Istorijos mokslų daktaras apie Lietuvos žiniasklaidos būseną

… Apie žiniasklaidą ir žurnalistus nūnai išmano visi.

Įskaitant ir istorijos mokslų daktarus.

Žemiau pateikiama vieno iš jų nuomonė, paskelbta to istorijos mokslų daktaro tinklaraštyje. Kaangi tekste esu minimas aš asmeniškai, leidžiu sau pateiktį jį visą negavęs išankstinio autoriaus leidimo. Esu pasirengęs sumokėti deramo dydžio honorarą autoriui pareikalavus. (Kalba ir faktai netaisyti).

********************************************************************

Apie žurnalizmą

Ponas Artūras Račas netyčia užtiko mano tiklaraščio įrašą, kuriame buvo minimas jis: http://sovmaras.livejournal.com/20595.html Tai sukėlė šio žinomo žurnalisto pykčio protrūkį: http://racas.lt/apie-talentus-ir-ju-kancia/

Ką jo įrašas gali pasakyti apie Lietuvos žurnalistus? Labai daug ir nelabai malonių dalykų.

P. Artūras net nebandė manęs pasiklausti, ką mano įrašas reiškė, ką juo norėjau pasakyti ir kodėl bei kaip jis iš viso atsirado. Todėl žurnalistas pateikė klaidingą mano įrašo kilmės interpretaciją ir remdamasis ja, tiesiai šviesiai apkaltino mane nesuvokiant teksto.

Lietuvos žurnalistams jau senokai nesvarbus faktų tikrumas.

Mano tinklaraščio taisyklėse buvo aiškiai paprašyta prieš cituojant pranešti, nors šiaip to reikalautų paprasčiausias mandagumas. Ponas Artūras Račas nepasivargino to padaryti, todėl aš apie aptariamą įrašą sužinojau atsitiktinai. Taip jis nesuteikė man teisės pareikšti savo nuomonės, apsiginti.

Lietuvos žurnalistams nerūpi pateikti priešingas nuomones, būti nešališkiems.

Didžioji p. Artūro Račo teksto dalis yra skirta menamų „būsimų ar esamų mokslo daktarų“ savybių aptarimui. Visos savybės buvo išinterpretuotos iš keturių mano įrašo eilučių, todėl faktiškai buvo kalbama apie mane, ką vėlesnėje diskusijoje pripažino ir p. Artūras. Įraše jis teigė, jog aš noriu „visko čia ir dabar. Greitai. Ir už daug“ ne tik sau, bet ir savo aplinkiniams, nenoriu dirbti, verkšlenu, nenoriu kentėti (sic!), kad manau vien savo buvimu esąs vertas didelio uždarbio, kad laikau save menininku (sic!), kad noriu būti talentu, bet nenoriu dirbti, kad nelaikau talentingai statybininko ar siuvėjo.

Ir visa tai apie mane p. Artūras sužinojo iš šių keturių eilučių:
„Kaip paprasta: talentui nereikia valgyti nei gerti, ką jau bekalbėti apie šeimą. Jis gyvas kančia.
Taip mano į gyvuosius popmintytojus beįsirašantis Artūras Račas.
Kaip paprasta: sparnuota mintimi pridengti savo begėdystę.
Nesiseka menininkams: jų talentas iškeliamas tam, kad būtų galima atimti uždarbį.“

Lietuvos žurnalistų interpretaciniai gebėjimai labai jau dažnai pralenkia tikrovę.

Visa tai rašydamas p. Račas nesirėmė jokiais papildomais mano gyvenimo ar kūrybos faktais, todėl visus šiuos teiginius laikau melu ir šmeižtu. Net po daugkartinių mano išaiškinimų išsivysčiusioje diskusijoje p. Artūras Račas vis tiek atvirai melavo teigdamas, kad „Maras [aš] sako, kad jo neeiliniai gabumai turi būti atlyginami taip pat kaip mano suknistas žurnalistinis darbas. Ir ne kada nors ateityje, o šiandien, čia ir dabar. Maras sako, kad jis nenori kentėti ir kuria tik tada, kai tiksliai žino, kiek jam sumokės.“ http://racas.lt/apie-talentus-ir-ju-kancia/#comment-46230 Visoje diskusijoje taip niekuomet neteigiau ir taip negalvoju.

Lietuvos žurnalistai ne tik nesigėdija nesiaiškinti faktų, interpretuoti kaip jiems šaus į galvą. Jie nesibodi ir šmeižti bei meluoti, jei tik tai padeda parašyti tekstą, kuriuo galima „sudirbti“ žmogų ar „pagrįsti“ savo nuomonę.

Kai diskutuodamas su p. Artūru nurodžiau, kad jis mane apšmeižė, A. Račas manęs puse lūpų atsiprašė („Beje, jei įžeidžiau tamstos garbę ir orumą, atsiprašau.“). Tačiau savo įrašo nepakeitė, todėl juo aš ir toliau šmeižiamas. Todėl manau įgijęs teisę p. Artūrą Račą laikyti negarbingu žmogumi.

Lietuvos žurnalistai nejaučia atsakomybės už savo tekstus ir už tai, kaip jais galima paveikti žmogaus likimą.

Visas analizuojamas A. Račo įrašas yra persunktas nieko faktinei reikalo pusei neduodančia žeminančia retorika, panieka oponentui.

Lietuvos žurnalistai itin dažnai naudoja retorines, vaizdines ir garsines priemones, kuriomis pridengiamas faktinis pranešimo skurdas (žinių kaip tokių nebuvimas) bei siekiama nuteikti pranešimų gavėjus taip, kaip žurnalistas nori nepaisant faktų ar jų nebuvimo.

Visi mano bandymai tolesnėse diskusijose paaiškinti savo nuostatas, vertybes ir elgesį susilaukė paniekinančio verkšlenimo epiteto.
Lietuvos žurnalistai jaučiasi esą visuomet teisūs.

Išvada paprasta: vengti žurnalistų, kiek tik įmanoma.

N. B. Kalbėdamas apie Lietuvos žurnalistus turiu omenyje žurnalistikos situaciją pas mus, bet ne visus žurnalistus asmeniškai. Visokių yra.

********************************************************************************************************

Puikus tekstas.

Man asmeniškai labai patiko.

Ploju katučių ir laukiu dar.

Ir nuoširdžiai tikiuosi, kad visi talentai Lietuvoje bus deramai ir gausiai įvertinti dar iki jų mirties.

(5 balsų, vidurkis: 1,80 iš 5)
Loading...
  • Aš jau pas Marą komentavau situaciją – ieškokite moters. Jei Maldeikienė būtų žinojusi prie ko prives jos citata… :) Bet ištiesu polemika jau persipina keliais ironijos sluoksniais. Štai tarkim A.R. šykštūs Maro teksto komentarai jau sunkiai leidžia suvokti kiek jam tas tekstas „patiko“. Apskritai problema ta pati – A.R. ir Maras kalbėdami apie oponento profesiją apskritai, atitinkamai A.R. apie istorijos daktarus, o Maras apie žurnalistus, ir atskleisdami atitinkamo cecho amatininkų ydas, vienas kitą laiko tipišku broko pavyzdžiu. BENT JAU RAŠO TAIP. Na arba bent jau man taip sekasi suprasti. Tačiau iš tiesų jie abu turi ir po keletą gerų savybių :)

    • Kaip tai norisi pratęsti: „Tačiau iš tiesų jie abu turi ir po keletą gerų savybių“; nors ir neturėdami vidinės nuovokos – kada sustoti, kaip elegantiškai pasitraukti; – abu :)

      • Jie neva kalbėdami apie problemą abstrakčiai, visur vienas kitam prikaišo adhominiminių kabliukų. Tik keista, kodėl jie abu (ypač A.R.) mokėdami tuos kabliukus mėtyti, taip godžiai juos nuryja.

        • Bet nesakyk, tekste įasmenintas niekšelis, kvailys, verkšlentojas daug žaviau, nei atsietybė. Žmonės kalba, jog amerikonai net tualetinį popierių su Sadamo atvaizdu mielai naudojo, – brangesnį.

    • ŠČ

      siūlyčiau nekreipti dėmesio į mokslų daktarus, kuriuos reikia gydyti :). tas žmogus aiškiai paklydo kažkur tarp lakios vaizduotės ir isipūtusio savo ego. kaip sakoma, duok durniui kelią :).

      gerų naujų (ir kuo mažiau lunatikų 2010-aisiais)

  • max

    „… Apie žiniasklaidą ir žurnalistus nūnai išmano visi“ . Artūrai , kaip, beje , ir lietuviški žurnalistai žino viską ir apie visus geriau. Čia jei būti iki galo teisingam. Na kas geriau išmano politiką, krepšinį , žemės ūkį jei ne žurnalistai?

  • max

    kažkada Romas Sakadolskis labai gerai apibudino lietuviškus žurnalistus – jie ne ieško tiesos, jie ją skleidžia.

  • gedis

    Tai gal atsiprasyt reiketu pataisant straipsni savo, a pone Racai?

    • mielas Gedi, nelabai suprantu apie kokius pataisymus kalbate. Neatsisakau nė vieno savo žodžio – ypač perskaitęs gerbiamo istorijos mokslų daktaro išsakytą nuomonę.

      Ir toliau laikausi nuomonės, kad talentu pirmiausia reikia dalintis negalvojant kaip tau už tai bus atlyginta.

      Ir toliau laikausi nuomonės, kad viena iš didžiausių Lietuvos visuomenės bėdų yra savarankiškumo ir asmeninės atsakomybės už savo pasirinkimus trūkumas.

      Ir toliau manau, kad kiekvienas pats pasirenka, kuo jis nori būti ir kad kiekvienas dailininkas, žurnalistas, istorikas, bandelių kepėjas, vairuotojas yra vertas tiek, kiek jis sugeba savo sąžiningu darbu užsidirbti.

      Niekada neverkiau ir nekaltinau kitų, kad manęs neįvertina, neketinu to daryti ir ateityje.

      Beje, savęs talentu nelaikau, esu amatininkas ir tuo labai didžiuojuosi.

  • A.G.

    O baci ačiukas.

  • WU

    „Esu pasirengęs sumokėti deramo dydžio honorarą autoriui pareikalavus“ :)))))

  • Kitas Maro įrašas bus:

    „Artūras Račas mane publikuoja. Bet honoraro turbūt negausiu:)“

    • Ligita, skaitykite aukščiau:)

      • Tai skaičiau, bet, manau, kad tas Maro įrašas ir bus netiesioginis pareikalavimas :)

    • WU

      Įdomu ar Artūras su Maru pasiruošę derėtis, bijau, kad abu į vieną patalpą nesutilps. Geriausiai būtų aiškiai suformuluoti reikalavimus ir pasikeisti rašytinėm pretenzijom. O jeigu reikia, galėčiau pasiūlyti savo kaip neoficialaus mediatoriaus paslaugas :)

      • Vos buvo užsiminta apie honorarą, iškarto atsirado paslaugus teisininkas :)

        • Tai turbūt tikisi, kad ir jam kažkiek nubyrės ;)

          • Ligita,
            kaip tu taip gali kalbėti. WU ne toks, jis idealistas. ;)

          • WU

            Aš noriu padėti žmonėms.. Su giliu skausmu stebiu, kaip du mano gerbiami žmonės dr. V. Klumbys ir A. Račas nepasidalina dėl niekų. Aišku, vadovaujuosi principu, kad už darbą turi būti teisingai atlyginta. Bet gi.. NE TAI SVARBIAUSIA šioje situacijoje.. :)

          • WU

            Ačiū, kreivaranki, už suteiktą pasitikėjimo kreditą :)

          • „Pasitikėjimo kreditas“ – nuostabi sąvoka. Nieko, kad tas kreditas tiesiog išreikštas elektronine forma ir nepatvirtintas notariškai ;)

          • WU

            Nepamirškim, kad tavo pasitikėjimo neįmanoma niekaip objektyviai išmatuoti, o tai jį daro dar labiau vertingu :)

  • Smilga

    Sveikinimai Marui oriai apsigynus savo mokslinį darbą!
    Gaila, Kalėdos baigėsi, o tai paprašyčiau abiejų „nesipykti“… :)

    • Smilga, ir Jus su šventėmis:)

      Tikrai nepykstu, nes nėra pykčio objekto.

      • Rolandas

        Artūrai,

        kad pykčio objektas lyg ir yra:),o gal Jūsų pykčio verto subjekto nesimato (neįžiūrite):)?

        • Rolandai, pričiupote…:)

          • austras

            Menkas, menkas po žemę vaikštantis vabalėlis tėra tas vargšas istorijos mokslo prietemoje gyvenantis daktariūkštis.. :)

  • J.naivusis

    Agonas – (gr. agon) – sen. graikų sporto, meno , minties varžybos.

    Agonija – (gr. agonia – kova, vidinė kančia)

    Trūkt už vadžių – vėl iš pradžių, antras raundas?

  • Rytis I

    Jaunasis moksliukas pateikdamas vieną konkretų pavyzdį bando įvardinti visą nūdienos žurnalizmo padėtį. Tokia metodologija naudojantis kaži ar ką nors galėjo suprasti apie soveitmetį. Nors, sovietmečiu istorija kaip tik taip ir buvo „kurpiama“.

  • austras

    Gerbiamas Artūrai, jei sukursiu savo blogą ir tyčia ar netyčia paskelbsiu kokį tekstą, kuriame paminėsiu tą nelemtą žodį „Račas“, o dar (neduok Dieve!) sujungsiu žodį „Račas“ su žodžiu „begėdystė“, Jūs mane taip pat stropiai publikuosit su savo ironiškais komentarais prie mano teksto?

    • Austrai, pirma sukurkite, o paskui jau pažiūrėsime, Kam dabar čia burti iš kavos tirščių:)

      Nors, jei išvadinsite mane begėdžiu ir kvailiu nepateikdamas jokių argumentų – tikriausiai pubikuosiu:)

      • austras

        Na taip, matau, kad gerbiamo Maro atžvilgiu jaučiat asmeninę nuoskaudą.. Gaila, kad taip yra. Abu esat pakankamai padorūs žmonės..

        • Austrai, na būkite geras, nebūkite fredis ir maras. Kokia nuoskauda?! Už ką?!

          Nei jis man ką nors blogo padarė, nei gali padaryti.

          Na, pavadino kvailiu ir begėdžiu. Suinterpretavo mano tekstus taip, kaip jam reikėjo, parašė, kad negerbia.

          Na ir kas?

          Ne jis pirmas, ne jis paskutinis.

          Istorija, kaip sakoma, viską sustatys į savo vietas:)

          Tikrai nejaučiu nė lašelio pykčio, nėra jokių nuoskaudų ar kokių paslėptų kitokių emocijų.

          Maras mano, kad visuomenė ir valdžia jo neįvertina, aš manau, kad jis nevertas to įvertinimo.

          Ir viskas.

          Jo nuomonė apie mane išdėstyta aukščiau. Ji man juokinga, bet nuo to ji nesikeičia.

          • austras

            Ne man spręsti, tačiau, žinot, tiesiog atsibodo tas ginčas. Tiek Jūs, tiek Maras esat nepaprastai išdidūs. Ir tai, šio ginčo dėka, sužinojo daugelis.. O visa kita lieka paraštėse. Tame tarpe ir išreikštų nuomonių teisingumas.

            P.S. Tiesiog asmeninė nuomonė.

          • Austrai,
            Gerai, kad nors mes abu esame draugiški, nekonfliktiški, neambicingi, paslaugūs, tolerantiški kitų nuomonėms. :)

          • austras

            Valentinai, šiandien Jūs kaip niekad… Bravo! Visos gėlės ir salės ovacijos Jums :)

          • Skaičiau ir tokia mintis – nieko naujo, polemizuoja, barasi, interpretuoja sąvokas skirtingai ir net į ad hominem nekreipiau dėmesio. Skaitant komentarą atrodo Artūras lieka abejingas. Bet perskaičius „istorija… vietas :)“ pasidarė labai linksma, didelė pas jus savimeilė :))

  • Rytis I

    „Išvada paprasta: vengti žurnalistų, kiek tik įmanoma.“ Be to, reikia vengti moterų, teisininkų, oligarchų ir šiaip geriau nosies niekur nekišti…

  • lida

    Ką tik pralinksmino žurnalistė Kudabienė protingu veidu paklaususi gydytojos – „kam galėtų būti naudinga nužudyti dešimtį vaikų ?“

    • Rolandas

      lida

      Kudabienė man jau senokai kaip Dviračio šou:)

  • O gal šis dirbtinis konfliktas tarp dviejų istorikų – Artūro Račo ir Valdemaro Klumbio dirbtinai eskaluojamas siekiant paslėpti kokią nors svarbią aferą? Gal tikimasi, kad tauta taip susirūpins talentų apmokėjimo ir žurnalistų kompetencijos klausimais, kad nepatebės padidėjusių elektros ir šilumos kainų?

    • Įdomu – kas už viso to stovi?

    • Rolandas

      Valentinai

      Tavo sąmokslo teorija labai rimta, tačiau kaip su tuo paradoksu, kad 99,999999999999999999999999999999 procentų tautos apie šį konfliktą nieko nieko nežino:(

  • max

    Valentinai super :-)))

  • Rytis I

    Be visa ko turėtų būti paminėti visi, kas taip mano.
    Pvz, Dalai Lama – „Dalinkis savo žiniomis. Tai kelias į amžinybę“
    Kodėl nekomentuojamas panašus teiginys ir jo „žalingumas“ mūsų visuomenei?

  • aušra maldeikienė

    iki kokio absurdo gali atvesti racionalizuojama itin triviali mintis, kurią net pasakiau tik todėl, kad šiaip esu linkusi kalbėti banalybes. Ko tikrai nesuprantu — kodėl jos virsta diskusijų objektu?

    • Jums gerb. Aura ateityje reikėtu šimtą kartų pagalvoti prieš svaidantis citatomis šiame tiklalapyje :) Pasekmės neprognozuojamos. Kažkuo primenančios paveikslą „Devintoji banga“.

    • Rolandas

      kreivaranki

      Radau tokią citatą: „banalių aušros m. pasakymų fiksavimo strategijas Artūras dažniausiai sieja su naujo estetinio suvokimo paieškomis nudėvėtoje savo blog`o kasdienybėje, bei jo santykyje su daktarais (tame tarpe ir mokslų)“.

      • Rytis I

        Jei ne paslaptis, kur radai? Ar tai tik asmeniniai užrašai ar nebaigta leisti knyga apie…?

  • MA, viskas dėl vienos labai paprastos priežasties: skirtingai gyvenančių žmonių požiūriai į gyvenimą taip pat skiriasi. Ir kartais jie mano, kad savo požiūrius reikia išsakyti.

    O po to vėl gyvens kaip gyvenę…

    Su Šventėmis, miela Aušra.

    Beje, paskutinis jūsų komentaras apie konservatorius ir kompiuterius man nepatiko:)

  • Nežinau nežinau, kažkaip juokingai graudu man čia.

  • Apie žiniasklaidą ir žurnalistus nūnai išmano visi

    Beje, viena naujienų agentūra (ne BNS :)) paviešino tikrovės neatitinkančią informaciją. Gal galėtumėte, Artūrai, patarti kaip galima būtų nubausti nesamones rašančius tokiu agentūrų darbuotojus, kurie neaišku kuo remiasi rašydami informacinius pranešimus? O ar reikia taip reaguoti į naujienų agentūrų, kitų žurnalistų darbą? Kodėl klausiu? O dėl to, kad joje minimi man artimi žmonės…

  • Manau, kad į kiekvieną tikrovės neatitinkančią informaciją reikia reaguoti. Geriausia, prašyti tą informaciją pataisyti arba prašyti paneigimo.

    • Ten yra dar ir paminėtas vienas oficialus šaltinis (Policija), tačiau ir jis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Aš nenoriu paneigimo ar patvirtinimo, nes tai susiję su kriminaliniu nusikaltimu, o tai gali trukdyti ikiteisminiam tyrimui. Man tereikia, kad žurnalistai už neteisybės ir nepatvirtintų duomenų skleidimą būtų kažkaip baudžiami. Juk negali kiekvienas kaip panorėjęs rašinėti tokius pranešimus?

      • Simai, jei pirminis informacijos šaltinis buvo policija ir jei ta info buvo paskelbta viešai, o žurnalistas rašydamas pateikė aiškią nuorodą į šaltinį, tai problemų šiek tiek daugiau, nes visa atsakomybė tenka oficialiai institucijai, išplatinusiai klaidingą informaciją. Žurnalistą galima kaltinti nebent neprofesionalumu, tai yra, nepatikrinus informacijos, bet policijos pranešimų atveju tikrinti informaciją yra gana keblu.

        • Ai tiek to. Man iš principo buvo įdomu ką tokioje situacijoje reikia ir galima daryti, nes bet kokiu atveju buvo paskleista neteisinga informacija. Jei įdomu, galiu plačiau apie konkurentų klaidas parašyti į e-mailą

          • Simai, žinoma, kad įdomu:)

          • Rytis I

            Nebūk naivus. Viską dėstyk čia. Arba nieko. Tik ne „kažkokiu“ mailu. Tai ir bus tavo konkurentas.

    • Kaip būtų galima įrodyti informacijos apie Artūro Račo begėdystę arba kvailystę tikroviškumą?

      • Vakentinai, tikriausiai pakaktų palyginti jo ir humanitarinių moslo daktaro šaldytuvus ir jų turinį, automobilious, gyvenamąją vietą ir dar pajamas. Ir viskas – kaip ant delno.

        • Tai gal čia ir slypi sprendimas? Wu siūlosi medijuoti. Gal siunčiame jį patikrinti oponentų šaldytuvus ir parašyti objektyvią išvadą?

          • Rytis I

            Bet paskui nei vienas lietuvis nepatikės kad šaldytuvas buvo tuščias…

        • Dar galima savo antrąsias puses sulyginti :)

        • O jei tą patį testą padarytume tarp Artūro Račo ir Žilvino Marcinkevičiaus? Kieno begydėstė ir kvailystė išaiškėtų?

          • lida

            Geras pastebėjimas. Jokių dvigubų standartų.

        • austras

          Gerbiamas Artūrai, šiandien Jūs labai ironiškas. Čia švenčių proga taip? Vat aš švenčių proga linkstu į groteską. Ne dėl Maro ir Jūsų, bet dėl „prielaidų komisijos“. Pagalvojus apie valstybės suverenitetą tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje ir to suvereniteto išmainymą turguje į buvusių VSD veikėjų buvusią galią, ar neatrodytų kad ir pati Lietuvos valstybė dalyvaudama tokiame turguje yra neverta suvereniteto sąvokos? Arba bent jau jos suverenitetas yra stipriai „išskydęs“? Todėl ir pati valstybė tampa savotišku farsu? Būtent šia mintim norėjau pasidalint, kai priminiau citatą iš „Trumpojo VKP(b) kurso“.

          • Austrai,
            Tau turbūt labiau patiktų, jei neturėdama jokių įrodymų, kad CŽV kalino Lietuvoje kalinius, komisija būtų paskelbusi, kad jie tikrai buvo ir surengę linčo teismą?
            Tai būtų taip…bolševikiška ;)

          • austras

            Valentinai, įrodymų neturėjimas, arba tiksliau negalėjimas nieko pasakyti, išskyrus „prielaidas“, tik parodo kokia silpna yra Lietuvos valstybė. Įsivaizduojate situaciją, jog JAV senatas sudaro komisiją patikrinti ar JAV teritorijoje nebuvo tarkim Vokietijos saugumo tarnybų sukurto kalėjimo, o senato komisija išsiaiškina, kad prielaidos tokiam kalėjimui buvo, tačiau įrodymų, kad buvo kaliniai nėra. Maža to, įrodymų nėra todėl, kad JAV įgaliotos institucijos negalėjo jų surinkti, kadangi Vokietijos partneriai paprašė CŽV užtikrinti šios operacijos slaptumą ir CŽV šį darbą padarė taip, kad jokių apčiuopiamų operacijos įvykdymo įrodymų neturi ne tik aukščiausi valstybės vadovai (kurie apie tokios operacijos realų egzistavimą net nebuvo informuoti), bet ir pati CŽV! Toks absurdas įmanomas tik „mumbu jumbu“ genties tipo valstybėse.

          • mdxacuk

            austrui

            Tamstos pasirinktas Vokietijos pavyzdys kaip tik ir yra tos situacijos, kuri tamstai atrodo absurdiška, vaizdinga iliustracija. Nes kad per ją buvo gabenami CŽV kaliniai, yra žinoma. Bet nepanašu, kad patys vokiečiai apie tai sužinojo iš CŽV. Turiu omeny tai, kas vadinama visuomene, nes vokiečių spectarnybos galbūt ir žinojo. Kaip ir Dabašinskas su Pocium.

          • austras

            Na, dalies amerikiečių sąmonėje ir Vokietija, matyt, yra „mumbu jumbu“. Kad mes jiems esam „mumbu jumbu“, abejoti netenka.

          • mdxacuk

            austrui

            Čia, ponuli, kalbama apie CŽV praktiką ir santykius su partneriais ar sąjungininkais, taigi apie tarpvalstybinius dalykus. O ne kažkokios dalies kažkokių amerikiečių nuomonę. Jei vokiečiai leidžia savo teritorijoj kažkokius veiksmus, pernelyg nesigilindami į detales, tai galbūt žino ką daro.

          • Rytis I

            Šaldytuvas yra, dešros nėra,bo tik kvapas…
            Toks seimūnas, prie vairo girtas, – bet nėra butelio ir neaišku kada gėrė, kiek, gal net – nespėjo nugerti (iškvėpti) – vienu žodžiu… Kvapas. Jei dalyvauji grupiniame (bandos ir tt.) nusikaltime, nepamiršk prisiminti jog kaip tik tuo momentu buvai užsimerkęs…

          • austras

            Per „CŽV praktiką ir santykius su partneriais ar sąjungininkais“ iš dalies atsiskleidžia ir ta paprastų amerikiečių mąstysena sąjungininkų atžvilgiu. Vokiečiai „galbūt ir žino ką daro“, nes Reichstage jie, berods, nekuria parlamentinių komisijų, kurių išvados diskredituotų pačią Vokietijos valstybę.

          • austras

            Beje, gerbiamasis mdxacuk, Jūsų komentaras šįkart kažkoks įstabiai mandagus. Na aišku neapseita be Jūsų mėgstamų išraiškos formų, pavyzdžiui, epiteto „ponuli“, tačiau bent jau nepavartojot savo mėgstamos aliuzijos į pilnaties pasirodymą. Galbūt, po metų penkerių net ir Jūs kartais pateiksit savo nuomonę, o ne eilinį bandymą pasišaipyt.

  • nežinau net ką ir pasakyt, bet tylėt kažkaip jau kaip ir daugeliui čia esančių nelabai išeina. Šiaip man pasirodė keista, kaip tokis nūdienos šviesuolis kaip ponas Račas, žmogus išsilavinęs, sakytum ir padorus užsiema tokiais niekais kaip menko žmogelio kuris apie talentus leptelėjo trolinimu, negaliu pagalvoti, kad mano, tam tikrom prasmėm, dydvyris Artūras Račas, vietoj to kad savo budria akimi sektų aktualijas, kontroliuotų LRT veiklą, drausmintų ir gėdintų prasižengėlius sėdi prie kompo ir laisvu laiku googlina savo vardą ir pavardę, kad su kažkuo, kad ir visišku niekalu stotų į nelygią internetinę dvikovą. Nejau neliko apie ką rašyt? GĖDA PELĖDA!

  • kestutis d

    Man butu idomi Arturo nuomone – o ka jus galvojate apie mokytojus, kurie 2008 metais streikavo del per mazu atlyginimu? Ar ju problema irgi tokia pat, kaip maro – ty, jusu zodziais tariant – ‘viena iš didžiausių Lietuvos visuomenės bėdų yra savarankiškumo ir asmeninės atsakomybės už savo pasirinkimus trūkumas… kiekvienas pats pasirenka, kuo jis nori būti ir kad kiekvienas dailininkas, žurnalistas, istorikas, bandelių kepėjas, vairuotojas yra vertas tiek, kiek jis sugeba savo sąžiningu darbu užsidirbti’ – taigi, is sito sektu, kad savo atlyginimais nepatenkinti mokytojai – perfrazuojant jus – ‘mano, kad visuomenė ir valdžia ju neįvertina’ – taigi, ar apie juos butu galima sakyti, kad jie – ‘neverti to įvertinimo’? Ty, ar tai reikstu, kad tie mokytojai, kurie nepatenkinti atlyginimais turetu rinktis kita kelia, kuris jiems atnestu daugiau pinigu, o jei jau pasirinko mokytojo kelia – tai neturetu skustis del varganu salygu, nes ‘talentu pirmiausia reikia dalintis ‘? Ar cia su mokytojais yra koks nors visai kitas atvejis (man taip neatrodo, bet bandau suprasti jusu mastysena – gal tie mokytojai pvz., tera tik amatininkai, ne menininkai, ir todel jiems skustis galima)?
    klausiu del to, kad pats esu isitikines, kad tai yra sistemines lietuvos bedos ir skundai tiesiog tas bedas atspindi, taciau tuo paciu bandau suprasti ir jusu argumentacija, kuri gali buti ir visai teisinga (man irgi patinka ta argumentacija, kad zmogus uz savo pasirinkima atsako pats – verki del per dideliu palukanu – vadinasi, nereikejo imti kredito. tik tiek, kad siuo atveju tokios taisykles taikymas yra ne visai pateisinamas – zmogus nera kaltas, kad jis ‘imestas’ i tokia sistema, kuri jo nevertina)

  • Regis