Kaip kovoti su korupcija: R.Šimašius rodo pavyzdį
Iš karto prisipažinsiu: šį įrašą paskatino vienas iš tinklaraščio skaitytojų, dirbančių bendrovėje, kuriai ši problema aktuali. Tačiau esmės tai nekeičia.
Taigi, visi čia daug ir garsiai kalba, kaip būtų galima kovoti su korupcija, kuria programas, kuriomis po to niekas nesivadovauja, o korpucija kaip klestėjo, taip ir klesti…
Niekam ne paslaptis, kad daugiausiai erdvės norintiems imti arba duoti – viešieji pirkimai. Pinigai dideli (2008 metais viešųjų pirkimų vertė siekė 13,5 milijardo litų arba apie pusę valstybės biudžeto), konkursų skaičius – sunkiai suvaldomas (beveik 12 000).
Ką padarė naujasis Teisingumo ministras R.Šimašius? Ogi ministerijos puslapyje paskelbė informaciją apie 2008 atliktus viešuosius pirkimus ir jų vertę. Taip pat – apie 2009 metais planuojamus vykdyti viešuosius pirkimus.
Nieko ten, žinoma, ypatingo, nes pirkimų nebuvo labai daug. Na, gal į automobilius už daugiau nei 55.000 galima būtų atkreipti dėmesį arba paklausti, kodėl Širvintų rajono apylinkės teismui baldai vienai darbo vietai kainuoja daugiau nei 9000 litų, o Kauno apygardos teismui – tik apie 5000. Bet gal todėl, kad Širvintose dar ir posėdžių salės baldų reikėjo, o jie tikriausiai turėjo būti daug geresni ir daug gražesni…
Bet aš ne apie tai.
Peržiūrėjau dar kelių ministerijų puslapius, tačiau nė viename neradau tokio paties sąrašo, kokį skelbia Teisingumo ministerija.
Dažniausiai, kaip, pavyzdžiui, Ūkio ministerija, visi pateikia daug nuorodų į teisės aktus, reguliuojančius viešuosius pirkimus, bei informuoja apie skelbiamus konkursus.
Tačiau rasti informacijos apie tų konkursų rezultatus nėra taip lengva….
Neradau šios informacijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos puslapyje. Tiesa, ten yra visi naujai skelbiami viešųjų pirkimų konkursai. Kai kurie jų taip pat gana įdomūs, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybės skelbtas konkursas Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymo ir pritaikymo turizmo bei kitoms viešoms reikmėms techninės projektinės dokumentacijos parengimo paslaugoms arba Susisiekimo ministerijos – Automobilių kelių norminių dokumentų rengimas
Gal ten viskas, žinoma, ir gerai, tačiau bent jau antruoju atveju man iš karto kilo klausimas, o kas ten tame Transporto ir kelių tyrimo institute tuos norminius aktus rengs?…
Bet čia daugiau retorinis pasvarstymas, žinoma.
Grįžtant prie esmės, klausimas labai paprastas: kodėl gi visos ministerijos, departamentai ir teismai negalėtų kasmet skelbti informacijos, kurią šiemet paskelbė Teisingumo ministerija: tai yra, ką pirko, iš ko pirko ir už kiek pirko.
Skaitytume ir galėtume lyginti: už iek baldus perka Palanga ir už kiek Tauragė, kiek už interenetą ar mobilųjų ryšį moka Vilnius ir kiek – Klaipėda? Galėtume net pasvarstyti, kodėl miškų urėdams kur nors Pagėgiuose reikia vienokių automobilių, o, pavyzdžiui, Švenčionyse ar Pumpėnuose – kitokių. O gal sužinotume, kad visi važinėja vienodais?
Galėtume taip pat palyginti, kiek kainuoja bitumas, kompiuterinė įranga, spausdinimo paslaugos, vakcinos ir net tualetinis popierius Marijampolėje, Kėdainiuose, Kretingoje, Kupiškyje, Ignalinoje, Zarasuose, Ramygaloje ar Švėgždoje.
Gal sužinotume, kad kai kuriuos dalykus geriau pirkti Raseiniuose ir vežti į Molėtus, o kai kuriuos – atvirkščiai – transportuoti iš Anykščių į Šilutę…
Gerai būtų…
Tik štai klausimas: kodėl iki šiol taip nėra?
(4 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...
