Ieva Kačinskaitė: apie gimnazijų reitingus
Žemiau esantys pasvarstymai apie „Veido“ paskelbtus Lietuvos gimnazijų reitingus, kuriuos gavau paštu, man pasirodė visai įdomūs ir verti dėmesio.
Autorė – Ieva Kačinskaitė.
**************************************************************************************************************************************************************************************************
Gimnazijų reitingas arba apgavystė vidury baltos dienos…
Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie savaitraščio „Veidas“ paskelbtą Lietuvos gimnazijų reitingą. Akivaizdu, kad kalbos nėra iš piršto laužtos. Plika akimi panagrinėjus, kokiais kriterijais remiantis buvo sudaromas šis reitingas, kyla abejonių dėl jo objektyvumo. Paanalizuokime kriterijus ir patys nuspręskime, ar šis reitingas atspindi realią mokyklų teikiamų paslaugų kokybę, ar tai tik dar vienas užsakomojo reitingo pavyzdys?
Mokyklų reitingas buvo sudaromas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: įstojusiųjų į užsienio universitetus skaičius, įstojusiųjų pirmuoju pageidavimu į Lietuvos universitetus skaičius, šių dviejų punktų procentinė išraiška nuo visų baigusiųjų, taip pat buvo vertinama išlaikiusiųjų valstybinius brandos egzaminus (lietuvių k., istorijos, matematikos, užsienio k.) ir gavusių nuo 90 iki 100 balų procentas nuo visų laikiusiųjų.
Vienas iš vertinimo kriterijų – tai skaičius, kiek baigusiųjų įstojo į užsienio universitetus. Kiekvienas iš mūsų supranta, kad universitetai ir užsienyje taip pat yra įvairios kokybės ir vien faktas, kad daug vienos mokyklos mokinių yra pasiryžę emigruoti dar nereiškia, kad toje mokykloje ypatingai aukštas mokymosi lygis. Ši spraga puikiai matoma kai kuriose tautinių mažumų mokyklose, kai, pavyzdžiui, lenkakalbę mokyklą baigę mokiniai išvažiuoja studijuoti į Lenkiją. Ne viena mokykla vien dėl šio rodiklio reitinge užima neadekvačiai aukštas pozicijas.
Antrasis kriterijus – skaičius įstojusiųjų pirmuoju pageidavimu į Lietuvos universitetus. Tarkime, vidutiniškai egzaminus išlaikę mokiniai pirmuoju pageidavimu renkasi ne pačias populiariausias specialybes ir įstoja pirmuoju pageidavimu, o baigusieji mokyklas aukštesniais balais, bet stojantys į populiariausias specialybes ne visada įstoja pirmu pageidavimu. Taip išeina, kad pastarieji nebeatitinka šio kriterijaus, nors kur kas geriau išlaikė baigiamuosius egzaminus. Taip pat šiame tyrime aiškiai parodyta, kaip yra „vertinamos“ aukštojo mokslo neuniversitetinės (kolegijų) studijos. Įstojusieji į kolegijas net nėra įtraukti į reitingavimo kriterijus. Taip pat ignoruojami ir įstojusieji į universitetus antruoju ir trečiuoju pageidavimu, nes yra atsižvelgta tik į pirmuoju pageidavimu įstojusiuosius, visi kiti prilyginami neįstojusiems.
Reitinguojant buvo skaičiuojami 4 valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiųjų (lietuvių k., istorijos, matematikos, užsienio k.) ir gavusių nuo 90 iki 100 balų procentas nuo visų laikiusiųjų. Tačiau jei mokykla paruošė labai gerai išlaikiusius fiziką, chemiją ar kitus gamtos, tiksliuosius dalykus, į tai irgi nebuvo atsižvelgta. Natūraliai kyla klausimas: ką mes apgaudinėjame skatindami abiturientus rinktis inžinerines, su tiksliaisiais mokslais susijusias specialybes, kai iš tiesų net mokyklas vertiname pagal išugdytų teisininkų, ekonomistų, vadybininkų skaičių?
Dar vienas svarbus momentas – šiuo reitingavimu yra klaidinama didžioji dalis visuomenės, nes visi rezultatai buvo skaičiuojami pagal pernykščius mokinių pasiekimus, o reitingas yra šių metų ir pasirodė po šių metų stojimų. Reitingavimas nėra blogas dalykas, nes galima pamatyti, palyginti, kokiose pozicijose yra visi tiriamieji, tačiau tada turėtų būti numatyti kriterijai, geriau ir visapusiškiau atspindintys tikrąją padėtį ir neklaidinantys visuomenės. Dabar jaučiuosi apgauta vidury baltos dienos… O Jūs?
(8 balsų, vidurkis: 4,13 iš 5)
Loading...
