Kaip paminėti sausio 13-ąją?
Mane nuoširdžiai žavi pastarosiomis dienomis pastebimas patriotiškumo ir lietuviškumo proveržis Lietuvoje.
Ir aš, kaip tikras lietuvis (na, gal kiek maišytas su žemaičiais) manau, kad tą proveržį reikėtų tinkamai įamžinti. Taip, kad visi prisimintų ir niekam nekiltų abejonių, kad Lietuva yra grynakraujų lietuvių patriotų, mylinčių savo gimtąją žemę ir menančių savo istoriją, šalis, kurios gyventojai jau seniai išsivadavo nuo sovietinio palikimo ir darniomis gretomis žengia pasitikti šviesaus europietiško rytojaus.
Pirmiausia, būtų galima įsiklausyti į Kauno mero A.Kupčinsko ir kitų viešosios erdvės ir tautinio grynumo sanitarų raginimus gerai pagalvoti, ar sausio 13-ąją, minint tragiškiausią naujųjų laikų istorijos puslapį, galima lankytis Rusijos atlikėjų koncertuose.
Kaip tikras lietuvis aš pasakyčiau, kad jokiu būdu negalima. Nes bet koks prisilietimas prie okupacinės kultūros ( o juk viskas, kas rusiška, susiję su okupacine kultūra) teršia tikro lietuvio sąmonę ir tempia jį atgal į sovietinę praeitį. Todėl visi, kurie jau įsigijote bilietus į Kaune rengiamą koncertą, būkite lietuviais ir juos grąžinkite. Geriausiai – V.Romanovui, kuriam priklauso bendrovė, valdanti Kauno areną, kuriame vyks tas Lietuvą paniekinantis koncertas. Kodėl V.Romanovui. Ogi todėl, kad jis rusas – reiškia – tam tikra prasme tos pačios rusų okupacinės kultūros atstovas.
Kartu – jei netyčia esate įsigiję bilietus į šį savaitgalį vyksiančias „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynes – taip pat grąžinkite. Nes „Žalgiris“ priklauso V.Romanovui, o šis, kaip jau išsiaiškinome yra rusas, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Šiaip ne pro šalį būtų išsiaiškinti ir bažnyčių šventoriuose iki sausio 13-osios paskelbti sąrašus tų, kurie anksčiau lankėsi Rusijos atlikėjų koncertuose. Nes V.Gergijevas, į kurį šiandien nusitaikė tikrieji Lietuvos patriotai, Lietuvoje yra dirigavęs ne kartą ir ne du. Ir – koks siaubas – vos prieš porą metų jis Nacionaliniame operos ir baleto teatre dirigavo Londono simfoniniam, kuris atliko – siaubas, siaubas, siaubas – R.Ščedrino sukurtą (Lietuvos pinigais apmokėtą) simfoninę freską „Lietuvos sakmė“. Nepamenu tiksliai, ar A.Kupčinskas ten buvo, bet kad premjeras A.Kubilius – tai jau tikrai.
Bet sąrašai praeities nepakeis, todėl reikia keisti ateitį. Kaip toj dainoj, kur apie naujo pasaulio statymą, tskant.
Todėl savaitę iki sausio 13-osios reikėtų uždrausti „Russkoje radio Baltija“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“ transliacijas. Juk kenkia patriotizmui ir vis traukia atgal į praeitį. Valstybė mes ar ne valstybė, po galais?! Po to galima vėl leisti, bet visus klausančius ir žiūrinčius suregistruoti ir nemokėti jiems socialinių pašalpų. Sutaupytas lėšas skirti lietuvybės platinimui visame pasaulyje ir lietuviško verslo skatinimui.
Sausio 13-osios minėjimo kulminacija galėtų tapti iškilmingas Trakų pilies rūmų nugriovimas. Juk aiškus sovietinis palikimas. Kas rūpinosi atstatymu? A.Sniečkus, okupacinės komunistų partijos vadas, sėdėjęs greta J.Stalino, N.Chruščiovo ir L.Brežnevo. Ar gali būti didesnis paniekinimas lietuviškai savimonei? Ko mes mokome jaunąją kartą? Ir taip jau 22-us metus…
Griaunant pilies rūmus būtų galima kūrenti atminimo laužus ir į juos mesti iš visos Lietuvos suvežtus sovietinių laikotarpiu parašytus sovietmečiu kūrusių lietuvių autorių – tokių kaip J.Marcinkevičius, S.Neris, P.Širvys, R.Granauskas, M.Martinaitis ir kt. kūrinius, pakurstant V.Kisarausko, A.Gudaičio, V.Kalinausko ar S.Krasausko darbais bei O.Balakausko, B.Dvariono, ar B.Kutavičiaus partitūromis. Gal net visa tai, kad V.Landsbergis apie Čiurlionį tuo metu rašė reikėtų sudeginti – profilaktiškai, dėl šventos ramybės, tskant.
Dalį kulminacijos galima būtų perkelti ir į Vilnių, organizuojant, pavyzdžiui, viešą „Neringos restorano“ ir Nacionalinio operos ir baleto teatro langų daužymą. Juk tai beveik autentiškas okupacinės kultūros palikimas!
Apsivalytume kartą ir visiems laikams. Ir visas pasaulis pastebėtų, kokie mes tikri tikri grynakraujai lietuviai.
Jaustumėmės patriotais, galutinai išsivadavę iš sovietinės blogio imperijos ir tikintys, jog visada sugebėsime atsispirti vilionėms iš Rytų, nesvarbu kuo mus bandytų vilioti.
Ir tada į Lietuvą ateitų taika, ramybė ir palaima.
Na, bent jau nemažai daliai mūsų tikriausiai taip atrodytų. Iki kitos sausio 13-osios. Nes iš tiesų tai niekas nepasikeistų.
(16 balsų, vidurkis: 3,13 iš 5)
Loading...
