K.Starkevičiaus vadovaujama ministerija įžūliai meluoja. Jau nieko nebebijo?

Žemės ūkio ministerija trečiadienio vakare išplatino pranešimą apie Seime įvykusį Antikorupcijos posėdį, kuriame buvo kalbama apie ministerijos neskelbiamų derybų būdu perkamas viešinimo paslaugas.

Pranešimas gana ilgas, jame daug visokių direktyvų ir įsakymų numerių, tačiau yra ir esminės infomacijos.

Pavyzdžiui, teigiama, kad: 

ŽŪM viešinimo ir informavimo paslaugas pirko legaliai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu (jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas).

Taip pat pateikiama ir ministerijos principinė pozicija: 

ŽŪM nuomone, informavimo ir viešinimo paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu yra racionaliausias viešinimui skirtų  lėšų panaudojimo būdas, kadangi tokių pirkimų atveju perkančioji organizacija turi galimybę derėtis dėl kainos su konkrečiu, jai tinkamiausiu paslaugos teikėju. 

Dėl pastarosios, žinoma, būtų galima pasiginčyti, pavyzdžiui, atkreipinat dėmesį į tai, kad pagal viešųjų Viešųjų pirkimų įstatymą neskelbiamos derybos yra labiau išimtinis nei racionaliausias būdas dalyti viešuosius pinigus, tačiau tebūnie – K.Starkevičius turi teisę turėti kitokią nuomonę.

Daug įdomiau yra tai, kad Žemės ūkio ministerija savo pranešime viešai meluoja.

Ir ne vieną kartą. Nes meluoja, teigdama, kad jos pasirinktas būdas pirkti paslaugas iš žiniasklaidos buvo legalus ir meluoja teigdama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė Žemės ūkio ministerijos vykdytiems pirkimams neskelbiamų derybų būdų.

Juk užtenka nueiti į Viešųjų pirkimų tarnybos puslapį, susirasti jame 2010 metais paskelbtas vertinimo išvadas ir paskaityti 274 numeriu pažymėtą tekstą.

Nežinau, kaip jį skaitė K.Starkevičius, ministerijos kanclerė D.Miniataitė, ar jiems pavaldus klerkas, kuris trečiadienį sukurpė aptariamą pranešimą, tačiau tik visiškas beraštis galėjo nesuprasti, kas ten parašyta.

Jau, berods, esu citavęs, bet pacituosiu dar kartą:

Tarnyba, įvertinusi perkančiosios organizacijos pateiktus su I Pirkimu susijusius dokumentus bei paaiškinimus dėl pirkimo būdo parinkimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986; toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu (jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas), nustatė, kad perkančioji organizacija nepagrindė dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas pateikti gali tik konkretus tiekėjas.

[…]

Tarnyba pažymi, jog viešasis pirkimas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gali būti vykdomas, jei išpildomos šiame punkte nurodytos sąlygos. Tuo tarpu, I Pirkimo, II Pirkimo bei III Pirkimo atveju perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės neatitinka reikalaujamų sąlygų.

[…]

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, jog perkančiosios organizacijos sprendimas I Pirkimą, II Pirkimą bei III Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, yra nepagrįstas ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus bei neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl perkančioji organizacija I Pirkimo, II Pirkimo bei III Pirkimo sutartis turėtų nutraukti ir organizuoti naujus viešuosius reikiamų paslaugų pirkimus.

Ir visa tai K.Starkevičius su kompanija vadina „legaliai“ vykusiais pirkimais, „racionaliausiu“ lėšų panaudojimo būdu ir VPT „pritarimu“  tiems pirkimams?

Suprantu, kad galima apsimesti kvailiu, bet juk viskam turi būti ribos…

Keistokai skamba ir Žemės ūkio ministerijos teiginiai, kad po Viešųjų pirkimų tarnybos pareikštų pastabų ŽŪM naujų sutarčių neskelbiamų derybų būdu nesudarinėjo ir pradėjo atvirus konkursus.

Juk jei viskas buvo „legalu“, „racionalu“ ir viskam buvo „pritarta“, tai kodėl staiga buvo nuspręsta viską „užrišti“ ir   rengti atvirus konkursus?

Ypač keistai šiei teiginiai skamba, kai žinai, kad didžiausius sandorius su žiniasklaida neskelbiamų derybų būdu K.Starkevičiaus ministerija sudarė 2010 balandį, tai yra, tuo pačiu metu, kai atsakinėjo į VPT iškeltus klausimus dėl 2009 metais sudarytų sandorių teisėtumo.  „Mailiaus byla“ čia, žinoma, niekuo dėta, tiesiog nelemtas sutapimas.

Viskas lyg ir būtų aišku. Išskyrus tai, kad visiškai neišku, kodėl K.Starkevičiaus vadovaujama ministerija taip įžūliai meluoja.

Mano spėjimas būtų toks: arba jie visus kitus laiko kvailiais, nesugebančiais perskaityti, tai kas parašyta arba jie yra taip įtikėję savo galia, kad jiems taip visiškai nusispjaut į įstatymus ir teisę, ir kad jiems net nekyla mintis, kad už įstatymų pažeidimus jiems kada nors gali tekti atsakyti. Nekalbant jau apie mintį, jog gali tekti ir pasėdėti.

Gali būti, kad jie iš tikrųjų visiškai nieko nebijo ir yra absoliučiai įtikėję savo nebaudžiamumu.

Ir blogiausia, kad, stebint kaip reaguoja konservatorių partijos lyderiai J.Razma ir A.Kubilius, gali būti, jog taip ir yra.

(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...
  • aušra maldeikienė

    Jie nėra įtikėję savo nebaudžiamumu. Jie yra įtikėję, kad būdami teisūs, turi teisę kitame matyti prigimtinę klaidą, tad kai kiti kritikuoja, tai tik todėl, kad negavo vogti (pirkti, etc.) kartu. Išvada, kam kreipti dėmesį. Čia kaip Vareikis. Žmogus įtikėjęs, kad yra tikras krikščionis, tad visi kurie ne su juo ir mąsto ne taip, kaip jis, nėra krikščionys. Kai taip mąstai gyventi labai lengva. Nieko nereikia pagrįsti.Juk tiesos pamatas guli Tavyje. Problema tik ta, kad tada bent jau tikėjimo požiūriu, tu išties prisiimi Kito (t.y. Dievo) funkciją, kas automatiškai yra pirmojo įstatymo pažeidimas.

    • nesvarbu

      taip vientisai, net nustebino.

    • Fredis*

      Mane visada stebina Mokytojos žinojimas kuo yra įtikėjęs E.Vareikis.
      Mokytoja labai arti Dievo.

      • aušra maldeikienė

        aš labai seniai skaitau Vareikio tekstus ir knygas. Beje, ir tai, kas čia skelbiama kitame tekste, man leidžia manyti, kad p. Vareikis jaučiasi atstovaujantis tikinčiųjų nuomones. Nors ir tie tikintys žmonės yra labai ir labai skirtingi, tad vieno tikinčio žmogaus nuomonė, tikrai nėra tikinčiųjų nuomonė. Ta prasme ir sakau, nekalba p. Vareikis apie p. Vareikio nuomonę, jis kalba, kaip turi mąstyti tikintis žmogus. Bet tada jau jis dirba Dievu. Kadangi niekada nebuvau susitikusi su Dievu ir esu nuo jo tokiu dideliu atstumu, kuris man ir priklauso, tai visada kalbu tai, ką galvoju pati ir stebiuosi, kai man koks Vareikis nurodo, kaip turiu mąstyti apie šeimą, homoseksualus ar ką bebūtų. Ir nemanau, kad į LLRI tarybą susirinkę klerikalai (yra ir tokių…) kažkaip atstovauja Bažnyčios pavyzdžiui, socialinį mokymą.

        • Valentinas

          Mokytoja Aušra,
          Galbūt nepamatėte mano klausimų kitoje temoje, tai dabar kartoju.
          Gal galite išvardinti:
          1. Ką ši valdžia padarė blogai?
          2. Kaip turėjo būti padaryta?
          3. Ar ši valdžia sužlugdė profsąjungų judėjimą Lietuvoje?

          • Trakimas

            Gal aš galiu paklausti?
            1.Ar seimo dauguma nepriima įstatymų,kuriais turi vadovautis kiekvienas?
            2.Ar valdžios priimami įstatymai nedaro įtakos bet kokioms organizacijoms?Taip pat -ir profsąjungoms?
            3.O ką valdžia padarė „gerai“,kad Lietuva jau trys metai neišbrenda iš krizės,kai Europa seniai atsigavusi?

          • Valentinas

            Čia klausimai kam?

          • aušra maldeikienė

            Šiaip gerb. Valentinai, aš dar turiu dirbti, tad ne visada galiu skirti Jums laiko. Mat už nugaros dar yra vien tik mokinių Jėzuitų gimnazijoje vos ne 150, ir jie rašo visokius darbelius, kuriuos reikia skaityti ir jiems komentuoti. Dar studentai tuoj prisidės. Vėlgi paskaitos. Tad atleiskite, negaliu tiesiog jumis ir jūsų visais klausimais. Na o į visus čia užduotus dabar klausimus galima rasti aibę mano komentarų:)

    • Ponia Ausra, as noreciau Jums uzduoti viena paprasta klausima, jei butu galima. Jeigu Jusu supratimu dievas, ar kaip Jus tai bevadintumete, yra visagalis ir viskas yra jo valioje, ir nei plaukas nuo galvos nenukris, kaip kad yra teigiama, tai kam tada mokslas? Melskimes nuo vakaro iki ryto, prasykime dievo maloniu ir ateidimo?! Kam Jus varginates pirkdama ir skaitydama moksline literatura? Juk biblija yra visa apimantis ir paaiskinantis kurinys. Tik skaityt reikia idemiai, ar ne? Ar nemanote, kad jau butu pats laikas mokslines konferencijas pradeti malda, o chirurginiu operaciju metu vietoje to, kad suleisti anestetikus, tiesiog butu daugiau nei pakankama pakrapyti rozanciumi? Pagarbiai, Marius.

  • Komersantas

    Man įdomu, kodėl Viešųjų Pirkimų Tarnyba vos ne prieš metus (2010-04-28) paskelbusi tokią išvadą nesikreipė į teismą?

  • Tomas

    Puikus Žurnalisto tyrimas.

  • Ogis&Co

    Jau klausiau, bet pasikartosiu – kodel jei sandoriai yra niekiniai, dar reikia nutraukti sutartis?
    O gal reikia ir Konstitucinio teismo isikisimo?
    Tsakant, automatom neveikia?

    • nesvarbu

      Ogis&Co, aš juk jau atsakiau. Dabar jau pamiršau ką atsakiau ir kur, tačiau tikrai pamenu,kad atsakinėjau, kuomet šį klausimą klausėte pirmą kartą.

      • nerijus

        nesvarbu

        Jei esate rimtas teisininkas, o ne praktikantas, tai nereikėtų ieškoti atsakymo ar visaip svarstyti- dvejoti, o tiesiog- jį išpyškinti.

      • Ogis&Co

        Nu tai tada viskas gerai…
        Svarbu, kad Atsakymas Egzistuoja.
        O del atminties, tai – suprantu, juk ne jaunuoliai, ne jaunuoliai…
        oi, as taip pat pamirsau…
        cia tik Arturas kazko vis nerimsta… blusinejasi…

  • nerijus

    Atsiprašau, kad nė į šią temą, bet…

    http://www.kurjeris.lt/article/articleview/9668/1/32/

  • Valentinas

    Klausimai keliami gal ir teisingai, bet ne iš esmės. Esmė yra tame, kad žiniasklaidos pirkimo praktika už biudžeto pinigus yra ydinga iš principo. Jei informacija, kurią nori valdžia paskelbti yra svarbi visuomenei, žiniasklaida turi ją spausdinti nemokamai, nes tokia yra jos misija. Jei informacija, kurią norima paskelbti yra neįdomi ir nesvarbi tiek, kad už jos atspausdinimą reikia susimokėti, reiškia tokios informacijos skelbti nereikia. Taškas.

    • Valentinas

      Tas pats galioja ir informacijos pirkimui iš BNS bei Eltos.

      • Ogis&Co

        O apie info svarbuma ir spausdintinuma nuspres solidus dedes is Glavlito :)

  • sanumar

    Viešųjų pirkimų tarnyba anksčiau galėjo tik pateikti išvadas, tačiau kreiptis į teismą turėjo prokuratūra. Ši situacija yra pasikeitusi nuo 2010 m. vasario 11 d. Tačiau tai dar nereiškia, kad automatiškai konstatavus tokius faktus viskas pajuda teismo keliu. Vyksta visokie tikslinimai, susirašinėjimai tarp žinybų ir pan. Galų gale sudaryti sandoriai yra naudingi abiem šalim ir jos turi teisę ginčyti tokias išvadas. Tsakant biurokratinė „valachita“… Bet galiausiai nieko čia nereikia svarstyti – Aukščiausiasis teismas yra jau kada išaiškinęs, kad viešieji pirkimai yra tiesiogiai susiję su viešuoju interesu ir prokuratųra turėtų kelti ieškinius tokiems faktams paaiškėjus. Toliau jau konkretaus prokuroro ar pačios sistemos kompetencija…Išvadas darykites patys.

  • sataniuga

    Konkrečiai parašyta.
    O Starkevičius matyt įžūliai meluoja todėl, kad yra įžūlus melagis. Beje, atrodo, kad Kubiliaus vyriausybė „pavargo“ir ruošiasi atsistatydinimui, Kreivys, panašu, buvo paskutinis deguto šaukštas.

  • austras

    Vienas toks ekonomistas su, anot Valentino, „prasta šukuosena ir keistais bakenbardais“ parašė LLRI veiklos dvidešimtmečio apžvalgą. Gerbiamas mdxacuk, jį greitosiomis priskirtų „nepataisomų sistemingų žertvos kompleksų“ kategorijai. O paskaityti, „žertvos“ pamąstymų, manyčiau, verta. Ypač patiko pavadinimas – „PERGALIŲ DVIDEŠIMTMETIS“. Tik, iš tiesų, pernelyg kukliai minimas. Reikėtų šią klaidą ištaisyt. Be sovietinių kareiviškų kepurių bei „nehylų sodybų“ kolekcionavimo gal šia proga atskleisit ir kokį šampaną mėgstat, gerbiamasis mdxacuk?

    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/pgylys-laisvosios-rinkos-institutas-pries-valstybe-pergaliu-dvidesimtmetis.d?id=41349559

    Beje, sipniausias „Pergalių dvidešimtmečio“ sakinys skamba šitaip: „Viešųjų finansų politikoje LLRI diktavo madas nepriklausomai nuo to, ar valdžioje buvo dešinieji, ar kairieji (…)“ Subjektyviai pataisyčiau – kai nėra kairiųjų, o tėra tik jais apsimetantys.

    • Valentinas

      Gaila, kad šis keistos šukuosenos ekonomistas psdidarė toks protingas tik dabar. Ką jis padarė, kai buvo Vyriausybės nariu ir turėjo žymiai daugiau įtakos ir galimybių nei dabar?

    • Fredis*

      Komentaras pašalintas – A.R.

      • Valentinas

        Austras negali daryti blogos įtakos. Matyt neišnaudojau dar savo blogio resursų.

        • austras

          Valentinai, aš darau tik blogą įtaką. Nuolat ir įžūliai. Neleidžiu prasikalti Šimašiaus, Vainienės ir Leontjevos visuotinio gėrio tobulos rinkos daigams, ir todėl tik per mane šalyje greitai liks bent trečdaliu mažiau žmonių.

      • Fredis*

        Išeitis iš komplikuotos padėties yra tik viena – reikia LLRI nacionalizuoti, o jos vadovybę ir viešąjį veidą R.Vainienę priversti galvoti ir kalbėti teisingai.

        • Valentinas

          Gal daro kitaip:
          Keičiam Vainienę į Valentiną. Aš kalbėsiu taip kaip reikia, Maldeikienė su Gyliu parašys tekstą, o aš natūraliai jį skaitysiu.

          • austras

            Valentinai, planas geras, bet nesolidus. Yra problema. Darius Mockus ir kiti LLRI rėmėjai Valentinui visuomet sumokės daugiau už Gylį bei Maldeikienę. Teks skaityti tekstus, parengtus Čikagos mokyklos absolventų. Bėda tik tame, ar Valentinas mokės taip nuostabiai barakudiškai šypsotis tiesioginiame eteryje, kaip tai darė Vainienė? Teks pasistengti.

          • Valentinas

            Čikagos mokyklos absolventai padirbėjo Čilėje ir dabar tai vienintelė normali Pietų Amerikos šalis. :)

          • austras

            Čikagos mokyklos absolventai padirbėjo Čilėje ir…

            Čilė

            Pirmutinis planas buvo labai paprastas: JAV vyriausybė finansavo Čilės studentų ekonomikos studijas Čikagos universitetuose. Vėliau, Čilės katalikiškame universitete Čikagos mokykla įkūrė ekonomikos katedrą. Taip gimė „Čilės projektas“, kurio esmė buvo parengti ideologinius karius, kurie kovotų su vietiniais ekonomistais ir juos nurungtų savo „genealiomis“ idėjomis.

            Tačiau šalyje vyko ne tai, ką prognozavo Friedmanas – 1970 m. rinkimus laimėjo Salvadoro Allende, todėl šalis smarkiai pakrypo į kairę. Iškart po šio įvykio korporacinė JAV paskelbė karą Allende administracijai, kadangi būsimas prezidentas žadėjo nacionalizuoti daugybę įmonių, o tai būtų reiškę didžiulį pelno praradimą JAV. Taip pat šis įvykis buvo priežastis, paskatinusi Čilės priešininkus imtis veiksmų, kuriuos CŽV pavadino „perversmo klimatu“.

            1973 m. rugsėjo 11 d. įvyko perversmas, kurį generolas Augustas Pinochetas vadino karu. Šis žmogus suprato, kad išlaikyti valdžią pajėgs tik tuomet, jei piliečiams bus įvarytas tikras siaubas. Todėl netrukus pagrindinių greitkelių kelkraščiai ir drumzlini miesto vandentiekių kanalai buvo apversti negyvėlių krūvomis; taip labai greitai pasklido netiesioginė žinia: bet koks pasipriešinimas baigiasi mirtimi.

            „Čikagos berniukams“ šis perversmas buvo tikras išbandymas, kadangi jie buvo paruošę detalią ekonominę programą, pavadintą „Plyta“. Tačiau Pinochetas nieko nenusimanė apie ekonomiką, kuri buvo spėjusi smarkiai nukristi, o šalį jau kamavo visuotinė krizė, įsivyravo nedarbas; taip valstybė buvo įstumta į recesiją, pasikliaunant neišbandyta teorija, anot kurios, ekonomiką galima išgydyti pasitelkus staigų sukrėtimą. Sveikatos apsauga tapo mokama, o vaikų darželiai ir kapinės – privatizuoti. Situacija tapo tokia nestabili, kad generolas buvo priverstas nacionalizuoti daugybę bendrovių, ką prieš tai buvo padaręs Allende. Akivaizdu, jog šoko terapija šios šalies taip ir neišgydė.

            Šoko doktrina: katastrofų kapitalizmo iškilimas

          • austras

            Egzistuoja nemažai teorijų tiek kaltinančių, tiek išteisinančių „Čikagos mokyklą“ dėl Pinočeto režimo nusikaltimų. Faktas vienas – „Čikagos mokyklos“ idėjos veikė Čilėje būtent Pinočeto režimo sąlygomis. Sąlygomis, kuomet nuolat dingdavo žmonės. Ir gerokai daugiau jų, nei, pavyzdžiui, Lukašenkos režimo metais.

          • Valentinas

            Austrai,
            Iš kur trauki „posobije po ideologiceskoj rabote junovo politruka“. Pasiekė Čilė to prakeikto Pinočeto dėka europietišką pragyvenimo lygį, o dabar čiliečiai turi laiko ir noro užsiimti „blogo“ režimo plakimu. Blogas Pinočetas, blogas!, šūkauja sotūs ir išsilavinę čiliečiai, mėgaudamiesi Frontera. Jie noriai skaičiuoja kelis šimtus dingusių žmonių ir neprisimena to blogio, kurį darė komunistai. Jie yra nepatenkinti valdžia.
            Kaimyninėje Bolivijoje situacija visai kita. Minios susipratusių, tik nevisai pavalgiusių proletarų dievina Evo Moralesą. Įdomi situacija – skurdžiai dievina juos skurdinančius vadus, o turtingieji keikia juos praturtinusius vadus. Nesuprasi tų žmonių :)

          • austras

            Valentinai, pradėkim nuo to, ar 1970 metais Bolovija ir Čilė buvo viename ekonomikos lygmeny pagal BVP ir kitus rodiklius? O tada pakalbėsim kas jau ten ką padarė Čilės labui Pinočeto ar Allendės valdymo metais.

          • mdxacuk

            Просыпаюсь утром рано –
            Нет Луиса Корвалана.
            Вот она, вот она
            Хунта Пиночетова!

            Iš komunistės ketvirtoj kartoj ir negalima tikėtis kokių nors kitokių idėjų, net jei Čilė dabar būtų rojus žemėj. Komunistai, kaip ir katalikai, turi tobulą rojaus koncepciją, bet dar niekam nėra tekę patirti to rojaus malonumų natūroje.

          • austras

            Mdxacuk, nei komunistams, nei katalikams ypatingos simpatijos nejaučiu. O štai Švediškam socializmui – taip. Esu įsitikinęs, jog tada iš Lietuvos emigruotų ne 25 000 per metus, o keletas mdxacukų su savo šeimomis. Nuostolis sutikit, mažesnis.

          • Valentinas

            Švediškam socializmui sukurti reikia švedų. Iš kur jų gausi?

          • mdxacuk

            Valentinui

            Teisybės dėlei reikia pastebėt, kad nors Bolivija ir Čilė pagal ekonominį išsivystymą skiriasi kaip diena ir naktis, bet Čilėj jau 20 metų kaip valdžioj kairieji. Tiesa, ne tokie trenkti, kaip Austras. O Moraleso politika irgi labai artima Čilės,nors pagal retoriką jis ir panašesnis į Chavesą. Bolivijos ir Čilės situacijos skirtumą lemia tai, kad po Pinočeto kairieji gavo sutvarkytą ekonomiką ir jiems užteko proto jos ne tik nenuvaryti, bet kaip tik dar pagerinti iš esmės konservatyvia ekonomine politika. Tuo tarpu Aljendė buvo artimas Castro, ir ilgai nebūtų trukę, kad Čilė pasiektų Kubos gerovės lygį. Aišku, jei Austras būtų lankęs darželį prie Aljendės, tai jis visiems laikams prisimintų, kad tuomet dalino kasdien po stiklinę pieno kiekvienam vaikui. Tik taip būtų niekad ir nesupratęs, kodėl pieniukas pasibaigė taip greitai ir kodėl paskui neužteko dešimtmečių, kad jo vėl sočiai atsirastų kiekvienam.

          • austras

            Taip samprotaujant: sukurti austriškam reikėjo austrų, sukurti suomiškam – suomių, daniškam – danų. O gal tuomet kuriant gerovės valstybės modelį Slovėnijoj reikėjo ne slovėnų? Kuo slovėnai geresni už lietuvius?

          • austras

            Mielas, tikrai mielas mdxacuk… už „trenktumą“ dėkui. Ir už stiklinę pieno man asmeniškai. Nors neprašiau.

            http://www.worldwide-tax.com/slovenia/slovenia_tax.asp

          • austras

            Austrija

            Individual Income Tax: Austria’s individual income tax rates for 2010 are progressive 0%-50%( 4 tax bands).

            http://www.worldwide-tax.com/austria/austriataxes.asp

            Suomija

            In Finland Taxation of an individual’s income is progressive. In other words, the higher the income, the higher the rate of tax payable. In 2010 the income tax rate (national tax) for an individual is between 6.5%-30%. In addition to direct taxation there is also municipal tax in Finland. This tax is payable by an individual on his or her income and it fluctuates between 15% – 20% depending on the municipal authority. Church tax of 1%- 2% is also payable.

            http://www.worldwide-tax.com/finland/finland_tax.asp

            Vokietija

            Taxation of an individual’s income is progressive. In other words, the higher the income, the higher the rate of tax payable. In 2010 the Germany tax rates for an individual are 14% – 45%.

            http://www.worldwide-tax.com/germany/germany_tax.asp

            Prancūzija

            Individuals pay income taxes at progressive rates between 0 and 40%.

            http://www.worldwide-tax.com/france/french-tax.asp

          • Valentinas

            Emdėiksai,
            Reikėtų atsižvelgti kiek Moralesui padeda palanki Chaveso naftos kainodara. Tai kaip ir Lukašenka – stato gerovės valstybę iš pigios rusiškos naftos.

          • austras
          • austras

            Kęstutis Girnius. Neteisingų mokesčių lyderė
            2009-11-03

            Štai keli faktai.

            Pirma, skurdo ir socialinės atskirties lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Vaikų skurdas yra itin didelis.

            Antra, itin mažai lėšų skiriama socialinei apsaugai, tik apie 13 proc., o tai perpus mažiau negu ES vidurkis.
            Trečia, Lietuva yra vargingųjų apmokestinimo čempionė. Visa mokesčių sistema yra nepaprastai regresyvi. Pajamų mokesčiai yra proporciniai, nėra jokio nekilnojamojo turto mokesčio, pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra didelis, maistui nėra taikomas mažesnis tarifas.

            Prisiminkime kai kurias valdžios nuostatas.

            Pirma, Lietuvos pasiturintieji esą tokie pažeidžiami, kad net menkiausias mokesčių didinimas juos palauš, pakirs jų valią dirbti. Tad jie neliečiami.

            Antra, vargingesnieji Lietuvos piliečiai esą nepaprastai tvarūs, tad galima mažinti socialines išmokas ir didinti tuos mokesčius, kurie juos labiausiai paveikia, pavyzdžiui, PVM. Tai ir daroma.

            Dar keletas faktelių apmąstymui. Milijonieriaus pajamos apmokestinamos tuo pačiu tarifu, kaip bobutės perkamos duonos kepalas. Aiškinama, kad progresinių mokesčių įvedimas nesuvaidintų didesnio vaidmens sprendžiant šalies finansų problemas, tad neverta net prasidėti. Bet tuo pačiu metu skubama iš neįgaliųjų atimti transporto išlaidų kompensacijas (per mėnesį – 32 litus). Kažkas čia ne taip. Jei tie 32 litai per mėnesį yra pakankamai svarbūs valstybės finansams, kad ketinama juos atimti iš neįgaliųjų, kodėl negalima tokia, gal net didesne suma apmokestinti labiau pasiturinčiųjų?

            Įvairūs mitai sunkina pastangas racionaliai diskutuoti dėl mokesčių. Nors skundžiamasi dėl didelių mokesčių, faktiškai jie yra labai maži. Lietuva per savo biudžetą perskirsto tik kokį trečdalį bendrojo vidaus produkto (BVP), mažiau negu bet kuri kita ES šalis, išskyrus Rumuniją. Visa ES perskirsto 45 proc. BVP, Šiaurės šalys – daugiau negu 50 procentų.

            Skelbiama, jog Lietuvos mokesčių sistema yra proporcinė. Iš tiesų ji regresinė, tai yra mažiau pasiturintieji moka proporcingai didesnius mokesčius negu turtingesnieji, nes kai kurios pajamos, pavyzdžiui, palūkanos ir kai kurie dividendai, apmokestinamos mažesniu tarifu.

            Prieš kelerius metus neteisingumas buvo dar ryškesnis. Sportininkų ir atlikėjų pajamos, honorarai bei kitos autorinės pajamos buvo apmokestinamos 15 proc. tarifu. Antai 2007 metais Arūnas Valinskas uždirbo beveik milijoną litų ir mokėjo mažiau negu 150 tūkst. litų pajamų mokesčių. Ne tik „šoumenai“ ir sportininkai, bet ir advokatai, profesoriai, architektai, žurnalistai, notarai ir daugelis kitų profesijų (ne)mokėjo mokesčius pagal šitą tarifą. Reikia sveikinti Vyriausybę, kuri panaikino šitą nepateisinamą lengvatą.
            PVM yra labiausiai regresinis mokestis iš visų, nes juo apmokestinami maistas, apranga, šildymas ir kitos būtiniausios prekės, kurioms vargingesni žmones turi išleisti beveik visas savo pajamas. Jungtinėse Valstijose nėra PVM. Ekonomistai, kurie siūlo jį įvesti, tuo pačiu metu siūlo sumažinti arba visiškai panaikinti pajamų mokesčius mažiau pasiturintiems gyventojams, kad jie per daug nenukentėtų. Laukinio kapitalizmo tėvynėje labiau rūpinamasi socialiniu teisingumu negu čia.

            Daugelyje Europos šalių maistui taikomos didelės lengvatos. Vokietijoje daugumai prekių ir paslaugų taikomas 19 proc. PVM, maistui – tik 7 procentų. Austrijoje bendras PVM tarifas yra 20 proc., maistui tik 10 proc., Norvegijoje – 25 ir 14 proc., Švedijoje – 25 ir 12 procentų. Vyriausybė turėtų rimtai pasvarstyti Liberalų ir centro sąjungos siūlymą įvesti trijų lygių PVM tarifą.

            Vos pradedama kalbėti apie progresinius mokesčius ir teisingesnę mokesčių sistemą, pasipila srautas argumentų, teisinančių dabartinę sistemą. Dauguma jų nuvalkioti ir silpni. Įdomesnį argumentą pasiūlė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, progresiniai mokesčiai būtų tiesiog neveiksmingas fiskalinis įrankis. Esą šalyje, kur darbo užmokesčio mediana yra apie 1500 litų, nebūtų ženklesnių įplaukų į biudžetą, išskyrus tą atvejį, jei mokesčiai būtų LABAI didinami. Esą nekilnojamojo turto mokestis irgi neturėtų didesnio poveikio.

            Nespėjau išsiaiškinti, kaip nustatomas darbo užmokesčio vidurkis – ar skaičiuojami pensininkai, ar premijos ir priedai laikomi užmokesčio dalimi, ar įtraukiami žmonės, kurie turi įvairių pajamų šaltinių, pavyzdžiui, honorarus, pusę etato kitoje įstaigoje ir t. t. Kiekvienu atveju būtų labai naudinga, jei ministrė pagrįstų savo teiginius skaičiais ir nurodytų, kiek būtų surenkama mokesčių, jeigu, tarkime, žmogaus pajamos nuo 5000 iki 10 000 litų būtų apmokestinamos 28 proc. tarifu, o 35 proc. tarifas būtų taikomas pajamoms per 10 tūkst. litų.

            I.Šimonytė neklysta nurodydama, kad progresiniai mokesčiai nepašalins „Sodros“ ir valstybės biudžeto deficitų. Tačiau ji nenuosekli. Jei peržiūrima kiekviena eilutė ir kiekvienas litas yra svarbus, jei mažinamos pensijos ir smulkiausios lengvatos neįgaliesiems, tai svarbios ir naujos įplaukos, kad ir kokios mažos ar didelės jos būtų, bet kurios prisideda prie biudžeto deficito mažinimo. Jei neįgalieji verčiami prisidėti prie bendro reikalo, juo labiau turi „Maximos“ dešimtukas ir kiti turtuoliai. Progresiniai ir nekilnojamojo turto mokesčiai nepanaikins deficito, bet jį sumažins.

            Dar viena pastabėlė. Progresinių mokesčių kritikai nuolat aiškina, kad Vakarų šalių patirties negalima taikyti Lietuvai, esą padėtis per daug skiriasi. Sėkmingiausia naujoji ES šalis yra Slovėnija, kuri irgi ilgai kentėjo nuo socializmo. Bet ji turi pačius aukščiausius mokesčius (visus sudėjus) visoje ES, net 55 proc. tiems, kurie uždirba per šimtą tūkstančių dolerių per metus.

            Alfa.lt

            http://archyvas.tst.bernardinai.lt/index.php?url=articles/102077

          • nesvarbu

            austrai, istorijos klausimais esate guru, tačiau, dėl ekonominių klausimų, ypač su kokiu mdxacuk, tai gal geriau nesiginčykite…:)

          • austras

            Valentinai, siūlau padiskutuoti apie šį Kęstučio Girniaus straipsnį. Ar ir Jūs, visus, kurie kalba apie didelę socialinę diferenciaciją laikote komunistais bei „sistemingais žertvos komplekso nešiotojais“? Ar eilinį kartą spruksite į krūmus ir diskusiją vėl užbaigsime pašaipia nemokamo pieno stikline „trenktam“ austrui? Prisipažinsiu, prisiklausau iš tokių, kaip mdxacuk, visokio šūdo ir būtent todėl Artūro Račo tinklaraštyje kiek aktyviau padiskutavęs periodiškai padarau pertrauką. Nes nuo šitokio mdxacukiško mėšlo reikia atsidaryti langą.

          • mielas Austrai, vis dėlto gal šiek tiek valdykitės. Ir – nebandykite įtikinti tų, kurie nenori būti įtikinti. Taip pat nebandykite pateikti argmentų tiems, kuriems jų nereikia, nes jie viską žino be argumentų, o tas jų žinojimas remiasi … jų žinojimu…:)

            Be to, diskutuoti apie progresnius mokesčius, mano supratimu, galima tik su tais, kurie supranta, kas yra socialinės atsakomybė ir visuomenė. Todėl, sakyčiau vargstate be reikalo.

          • mdxacuk

            Austrui

            Girnius nėra joks ekonomikos ekspertas. Abejoju ar jis kada gyvenime yra bandęs suvesti galus bent kokios savo individualuios įmonės buhalterijoj. Be to, pamišimas socialinio teisingumo pagrindu yra genetiškai būdingas daugeliui intelektualų, prastai besimokiusių aritmetiką mokykloj ir naiviai įtikėjusių, kad pinigai auga ant medžių, arba valdžia jų galinti prispausdinti kiek nori, bet vengianti iš piktybinių paskatų. Kad ir čia – jis siūlo daugiau apmokestinti „turtinguosius“, nors akivaizdu, kad nesigraibo (jis „nespėjo išsiaiškinti“), ar nuo to mokesčių surinkimas padidės, ar sumažės. Tiesiog jam taip atrodo teisinga. O kad po tokios operacijos bobutei, kurios PVMu nuo duonos kepalo jis taip rūpinasi, iš viso nebus iš ko tos duonos nusipirk, jam atrodo nereikšminga smulkmena.

            O dėl kartais pasitaikančių infantilių sapalionių apie švedišką ar austrišką socialistinį rojų, pagrįsta dideliais mokesčiais, blaiviausiai yra daug kartų pasisakęs Balcerowiczius: jeigu Švedija būtų taikiusi tokią mokesčių politiką kai buvo biedna, tai ir iki šiol būtų biedna.

            „LESZEK BALCEROWICZ – Dyskusja o podatkach jest kompletnie jałowa jeżeli pomija się wydatki. Dyskusja o łącznej wysokości podatków jest jałowa, gdyż jedyną przyczyną zbyt wysokich podatków są zbyt wysokie wydatki – na nich trzeba się skupić, bo to są prawie zawsze nietrafione wydatki socjalne. Jest oczywiście pewien aspekt podatków inny niż łączna ich wysokość – to jest struktura podatków. Chodzi głównie o to jaki udział w budżecie stanowią podatki pośrednie a podatki bezpośrednie, bo generalnie mniej szkodliwe dla gospodarki są podatki pośrednie – czyli jeżeli już musimy zwiększać podatki, to właśnie pośrednie, bo one są najmniej szkodliwe dla innowacyjności gospodarki. Ten systematycznie szkodliwy wpływ stanu finansów publicznych na rozwój gospodarczy jest słabo dostrzegany w Polsce. Bardzo często przewija się argument, że radykałowie krytykują wysokie opodatkowanie jako złe dla gospodarki, bo socjalna Szwecja dobrze sobie radzi. Przywoływanie szwedzkiego modelu ekonomicznego jest rzekomo załatwieniem dylematu podatkowego. Szwecja – w której podatki są trochę wyższe niż w Polsce – ma pokazywać, że wysokie podatki nie szkodzą bogactwu społeczeństwa. Takie przekonanie jest dowodem analfabetyzmu ekonomicznego, bo Szwecja, gdy rozwijała się z pozycji biedy, to miała bardzo niskie podatki. W Szwecji wprowadzono duże wydatki i wysokie podatki, gdy już Szwecja stała się bogata. Wtedy też nastąpiło przesilenie, ostry kryzys finansowy i za rządów Carla Bildta w latach 90-tych XX wieku trzeba było dokonać bardzo głębokich reform gospodarczych. W latach 1994-96 Szwecja ograniczyła wydatki socjalne o wartości ponad 10% PKB. U nas w Polsce ograniczenie sfery socjalnej o 1% PKB to już jest traktowane jako „terroryzm liberalny“. Równocześnie w Szwecji dokonano deregulacji, by ożywić gospodarkę. Zatem posługiwanie się przykładem szwedzkich wysokich podatków jest dowodem na analfabetyzm ekonomiczny.“

          • aušra maldeikienė

            neįsižeiskitre,p. Valentinai, gal jūs šiek tiek mažiau rašykite, o daugiau skaitykite? Va kaip tik gavau naują 5 labai pasaulyje dabar populiarių knygų siuntą… Gal duoti? Jūs kartojatės ir juokaujate kažkaip jau labai lėkštai…

          • austras

            Kažkaip įdomiai mdxacuk šįkart sugebėjo apseiti be nemokamos pieno stiklinės „trenktam“ austrui, ir „sistemingo žertvos komplekso“. Ta proga net išsitraukė
            Balcerowicz tekstą. Beje, esmę būtų galima sutalpinti į vieną sakinį – „Takie przekonanie jest dowodem analfabetyzmu ekonomicznego, bo Szwecja, gdy rozwijała się z pozycji biedy, to miała bardzo niskie podatki.“ O toliau apie paskutinį dvidešimto amžiaus dešimtmetį…

            Pilnesnė mdxacuk versija būtų…

            Thus, from 1870 to 1930 Sweden was characterized by limited government, free trade, free enterprise, and social mobility. The result was a class of able entrepreneurs in trade, industry, and banking.

            The Social Democrats came to power in 1932 and have dominated the government ever since. They have never polled less than 40 percent of the vote; their closest rivals have mustered about 25 percent. The SAP’s rise marked the beginning of a more activist, Keynesian economic policy.(5) The standard history of Swedish politics holds that the Social Democrats took power during the depression of the 1930s and ended mass unemployment with their Keynesian fiscal policies. That interpretation of events has been influential in keeping the Social Democrats in power, but it is misleading.

            In fact, thanks to a large devaluation after the abandonment of the gold standard in 1931, the depression in Sweden was relatively mild, and recovery–led by an export boom–began before the Social Democrats came to power. According to the late Swedish economist Erik Lundberg, the depreciation of the krona in September 1931 was the necessary condition for economic recovery. A stable and sound fiscal policy lent support to Sweden’s recovery but was not instrumental in creating it.(6) That view is supported by most Swedish economic historians. According to Lars Jonung, only the years 1933-35 witnessed an expansionist fiscal policy. At that time, the upswing had already begun. During 1935-36 fiscal policy was contractionary not expansionary.(7)

            Although a Keynesian-inspired fiscal policy gained an intellectual following in the 1930s, after final abandonment of the gold standard, the policy was of no practical significance until after World War II.

            Moreover, contrary to the Social Democrats’ version of history, Sweden was not a backward country before they took over. As noted, Swedish success preceded the Swedish model. Before the welfare state, before the enactment of Keynesian policies, and before the practical dominance of the Social Democrats, Sweden already had a growing, vibrant, successful economy with a per capita gross national product higher than that of most other countries (…)
            http://www.cato.org/pubs/pas/pa-160.html

          • nesvarbu

            Tamsta Mokytoja, Valentino juokeliai dažniausiai nėra tokie jau labai lėkšti. Žinoma, pasitaiko tiesmukų ar nuspėjamų, tačiau pastarasis anonimas juokauja kokiais keliais punktais geriau nei tarkime Jūs, ar aš. Bet apie austrą pasakyti labiau norėjau.

            Austrai, jau galutinai baigiate mane nuvilti savo kliedesiais ekonominėmis temomis.

          • austras

            Nesvarbu, aš labai stipriai kliedžiu, gal ir nuolat. Bet manau, kad būtent Lietuvos mokesčių sistemoje slypi didžiausios jos bėdos. Račas, būdamas istoriku-žurnalistu, mėgsta pasisakyti apie Lietuvos konstitucinės teisės doktriną, o aš, būdamas istoriku mėgstu pakalbėti apie Lietuvos mokesčių sistemą.

          • nesvarbu

            austrai, tai jums su A.Raču todėl ir sekasi vienodai žiauriai blogai šiais klausimais.

          • mielas nesvarbu, kai norite pasakyti ką nors protingo, neskubėkite rašyti. Geriau pirmaiusia šiek tiek pagalvokite.

          • austras

            Pridėčiau daugiau – jei iš Artūro Račo pavyzdį imtų daugiau žmonių, tuomet konstitucinės teisės doktrina neskraidytų tik konstitucinio teismo salėje ir uždaram teisininkų rate. Jei apie mokesčių politiką ir toliau kalbės tik Šimonytė su finansų ministerija, o paprasti žmonės apie mokesčius girdės tik iš visokių mdxacuk ar LLRI komentarų, marginalizuojant kitokią nuomonę (pavydžiui, Gylį bei Maldeikienę), tuomet protestuojantys prieš dabartinę valstybės ekonominę politiką ir toliau nesupras kodėl jie protestuoja. Apsiribojam šūkiais „ne dėl to kovojom“, „ne už tai“, „nėra teisybės“ ir t.t. O kas Jūsų nuomone blogai? Atsakymas: nejauki tyla. Račas, Girnius, Gylys, Lazutka ar Maldeikienė turi turėti savo ekonominės pozicijos šalininkų. Kritinę žmonių masę, kurie daužytų Seimo langus žinodami, ko jie siekia.

          • nesvarbu

            austrai, aš esu per daug gerbiu, kad atsakyti kviečiant atviram ginčui.

          • austras

            Mano subjektyvia nuomone, tas protesto siekis neturėtų pasireikšti pilna progresinių mokesčių lentele su nustatytais procentais ar aiškia deklaracija nacionalizuoti pensijų fondus. Valstybės gyventojų siekis – kad valstybė būtų socialiai orientuota. Akivaizdu, kad pastaruosius dvidešimt metų valstybė orientuota tikrai ne į žmonių gerovę.

          • nerijus

            austrai

            Jūs tikras karys. Tvirtai laikotės prieš demagogijos guru- Valentiną.
            Gaila, kad valentinai yra akli kitų nuomonei, o savo nuomonę grindžia ilgais, dažniausiai- beprasmiais, tekstai apie viską ir tuo pačiu nieko…Beletristika.

            austrai

            Dažniau komentuokite tekstą, o ne valentinų pasisakymus. Bus daugiau vertės mums- skaitytojams.

          • nesvarbu

            Austrai,ne, nu viršūnė:“Račas,[…]ir Maldeikienė turi turėti savo ekonominės pozicijos šalininkų. Kritinę žmonių masę, kurie daužytų Seimo langus žinodami, ko jie siekia.“!!

          • austras

            nesvarbu, jei gyventumėt Prancūzijoj, suprastumėt apie ką kalbu. Esant tokiai socialinei aplinkai kaip Lietuvoje normalus prancūzas ne tai, kad kultų Seimo langus, jie išsprogdintų Seimą apskritai.

          • nesvarbu

            austrai, esate naivus ir nekaltas socialistas-teroristas. Tačiau juk dabar ne koks XIX amžius, kad teroristai-dekabristai būtų gerbiami. Reikia atsižvelgti ir adekvačiai suvokti, kad tas pats Artūras ar Aušra, būdami normalūs žmonės, galimai kaip velnias kryžiaus bijo tų stiklų daužymo. Vienas iš kurių turi labai gerą butą senamiestyje, o kitas namą Vilniuje bei dar geresnį darbą užsienio kapitalo kompanijoje. Tad kliedėti, kad šitie žmogeliai norėtų kaži kokios „kritinės masės“, kuri dar ir kaži kur langus iškultų…

          • nerijus

            nesvarbu

            Apart, aptarinėjęs Žmones, kurie komentuoja, bent kartą pakomentuokite temą. Tikiu, kad bent kartą pavyks.

            Esi kažkoks be nuomonės, o eilinis prisiplakėlis?..
            Keisk vėl savo „nick`ą“. Siūlau- Narcizas :)

          • nesvarbu

            gerbiamas nerijau, gal galite argumentuoti savo teiginius, bent jau šiuos du?
            1.Esi kažkoks be nuomonės, o eilinis prisiplakėlis.
            2.Keisk vėl savo “nick`ą”. Siūlau- Narcizas.

          • nerijus

            Atsakymai:
            1

            ir

            2

            …jie Tamstos pasąmonėje. Atsikoduokit ir suprasit.

          • Valentinas

            Miela Aušra,
            O jums aš siūlau vieną kartą nustoti kalbėi užuominomis, pasistengti sufokusuoti mintį, pasitelkti visus rišlumo likučius ir atsakyti į šiuo klausimus, kurių jūs vengiate jau kelios dienos:
            1. Ką ši vyriausybė padarė blogai?
            2. Kaip turėjo būti padaryta?
            3 Ar ši valdžia sužlugdė profsąjungas?

            Dėl pasiūlymo paskaityti, ačiū, kada nors pasinaudosiu, tačiau mano knygų, kurias planuoju perskaityti sąrašas sudarytas dviem metams į priekį. Skaitalų yra tiek daug, o laiko tiek mažai! Turiu dirbti, išlaikyti vaikus ir mokėti mokesčius iš kurių jums mokamas atlyginimas.
            Austrai,
            Yra nekorektiška reikalauti iš žmonių to ko jie nežadėjo. Valdžioje dešinieji, jie nežadėjo socializmo. Kaltink liaudį ir socdemus.
            Dėl slovėnų ir švedų, norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus:
            1. Socialiniam solidarumui egzistuoti reikia žmonių norinčių dalintis. Lietuviai nori gauti, o ne dalintis. Dauguma tų, kurie pasisako už progresinius mokesčius preziumuoja, kad didesnius mokesčius mokėtų kiti, o jie patys tai tikrai ne. Valstietiškas mentalitetas yra nepakantus socializmui. Kaimas tai konservatyvi, individualistinė, egoistiška bendrija. Pažiūrėk į dabartinius mūsų ūkininkus.
            2. Užteks skleisti mitą apie švedišką socializmą. Nėra jokio švediško socializmo modelio, o yra švediško kapitalizmo modelis. Švedija ir Skandinavijos šalys yra konkurencingiausios pasaulyje ir tai tikrai ne dėl aukštų mokesčių, o nepaisant jų. Jie „teisingai“ perdalina tai, ką sugeba uždirbti. Lietuviai uždirbti nesugeba, todėl nėra ką dalinti.

          • austras

            „Miestui ir pasauliui“ apreiškęs apie savo knygų sąrašą, gerbiamas Valentinai, Jūs eilinį kartą pasidalinot savo mintimis apie nemokantį dalintis lietuvišką mentalitetą (su kuo iš dalies sutikčiau) ir švedišką kapitalizmą atmetant jį kaip švediško socializmo modelį (nesutinku). Siūlyčiau į savo skaitytinų tekstų sąrašą (bent jau dėl platesnio išsilavinimo, užpildant jo spragas) įtraukti kad ir šį.

            Socialism, Market Socialism

            Notoriously, of course, many millions of people (among them most of my mother’s family, since the 1830s) have thought that the political control of economic life was the consummation of history, the fulfilment of destiny, the prelude to the rule of the saints. (In the early ’90s, a Berkeley street-band played a rousing version of „When the Saints Come Marching In“ which alternated the title line with „when the red revolution comes.“) Incredible things were done in the name of this messianic, millenarian belief, some of them noble and heroic (like resistance to Fascism, and the creation of democratic welfare states), others scarcely matched for wickedness (like Stalin’s purges and deliberate famines) and stupidity (like Mao’s Great Leap Forward and apparently unintentional but highly foreseeable famines).

            Attempts to define socialism are as futile as attempts to define democracy, justice, religion, or, indeed, almost anything else outside of formal deductive systems, like mathematics. Accordingly, I shan’t even play at that game here. (Defining „true socialism“ is even more pointless.) Generally, though, socialism includes some notion that the economy should not just be under political control, but that that control should be exercised for the common good, and in the direction of eliminating destitution and minimizing inequalities. In the abstract, I think this is an excellent thing; but God and the Devil both are in the details, to which we socialists have, typically, given far less thought than they deserve, to the point, sometimes, of criminal folly.

            „Market socialism“ is a current of ideas, starting, it seems, with the Polish economist Oskar Lange, for how to make extensive use of markets without thereby creating gross economic and political inequality. Making rational economic decisions about really big, unavoidably political issues, like, say, education or public health is hard enough; there’s no reason to add to the burden any more than it has to be, and markets are very good at letting us live our economic lives without thinking too hard about them. (As Whitehead said someplace, it’s a profound mistake to believe that we should think about what we are doing.) On the other hand, modern states are powerful enough as things stand; to turn the economy wholly over to them is a bad idea. To combine markets with socialism seems like an elegant and feasible solution, at least technically, and it’s one which I support; I’ve discussed the details elsewhere. (I don’t think it has a chance in hell of being realized anytime soon; but part of being a hereditary leftists is an irresistable attraction to lost causes.) It seems disrespectful to the defining political idea of the twentith century to reduce it to work-a-day and unheroic and reformist policy proposals; but better this disrespect from its friends than the crimes of its fanatics.

            The history of socialist movements is complex and fascinating, bound up with the histories of organized labor, of economics and left-wing politics in general, and, less honorably, with that of revolutions and totalitarianism. Leftists, of course, tend to be historically-minded, so we’re very good at writing our own histories, at remembering ancient incidents and finding precedents in them. Of course, like everyone else, we’re also very good at convenient amnesia. Few of us care to remember just how much support the Soviets had, long after it had become clear to anybody with an eye cracked open that they were far, far worse than capitalist democracies, and in a league (after the Molotov-Ribbentrop pact in 1939, literally) with the Fascists. (That topic deserves a separate notebook, in lieu of which it’ll get some jottings here.)

            http://cscs.umich.edu/~crshalizi/notabene/socialism.html

          • Valentinas

            Austrai,
            Man ypač patiko paskutiniai du sakiniai :)
            Noriu patikslinti – aš nesu iš principo prie socialinį solidarumą. Tačiaau solidarumas preziumuoja grupę žmonių, kurie nori būti solidarūs. Tokių Lietuvoje nematau.
            Dėl šito teksto tai jis visiškai neatsako į mano pagrindinį teiginį:
            Švedai turi pinigų dalintis būtent todėl, kad švedai ir mes vis dar perkame Volvo, Saab, Electrolux ir kitas švediškas prekes, nepaisant to, kad jos yra brangesnės nei vokiški, japoniški ir kiti konkurentai. Jei tu man parodysi, kad švedai sugeba konkuruoti pasaulyje todėl, kad pas juos dideli mokesčiai, tapsiu tavo mokytiniu.

          • austras

            Valentinai, be BVP ir kitų ekonominių parametrų, kuriuos mdxacuk matuoja pinigais, „kurių yra tiek, kiek jų yra“, pasaulis sugalvojo dar daugybę kitų gal daugiau socialinių parametrų. Jūs galvojate, kad švedai būtų laimingesni, jei pardavę savo Volvo, Saab, Electrolux ir kitas švediškas prekes jie uždirbtus pinigus pasidalintų remiantis lietuviška mokesčių sistema? Aš pasakyčiau taip – jie gerai ir produktyviai dirba būtent todėl, kad sugeba tai kas uždirbta solidariai pasidalinti. Slovėnai uždirba mažiau nei švedai, danai, austrai, suomiai, prancūzai, vokiečiai, bet jie taip pat įsivedė progresinę mokesčių sistemą. Ir manau, kad tai jiems padės. Nes svarbu ne tik BVP, konkurencingumas ir kiti ekonominiai parametrai. Svarbu ir tai kiek žmonių šalyje gyvena žemiau skurdo ribos, kokia šalyje yra socialinė diferenciacija ir t.t. Kad žmogus galėtų jaustis žmogumi.

          • Valentinas

            Austrai,
            Prieštarauji pats sau. Jei tavo nuomone yra daug kitų rodiklių parodančių visuomenės gyvenimo lygį, tai kodėl pats koncentruojiesi vien tik į piniginius? Solidarumą tu supranti tik kaip pinigų perskirstymą iš turtingesnių skurdesniems Kodėl tu nesiūlai kokių nors kitokių priemonių didinti žmonių laimės indeksus? Pavyzdžiui visiems istorikų išsilavinimus nemokamai?

          • austras

            Valentinai, tai vat mudu abu skirtingai suprantam priežasties ir pasekmės ryšį. Tu galvoji, kad norint gerai gyventi reikia kelti šalies gyventojų produktyvumą (skatinti inovacijas, didnti konkurenciją, gerinti darbo organizavimą, pritraukti užsienio investicijas, didinti darbo našumą ir t.t.) tuomet, pagerėjus ekonominiams parametrams, savaime pagerės žmonių gyvenimo kokybė ir jie pradės geriau jaustis. O aš manau, kad žmonės pradės geriau jaustis tuomet, kai valstybė kad ir per progresinę mokesčių sistemą labiau kišdamasi į ekonomiką bent šiek tiek sutvarkys socialinę apsaugą, viešąjį sektorių (mokyklas, ligonines, policiją), o ypač – sumažins socialinę diferenciaciją bei nedarbą. Ir tik tuomet ekonomika sugebės atsistoti į tvirtas augimo vežes. Reziumuojant – aišku, kad svarbūs abu (tiek Valentino, tiek mano) prioritetai – tiek socialinės diferenciacijos mažinimas, tiek darbo produktyvumo didinimas. Bet jau dvidešimt metų visokiais būdais sėkmingai ir nesėkmingai didinant darbo produktyvumą, kitas svarbus prioritetas – socialinės diferenciacijos mažinimas ir paskritai socialinė politika tėra podukros vietoje. Be viso to, stabilios neemigruojančios visuomenės nesukursime.

        • austras

          Austrija

          Individual Income Tax: Austria’s individual income tax rates for 2010 are progressive 0%-50%( 4 tax bands).

          http://www.worldwide-tax.com/a…..ataxes.asp

          • romas

            Austrai, o kodėl reikia socializmo? Kokia socialinio solidarumo prasmė? Kodėl žmogus iš viso turi norėti būti su kažkuo bandoje, ir dar be pasirinkimo su kuo? Padėkit iš pradžių moralinius pamatus visuomenėje, o tada agituokit, nes žmogus turi jausti stimulą ir matyti prasmę kažką darydamas. Juokinga, kai solidarizuotis dažniausiai kviečia tie, kurie jaučią iš to patirsią naudą. Lietuvoje socialinės klasės nekenčia vienos kitų, todėl nėra jokios dirvos skandinaviškam socializmui.

          • austras

            Romai, įdomiai mąstote. Socialinės klasės nekenčia viena kitos, todėl mes nemažinkime socialinės diferenciacijos ir tuo pačiu jai didėjant, žiūrėkime kaip tos socialinės klasės dar labiau viena kitos neapkenčia? Jums pasakysiu labai aiškiai – įvedus nekilnojamo turto mokestį visa mano giminė stipriai nukentės. Ir kas iš to? Jei aš praėjus trejiems metams po progresinio pajamų mokesčio bei nekilnojamo turto mokesčio įvedimo (jie vis tiek anksčiau ar vėliau, manau, bus įvesti) pažiūrėsiu į statistikos duomenis ir pamatysiu, kad tai sumažino socialinę diferenciaciją šalyje – suprasiu, kad bent truputį prisidėjau, kad negyventume bananų respublikoje.

          • ok

            Kam reikalingi progresiniai mokesčiai? Man atrodo, jog tai, kad daugiau uždirbantis sumoka daugiau, reiškia, kad žmogus suvokia, jog gyvena bendruomenėje ir todėl pasidalina su vargingesniais. Dabar gi, kiekvienas gyvena sau ir dėl savęs. Kitas – konkurentas, visuomenė atomizuota. Lietuva nyksta kaip tauta, kaip bendrija, nes nėra suvokimo, jog mes gyvename kartu ir esame vieni už kitus atsakingi. Jei aš gyvenu gerai, o pensininkas vos galą su galu suduria, o man knieti kaip įsigyti vis naujesnę mašiną- tai totali apatija visuomenei, bei nesuvokimas savęs būnant jos nariu. Iš viso to ir pavydas, riejimasis, nusikaltimai, žudynės, nes žmogus žmogui vilkas, kiekvienas savo urve tupi ir urzgia.

          • romas

            austrai, turi atsirasti pagarba darbui ir sugebėjimams. Kol kas mūsų visuomenėje likęs lygiavos atavizmas. Turtingas iš anksto yra nepadorus, nors iš tikro visi siekia turto ir gerovės. Pats esu samdęs ne vieną, todėl žinau, kad Lietuvoje darbininkas ne darbą daro, o uždirba pinigus. Su tokiu nėra ko solidarizuotis. Jam duok daugiau – jis visai nustos dirbti. Jūs, austrai, gal ir teisingai mąstote, bet gyvenimas yra neteisingas. Kol neatsiras darbo etika, negalėsim kalbėti apie jokius švediškus socializmus.

          • ok

            Nežinau, kaip kitiems, bet man didesnis užmokestis ir šiaip pinigai – milžiniška motyvacija dirbt. Neįsivaizduoju kaip mylėti sunku fizinį darbą. Tik atlyginimas motyvuoja.

          • austras

            Romai, atsakykit į paprastą klausimą – kuo mažiau uždirbs daktaras, medicinos sesuo, mokytojas, policininkas, vaikų darželio auklėtojas, universiteto dėstytojas, bibliotekininkė ir t.t. – tuo daugiau tie žmonės galvos apie darbo etiką, galvos apie tai ką dirba ir t.t.? O gal vis dėlto šis ryšis tarp darbo ir pinigų yra kiek kitoks? Atavizmas tai atavizmas, tačiau…

          • romas

            austrai, kas turi pinigų, gali medikams duoti kyšį ir jį geriau prižiūrės, nei mokesčius mokėtų. Jūs, austrai, susikaupkit, ir atsakykit man į socialinio solidarumo prasmės klausimą.

          • ok

            socialinio solidarumo prasmė- vidinis pasitenkinimas, jog padėjai kitam. O jei tokio nėra ir matai tik save, tai gal vertėtų pamąstyti apie pareigos ar tarnystės prasmę.

          • romas

            ok, nebent tą pasitenkinimą pats susikursit:) Visuomenė Jums greitai primins, kad esate neteisingai turtingas, nes teisingai turtingų nebūna.

          • ok

            Socialinis solidarumas – socialinis susitarimas- visuomeninis susitarimas=bendruomenė, tauta, valstybė.

          • romas

            ok, visi tamstos išvardinti dalykai yra nedaugiau nei šūkiai. Užtenka tais dalykais netikėti ir visos problemos kaip į vandenį :)

          • ok

            man atrodo, kad mes lietuviai visu tuo ir netikime, kad galime bendrai susitarti ir laikytis įsipareigojimų. Todėl ir skęstame problemose

          • ok

            O kadangi netikime vieni kitais, tai ir išsivaikštome kas sau..

          • ok

            Ir dar pridursiu: Gal begėdiška sakyti, kad ne piniguose laimė. Ypač šiais laikais, kuomet bedarbių sk apie300tukst, bet man svarbiau socialinė ir psichologinė aplinka. Man LT pačiame ore tvyro nesveika atmosfera: patyčios, kvaila konkurencija, burbėjimas, prestižo ir statuso siekis. Visa tai vargina ir naikina džiaugsmą bei žaloja orumą. Jei viso to nebūtų, jei nepultų kad ir už už kvailą nuomonę loti ant žmogaus, jei sugebėtume džiaugtis savimi ir kitais, tai galėčiau gyventi, kad ir už minimumą. Svarbiausia, jog eini gatve ir jautiesi civilizuotoje aplinkoje, pasisveikini ir tau nusišypso. Man atrodo, kad dauguma išvažiuoja pajusti tikrąją Vakarų kultūrą.

          • austras

            Romai, atmetant emocinį faktorių (jei Jums asmeniškai svetimas kito žmogaus skausmas ar kito žmogaus problemos nesugebant pramaitinti savo šeimos, ar dirbant vien tam, kad pavalgyti), tuomet sakyčiau, kad socialinis solidarumas yra grynai egoistinis dalykas. Nes būtent labiau socialiai solidariose visuomenėse mažesnė tikimybė einat gatve gauti kuoka per galvą (mažesnis nusikalstamumas, nes mažesnė socialinė diferenciacija, be to geriau dirba policija), didesnės galimybės gauti geresnį išsilavinimą (geresnės mokyklos bei universitetai), greičiau pasveiksit susilaužęs koją (geresnė sveikatos apsauga (kuri, kitaip nei JAV, užtikrina gerą sveikatos apsaugos lygį net ir nepasiturintiems), stipresnė viešojo transporto sistema (jei ja naudojatės), Jūsų tėvai (o vėliau ir Jūs pats) gausite didesnę valstybės garantuotą pensiją. Bet svarbiausia – jei kurią dieną neteksit darbo – Jums neteks praėjus pusei metų graužti savo lovos kojos neturint už ką pavalgyti, jei neteksit buto – neliksit nakvoti gatvėje, o jei nukrisit ant galvos – Jumis bent padoriai bus pasirūpinta visą Jums likusį gyvenimą. Aišku, Jūs galite sakyti, kad man to nereikia – pasisamdyti asmeninį apsaugininką, gydytis privačioje ligoninėje, mokytis privačioje mokykloje, mokėti pensiją savo tėvams iš asmeninės sąskaitos, o jei nukrisit ant galvos – Jumis bus pasirūpinta privačiuose slaugos namuose. Problema tame, kad Jūs tai sau leisite, o tuo tarpu dauguma Jūsų valstybės bendrapiliečių – ne. Jie mokinsis prastose valstybinėse mokyklose ir gaus prastą išsilavinimą, bus prastai gydomi bei neturėdami galimybių gerai uždirbti (varžo prastas išsilavinimas) bus nusivylę bei apatiški. Nemaža dalis pasuks lengvo uždarbio keliu. Korumpuota ir mažai uždirbanti policija, kuri dirbs taip pat prastai, prastai gaudys nusikaltėlius. Tuo tarpu Jūs gyvensite privačių įstaigų pasaulyje turėdamas namą privačios įmonės saugomoj teritorijoj. Vieną dieną Jūs sužinosite, kad Jūsų sūnus įniko į narkotikus, kurių gauna iš vaikėzų, ateinančių į privačią Jūsų sūnaus mokyklą iš netoliese esančios valstybinės. Arba Jūsų žmoną pagrobs nusikaltėliai reikalaudami išpirkos. Arba į Jūsų įmonės kontorą ateis vaikinai, prašydami susimokėti už „verslo apsaugą“. O tuomet kai kreipsitės į policiją, tie vaikinai ateis dar kartą… tačiau labiausiai šitoje privačioje liberalioje visuomenėje Jūs bijosite visko netekti (šio jausmo Jums nepavyks išvengti net jei Jūsų žmonos nepagrobs nusikaltėliai, vaikas negaus narkotikų, o Jūs neturėsit reikalų su reketininkais) – netekti savo verslo, darbo, namų, nes žinosite, jog keletas neteisingų, prastai apgalvotų žingsnių, ir Jūs – pačioje socialinės piramidės apačioje. Ir tuomet niekas Jums nepadės, nes žmogus žmogui vilkas. Galimybė atsidurti gatvėje, koks galingas šiandien bebūtumėt, egzistuoja visuomet. Štai nuo šito jausmo socialinis solidarumas nors šiek tiek apsaugo.

          • romas

            austrai, Jūs esate utopistas. Vieną kartą aš uždaviau kreivarankiui klausimą : kaip dalinti vaistus nuo vėžio, kai valstybės galimybės yra nupirkti tik kas dešimtam ligoniui? Jūs dalinate neuždirbtą gerovę. Žmonėms, elgiantis socialiai atsakingai, neišsipildys lūkesčiai. Jau ne kartą daviau Zimbabvės pavyzdį Jums, kad geriau suprastumėte, bet ne viskas gi idėjiškai apdorotą protą pasiekia :) Zimbabvė negali tapti gerovės valstybe ir jos žmonių gerovė nepasikeis ženkliai, jei turtingesni piliečiai pasidalins su neturtingesniais. Kažkodėl visiems yra aišku, kad ekonominis atsilikimas Afrikoje yra kliūtis gyventojams gyventi pagal aukštesnius gyvenimo standartus, bet kai pradedame kalbėti apie Lietuvą, užmirštame, koks mūsų šalies išsivystymo lygis. Norint gyventi europietiškai, reiktų kurti ir gaminti kažką panašaus, kaip išsivysčiusioje Europos valstybėje, žmonės turėtų būti tokie pat verslūs ir darbo kultūra panaši. Socialistai visada klaidingai galvoja, kad problema tik perskirstyme.
            Jūs atsakykit į prasmės klausimą argumentuotai – taip, lyg bolotiruotumėtės į seimą, o aš turėčiau patikėti, kad Jūsų planas padarys žmones laimingus apibrėžtame laikotarpyje. Ir ne tai, kad padarys kažkurią klasę laiminga, bet padarys visus.

          • austras

            Aš nieko nedalinu. Didelė socialinė diferenciacija kaip socialinis reiškinys yra viena iš didžiausių problemų visose visuomenėse, kuriose ji egzistuoja, pradedant Zimbabve ir baigiant JAV. Zimbabvės gyventojai nepasijaus laimingi (skurdas yra skurdas), jei joje sumažinsim socialinę difenciaciją, tačiau jie tikrai bus dėl to šiek tiek laimingesni. Tai yra tam tikras socialinis fenomenas, tačiau žmonėms būdinga lyginti…

          • austras

            Pernai paskelbti ES tyrimai rodė, kad nesiseka įveikti nelygybės (skurdo). Pagal labiausiai paplitusį pajamų nelygybės rodiklį – vadinamąjį Gini koeficientą – tik Portugalijoje ir Latvijoje gyventojų pajamos smarkiau skiriasi. Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių Europos valstybių ir pagal kitus nelygybės matavimo kriterijus. Kai kurių Rytų Europos valstybių, pavyzdžiui, Bulgarijos, Čekijos ir Slovakijos, pajamų paskirstymas atspindi Vakarų Europos padėtį. Tai rodo, jog santykinis ūkio atsilikimas ar perėjimas iš socialistinio į kapitalistinį ūkį nelemia nelygybės lygio. Didžiausia pajamų lygybe didžiuojasi Švedija, Danija, Norvegija ir Slovėnija, taigi šalys, kurios laikomos vienomis patraukliausių visame pasaulyje.

            Vis labiau tiriamos nelygybės pasekmės, o rezultatai yra dramatiški. Praeitą mėnesį medicinos leidinyje „British Medical Journal“ paskelbtas tyrimas apie socioekonominį nelygybės ir mirtingumo ryšį. 2007 metais Didžiojoje Britanijoje 100 žmonių, nesulaukusių 65 metų ir gyvenusių dešimtadalyje labiausiai pasiturinčių rajonų, teko 199 tokios mirtys dešimtadalyje skurdžiausių rajonų. Nuo 1921 metų nebuvo tokio didelio skirtumo tarp pasiturinčiųjų ir vargingesniųjų mirtingumo. Straipsnio autoriai prieina išvadą, kad iki 1978-ųjų energinga valdžios kova su nelygybe mažino vargingesnių gyventojų mirtingumą. Margaret Thatcher valdymo metais valdžiai sustojus skatinti pajamų lygybę, atsirado praraja tarp turtingųjų ir vargingųjų sveikatos.

            Pernai epidemiologai Richardas Wilkinsonas ir Kate Pickett išspausdino knygą „The Spirit Level“ (“Dvasios lygmuo“), kurioje nagrinėja socioekonominės nelygybės poveikį gyvenimo kokybei. Tai ne tiek originalių tyrimų rezultatų, kiek kitų mokslininkų darbų apibendrinimas. Pagrindinė išvada: kuo didesnė nelygybė šalyje, tuo prastesnė jos piliečių gyvenimo kokybė. Ten, kur didelė nelygybė, vidutinė gyvenimo trukmė yra trumpesnė, vaikų mirtingumas didesnis, raštingumas ir bendras išsilavinimas menkesnis, nusikalstamumas didesni, gyventojai labiau nutukę, tad mažiau sveiki ir t. t. Lygybę puoselėjančių kraštų piliečiai labiau rūpinasi gamtosauga, surenka proporcingai daugiau antrinių žaliavų.

            Šie skirtumai galioja ir turtingose valstybėse, tad nelygybės lygis suvaidina didesnį vaidmenį (nulemiant gyvenimo kokybę) negu bendrasis vidaus produktas. Nors JAV yra viena turtingiausių valstybių pasaulyje, jos piliečių gyvenimo kokybė atsilieka nuo daugelio mažiau pasiturinčių, bet socioekonominę lygybę skatinančių kraštų, pavyzdžiui, Graikijos ar Ispanijos. Aukščiausia gyvenimo kokybė yra socioekonominę lygybę puoselėjančiose Skandinavų valstybėse.

            Nors knyga sulaukė teigiamų įvertinimų, netrūko kritikų, kurie nurodė, jog autoriai yra nenuoseklūs, nes kartais teigia, kad lygesnėse visuomenėse beveik visi gyvena geriau, o kartais aiškina, kad vidutinis gyventojas gyvena geriau. Pirmuoju atveju visiems turėtų rūpėti lygybė, antruoju – gerą gyvenimą užsitikrinę žmonės gali ramių ramiausiai gyventi savo uždarose, hoi polloi neprieinamose gyvenvietėse, visiškai nesirūpindami savo bendrapiliečių likimu. Tačiau valdžia negali būti abejinga panašių studijų išvadoms. Jei nelygybė kenkia piliečių gyvenimo kokybei, reikia imtis priemonių jai pažaboti.

            http://www.alfa.lt/straipsnis/10399239/?Nelygybes.pasekmes=2010-08-09_07-30

          • romas

            austrai, Jūs kai norite atimti kažką, tai norite iš kažko konkrečiai, o kai gyvenimo kokybė pagerėja, tai vidutiniškai:) Žmogui asmeniškai nėra svarbu, kaip jaučiasi žmonija vidutiniškai. Jei esi pasaulio pilietis, tai koks skirtumas – kam padėti ir kur daryti verslą. Čia aš ne apie save, bet ir gyvendamas Lietuvoje galiu galvoti, kad visų neišgelbėsi, o ir dėkingi žmonės nebus. Man nesvarbu, kad nuo vėžio vaistų gaus ne 10 procentų, o 12, nes kai aš sirgsiu, tai sirgsiu ne statistiškai, o konkrečiai. Motyvas elgtis socialiai atsakingai turi būti, jei norime socialiai atsakingos visuomenės. Jūs be lozungų kol kas nieko argumentuoto nepateikėte. Nei viena biologinė būtybė nieko nedaro be stimulo. Nusistatykit savo tikslinę visuomenės grupę ir įtikinkit juos, kad verta dalintis.

          • austras

            Vat čia, gerbiamas Romai, ir skiriasi mūsų požiūris. Gal nustebinsiu – man svarbu kaip jaučiasi „Maximos“ kasininkė sėdinti kasoje. Aš pats esu dirbęs panašų darbą ir žinau, kad darbdavys tokiame darbe į tave žiūri kaip į paskutinę šiukšlę. Aš nežinau kaip ten būna kitiems, bet kai į mane tokiame darbe pažiūrėdavo kaip į žmogų – būdavo malonu. Statistika man yra svarbi, kad suvokčiau kokioje visuomenėje aš gyvenu. Jei atidarius buto duris už prasideda bananų respublika – tuomet atsiprašau…

          • Valentinas

            Austrai,
            Gal nustebinsiu, bet pagrindinė problema yra kad Maximos kasininkė negalvoja apie tai kaip jaučiasi jos darbdavys. Ji uždirbinėja pinigus, ne dirba darbą. Darbdavys jai visada yra tironas, kuris ją laiko šiukšle ir moka per mažai.
            Imperatyvas „man moka per mažai – todėl aš nesistengiu dirbti“ yra vyraujantis. Ironiška, bet kai tokiam žmogui pradedi mokėti daugiau, jis geriau nedirba, nes vis tiek moka jo nuomone jam per mažai. Pinigai nemotyvuoja dirbti geriau.
            Situacija yra priešinga – tie reti atskiri darbuotojai, kurie turi vidinę motyvaciją ir kuriems svarbu ne tiek gauti atlyginimą,kiek puikiai ir daugiau nei iš jų tikimasi padaryti, beveik visada yra pastebimi darbdavių ir jiems yra suteikiama galimybė augti, tobulėti ir uždirbti daugiau. Darbdaviai ieško ir labai vertina tokius perliukus.

          • austras

            Valentinai, gal Jūsų įmonėje taip ir yra. Tuomet gerai. Tačiau tiek „Maximoje“, tiek „Rimi“ tiek „IKI“ kasininkių bei salės darbuotojų atžvilgiu taikomas visai kitokios nuostatos. Tenais svarbiausia – nuolatinis požiūris į žemutinę darbuotojų grandį kaip į šiukliadėžę, pilną purvinų šiukšlių. Pavyzdys iš asmeninės praktikos – dirbau dideliame prekybos centre ir per neilgą pietų pertrauką, buvo galima nueiti į darbuotojams skirtą valgyklą. Problema – visi maisto produktai, kuriais maitino darbuotojus buvo ant galiojimo laiko ribos (arba jau už jos – šito patikrinti negalėjau). Per mėnesį, kol dirbau tame centre, valgykloje valgiau pirmąsias porą savaičių. Antrą savaitę porą kartų apsivėmiau. Dirbdavau po 8-10 valandų per parą. Pusė etato. Trys dienos laisvos, o trys – darbo. Per mėnesį uždirbau 270 litų į rankas. Matyt, kad reikėjo dirbti ilgiau ir pažinti visas prekybos centro galimybes „augti, tobulėti ir uždirbti daugiau“, bet ėmiau ir išėjau. Buvau laimingas, kad galėjau tai padaryti. Nepavydžiu likusiems. Diskusiją laikau baigta. Artūras Račas buvo teisus.

          • Komersantas

            Valentinai, čia tai dėjot :D Negaliu nustuot juoktis bandydamas įsivaizduoti Maximos parduotuvės vadybininką/vadovą kuris ieško perliukės – motyvuotos kasininkės – ir tokią suradęs, galvoja, kaip jai suteikti galimybę augti, tobulėti ir uždirbti daugiau.

          • nerijus

            Valstybinei mokesčių inspekcijai vertėtų įsteigti padalinį, kurio Žmonės įsidarbintų į įtarimą keliančias įmones. Darbuotojai būtų su netikrais vardais ir pavardėmis.
            Atlyginimas turėtų būti motyvuotas ir priklausytų nuo:
            įmonės didumo;
            įmonės apyvartos;
            įmonės nuslėptų mokesčių dydžio ir pan.

            austrai

            Nebesikankinkite su demagogais, kurie man primena vieną kompaniją iš LLRI- pasileidusios rinkos atstovybės.

            Valentinui

            Siūlyčiau įsidarbinti į PC, kaip ir austrui, o paskiausiai skiesti apie darbuotojų konkurencingumą ir pan.
            Jūsų rašliavos bevertės, nes jos tik rašliavos be jokios patirties. Lyskite iš vadovėlių ir apsidairykite, nes Pasaulis yra kitoks, nei jį matote per oranžinius akinius…Nusiimkite juos, nes jie jau nemadingi.

            p.s. sotus alkano neužjaučia.
            Sotus, šiuo atveju, Valentinas, o alkanas- kasininkė iš vietinio PC.

          • Valentinas

            Komersantui,
            Maksimoje yra milžiniška rotacija. Personalos skyriaus vadybininkas Vilniaus regione turi per mėnesį įdarbinti apie 130 žmonių. Rotacija kainuoja ir bet kuris komerantas supranta, kad geriau išlaikyti gerą žmogų mokant jam daugiau, nei nuolatos keisti patiriant nuostolius. Bėda ta, kad gerų darbuotojų, motyvuotų darbuotojų yra labai nedaug.
            nerijau,
            Tai ką aš sakau ir yra iš praktikos. Jei jautiesi, kad tave skriaudžia ir mažai moka, tai greičiausiai buvai neiniciatyuvus, ne taupus, kalbėjai tik apie savo teises, bet ne pareigas, neparodei lojalumo, nieko nepadarei, kad įmonė uždirbtų daugiau pinigų arba turėtų mažesnes išlaidas. Tu neperspektybus nerijau, tau visi visada bus blogi.

          • austras

            Maximos verslo esmė yra tai, kad į prieš mėnesį atėjusios kasininkės vietą po mėnesio ateis kita kasininkė… ir per tą mėnesį, kol kasininkė dirba iš jos reikia išspausti kuo daugiau, jai už jos darbą duodant kuo mažiau. Nuolatinė rotacija, žinant, kad gatvėje jau stovi kitas kandidatas yra šio verslo alfa ir omega.

          • romas

            austrai, kai nueinate į parduotuvę, ieškote pigesnės ir geresnės prekės. Darbo jėga yra prekė, kuriai kainą nustato rinka. Maxima elgiasi lygiai kaip Jūs parduotuvėje -ieško kuo pigesnės ir geresnės darbo jėgos. Jei tos jėgos būtų deficitas – austras, pavyzdžiui, prikurtų darbo vietų – MAxima būtų priversta mokėti už darbo jėgą daugiau.

          • nerijus

            Valentinai

            Tamstos teiginiai apie „nerijaus“ asmenį, nėra pagrįsti, o tik eiliniai postringavimai.

            Apie kokias iniciatyvas PC (ir ne tik) kalbate?..Tauškiate, kad tauškiate…

            Padirbėkite PC kasininku, bent mėnesį ir įsitikinsite, kad esate nutrūkęs nuo tikrovės, kaip šuo nuo lenciūgo. Kasininkas, PC, turi atlikti sandėlininko, ir valytojo, ir priėmėjo, ir vadybininko, ir…funkcijas, o gauna atlyginimą tik už kasininko, nes taip parašyta popieriuje. Ten neužsimenama apie kitas pareigas, o tiesiog užsimenama, kad teks atlikti ir papildomus darbus.
            Nesutinki su pasiųlymu- neik, žinoma. Bet, kai reikia mokėti paskolą, mokesčius, išlaikyti šeimą- vaikus leisti mokyklon ir t.t., o užsienyje nepasisekė įsidarbinti arba Žmogus nenori ten vykti, tai kas jam lieka?..
            Juk ne visi gali būti vadybininkais, direktoriais ar Valstybės tarnautojais?..

            Kalbat iliuzijom…

          • nerijus

            Prekybininkas visada ras būdų kaip nemokėti ar apeiti galiojančius įstatymus.
            PC moka minimumą plius priedai: už darbą.
            Priedai nėra atlyginimas. Jis bet kada yra nuskaičiuojamas: už nepatikusį veidą, trūkumus ir pan. Kaip žinia, DK aiškiai nurodoma, kad piniginės baudos nėra leidžiamos, o tik psichologinės: papeikimai.
            Tad, jie sugalvojo kitais būdais nemokėti PADORESNIŲ atlyginimų: priedai.
            Žinoma, tai Juk verslas. O kur Žmogiškas padorumas?..
            Juk taip „vejamės“ „Vakarų“ šalis, o iš tikro tik tolstame…

    • nerijus
  • Rolandas

    na, jei atsirastų koks žurnalistas, kuris tūrėtų nepaprastai daug laiko, galėtų analizuoti CVP IS sistemoje skelbiamus pirkimus. Oi kiek ten visokių įdomybių yra, ypač kai pradedi gilintis į pirkimų sąlygas.
    https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/login.asp?B=PPO&target=&timeout=

  • Kaip visada tokiuose dalykuose – aišku tik tai, kad nieko neaišku :)

  • nerijus

    Nepakaktų, tiesiog, išvyti tinginius, kyšininkus?..Tam ir milijonų neprireiktų:
    http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/beveik-uz-2-mln-litu-vyriausybe-megins-gerinti-valstybes-tarnybos-ivaizdi.d?id=41365085

    • Jonas III

      Ar nepanašu, kad ugnį gesina benzinu …

      • sim

        niekas cia nieko negesina. yra niekieno babkes, t.y. evrosojuzo, reikia ISISAVINTI. kadangi biski uzstrigo kasnis su renovavimo propaganda, stai jums staiga atsirado nauja ideja. rinkimai skolu gi pagamina, kurias reikia apmoketi ne is rinkimu saskaitu. tik idomu kurie vagys si karta paskirstytoju vaidmenyje bus. kas uz publicum? kas uz vrp? o gal kas nors uz idea prima ar bvrg?

  • Viktoras

    Jei kam idomu:
    A. Kubilius apie saziningo gyvenimo paktus http://www.kubilius.lt/2009/01/apie-iem-nuotaikas-ir-siningum.html

  • nesvarbu

    Ne į temą. Interneto erdvėje vis užtinku kažkokio Pikaso komentarus apie A.Račą. Artūras sakė, kad tas yra beprotis tikrasis. Beje, tai akivaizdžiai suvokiama ir matosi iš to Pikaso komentarų. Tačiau klausimas čia kiek rimtesnis, kokios vis tik yra teisinės tolerancijos ribos piktybiškiems anoniminiams debilams šmeišti ir juodinti žmogų?

  • Trakimas

    Čilė yra antra,berods, pagal apimtis vario tiekėja.Elektros,elektronikos ir IT amžiuje tai labai pelninga:)

    • nesvarbu

      Trakimai, Uzbekistanas koks trečias-penktas pagal aukso gavybą, tai ką tuo norite pasakyti? Ir Jūs, kaip koks austras, vėjus kalbate.

      • Trakimas

        Nesvarbu,Tamsta labai greitas,kažkodėl:)?Atrodytų lyg manęs klausiate ,ką noriu pasakyti,tačiau kažkodėl pats sau atsakote už mane.Todėl „vėjus kalbate “ Tamsta ,o ne aš.Dabar jums atsakau.Iš aukso negaminami laidai ar prietaisai,kurie masiškai ir dideliais kiekiais naudojami pramonėje ir buityje.Auksas yra tiesiog retas metalas,kurio nedaug reikia.Be to jo -ir kitų brangių metalų visaip stengiamasi nenaudoti ,kad produktai nebrangtų.:)Jums gal auksas ir yra visa ko matas,tačiau žvyras ar mediena yra žymiai vertingesni resursai:)

        • nesvarbu

          Trakimai, Jūs nuoširdžiai nieko nesupratote. Vėliau gal pakalbėsime.

          • Trakimas

            Puikiai viską supratau.Tiesiog Tamstos „argumentai“ yra juokingi:)

  • aušra maldeikienė

    Nuoširdus ir draugiškas patarimas austrui.
    nesiveržkite jūs, prašau, į atvirus vartus. Daugybė pastarųjų ir ne tik metų tyrimų rodo, kad nelygybė sugriauna valstybes ir pagilina ekonomikos problemas. Net pamiršau kas čia citavo Balcerovičių, vietoje to, kad pažiūrėtų į statistiką ir sužinotų, 1) Balcerovičius gal klysta, gal meluoja ir 2) suprastų, kas išties, pvz. JAV, sukūrė pokario pasiturinčią kartą — per patį krizės piką ketvirto dešimtmečio pradžioje įvesti itin agresyvūs progresiniai mokesčiai ir daug kitų ekonominio reguliavimo veiksmų, be kita ko ir gilinančių laisvę suvoktą kaip konkurencijos momentą. Kita vertus ir Švedija (jei skaitai Švedijos ekonomikos istoriją — kurią specialiai atsisiunčiau ir išstudijavau, po to, kai Rudzkis pacitavo šitą Balcerovičiaus faktinę nesąmonę). Pradžioje veiksmas, ir tik gerokai vėliau ir gal būt (gal būt…) (veiksnių labai daug)kažkokia gerovė. Taigi, vargu ar klystate. Bet problema ta, kad aiškinimas tiems, kurie neturi ausų ir jau iš anksto žino, kaip ten Dievas sukūrė (ir būtent todėl visada pareiškia, kad tie, kurie ne su jais, mažų mažiausiai finansuojami Gazpromo, bet iš ties Volando) suėda labai daug laiko. Kurį galima praleisti maloniau. Pavyzdžiui, eiti paslidinėti su vaikais. Arba žiūrėti statistikas. Arba skaityti. Na kaip ten išeina ir širdis liepia.

    • Fredis*

      Pagaliau pribrendo laikas pasakyti iš tiesų išmintingus žodžius:
      „Žmogus turi teisę iš aukšto žvelgti į kitą žmogų tik tol, kol padeda jam atsikelti“.

    • Fredis*

      … arba:
      „Vaikščioti tuomet, kai kiti sėdinėja, atsibusti anksčiau, kai kiti dar miega, klausytis, skaityti ir įsidėmėti ką kalba aplinkiniai, mėgautis puikia rytine kava su šokoladiniais ledais….“
      Visi – slidinėti ! :)

    • austras

      Gerbiama Aušra, nėra šitoje šalyje svarbesnės problemos už neegzistuojantį socialinį teisingumą. Šneku apie tai todėl, kad nešnekėti apie tai laikau pražūtinga šios šalies ateičiai. Gal auditorija ir ne ta. Ir ką kažkoks istorikas gali padaryt. Bet stengiuosi kalbėti apie tai, kas man yra svarbiausia. Slidinėjimas padeda pasijausti geriau, bet problemos neišsprendžia.

      • aušra maldeikienė

        Jūs teisus, austrai, deja, ir tokios „diskusijos“ jos nesprendžia, bet atima jūsų laiką. Kuri galite panaudoti efektyviau. Jei viena pusė remiasi argumentais, o kita — man taip atrodo ir dar sakė pvz. Balcerovičius (nors netikrina, ką jis ten sakė ir ar anas prieš sakydamas tikrino faktus) tai įrodinėti beprasmiška. Vis tiek juk VISI ŽINO, kad mokytojai iš prigimties nevykėliai, o Maximos kasininkės turi būti pigios.VISI ŽINO yra paauglių labai mėgiamas argumentas. Su juo nepakovosi.Ir ar verta kovoti su tikėjimu ir norais?

      • aušra maldeikienė

        Beje, kažkodėl manau, kad neegzistuojanti diskusija yra daug didesnė problema, nei neegzistuojantis socialinis teisingumas.

        • Trakimas

          Taiklus pastebėjimas,ponia Aušra.:)

        • nerijus

          Būtent, aušra, Mūsų Valstybėje reikia socialinio teisingumo, o ne solidarumo.
          Solidarumas gali būti tada, kai ginama valstybės teritorija, laisvė, santvarka ir pan.

          Valentinai

          Kaip manote ar teisingai elgiasi įmonės vadovas (ypač, kai jis samdomas), kai visiems sumažina atlyginimus, pasiremdamas garsiąja nūdienos fraze iš K…raidės, o sau padidina tiek- kiek visiems sumažino?..
          Manau, kad tokių „darbdavių“ dauguma Lietuvoje. Dėl to ir gyvename atgal, o ne priekin…

          • Trakimas

            Nesutikčiau su tuo.Ne „socialinio teisingumo ar solidarumo“ reikia ,o ekonominio racionalumo.Juk ne maxima nutiesė kelius,kuriais dabar atsiveža savo prekes,ji neprisidėjo prie darbuotojų ir specialistų išugdymo,kuriuos dabar išnaudoja „popigiai“,ne ji rūpinasi ir rūpinosi jų užauginimu,jų sveikata ir t.t.Galų gale ne maxima sukūrė rinką-t.y. pastatė tuos miestus ir miestelius,kurių gyventojai dabar tapo būtent kreivų įstatymų ir mokesčių aplinkos įkaitais.Maxima gavo viską gatavą,tačiau „grąžina“ visuomenei tik 15 proc. pelno mokescio pavidalu.Tai iškraipo rinką ir veda į šalies resursų nualinimą.

          • Valentinas

            Nerijau, tu įklimpęs šabloniniame mąstyme. Net ir paprasčiausia kasininkė yra verslininkė, kapitalistė, kuri Maximai parduoda savo paslaugą. Taigi, Maxima yra kasininkės klientė. Klientai kaip žinai yra visada teisūs. Jei klientai yra neteisūs arba jie tau moka per mažai už tavo parduodamą paslaugą, tu neparduoti jam tos paslaugos, o:
            1. Ieškai kitų klientų
            2. Tobulini paslaugą
            Atkreipk dėmesį, kad Maximos ir Kasininkės pozicijos yra lygios. Maxima irgi lygiai taip pat ieško klientų, kuriems parduoda savo prekes, o jei klientai nenori pirkti Maximos prekių, Maxima arba mažina prekių kainą arba ieško geresnių prekių, už kurias klientai pasiruošę mokėti. Maksima yra nuolatiniame strese,nes privalo ieškoti klientų, gerinti darbą ir tobulėti ir Kasininkė yra nuolatiniame strese, privalo gerinti darbą ir tobulėti, nes kitaip taps nereikalinga. Visos pusės gyvena tame pačiame pirkimų ir pardavimų cikle. Tavo skundai apie tai, kad verčia dirbti ne savo darbą rodo, kad to nesupranti. Kai tai suprasi, tavo gyvenimas apsivers ir vietoj to, kad ieškotum kaltų, kodėl tau kažkas kažko neduoda, užsidirbsi pats. O jei neužsidirbsi, kaltinsi tik save patį.
            Aleliuja.

          • Trakimas

            Valentinas vėl sąmoningai meluoja:)Kasininkė yra apmokestinta bendru beveik 80 proc. tarifu ,o maxima-tik 15 proc. plius gavusi išskirtines monopolininkės teises:)O tai jokiu būdu nėra lygiateisės pozicijos.

          • Valentinas

            Trakimai atsikvošėk, kas tau yra? Maxima konkuruoja su kitomis Maximomis, o kasininkės konkuruoja su kitomis kasininkėmis. Prie ko čia mokesčiai? Pagrindinė mintis – kad niekas neprivalo nieko duoti už dyką finale reikia parduoti save. Maldeikienė yra puikus pavyzdys. Ji nesustojo ties tomis žiniomis, kurias įsigijo Maskvos Lomonosovo universitete, o nuolatos tobulinasi, skaito knygas. Štai ką tik atsisiuntė naują penkių populiarių pasualyje knygų kursą. Iš esmės ką reikėtų patarti kąsinikėms – tai imti pavyzdį iš Maldeikienės.
            Dėl monopolijos sutinku, tačiau Maxima mūsų diskusijoje laikau įmonę apskritai, o Kasininkę darbuotoju apskritai.

          • Trakimas

            Painiojiesi ,Valentinai:)Vienur rašai,kad kasininkės konkuruoja su maximomis,o jau kai esi pagaunamas nusišnekant,imi išsisukinėti.:)Maxima neturi konkurentų,nes jos konkurentas gali būti tik smulkus ir vid. verslas.Kaip žinome-jis nuosekliai naikinamas.Vienetas nėra konkurentas milijonui.

          • Valentinas

            Tu supranti tai ką nori suprasti arba aš neteisingai išsireiškiau. Kartoju. Tiek Maxima, tiek Kasininkė yra vienodose išgyvenk arba mirk pozicijose. Maxima turi parduoti prekes brangiau ir kasininkė turi parduoti savo paslaugą brangiau. Abiejų tikslas yra tas pats. Todėl reikalauti, kad Maxima pati kovodama dėl išgyvenimo užtikrintų išgyvenimą kasininkei, kuri nenori gerinti paslaugos yra nekorektiška. Tai tas pats, kas aš ateičiau į Maximą ir reikalaučiau, kad man parduotų batoną pigiau vien tik už tai, kad aš geras žmogus.

          • Trakimas

            O aš dar kartą tau sakau,kad tu klysti kasininkės ir maximos „pozicijas“ vadindamas „vienodomis“.Net sporte yra svorio,amžiaus ir pan., kategorijos.Tačiau ir čia yra „mirk arba laimėk“ kategorija.Valstybė ir yra arbitras,kuris rūšiuoja ir kuria sąlygas,kad galėtų gyventi maximos ir kasininkės.Galiūnas Savickas nugalės bet kuriuos lengvesnius varžovus.Tačiau lengvesniam varžovui galima „palengvinti“ svorį ar sutrumpinti kelią.:)Neišradinėkim dviračio-imkim Skandinavijos pvz.

          • Valentinas

            Sporte Savickas rungtyniauja su Blekaičiu, o ne Valentinu. Gyvenime kiekvienas rungyniauja savo svorio kategorijoje. Maksima ir kasininkė nerungtyniauja tarpusavyje. Atvirkščiai, Maxima yra Kasininkės klientė, nes perka jos darbą, o Kasinikė yra Maximos klientė, nes perka prekes iš Maximos. Tarpusavio partnerystės ir savitarpio supratimo santykiai. Problemos prasideda tada, kai Kasininkė sako:
            „Maxima yra bloga, nes moka man per mažai.“ Tai ta pati situacija jei Maxima sakytų Trakimas blogas, nes moka man per mažai už džiovintas slyvas.
            Dar dėl monopolijos. Tai mitas, kad darbdaviai yra blogi ir išnaudoja darbuotojus. Viskas priklauso nuo rinkos situacijos. Dar visai neseniai rinkoje trūko darbuotojų ir todėl jie elgėsi įžūliai, keitė darbus, reikalavo atlyginimų keitimo, atsisakinėjo dirbti ir t.t. Taigi ontologiškai nėra blogo darbdavio ir gero darbuotojo. Yra rinkos santykiai ir tuo metu vyraujanti rinkos konjuktūra. Kartasi dominuoja darbdavys – kartais darbuotojas. Arba kalbant visai rinkos terminais – kartais dominuoja prekės pirkėjas, kartais pardavėjas. Prisiminkime, darbas yra prekė, kurią darbuotojas rinkoje parduoda darbdaviui. Šia prasme darbuotojas yra laisvas ir nepriklausomas kaip ir darbdavys.

          • Trakimas

            „Rinkos konjunktūra“ iš dangaus nenukrinta.Tai-įstatymų bei vyriausybės potvarkių rinkinys,kuris gali būti palankus maximai,o gali būti palankus kasininkei.Jei kasininkė yra menkesnės svorio kategorijos atstovė,tai bent jau mokesčiai jai neturėtų būti kelis kartus didesni,nei maximai.Elementaru.:)

          • Valentinas

            Tai suprask pagaliau, kad konjuktūra nustato patys žmonės, rinkėjai balsuodami už atitinkamus politikus. Dabar valdžioje liberalai ir konservatoriai. Jie niekada nežadėjo ir nežadės labiau mylėti kasininkes, o ne Maximas. Labiau mylėti kasininkes yra socdemų darbas ir jie 8 metus buvo valdžioje. O dabar egzistuoja tokia sistema, kokios norėjo daugumas balsavusių rinkėjų. Ji nepatinka Maldeikienei, Austrui ir Trakimai. Bet tokia rinkėjų valia ir jei norite ką nors pakeisti, ruoškitės sekantiems rinkimams.

          • Trakimas

            Uoj,baik apie tuos rinkimus:)Kubilius per rinkimus žadėjo pensijas padidinti,o išrinktas-jas sumažino.Be to žinome,kad eilinis mokytojas net negali kandidatuoti dėl turto cenzo-vien visokiems užstatams,parašų rinkimui ir pan. reikia dešimčių tūkstančių lt.Rinkimai turi būti derinami su pilietinėmis pasipriešinimo akcijomis-streikais,riaušėmis,seimo narių atšaukimu ir savo teisių gynimu bet kokiomis priemonėmis,nes suverenas yra Tauta,o ne maxima.:)

          • Valentinas

            Kai prasideda revoliucinė demagogija aš nebediskutuoju :)

          • nesvarbu

            Valentinai, tai tik nuogi Trakimo žodžiai, emocijų išsiliejimas. Todėl nereikėtų jų sureikšminti ar skirti jiems kiek nors daugiau dėmesio. Šiaip Trakimas dirba vadybininku,o savo darbą atlieka gan vidutiniškai. Praeityje galimai turėjo savo smulkų viarsliuką, kur didžiausia į kišenę įsidedama pelno dalis buvo dėl mokesčių slėpimo. Bet kuriuo atveju,tokie net padorių riaušių patys surengti nesugebėtų,nes yra bailiai. Na, nebent gali kokiuose savivaldos rinkimuose partijų sąrašuose sudalyvauti.
            Tačiau ir tokie turi teisę egzistuoti ir garsiai reikšti savo nuomonę.

          • nerijus

            Nereikia kurti partijų. Užtenka eiti į rinkimus, o paskui sudaryti koalicijas ir juose išsidalinti postus, po rinkimų.

            Taip. Žmonės renka, nes turi tokią teisę.

            Jų politinės teisės tuo ir pasibaigia, o paskui prasideda politika, kai reikia dalintis įtaką ir postus.

            Nėra principo- atšaukti kandidatą. Esant šiam principui, Tauta (rinkėjai) turėtų realią galimybę valdyti savo Šalį, o ne tik- laisvu žodžiu- pliurpologija.

          • Auksinis kardas

            Paskaičiau šiandien ir aukščiau. Nors kasininkė ir maksima dalyvauja lygiaverčiuose mainuose, kur tarpusavio sąlygos skelbiamos priimtinomis skambant Mendelsono maršui, šis priimtinumas šalims yra gerokai įtakotos šalių būklės. Retas kartas, bet Trakimo pastebėjimai apie tokios būklės susiformavimą atrodo iš esmės teisingi. Kažkas nėra labai dideliame strese ir ramiai formuojasi privilegijuotus gyvenamuosius rajonus, tvarkosi su valstybe šen bei ten – pagal amoralią vaizduotę ir užgaidas ir t.t. ir pan. Ne kiekvienam pabažnam tokia prabanga valstybėje.

      • Valentinas

        Austrai ir Aušra,
        Man susidarė įspūdis, kad diskusija neegzistuoja dėl jūsų kaltės. Jūs nepateikiate jokių argumentų ignoruojate kitos pusės argumentus. Taip visi sutinka, kad būtų gerai, jog šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo ir mažesnė atskirtis. Niekas tam neprieštarauja. Tačiau, kad socialinio solidarumo politiką įgyvendinti praktikoje reikia:
        1. Žmonių, kurie pasiruošę dalintis.
        2. Politikų, kurie propaguotų tokias idėjas.
        3. Reikia, kad rinkėjai tuos politkus išrinktų.
        4. Reikia, kad tie politikai turėtų gebėjimus įgyvendinti tokią politiką.
        5. Reikia turėti ką dalinti.

        Iš esmės nei vieno iš šių dalykų Lietuvoje nėra ir jūs tai ignoruojate. Jus abu apėmęs aklas ideologinis pyktis, dėl kurio jūs esate akli, kurti, pikti ir arogantiški. Jūs demonizuojate savo oponentus. Reikia pavyzdžių? Prašom. Austro sarkastiška pastaba apie „Čikagos berniukus“. Suprask, kad ta ekonominė minties sfera, kuri jums nepriimtina yra apriori bloga bloga bloga. Teisingai galvojate tik jūs abu. Tie, kurie galvoja kitaip, tai reakcingi ir durni. Su jais net neverta pradėti diskutuoti nes „jie neklauso argumentų“. Arba ta garsioji Maldeikienės frazė „kai kita pusė neklauso argumentų“. Arogancija, pasipūtėliškumas, elitizmas, puikybė sklinda iš šių žodžių. Tai beje viena iš katalikams mirtinų nuodėmių, todėl Maldeikienė turėtų gerokai paatgailauti, o gal ir nueiti išpažinties. Maldeikienė jau turbūt yra beviltiška, bet tau Austrai siūlau atsikvošėti ir rinktis mano, t.y. Išminties kelią. Išminties kelyje tu matai visas puses, matai ir girdi visų pusių argumentus ir supranti, kad aklo pykčio apakinti ideologai niekada nebūna teisūs. Išminties kelyje tu simpatizuoji visiems, myli žmonių privalumus ir trūkums, esi geranoriškas ir niekada neteisi (išskyrus Pakso ir Uspaskicho atvejį) Austrai atsikvošėk.

        • Trakimas

          Štai charizmatiškas pavyzdys,kai žmogus nesupranta ekonominių procesų ir būtent todėl jam kyla mintis „apie dalybas“.“Dalybos“ vyksta nuolatos.“Gėrybių“ niekas į jokius sandėlius nekrauna,kad po kažkokio signalo kažkas imtų jas dalinti.Atrodo pernai visos Lietuvos įmonės uždirbo 16 mlrd. pelno.Tai -tiek,kiek Kubilius pasiskolino.O pelną įmonės galėjo uždirbti tik gyventojų -darbuotojų dėka,dėka kreivokų įstatymų ir mokestinės aplinkos,dėka korupcinių ryšių ir „otkatų“ bei pan.Negana to-pelnas yra praktiškai neapmokestinamas.Tokiu būdu „pelnas“ pagaliau išvyko kažkur į Skandinaviją ir JAV,o lietuviams liko tik Kubiliaus skolos,su kosminėmis palūkanomis…:)

          • Valentinas

            Apkaltinti Maldeikienę, kad ji nesupranta ekonominių procesų – to jau per daug. Manau, kad ji supranta, tik viską perleidžia per raudoną filtrą.

          • Trakimas

            Taip ,Valentinai,Maldeikienė supranta procesus.Nesupranti jų tu:)Mokestinė-įstatyminė bazė dar prieš „kepant pyragą“ jau padalina jį.Ryškus pavyzdys to,kad niekur „sandėliuose“ nekaupiami turtai, yra krizės.Jų metu BVP staigiai ir smarkiai krenta.BVP yra visuomenės kuriamas PRODUKTAS,kurį tik paskirsto ir perskirsto pinigai.Pas vienus(mažą procentą) atsiduria didžiuliai kiekiai pinigų,o pas kitus(didžiąją dalį gyventojų) jie dingsta,sustoja BVP kūrimas,nes dingsta paklausa dėl skirstymo priemonės-pinigų trūkumo.:)

          • Valentinas

            Nesigilindamas į teiginius apie pinigų funkcijas, tik pakartosiu, kad tam, kad būtų kitaip reikia:
            Žmonių, kurie norėtų keisti
            Politikų turinčių tokias pažiūras
            Kad žmonės išrinktų tuos politikus
            Kad politikai turėtų pakankamai sugebėjimų visa tai įgyvendinti.
            Nei vieno iš šių dalykų Lietuvoje nėra. Kažin ar Maldeikienė tą supranta?

          • Trakimas
          • Auksinis kardas

            Mane pinigų funkcija visai sudomino, tik nelabai tenkina modelis, kad sutrikimas įvyksta dėl pinigų trūkumo. Trūkumas atsiranda – teisingai, bet ne kaip priežastis, o kaip pinigų kraujotakos sutrikimo pasekmė. Bent jau pastarosios krizės pavyzdžiu, ši pirmiausia sutriko dėl norų sutrikimo – vieni nebenori kažko pirkti ar būti nusipirkę, ir visa grandinė žemyn nebegali parduoti. Šis sąstingis pirmiausiai lemia, kad prasimanyti pinigo tampa gerokai sunkiau. Jokie staigūs pinigų užutėkiai ar sausumos savaime fenomenaliai nesusiformavo.

            Taip, kažkas garsus bankrutavo ir kažkokių investuotojų lūkesčiai lieka nuvilti. Bet tam, kad stipriai nusiviltų viso pasaulio ekonomika, reikalingi sistemos (kraujotakos) pažeidimai, ne lokalios žaizdelės.

          • romas

            Trakimai, nereikėtų vėjų kalbėti apie neapmokestinamą pelną Lietuvoje. Maldeikienė ir austras kalba apie pajamų progresyvinį amokestinimą. Jie turi omenyje visas pajamas, kurias piliečiai gauna ne tik atlyginimų pavidalu.

          • Trakimas

            Pelnas apmokamas tik simboliškai.O ką turėjo omeny Maldeikienė-ne jums spręsti,Romai.Ji pati tai paaiškins.:)

          • romas

            Trakimai, o kaip turėtų atrodyti nesimbolinis pelno mokesčio tarifas pagal tamstą?
            O dėl pokalbio objekto – atrodo, kad kaip tik tamsta neįsikirtote, apie ką kalba vyksta. Mes kalbėjome apie progresinį pajamų apmokestinimą.

          • Trakimas

            „Nesimbolinis“-ne mažiau 50 proc.O infrastruktūros įmonėms(el. tinklai,šilumos tinklai,vandentiekis ir pan.)-80 proc.Jei įmonės darbo užmokesčio vidurkis 3000 lt.-pelno mokestis gali būti mažinamas ženkliai,o jei pelnas reinvestuojamas-pelno mokestis neimamas.

        • austras

          Valentinai, sąlygų nėra. Sutinku. Apie „Aleliuja“ ir visa kita – Valentino demagogija.

          • nerijus

            Ties 3: 00 minute:

            http://www.youtube.com/watch?v=T-ax5tVJ7PI&NR=1

            Prie vieno avino pridėjus 4- bus avių banda.
            Tai, kodėl prie vieno pridėjus 140- Lietuvos Seimas?..

            :)

          • nerijus

            Ties 4: 52 minutę.

            Kai visi tampame lygūs:

          • Valentinas

            Austrai, tai tau nemaloni tiesa, o ne demagogija. Palieku jus su Maldeikiene verkti vienas kitam ant peties. Linkiu, kad išsiverkus palengvėtų.

        • Trakimas

          Panarpliojus maximos „sėkmės“ istoriją,tuoj pat užkliūname už 72 mln.lt. PVM ,kuriuos po „neįgalaus“ verslo priedanga šita chebrytė pavogė iš biudžeto.Gal dar reiktų prisiminti ir Leo?Kaip matome,maximai sekasi tik konkrečioje terpėje-net Latvijoje ji nesugebėjo pasiekti teigiamų rezultatų,o ką jau kalbėti apie Europos šalis.Dar daugiau-maxima išplauna valiutą iš šalies ir tokiu būdu skatina Kinijos,o ne Lietuvos ekonomiką.O tai yra tiesiog nedovanotina.Nemokami atlyginimai kasininkėms yra tik tūkstantoji dalis to blogio,kurį neša maximistai.:)

      • Fredis*

        austrai, siūlau istorikui, laisvalaikiu besipraktikuojančiam gvildenti visuomenines problemas, žvelgti į reiškinius platesniu žvilgsniu.
        Besivystančios, posttotalitarinės, laisvos, demokratinės visuomenėms pirmiausia yra atsilikusios dėl labai prastų startinių pozicijų, idėjų, žinių ir kvalifikuotų, sugebančių naujoviškai ir šiuolaikiškai dirbti žmonių stokos. Nuolat akcentuoti „visuomenės dugno“ problemas – tai reiškia nagrinėti tik labai siaurą problemų ratą. Besivystančių visuomenių iššūkių yra žymiai daugiau, ne vien socialinis teisingumas. Pradžiai pabandykite su Mokytoja Aušra tuos iššūkius susidėlioti savo galvose, juos suformuluoti ir pasirašyti ant popieriaus lapo.
        Dėl dialogo tarp visuomeninių grupių. Dialogas tarp vyriausybės, darbdavių konfederacijos ir profsąjungų vyksta nuolat, jūsų su Mokytoja Aušra teiginiai, kad nėra dialogo yra klaidinantys visuomenę.
        Ir dar. Austrai, tavo rašinėliai apie tai, kad 1991 m. sausį nereikėjo gintis nuo išorės agresijos prie visuomeninės santarvės neprisidėjo, jie buvo iš esmės žalingi ir kenkėjiški, jokio susikalbėjimo su tokiais „istorikais-mėgėjais“ niekada nebus, jie ir toliau lindės užribyje.

        • Valentinas

          Fredi,
          Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad profsąjungus nežinia ką atstovauja, jų vadovų neaišku kokie interesai, kokios pajamos ir kokie tikslai. Tačiau Maldeikienė galvoja, kad tai ne darbininkų, o Kubiliaus kaltė. O galėtų kas nors kad ir iš žurnalistų pasidomėti kas tas Artūras Černiauskas. Kokios jo pajamos? Kur gyvena? Kiek pinigų išleidžia? Kokios jo nuodėmės?
          Dar priminsiu Romo kažkada išsakytą mintį apie tai, kad profsąjungų nesimato kai reikia ginti darbuotojų teises prieš darbdavius. Ar kas nors kada nors darė Lietuvoje streiką? Tie streikai, kurie buvo, tai biudžetininkų – mokytojų, pareigūnų. Ar kada nors buvo Maximos kasininkių streikas? Kur profsąjungos? Kodėl tyli Račas? Maldeikienės garbei reikia pasakyti, kad ji bandė organizuoti mažaraščių siuvėjų streiką Lelijoje.

          Čikagos mokyklos absolventas, kuris yra visada neteisus anot Maldeikienės, patartų siuvėjoms praeiti rūbų modeliavimo kursus ir pradėti privatų siuvimo verslą. Maldeikienė gi, patarė joms reikalauti didesnių atlyginimų t.y. eiti keliu, kurio gale neišvengiamai yra gamybos perkėlimas į Vietnamą.

  • Ypac Razma yra kriterijus ir pavyzdys… As nieko nesakau, apie Zmogu gyvenanti savo gyvenima. Ivairiu problemu gali kilti visose seimose. Bet kai paaiskejo, kad Razmos dukra vartoja narkotikus kyla labai paprastas klausimas, jei Zmogus nesusitvarko savo seimoje, kodel jis nori tvarkyti musu gyvenimus??? Tame ir yra elito „o ne e-lito“ priezastingumas. Sveika visuomene leidzia save valdyti tik sveikiausiems, visomis prasmemis, savo nariams. O ka turime mes?