Kaip kovoti su korupcija: R.Šimašius rodo pavyzdį

Iš karto prisipažinsiu: šį įrašą paskatino vienas iš tinklaraščio skaitytojų, dirbančių bendrovėje, kuriai ši problema aktuali. Tačiau esmės tai nekeičia.

Taigi, visi čia daug ir garsiai kalba, kaip būtų galima kovoti su korupcija, kuria programas, kuriomis po to niekas nesivadovauja, o korpucija kaip klestėjo, taip ir klesti…

Niekam ne paslaptis, kad daugiausiai erdvės norintiems imti arba duoti – viešieji pirkimai. Pinigai dideli (2008 metais viešųjų pirkimų vertė siekė 13,5 milijardo litų arba apie pusę valstybės biudžeto), konkursų skaičius  – sunkiai suvaldomas (beveik 12 000).

Ką padarė naujasis Teisingumo ministras R.Šimašius? Ogi ministerijos puslapyje paskelbė informaciją apie 2008 atliktus viešuosius pirkimus ir jų vertę. Taip pat – apie 2009 metais planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus.

Nieko ten, žinoma, ypatingo, nes pirkimų nebuvo labai daug. Na, gal į automobilius už daugiau nei 55.000 galima būtų atkreipti dėmesį arba paklausti, kodėl Širvintų rajono apylinkės teismui baldai vienai darbo vietai kainuoja daugiau nei 9000 litų, o Kauno apygardos teismui – tik apie 5000. Bet gal todėl, kad Širvintose dar ir posėdžių salės baldų reikėjo, o jie tikriausiai turėjo būti daug geresni ir daug gražesni…

Bet aš ne apie tai.

Peržiūrėjau dar kelių ministerijų puslapius, tačiau nė viename neradau tokio paties sąrašo, kokį skelbia Teisingumo ministerija.

Dažniausiai, kaip, pavyzdžiui, Ūkio ministerija, visi pateikia daug nuorodų į teisės aktus, reguliuojančius viešuosius pirkimus, bei informuoja apie skelbiamus konkursus.

Tačiau rasti informacijos apie tų konkursų rezultatus nėra taip lengva….

Neradau šios informacijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos puslapyje. Tiesa, ten yra visi naujai skelbiami viešųjų pirkimų konkursai. Kai kurie jų taip pat gana įdomūs, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybės skelbtas konkursas Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymo ir pritaikymo turizmo bei kitoms viešoms reikmėms techninės projektinės dokumentacijos parengimo paslaugoms arba Susisiekimo ministerijos – Automobilių kelių norminių dokumentų rengimas  

Gal ten viskas, žinoma, ir gerai, tačiau bent jau antruoju atveju man iš karto kilo klausimas, o kas ten tame Transporto ir kelių tyrimo institute tuos norminius aktus rengs?…

Bet čia daugiau retorinis pasvarstymas, žinoma.

Grįžtant prie esmės, klausimas labai paprastas: kodėl gi visos ministerijos, departamentai ir teismai negalėtų kasmet skelbti informacijos, kurią šiemet paskelbė Teisingumo ministerija: tai yra, ką pirko, iš ko pirko ir už kiek pirko.

Skaitytume ir galėtume lyginti: už iek baldus perka Palanga ir už kiek Tauragė, kiek už interenetą ar mobilųjų ryšį moka Vilnius ir kiek – Klaipėda? Galėtume net pasvarstyti, kodėl miškų urėdams kur nors Pagėgiuose reikia vienokių automobilių, o, pavyzdžiui, Švenčionyse ar Pumpėnuose – kitokių. O gal sužinotume, kad visi važinėja vienodais?

Galėtume taip pat palyginti, kiek kainuoja bitumas, kompiuterinė įranga, spausdinimo paslaugos, vakcinos ir net tualetinis popierius Marijampolėje, Kėdainiuose, Kretingoje, Kupiškyje, Ignalinoje, Zarasuose, Ramygaloje ar Švėgždoje.

Gal sužinotume, kad kai kuriuos dalykus geriau pirkti Raseiniuose ir vežti į Molėtus, o kai kuriuos – atvirkščiai – transportuoti iš Anykščių į Šilutę…

Gerai būtų…

Tik štai klausimas: kodėl iki šiol taip nėra?

(4 balsų, vidurkis: 4.25 iš 5)
Loading...
  • Skaitytojas

    „Tik štai klausimas: kodėl iki šiol taip nėra?“

    Tikriausiai todėl, kad viešumas ir skaidrumas yra didžiausi asignavimus kontroliuojančių valdininkų priešai :)

  • Benedikta Vaivadaitė

    Geras klausimas…

  • Ramute

    Gera pradžia – pusė darbo.

    • J. naivus

      Tik įgyvendinus žinomą – „Arbeit macht frei“.

  • Vilmantas

    Kaip dažnas, viešųjų pirkimų dalyvis, galiu atsakyti kodėl nėra, o todėl kad nenaudinga tiems kas pirkimus daro. Galėčiau knygą parašyt :), kokių cirkų teko matyt, ypač pirkimai, kurie vyksta supaprastinta įprasta komercine praktika.
    Palyginus 2007, 2008 metus matosi pirkimuose ir pažanga šiais netais ypač statybų darbų pirkimuose, nes realiai dalyvauja daug tiekėjų, ir konkursų rengėjams jau yra sunkiau sukurt sąlygas saviems rangovams.

  • Darius

    Gerai būtų, jei nežinotume atsakymo į paskutinį klausimą. Tuomet reikėtų tik tą atsakymą surasti, viskas pasidarytų aišku ir beliktų tik imti ir viską sutvarkyti. O dabar visi viską žinom, o tvarkyti nėra kam. Nes tas kas nori – negali, o kas gali – nenori.

    • A.G.

      „…Nes tas kas nori – negali, o kas gali – nenori.“
      Įvertinus žmogišką faktorių, gal tiksliau būtų taip: Nes tas kas nori – negali, o kai galėtų – nenorėtų, o kas gali – nenori.

  • inf

    >>Tik štai klausimas: kodėl iki šiol taip nėra?

    Todėl, kad tai sugriautų valstybės pamatus :).

  • snob

    viešųjų pirkimų paradoksas- viešumo trūkumas.
    praktikoje nedaug teko susidurti su viešaisiais pirkimais, bet labai nustebau, kai kartą nepavyko rasti teisės akto kuris, turėjo būti paskelbtas viešai ir buvo vienas iš sudedamųjų pirkimą reguliuojančių teisės aktų. še tau ir viešumas, net negali pasitikrinti kokios teisės/pareigos kam tenka.

  • Berge

    Taip ir knieti perfrazuoti J.Erlicką:

    „Nūnai vis mažiau belieka progų, kuomet mulkiai galėtų greitai pasidaryti nemenkų papildomų pinigų… Todėl bet kuris raginimas skelbti informaciją apie viešuosius konkursus skamba itin nepadoriai…“

    kažkas tokio :)

    • J. naivus

      Apreiškimuose apie gerąją techniką gyvasis klasikas yra parašęs taip:

      Susižavėjęs spoksau į vamzdį prie Neries…

      Nei rūksta, nei smirdi… Iškart jaučias kultūros meistrų ranka.

      O paprastas! Gal netgi pats mokėčiau tokį pasidirbt…

      Ir kodėl aš, kvailys, taip įmantrų vaizdavaus tą aparatą, kur pinigus plauna?
      ………
      Mes gi čia ilgokai ginčuose svarstėme apie tą Vilkaičio minėtą vamzdį…

  • Ar

    Asmeninės atsakomybės nebuvimas – visko priežastis, man rods.

  • cosmo

    puiki TM pradzia. belieka tiketis, kad greitai skelbs ir viesuju pirkimu LAIMETOJUS :)

  • Dalius

    Štai šiuo atveju su p. Raču sutinku. Mūsų valstybiniame sektoriuje kurupcijos mastas neįsivaizduojamas. Vagia visi stambiausiu mastu – pradedant darželio „šeimininkėlėmis“ baigiant seimūnais ar ministrais. Tik anie subtiliau vagia įtakodami viešuosius pirkimus ir t.t. ir masteliai skiriasi. Jau kad valstybinėse įstaigose prikurta etatų, kuriuose „sekretoriais“ įdarbinti vadovų giminaičiai tai čia jau menkniekis atrodo.Dar stebiuosi kaip čia valstybė išvis nebankrutavo visai. Matyt tiesa, kad gramas gėrio atsveria toną blogio.

  • A.G.

    Esmė, kaip visuomet paprastume.
    Visa problema, kad esame ne paprasti, bet prasti.

  • A.G.

    Tęsinys.
    Įsivaizdinkime (pagal madą reikėtų – įsivaiduokime), kad tau pasako – pasiūlyk, kaip sustabdyti vagis (na pahgal madą – korupciją).
    Viską darysime pagal tave, bet jei nepadės – tau galas.
    Jei padės – gyvas liksi ir tu ir šeima.
    Siūlykite.
    Iš kart pasakysiu – gyvenime šiek tiek matę, tad falšą atskirsiu… bet kaip neprisiminti dar kartą vieno demokratiškai išrinkto jaunuolio, kuriam nebuvo įdomu kodėl Krokuva nebuvo susprogdinta (ačiū Dievui).
    Taigi. Pasiteisinimų nepriimame.
    Čia ne kriminalinių kalinių kalėjimas ar Teismas, kur vien nekalti…

  • romas

    ištraukos iš
    Lietuvos verslininkai mano, kad situacija viešuosiuose pirkimuose nesikeičia
    2009-01-19

    Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir „Transparency International“ Lietuvos skyriumi (TILS) atliko viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimą.

    Rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“ 2008 metų spalį įvykdytos sociologinės apklausos metu buvo apklausti 501 Lietuvos įmonės, per paskutinius 5 m. bent kartą dalyvavusios viešuosiuose pirkimuose, vadovai arba jų įgalioti asmenys, gerai informuoti apie įmonės dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.

    STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininko Vyto Rimkaus teigimu, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių Lietuvos verslo atstovų nuomonė apie skaidrumą šioje srityje ir jų siūlymai, kaip pagerinti situaciją, yra labai svarbūs.

    „Nors apklausos rezultatai rodo, kad viešieji pirkimai per pastaruosius trejus metus tapo skaidresni, jų organizavimo ir vykdymo procesai dar tobulintini. Verslininkų siūlymai bus panaudoti kovos su korupcija priemonėms gerinti. Siekiant išspręsti viešumo ir skaidrumo problemą, atnaujinamos Nacionalinės kovos su korupcija programos projekte numatoma parengti teisės aktų pakeitimus, nustatant pareigą perkančiajai organizacijai arba, kai perkančioji organizacija neturi savo internetinio puslapio, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje viešai skelbti informaciją apie sudarytas pirkimo sutartis, kurių vertė viršija 10 000 Lt: apie dalyvius, nugalėtoją (firmos pavadinimas, rekvizitai, vadovų pavardės), kainą bei konkrečias prekes/paslaugas, kriterijus, kuriais remiantis buvo išrinktas laimėtojas“, – tyrimo pristatymo metu sakė V.Rimkus.

    pilnas tekstas http://www.stt.lt/lt/naujienos/,nid.167,cat.1

  • TOOPas

    Padarytų vieną centralizuotą registrą ir viskas. Visus dokumentus, kurie būtų sunkiai normalizuojami galima būtų nuskenuoti ir sudėti pdf formatu. Kainuotų tai apie 300K Lt. Sutaupytų tikrai daugiau. Man labai keista, kad iki šiol nėra tokio registro. Pirmas įrašas būtų apie tokio registro kūrimo viešąjį konkursą ;).

  • Slyvanosis

    Viešieji pirkomai – viena svarbiausių priežasčių, kodėl einama „į valdžią“. Kaip atsiimti į rinkiminę kampaniją „sukištus“ pinigus? Kaip pagausinti partijos ir asmeninį biudžetą? Skelbiant viešuosius pirkimus ir kuo „mūtniau“ juos vykdant, kad pinigai patektų į patikimas rankas, atnešančias sutartas sumas ant „altoriaus“.
    Maždaug prieš metus, „Invaldos“ vadų iniciatyva „Lrytas“ raportavo visuomenei apie auditorių kompaniją, užsiiminėjusia pinigų išgryninimo „paslaugomis“ kompanijoms, dalyvaujančioms IT produktų viešuose pirkimuose. Straipsnyje buvo minimos milijoninės sumos, žinomų kompanijų vadovų pavardės, taipogi atpasakotas vienos kompanijos vadovo prisipažinimas, kad jeigu jis nieko viešųjų pirkimų organizatoriams nenuneštų, tai niekad nieko nelaimėtų ir turėtų bankrutuoti.
    Tai gi, skaidrūs viešieji pirkimai, bet atnašų yra dabartinės mūsų valstybės politinės sistemos krachas. Kai tik viešieji pirkimai taps skaidrūs, bet kuri virėja arba gatvių šlavėjas pajės valdyti Lietuvos valstybę, nes gudresni eis uždarbiauti kitur…

    • A.G.

      Pritariu Tamstai.
      Jei žmogus turi labai gerą atmintį, vidutinius gabumus ir labai gerą patirtį – jis susitvarkys su darbu kildamas karjieros laiptais (jei ta karjiera valstybėje organizuota kaip Japonijoje lipi į aukštesnį laiptelį nukovęs penkis (nes vienas valdo ne daugiau penkių žmonių visoje karjieros grandyje) konkurentus).
      Bet… va sugebėjimą vogti turi retas – todėl tik retas šiandien yra oligarchas, ansa ir tas.
      Nors tai laikina – šuo pripranta ir kariamas.
      Tad jei ši sistema (laisva rinka ir „demokratija“) dar pasilaikys (o taip ir bus), tai doresni žmonys turėtų rimtai pagalvoti ar reikia palikuonių šeimoje – visgi rimtai reikia pamastyti ar norėtumei vagių visuomenėje matyti mielą savo anūkėlį… juk širdis plištų…

  • Musė

    Artūrai, negaliu patikėti, kad įstengėte parašyti kažką teigiamo apie valdančiąją koaliciją. Suprantu, kiek jums tai kainavo, pastangas įvertinu dešimtuku :)

    Dėl viešųjų pirkimų, korupcijos ir juodųjų buhalterijų – jeigu jau net pats socdemų pretendentas į prezidentus A. Butkevičius nesugebėjo paneigti, kad pas socdemus egzistuoja juodoji buhalterija, tai apie ką mes kalbame…

    • Miela, Muse, ačiū jums labai už įvertinimą… Jūs teisi, jaučiuosi visiškai išsekęs ir paliegęs…Bet gal išgyvensiu kaip nors su jūsų visų parama.

  • Simas

    Manau, kad atsakymas i paskutini straipsnio klausima yra paprastas. Taip nera tik del to, kad visi, kas susije su tais pirkimais tiesiog sedetu cypeje… Viesieji pirkimai, bet neviesa informacija… Nereikia buti genijum ar STT darbuotoju, kad suprastum kokios aferso ten daromos… O mane asmeniskai jaudina tai, kad nesvarbu kas yra valdzios pozicijoje, o traukinys juda ta pacia linkme… Kysininkavimo linkme…

  • J. naivus

    VPT pirkimus tik kontroliuoja ar vaizduoja tą daranti pagal priedermę.

    Zuokas, Romo(?) čia taikliai įvardytas kaip neprilygstamas painių finansinių schemų kūrėjas (sic!), remdamasis Skandinavijos patirtimi, savo tinklapyje rašė:
    „Reikia įsteigti centrinę visus viešuosius pirkimus vykdančią žinybą, kuriai kitos valstybės institucijos pateiktų užsakymus.“

    Nors turint omeny pirkimų apimtis, toji žinyba turėtų būti oho kokio dydžio – kaip koks GOSNAB’as – gal skaidrumą joje ir lengviau būtų galima įdiegti.

    • Darius

      Užtikrinti prikimo proceso skaidrumą nėra labai sunku. Patys dalyviai tuo rūpinasi – rašo skundus eina į teismus ( kas dalyvauja – žino). Be to perkančių įstaugų viduje dažnai vyksta kova dėl įtakos, todėl pasitaikius progai jie irgi stengiasi vienas kitą „prižiūrėti“. Sunkiausia skaidrumą užtikrinti sąlygų rašymo etape. Va čia centralizuota struktūra gal ir pagelbėtų, bet su sąlyga, kad ji pati būtų kontroliuojama visų institicijų ir visais įmanomais būdais. Priešingu atveju, jei „geros“ sąlygos bus parašytos centralizuotai, toooks versliukas nubyrės sąlygų rašymo metu „konsultavusiam“ konkurso nugalėtojui.

  • Regis

    Sakykit ką norit aš asmeniškai netikiu Šimašiaus geromis intencijomis.. Jeigu tai apie ką gerb. Artūras rašo buvo padaryta reiškia tik viena – šios informacijos paskelbimas ne pakenks. Mano galva tai tik viešųjų ryšių akcija, ne daugiau. Kaip ne kontroliavo iš esmės niekas viešųjų pirkimų taip ir nekontroliuos. Konkretus pavyzdys. Jau n metų užsiduodu tą patį klausimą – kodėl perkant automobilius valstybinės struktūros nesugeba paskelbt max 3-4 konkursų per metus. Aprašai ko tau reikia ir visos savivaldybės, ministerijos ir t.t. centralizuotai perka tuos pačius automobilius su maksimaliomis nuolaidomis. Kodėl kiekvienai institucijai leidžiama savarankiškai organizuoti konkursą, kodėl leidžiama pačiai sudaryti reikalavimus ir t.t. Suprantu šiek tiek skiriasi poreikiai. Bet iš esmės tuos poreikius galima suvest į 3-4 pagrindines grupes ir viskas. Niekas to nedarė ir nedarys. Nes viešieji pirkimai visus kuriuos reikia „pamaitina“. O čia jau nėra skirtumo kas valdžioje. Kai sako visi nori. Daugiau ar mažiau.

  • visur taip

    Three contractors are bidding to fix a broken fence at the White House.
    One is from Chicago, another is from Tennessee, and the third is from Minnesota.
    All three go with a White House official to examine the fence. The Minnesota contractor takes out a tape measure and does some measuring, then works some figures with a pencil.
    „Well,“ he says, „I figure the job will run about $900 — $400 for materials, $400 for my crew and $100 profit for me.“
    The Tennessee contractor also does some measuring and figuring, then says, „I can do this job for $700: $300 for materials, $300 for my crew and $100 profit for me.“
    The Chicago contractor doesn’t measure or figure, but leans over to the White House official and whispers, „$2,700.“
    The official, incredulous, says, „You didn’t even measure like the other guys! How did you come up with such a high figure?“
    The Chicago contractor whispers back, „$1,000 for me, $1,000 for you, and we hire the guy from Tennessee to fix the fence.“
    „Done!“ replies the government official.

    Manau panasiu budu vyksta 99% viesuju pirkimu Lietuvoje.

    • donatas

      …cia geras …pagarba :)
      nors panasiu budu procentas lietuvoje yra kiek mazesnis :)

  • albertas

    Gerb. Artūrai.
    Gal ir neblogas p. R. šimašiaus rodomas pavyzdys „kovoje“ su korupcija. bet man tokia „kova“ labiau primena gerai parengtą naujojo ministro viešūjų ryšių akciją.
    Ar nelaikas būtų įvardinti,kad korupcija ir jos mastas- tai neatsiejama mūsų valstybės valdymo sistemos dalis. Priežastinių ryšių teorijos prasme- korupcija tai pasekmė. Iš dalies labai keista, kai visos pajėgos nukreiptos „kovoti“ su pasekmėmis (vėjo malūnais) nutylint priežastis, kurios lemia tokias pasekmes. Nors iš tiesų čia nėra nieko keisto. Atidžiau paanalizavus tokios „kovos“ rezultatus, atskirų korupcinių ryšių epizodų išviešinimą ir ažiotažinį pateikimą visuomenei, nesunkiai galima pastebėti, kad visa tai buvo priedangos operacija, siekiant „nepastebėti“ žymiai didesnio masto korupcinės aferos. Pavyzdžiai Jums pakankamai gerai žinomi.
    O kas nutiktų, jaei mostelėjus burtų lazdele, korupcija išnyktų? Ar manote, kad tą pačią minutę Lietuvoje prasidėtų aukso amžius? Anaiptol. Valstybė atsidurtų ant visuomeninio gyvenimo gilios krizės slenksčio. Didžioji dauguma nežinotų, kaip spręsti elementarius visuomeninio gyvenimo klausimus.
    O kokia išeitis? Tai valstybės valdymo sistemos, paremtos naujo tipo subalansuota, aiškiai suprantama ir logiškai paaiškinama visų visuomenės narių ir institucijų teisių, pareigų ir atsakomybės sistema, teikiant prioritetą ne atskiro individo ar jų gruoių, bet visos visuomenės ir valstybės problemų sprendimui. Tai ilgas procesas, bet tokį tikslą būtinasuformuluoti jau šiandien.

  • linas

    Viskas , kas, susije su zodziu viesieji, kvepia korupcija. Cia kalba ejo apie viesuosius pirkimus, bet ne ka maziau ydinga sisitema viesieji konkursai i valstybes tarnyba. Priminsiu trumpai kaip vyksta sie kunkursai. Pirma dalis testas , kurio dali paruosia departamentas, kita dali testo paruosia institucija oragnizuojanti konkursa. Na, o po to “interviu” kur komisijos nariai uzduoda klausimus (komisijos nariai beabejo surinti is tos pacios imstitucijos)
    Tai ,ar imanoma toki konkursa laimeti jei jame dalyvauja konkursantas is tos jau dirbantis toje pacioje istaigoje(tarkim jis pereina is vienu pareigu i kitas)? Ar galima tokiame konkurse laimet, jei jame dalyvauja konkursantas, kurio giminaitis dirba toje istaigoje? Ataskymas aisku , NE!!!neimanoma!
    Manau, viesusosius konkursus turetu nuo pradziu iki galo organizuoti ir egzminuoti viena centralizuota institucija(kad ir tas pats departamentas kuris ruosia dali testu). Laimejes konkursantas stotu i eile ir lauktu pasiulymu kuris atitiktu jo issilavinimo sriti. Kokie galimi privalumai tokio centralizuoto ruosimo?
    organizuojanti konkursa istaigai butu visiskai nesvarbu ar egzamina islaikys petras ar jonas, nes ji nepriimines i darba sio konkretaus asmens , o tik patikrins jo zinias ar jis tinkmas. Beje istaigoja kaip atsiranda nauji etatai? Yra “geras” zmogus ir jam reikia darbo, tada pasitaria viesuosios istaigos vadukai, kad jiem reikia butent tokio etato ir per departamenta issireikauja tokio etato. Aisku ivyksta , konkursas pagal visus reikalavimus o po to kaip sake Ostapas Benderis “delo techniki” ir “gerasis” zmogus (tai mokslus pabaiges, kurioje organizuojamas konkursas, giminaitis ar pan) jau dirba
    Beje, nesiplestu dirbtinai valdininku armija, nes tik reikalui esant butu pleciamas etatu skaicius. O priimtasis nebutu niekam skolingas uz priemima ir dirbdamas savo tiesiogini darba nebutu verciamas atsidekoti ji priemusiam asmenui kazkokia paslaugele, kuri taip gali pagimdyti korupcija.
    Isisvaizduokit kad organizuojamas konkursas i valst tarnyba tarnautoju, kuris oragnizuos viesuosiu pirkimus, tai kai jis bus priimtas i valst. tarnyba is jo butinai pareikalus atsidekoti per viesuosiuos konkusus ateityje.
    Taigi vel kurupcija, korupcija, korupcija….

  • Rytis

    Žiauru.. Pusė biudžeto kaip į balą.. Pusė biudžeto su grifu „tarnybiniam naudojimui“?
    Tai gal reiktų metams sustabdyti v. pirkimus, – ir išvengsim kasdienio šnekėjimo apie krizę, mažinimus, mokesčius ir tt.? Gal diržus ne užsiveržti – gal nusiimti laikas?

  • donatas

    Arturai, jusu ziniai del paskutinio klausimo, tai ledas lietuvoje jau pajudejo – ta ka siulote, daro centrine perkancioji organizacija (piestukai, trintukai, kompai ir pan.). aisku, lietuvoje centralizuoti pirkimai pradeti igyvendinti tik po geru 15 metu, kaip viesieji pirkimai lietuvoje is vis prasidejo, taciau geriau veliau nei niekada. :)
    o kas del korupcijos, tai mielieji komentatoriai, skaidrumas nera vienintele panaceja. taip, tai yra labai stiprus ginklas pries koruptorius, taciau… sakoma, kad jei yra blogi istatymai ir protingi ju vykdytojai, tai dar galima issiversti, taciau jei vykdytojai yra buki ar korumpuoti, tada net ir geri istatymai nepades…
    lietuvoje tarp valdininku jau yra, man atrodo, negriztamai paplites formalistinis poziuris i savo veikla, kai paragrafo formalumai uzgozia istatymo esme, kai iskelti principai virsta mitais ir yra iskraipomi proceduriniais dalykais. tuomet viesasis pirkimas virsta fasadu, imitacija. ir toks poziuris nera tik lietuviu isradimas, toks poziuris is EK priziurinciuju insttuciju yra skatinamas arba bent jau neisikisama, kai lietuvos institucija (VPT) rodo visiska neigaluma valdyti procesa arba tarnauja siauriems politiniams interesams.
    suvaldyti korupcija reikia politines valios, istatyminiu instrumentu jau yra pakankamai arba juos galima gan greitai papildyti, taciau…
    pirkimu kokybe (pirkti taupiai ir naudingai) turi rupintis VPT, kuri pavaldi vyriausybei. prisiminkim, ka buves premjeras kirkilas padare su viesaisiais pinigais ir leo-lt? premjera tvirtina prezidentas. prisiminkim, kaip esamas prezidentas adamkus uzkamse rinkimines skolas uspaskicho darbininku pasalpomis, suteike ne-uz-ka uspaskicho draugui pilietybe ir atsisake ta poelgi viesai paaiskinti?
    tad mieli draugai kurmiai, kol korupcija visu pirma nebus pasalinta is paciu auksciausiu postu, tol reikalavimai, kad kur nors bezdoniu savivaldybeje viskas vyktu skaidriai, taupiai ir naudingai, yra perdem naivus…

    • Regis

      Būk žmogus, rašyk lietuviškai :)

      • Ar

        Cha, ne tik mane užknisa :)

  • Slyvanosis

    Mielieji Don Kichotai, ar manote, kad viešieji pirkimai kada nors bus tokie skaidrūs, kaip prekyba Kaziuko mugėje?
    Norite sugriauti kantriai derintą mechanizmą?
    Niekados!!!
    Ar žinote, kodėl? Ogi todėl, kad jau seniai pasidalintos rinkos tarp laiminčiųjų pirkimus. Kiekvienas „laimingasis“ konkursantas turi išsiderėjęs iš kitų dalyvių (ir „valdžios“) savo „kuruojamą“ sferą (ministerijas, departamentus, inspekcijas, savivaldybes etc.). Visi nuolatiniai konkursų dalyviai už pralaimėjimą iš laimėtojo gauna „ramybės“ mokestį (rusiško „otstupnaja“ analogą), kad nebėgiotų po teismus ir nedrumstų vandens. Šis mokestis kartais būna net naudingesnis, negu pergalė, nes nereikia rūpintis užsakymo įgyvendinimu. Kartais pagal susitarimą pralaimėtojai iš laimėtojo gauna naudingą subrangą. Visa tai jau seniai sustyguota. Nesenoje praeityje tokie susitarimai buvo laiminami ką tik nuo „lovio“ nustumtos Mildos kabinete. Dabar verslininkai šiek tiek pasimetę, nes nežino su kuo reikia derinti reikalus…
    Bet gi show must go on…
    Malūnai (svastikos) turi suktis greitai…

  • aldrinas

    pavėluotas komentaras: pabandykite R.Šimašiaus vadovaujamos Teisingumo ministerijos tinklapyje http://www.tm.lt rasti informaciją apie šios ministerijos pernai atliktus ir šįmet planuojamus viešuosius pirkimus… aš mėginau – neradau…

  • Pingback: Kaip kovoti su korupcija II: kiek nerangokas Susisiekimo ministerijos bandymas. Bet vis tiek sveikintina. | Artūras Račas()