Artūras Račas

Žemės ūkio ministerija trečiadienio vakare išplatino pranešimą apie Seime įvykusį Antikorupcijos posėdį, kuriame buvo kalbama apie ministerijos neskelbiamų derybų būdu perkamas viešinimo paslaugas.

Pranešimas gana ilgas, jame daug visokių direktyvų ir įsakymų numerių, tačiau yra ir esminės infomacijos.

Pavyzdžiui, teigiama, kad: 

ŽŪM viešinimo ir informavimo paslaugas pirko legaliai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu (jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas).

Taip pat pateikiama ir ministerijos principinė pozicija: 

ŽŪM nuomone, informavimo ir viešinimo paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu yra racionaliausias viešinimui skirtų  lėšų panaudojimo būdas, kadangi tokių pirkimų atveju perkančioji organizacija turi galimybę derėtis dėl kainos su konkrečiu, jai tinkamiausiu paslaugos teikėju. 

Dėl pastarosios, žinoma, būtų galima pasiginčyti, pavyzdžiui, atkreipinat dėmesį į tai, kad pagal viešųjų Viešųjų pirkimų įstatymą neskelbiamos derybos yra labiau išimtinis nei racionaliausias būdas dalyti viešuosius pinigus, tačiau tebūnie – K.Starkevičius turi teisę turėti kitokią nuomonę.

Daug įdomiau yra tai, kad Žemės ūkio ministerija savo pranešime viešai meluoja.

Ir ne vieną kartą. Nes meluoja, teigdama, kad jos pasirinktas būdas pirkti paslaugas iš žiniasklaidos buvo legalus ir meluoja teigdama, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė Žemės ūkio ministerijos vykdytiems pirkimams neskelbiamų derybų būdų.

Juk užtenka nueiti į Viešųjų pirkimų tarnybos puslapį, susirasti jame 2010 metais paskelbtas vertinimo išvadas ir paskaityti 274 numeriu pažymėtą tekstą.

Nežinau, kaip jį skaitė K.Starkevičius, ministerijos kanclerė D.Miniataitė, ar jiems pavaldus klerkas, kuris trečiadienį sukurpė aptariamą pranešimą, tačiau tik visiškas beraštis galėjo nesuprasti, kas ten parašyta.

Jau, berods, esu citavęs, bet pacituosiu dar kartą:

Tarnyba, įvertinusi perkančiosios organizacijos pateiktus su I Pirkimu susijusius dokumentus bei paaiškinimus dėl pirkimo būdo parinkimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179; 2009, Nr. 93-3986; toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu (jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas), nustatė, kad perkančioji organizacija nepagrindė dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas pateikti gali tik konkretus tiekėjas.

[…]

Tarnyba pažymi, jog viešasis pirkimas, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, gali būti vykdomas, jei išpildomos šiame punkte nurodytos sąlygos. Tuo tarpu, I Pirkimo, II Pirkimo bei III Pirkimo atveju perkančiosios organizacijos nurodytos aplinkybės neatitinka reikalaujamų sąlygų.

[…]

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Tarnyba konstatuoja, jog perkančiosios organizacijos sprendimas I Pirkimą, II Pirkimą bei III Pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, yra nepagrįstas ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus bei neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, todėl perkančioji organizacija I Pirkimo, II Pirkimo bei III Pirkimo sutartis turėtų nutraukti ir organizuoti naujus viešuosius reikiamų paslaugų pirkimus.

Ir visa tai K.Starkevičius su kompanija vadina „legaliai“ vykusiais pirkimais, „racionaliausiu“ lėšų panaudojimo būdu ir VPT „pritarimu“  tiems pirkimams?

Suprantu, kad galima apsimesti kvailiu, bet juk viskam turi būti ribos…

Keistokai skamba ir Žemės ūkio ministerijos teiginiai, kad po Viešųjų pirkimų tarnybos pareikštų pastabų ŽŪM naujų sutarčių neskelbiamų derybų būdu nesudarinėjo ir pradėjo atvirus konkursus.

Juk jei viskas buvo „legalu“, „racionalu“ ir viskam buvo „pritarta“, tai kodėl staiga buvo nuspręsta viską „užrišti“ ir   rengti atvirus konkursus?

Ypač keistai šiei teiginiai skamba, kai žinai, kad didžiausius sandorius su žiniasklaida neskelbiamų derybų būdu K.Starkevičiaus ministerija sudarė 2010 balandį, tai yra, tuo pačiu metu, kai atsakinėjo į VPT iškeltus klausimus dėl 2009 metais sudarytų sandorių teisėtumo.  „Mailiaus byla“ čia, žinoma, niekuo dėta, tiesiog nelemtas sutapimas.

Viskas lyg ir būtų aišku. Išskyrus tai, kad visiškai neišku, kodėl K.Starkevičiaus vadovaujama ministerija taip įžūliai meluoja.

Mano spėjimas būtų toks: arba jie visus kitus laiko kvailiais, nesugebančiais perskaityti, tai kas parašyta arba jie yra taip įtikėję savo galia, kad jiems taip visiškai nusispjaut į įstatymus ir teisę, ir kad jiems net nekyla mintis, kad už įstatymų pažeidimus jiems kada nors gali tekti atsakyti. Nekalbant jau apie mintį, jog gali tekti ir pasėdėti.

Gali būti, kad jie iš tikrųjų visiškai nieko nebijo ir yra absoliučiai įtikėję savo nebaudžiamumu.

Ir blogiausia, kad, stebint kaip reaguoja konservatorių partijos lyderiai J.Razma ir A.Kubilius, gali būti, jog taip ir yra.

(5 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)

Loading...