kad sąrašas jais prasideda?

  • Po rinkimų paaiškės, ar iš viso nors vienas derėjosi.

  • Anonimas

    Koks Laisvosios bangos daznis?

  • Anonimas

    Populisto ryškiausi požymiai: 1-11-111, tvarkos ir tiesos monopolis, „vžiat i podelit“, IAE-2012,pensija-1500, nemokamas mokslas, gydimas,detalusis planas, pareigos valstybės tarnyboje, ES paramos projektas, laimėtas viešųjų pirkimų konkursas. Sąrašas bus papildytas.
    Lietuvoje yra tradicinės orientacijos partijos ir tradiciškai orientuoti (susiorientavę) politikai. Be abejonės, yra ir netradiciškai suorentuotų. Jų valdžioje beveik nėra. Tradicinę orientacija lemia įsigalėjusi papročių teisė: valstybė – tai aš. Tradicinės orientacijos politikoje yra tik vienas asmenvardis ir viena jo linksniuotė: aš, manęs, man, manim, mane, mano, manyje, AŠ!!!(šauksmininkas)….
    Visos tradicinės orientacijos partijos ir visi tradiciškai orientuoti politikai privalo būti populistais, nes jie yra VOX POPULI.
    Netradicinės orientacijos politika, besiremianti daugiskaita ir asmenvardžiu „mes“, Lietuvoje yra ypač reta, todėl įrašyta į UNESCO Saugomų gamtos reiškinių registrą. Pagal apibrėžimą, netradicinės orientacijos partijos privalo būti neskaitligos, o politikai – geraširdžiai ir nepasiturintys. Jų skaičius renkamojoje valdžioje negali viršyti 3-4%, o vykdomojoje valdžioje dalyvauti draudžiama. Netradicinės orientacijos politikai kartais neoficialiai vadinami VOX HUMANA.