Kas laukia Lietuvos?

Nebijokite, prognozėmis neužsiimsiu ir apie devalvavimą nekalbėsiu:)

Tiesiog prisijungisu prie MA šiame tinklaraštyje prieš kiek laiko išsakytos rekomendacijos: būtinai reikia perskaityti „Kietą nusileidimą“.

Puiki knyga.

Skaitant kartais tiesiog kūnu pajusdavau, kad ji apie mus.

Ir tada pasidarydavo truputį baisu. Net pradėdavau skaičiuoti:)

Ir nors perskaičiau jau senokai iš galvos niekaip neišeina. O prisiminiau dar kartą vakar, kai buvo paskelbta, kad „Fitch“ dar kartą sumažino Lietuvos reitingus (Estijos ir Latvijos – taip pat), ir šiandien, kai apsilankiau Seime ir pakalbėjau su keletu politikų…

Pinigus gauti buvo lengva. Jie buvo prieinami visiems. Pinigai tiesiog laukė, kol juos panaudosite. Jei pinigų „nesiurbėte“ iš savo palovio, tuomet buvote paprasčiausias nevykėlis

[…]

Jokių ilgalaikių planų, organiško augimo, tik atlygis dabar. kam gaminti kažką sudėtinga, gaišti laiką tyrimams, kurti ar investuoti į kvailus mokymus? Viskas vyksta dabar, negalima gaišti laiko.

[…]

Ateitis tokia šviesi, kad turiu užsidėti akinius nuo saulės,

Turiu darbą, laukiantį, kol baigsiu mokslus,

Penkiasdešimt tūkstančių eurų per metus – už juos galima nusipirkti daug alaus,

Viskas sekasi puikiai ir einasi vis geriau.

Ateitis tokia šviesi, kad turiu užsidėti akinius nuo saulės

[…]

…pirmas žingsnis gydant ligą yra sužinoti, kad tikrai sergi..

Tai tik keletas citatų iš Claudio Zucchelli ir Dag Kirsebom „Kieto nusileidimo“…

Šiaip tai ši knyga yra apie Estiją.

Tačiau kažkodėl skaitant atrodė, kad ji apie mus…

Aš sakyčiau – privaloma literatūra mąstantiems.

(9 balsų, vidurkis: 4.33 iš 5)
Loading...
  • egas

    Labai vykusios citatos tinkančios ir mūsų Lietuvai. Belieka tikėtis kaip nors ištverti šį sunkmetį. Kita vertus tai bus puiki pamoka nuo tos „shoping ir faking vartojimo euforijos“ kuri vyko nuo 2000 m. Veliau ar ne veliau turejo ateiti laikas persesti iš X5 ant baltic vairas dviračio:)

    • Liapsus

      Arba pereiti nuo „aprangos“ atgal ant skudurynų, nuo mėsos ant kruopų, nuo mikruškių ant zuikio, nuo švyturio extros ant 7.30.

    • Valentinas

      Kol kas važinėjantys X5 nepersėdinėja ant dviračių. Kelionių agentūrose šiuo metu parduodamos tik brangios, tolimos kelionės į Tailandą, Meksiką ir t.t. Visas šis shoping and fucking reikalas labiausiai įtraukė vidutinius žmogeliukus tokius kaip Valentinas: vidutinis vadybininkas, uždirbantis vidutinišką atlyginimą, važinėjantis vidutiniška mašina, vidutiniškų protinių sugebėjimų, vidutiniškai maitinantis vidutinišką šeimą.

      • xerksas

        Valentinai, o kas čia keista? Juk būtent vidutinė klasė daugiausiai ir skolinosi asmeniniam vartojimui – namams, kotedžams, butams, automobiliams, dideliems televizoriams, itališkiems baldams, tolimoms atostogų kelionėms etc.

        Gi turtingieji ir žemiau vidutinių pajamų lygio mokėdavo iš einamųjų sąskaitų. Vieni todėl, kad turėjo, kiti todėl, kad jiems kreditų niekas neduodavo.

        Todėl, kai atėjo ši krizė, galvoje viena po kitos blykstelėjo dvi mintys.

        Pirmoji: Viešpatie, dėkuj Tau, kad nesu prasiskolinęs, nes einamosios sąskaitos dydis neleido skolintis iš banko tiek ,kiek reikėtų norimo dydžio būstui, o suvalkietiška kilmė neleido skolintis iš banko kažkokiems geležukams ir plastmasiukams.

        Antroji: bičas, o ką tu darysi krizei įsibėgėjus, jeigu tavo produkcijos vartotojai – ta pati prasiskolinusi vidurinioji klasė?

        Ta taip ir gyvenam, „Bloomber“ ekrane sekdami fondų biržų, į kurias sumerkta didžioji dalis „juodai dienai“ skirtų santaupų, indeksus…

  • Tadas

    DIE ZEIT spausdino gera interviu su Freshfields, didziausios Vokietijoj advokatu kontoros, vadovu. Tai jis jau pirmose eilutese pasake, kad didziausias neoliberalas siandienos pasauly yra vartotojas. Ir kad visu pirma jis (=kiekvienas is musu) turi prisiimt savo kaltes dali del ekon. krizes. „Parduotuviu gyvunas“ (taip apsvaiges, kad vargu ar mastantis net short term perspektyva) vs long term mastantis pilietis: idomus susidvejinimas, ir idomi tema pamastymams. Jei kas dar nebutumet skaites, is dalies apie tai ir buv. JAV darbo reikalu ministro Roberto Reicho naujausia knyga „Supercapitalism“ – labai rekomenduoju.

    • Auksinis kardas

      Įsivaizduokime minią viduramžių turguje (buvo gal tokie :-), ar daug intelekto įsivaizduojate spindint jos veiduose? Mano vaizduotėje tai – pagrinde ypatingu paprastumu patrauklios grimasos iš Felinio filmų.

      Nemaža dalimi dabar prekybvietėje jūs regite tuos pačius veidus ir motyvus, tik labiau užmaskuotus šiuolaikiškumo – grožių salonų, drąsesnių akinių rėmelių ir labiau įperkamų, nes pigiai gaminti skurdesnėje Kinijoje, drabužių. Iš esmės tai tik tarpinės būsenos padarai tarp idioto ir žmogaus apsišvietusio, norinčio šviestis, parduotuvinė gyvūno atmaina – maitinama tokioje būsenoje kultūros, žiniasklaidos, prekybos surogatų, jų įteigtų interesų.

      • Valentinas

        Pritariu AK minčiai,kad tai ką stebime yra bazinės žmogaus įdos, nieko bendro neturinčios su konkrečia santvarka. Prie tos minties priėjau neseniai, kai nusprendžiau pašaltinti išsilavinimo spragą ir perskaičiau antikines tragedijas ir komedijas, kurios yra išleistos lietuvių kalba. Kas nustebino, tai žmonių motyvacijų vienodumas tada ir dabar: noras išdurti, apjuokti, pasirodyti geresniam nei esi, pasipuikuoti, gerai pagyventi, užsidirbti nedirbant ir t.t. Nuo tada nusprendžiau, kad žmogus kaip būtybė praktiškai nesivysto ir netobulėja. Vystosi technologijos.

        • Tadas

          O tai kas sako, kad cia ne „bazines“ zmogaus savybes?

          • Auksinis kardas

            Tadai, „bazinė“, kaip bebūtų, yra prieštara tarp žmogaus ydų bei siekiamų aukštumų – vien ydų gardas yra skaitlinga regimybė. Už jos esama ir mažiau ryškaus noro siekti didesnių dalykų, jį atsveria pasitenkinimas dalykais mažais, patogiais naudoti negalvojant. Gyvenimo iššvaistymas ir noras neiššvaistyti.

            Šiuolaikinė žiniasklaida ir suinteresuoti prekiavimu įteigė mums, kad visas žmogaus gyvenimas susideda iš prekybos. Gryna komercija :-)

            Taip nėra, labai smagu, kad apie tai jau išvis sugebame kalbėti įsiklausant – prieš kokius metus tai atrodytų kokio iš laiko vėžės išsimušusio hipsterio sapalionės. Pasaulis, laimei, daug turtingesnis, nei įtalpinamas į mūsų akiračius.

    • jurkis

      Aš paėmiau paskolą 20-čiai metų, atiduodu trečdalį atlyginimo už ją – aš long term mąstantis pilietis ar „parduotuvių gyvūnas“?

      • Tadas

        Cia reik klaust specialistu… Man is pirmo zvilgsnio atrodytu reasonable proporcijos, ypac Lietuvos mastais, bet visi zinom, kad jie nelabai gali but imami kaip rimtas orientyras.

      • Valentinas

        Pasvarstyk galimybę padidinti paskolos terminą iki 30-40 metų. Tada mokėtum gal 20% atlyginimo ir krizės metu jaustumeisi saugesnis. Kai krizė baigsis galėsi vėl daryti kaip nori.
        Linkėjimai.

      • Auksinis kardas

        Atsakymas, kurį gali rasti pats, yra toks: ar išliko ta vertė, į kurią išmainei savo įsipareigojimus? Ar šie mainai, net ir labiau nepatogūs šiandienos aplinkybėmis, išliko lygiaverčiai?

        Kaip bebūtų sujaukę Lietuvos ekonominius santykius bankai, jie siūlė ne tiek iliuzijas, kiek vertę – sakykime, gyventi savo būste jau tada, kai gyventi pilniau galėtum, nors tokio nusipelnymo nesi sukaupęs. Ir tai vyko aiškaus žinojimo, kad mūsų kraštui lemta augti ir siekti modelių, panašių į anksčiau laisvai pradėjusių gyventi šalių.

        Geru oru įsipareigojimai neatrodė nepakeliami, prastu – atrodo nekaip ir net spaudžia. Valentino patarimas geras – nuimti naštos svorį nuo tos vietos, kada jis darosi nepatogus, žinant, kad orai keičiasi, o krašto raida yra gana tikėtinos pakraipos.

        Nuo savęs tegaliu pridurti tokį dalyką, kad eiti ten, kur eina minia, gyvenime neapsimoka. Labiau sekasi tam, kuris laikosi atokiau nuo trypiančios viską bandos, nebijo ieškoti, prisiimti pamatuotą atsakomybę – jo dažniau lauks šampanas ar torto gabalas, jei pakako proto ir abstinencijai :-)

  • Nieko baisaus. Šiandien daug žmonių vaikščiojo su saulės akiniais.

  • Arūnas

    Pasakyčiau, kad ne viskas taip blogai, ponai, kaip jūs čia bandote vaizduoti. Tačiau šioje situacijoje juokauti jau nesiseka. Mano supratimu – padėtis tragiška. NEBENORIU TOLIAU NIEKUR LEISTIS… NEI KIETAAAI, NEI MINKŠTAAAI.
    Du procentai Lietuvos šeimų gyvena skurde, o 26 proc. šeimų teigia gyvenančios žemiau vidutinio lygio, rodo Statistikos departamento atliktas 2008-ųjų namų ūkių biudžetų tyrimas.(BNS ir lrytas.lt inf. 2009-04-07 13:19 „Du procentai Lietuvos šeimų gyvena skurde“)

    • Valentinas

      Arūnai,
      Yra skirtumas tarp to ką žmonės teigia ir kaip yra iš tikro.
      2 procentai skurde tai labai nedaug. Manau iš tikro yra daugiau.

      • Arūnas

        Man ir skaičiaus 26 per daug, nes jis reiškia „proc. šeimų, gyvenančių žemiau vidutinio lygio“… jau nekalbant, kad skaičiai: ir 2, ir 26 gali būti „pamažinti“. O tie skaičiai tik augs.

        • Valentinas

          26 proc. žemiau vidutinio lygio yra normalu, su sąlyga, kad tas „vidutinis lygis“ yra normaliai išgyvenamas. Jei vidutinis lygis yra sudūrimas galo su galu, tada tai blogai.

      • Tadas

        Nezinau, is kur tie 2%. Mano paskutinis skaitytas saltinis sia tema sako stai ka:

        Skursta kas penktas lietuvis

        Pernai Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 19,1 proc. žmonių, tarp jų – beveik dešimtadalis darbą turinčių asmenų, paskelbė statistikai.

        Skurdo rizikos riba pernai buvo 566 litai per mėnesį asmeniui, kuris gyvena vienas, ir 1188 litai dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimai.

        Skurde gyveno iš viso 645 tūkst. žmonių.

        http://www.lrt.lt/news.php?strid=5082&id=5011322

    • Auksinis kardas

      Sakyčiau, tyrimas gerokai keistas. Priskiriantys save… Taip ir Afrikoje badmiriaujantys save gali priskirti vidutiniokams, nes tokių aplinkui dauguma.

      Tikrieji skurdo ir turto pasiskirstymo skaičiai visame pasaulyje yra šokiruojantys, ir Lietuva tikrai nėra skandinaviško minkštojo modelio šalis, kur padėtis geresnė, atvirkščiai – socialinė atskirtis pas didėja aštriai. Sunkmetis prie jos mažėjimo gali prisidėti tik oligarchų turtų nuvertinimu, apie ką girdime ne taip jau gausiai.

      Turint omenyje bedarbystės skaičius ir perspektyvas, tokia 2% informacija labiau neša į tikrovės iškraipymą, nes vertingą atspindį.

      • romas

        Auksinis karde, jumyse prasiveržia socialistas. Atėmus iš oligarchų niekaip niekas nepagerės. Oligarchai dažniausiai yra investavę į kapitalą ir tas kapitalas yra vertingas todėl, kad yra privatus. Jei staiga bėdžiai pataptų akcininkais, geriau nebūtų. Lietuvos kapitalistai yra turtingi tik eilinio Lietuvos piliečio atžvilgiu, bet pasaulio mastu jie yra smulkaus verslo atstovai:) Mūsų visuomenė pratusi suversti kaltę kitiems. Ne pro šalį būtų ir iš savęs daugiau pareikalauti. Kur mūsų verslumas ir inovatyvumas? Didele dalimi socialinė atskirtis rodo žemas visuomenės profesines kvalifikacijas, mažos pridėtinės vertės gamybą, technologinį atsilikimą. Visose agrarinėse „bananų respublikose“ padėtis stebėtinai panaši:)

        • Simas

          Jei kalbeti apie versluma ir iniciatyvuma, tai, matyt, nesi gyvenime susidures su Lietuvos vlastybinemis institucijomis ir kitu saliu tomis paciomis institucijomis. Skiriasi net istatymai – daugumoje ES senbuviu pradedantysis smulkusis verslininkas nepkraunamas mokesciais, o stai pas mus per krize tie mokesciai net padidanima. Rankos nusvyra… O kapitalas (net smulkaus verslo) jau pradejo persikelineti i pigesnes salis… Netinkamas valstybes valdymas yra didziausia beda. O jos prasideda paprasciausioje korupcijoje, kurios niekaip nesutvarko. Mano manymu, jei visos atsakingos institucijos staiga pradetu dirbti savo darba tinkamai ir gerai (ne savo draugams ir artimiesiems), tai su lig ta diena viskas pageretu. Deja, esame posovietisko mastymo zmones, del to greitas perejimas prie kitokiu vertybiu visiskai neimanomas.

  • Manau, kad logiškai žiūrint į tas sumas, kurios vadinamos skurdo ribomis, skaičiai kistų. 1500lt. ne visada pakanka dviem suaugusiems ir dviems vaikams…

  • „Nebijokite, prognozėmis neužsiimsiu ir apie devalvavimą nekalbėsiu:)“

    Kodėl?

  • J. naivus

    1867 m. kovo 30 d. nuo Krymo karų susilpnėjusi Rusijos imperija pardavė Aliaską Jungtinėms Amerikos Valstijoms už 7,2 mln. dolerių (po 2 centus už akrą, pagal 2002 m. kursą- apie $86,7 mln.) ;

  • Artūrai, dėkui, kad priminėt MA (;)) rekomendaciją dėl šios knygos. Būtinai paskaitysiu, nors ir kaip bus baisu pažiūrėti tiesai į akis.

    • Lia, Tau dar manau pasisekė, nes dar tikriausiai nespėjai nusipirkti kabrioleto ir „eurobuto“ už kokius pusę milijono su kartoninėmis sienomis ir asfaltu aplink. Bet paskaityti būtina, kad taip nedarytum, kai jau turėsi galimybę:)

  • Tadas

    Klausykit, o kokia kalba si knyga orignale buvo parasyta? Pameginau per amazon rast angliskai pagal autorius, nepavyko.

    Bet uztat va kokia radau:

    The New Estonian Golden Age: How Estonia will rise to be one of Europe’s five richest nations by Alexander Grover (Paperback – Mar 6, 2009) – Gal kam jau teko paskaitinet?

  • Benedikta Vaivadaitė

    Reikės paskaityti… A.Račas bet ko nerekomenduotų :)

  • Slyvanosis

    Neskaičiau „Kieto nusileidimo“. Labai gaila. Mūsų kaime tokiomis knygomis neprekiaujama.
    Mano nuomone, citatos parinktos tinkamai, jos taikliai apspindi tą nerūpestingą vartojimo karštinę „shoping and fucking“, subujojusią pastarąjį penkmetį.
    Iš tiesų, nuo politinės, o ypač ekonominės laisvės iliuzijos apkvaišo ir valstybės vadai, ir juos finansavę verslo banginiai. Paskui anuos begalinėmis laisvos rinkos galimybėmis ir akinančiomis perspektyvomis įtikėjo dauguma dirbančiųjų (nuo įmonių vadovų iki pagalbinių darbininkų).
    Ir tai vyko ne vien Lietuvoje ar Estijoje.
    Kartu su šiuo tūkstantmečiu prasidėjęs statybų bumas, lyg pavasarinis potvynis užpūdęs pigių kreditų srautas visame, kiek akys užmato, civilizuotame pasaulyje (JAV,JK,Skandinavijoje) drąsino kapitalizmo „fuksus“: tuojau ir mes suklestėsime, Vakarai mums padės… Ir ėmė vartoti.
    Dabar laikraščiuose pasirodžiusios sarkastiškos žinutės apie suremontuotus savivaldybių tualetus iš IAE uždarymo fondo, deje, nepaguodžia. Jos atspindi dominavusį supratimą apie mūsų valstybės ekonominę ir socialinę raidą, jos prioritetus.
    Pagyvenome geriau, atėjo metas pelnytis tokį gyvenimą, kokį sugebėsime patys sukurti. „Laisvųjų meninikų“ apmokesdinimas, visuotinas taupymo vajus suerzino ir net įbaugimo nemenką dalį „nepriklausomų“ vartotojų. Grasinančiai ištuštėjo viešųjų pirkimų aruodai, iš kurių maitinosi lig šiolei klestėjusios įmonės. Šv. Mildos palaiminimai nebegalioja, reikia grįžti prie paprastojo „vilką kojos peni“ metodo. Neluptų kiaušinių mėtymo per tvorą laikmetis baigėsi. Vis daugiau randasi pretendentų net putpelės kiaušinėlį praryti su lukštu. Tai nuteikia optimistiškai, kad žmonės atsitokėja.

  • austras

    Žinot, paskaičiau apie Artūro išsilavinimą ir tokios keistos mintys užplaukė… pagalvojau, kad manasis yra šiek tiek panašus. Taip pat istorikas, ir taip jau gana toli į istoriją nusikapstęs.. toliau nei magistrantūra. Dar teisę spėjau pastudijuot truputį.. Bet perspektyvų nuo to daugiau nematau… Čia kaip tam statybininkui, kuris dirba Britanijoje ir pabandė grįžti į Lietuvą. Savo nelaimei, buvo baigęs VU istorijos magistrantūrą. Ir norėdamas įsidarbinti jis ieškojo darbo pats bei per įdarbinimo agentūrą. Agentūroje jam taip ir pasakė – „tai ką, nieko geresnio nesugebėjai baigti…“ Jei būčiau baigęs 1990-siais ar 1992-siais, tikrai žinočiau ką daryti. Kaip pagalvoji, kad savu laiku į URM priimdavo tiesiog su dekano rekomendacija… (Nors URM tikrai nelaikau idealia darboviete:)
    P.S. Nekreipkit dėmesio, užplaukė keistos mintys…

    • austras

      O jei į temą – na negręsia ir niekad negrėsė Lietuvos mokslo žmonėms, o ypač humanitarams nei „Soberano“ brendis, nei 50 000 eurų per metus, nei „kietas“ ar „minkštas“ nusileidimas… nes nėra kur leistis, kai esi duobėj, gauni savo mažutę stipendiją ir kremti daktarišką dešrą su batonu. Išsiverdi arbatos ir skaitai knygą. Aišku tame ir yra tikrasis kaifas, kad darai tai, kas tave „veža“. Tik nežinai ar ilgai taip galėsi. Bet kalbėti apie „nusiliedimus“ tiesiog neapsiverčia liežuvis.

  • paplaukęs

    Kelios mintys… pirma, iki šiol dar susilaikydavau nepirkęs knygos, labai jau plona už tokią kainą. Taip pat neapleido toks jausmas, kad ji parašyta vien tam, kad nulupti pinigus iš kuo didesnio skaičiaus žmonių. Iš serijos „kaip tapti turtingu“, „kaip greitai sulieknėti“ ir t. t.
    Antra, įdomu, kiek žmonių nusipirks knygą vien dėl tokios rekomendacijos :)
    Palyginimui su visai kitos tematikos blogu, kur klausimas buvo „ar pirktumėt x vien dėl to, kad tai buvo paminėta mano bloge?“:
    http://qemm.blogas.lt/333640/rytas-oi-jus-alkasai.html

    • Mielas paplaukęs, aš juk nesiūliau pirkti… Galiu ir paskolinti jums:) O dėl tos nuorodos, tai neskaičiau pačios reklaminės kampanijos, bet „Soberano“ brendis tikrai labai geras:)

      • paplaukęs

        Na taip, turėjau minty, kad šis postas galutinai įtikino knygą visgi įsigyti. Mielai pasiskolinčiau, jei pasiūlymas dar galioja :) Arba mainau į „Soberano“ :)

        • Mielas paplaukęs, mielai paskolinsiu, tik teks kiek palūkėti – dabar jau paskolinta ir dar eilėje vienas žmogus laukia:)

          Bet nemainysiu:)

  • Slyvanosis

    „Soberano“ – berods, yra cheresas(brendis iš Jerez regiono), mėgiama legendinio režisieriaus a.a. Vytauto Žalakevičiaus atspalaidavimo priemonė (pasak su juo artimai bendravusiųjų).
    Į svekatą!!!
    http://www.gonzalezbyass.com/en/index.htm

    • Auksinis kardas

      Cheresas (kaip gėrimas) yra spirituotas vynas: po pilnos fermentacijos vynas pastiprintas brendžiu. Palyginimui – portveinas stiprinamas esant nebaigtai vyno fermentacijai, taip sustabdant cukraus skilimą (mielės nebegali tverti tokio stipraus alkoholio terpėje), tad yra natūraliai saldesnis, cheresas saldinamas papildomai vėliau. Cheresas yra įdomaus, delikataus, kiek primenančio grybus skonio. Lietuvoje prieš kokią 10 metų buvo bandyta gaminti ir obuolių vyno cheresą, skoninės savybės ne tokios geros, kaip originalaus vynuogių vyno chereso, tad neilgai ir gamintas.

      Brandy de Jerez yra brendis, gamintas Jerez regione.

      Bet koks alkoholis yra legalizuotas narkotikas, su viskuo, ką tai reiškia.

  • O gal kas turit bent dalį šios knygos PDF formatu paskaityt? :)

  • Linas

    neturiu nei PDF nei formato.Truputį veidmainiškai atrodo samprotavimai,kad niekas taip jau Lietuvoje ir nesuprato,kas mūsų visų laukia.Aš asmeniškai šią krizę tikrai prognozavau,kitas dalykas,kad anksčiau kokiais 5 metais.Nematyti,kad vystomės bankų kreditų pagalba galėjo tik aklas.Kaip tas vargšas italas seismologas,įspėjinėjęs apie gresiantį žemės drebėjimą,bet buvo paprašytas užsičiaupti ir nekelti panikos.Iš tikro tai bandyti stabdyti tokį iš kreditinės inercijos žemyn riedantį vagoną tur būt nesugebėjo nė vienos šalies vyriausybė.Ką jau ir kalbėt apie mus,dosniai žarsčiusius milijonus krepšininkams už net neprizines vietas.Bet šaukštai po pietų.Kita vertus,tokia yra demokratinės santvarkos logika:nelįsi į š..ną rinkėjams,toliau neberinks.P.S.Žalakevičius mėgo ne tik Soberano;turėdavo – gerai,ne – tikdavo ir armėniškas ar „Belyj aist“.

  • Simas

    Ko ten skaityti kazkokiu uzsienieciu apie Estija?? Estai juk, pasak musu ziniasklaidos, geriau laikosi :):):) O man ispudi paliko sis straipsnelis, kuri parase lietuvis http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/54516
    P.S. atkreipkite i tai, kad jis buvo parasytas…

    • Simas

      turejau omeny – kada parasytas? :)

      • xerksas

        Che che – taigi čia Tomas Ramanauskas, LB Ekonomikos departamento specialistas, jam tai pagal pareigas priklauso. O šiaip tai jis daug anksčiau rašė, kas laukia Lietuvos ekonomikos, jei nenutruks sklolinimosi banga, nei 2006-ųjų spalį: http://finansai123.googlepages.com/

        • Simas

          Zinau kas jis, del to stebiuosi, kad ziniasklaidoje politinius pliusus renkasi Nauseda, kuris tuo metu tiesiai sviesiai neige Ramanausko mintis. Daug kas ziniasklaidoje pasisako, kad niekas nezinojo, kad taip gali atsitikti. Deja, politikai meluoja, ekonomistai politikuoja o „politikos apzvalgininkai“ (kitaip ir nepavadinsi) lenda visiems jiems i …. kad turetu ka „apzvelgti“…

          • xerksas

            Jei jau Kuodžio niekas neklausė, kuris apie NT nurbulą nuo 2004-ųjų ant kiekvieno kampo kalbėjo ir NT apmokestinimą siūlė, tai kas klausys vieno iš Kuodžio berniukų, tik tik mokslus pabaigusio. Beje, toje Artūro rekomenduotoje knygoje labai gerai paaiškinama, kodėl burbulo pūtimosi metu tokių, kaip Kuodis ar Ramanauskas, niekas neklauso ir klausyti nenori.

        • Simas

          Beje, kodel jo niekur necitavo ir tik balsas.lt leido isspausdinti straipsnius?? Juk jis jau tuomet ispejo apie tai, kad siuo metu ir vyksta… Nei Serkinas, nei Nauseda, nei kiti „ekonomistai“ (isskyrus Maldeikiene, nes kiek atsimenu ji siektiek bande liesti sia tema), kurie, mano manymu, yra pateptieji ir gali daryti gan didelia itaka Lietuvos ekonominiame gyvenime (ne politiniame), niko nepadare, kad kazka pakeisti (jau nekalbu apie politines jegas kaip Konservatorius ir pan.). Ir dabar jie daro viska tik tam, kad isvengti TVF paskolos (bijo, kad teks sutikti su TVF salygomis, kurios bus tokios, kad reikes atsisakyti kai kuriu ju sugalvotu strateginiu-politiniu perstatymu, kai kuriu ju priimtu istatymu pakeitimo (progresiniu mokesciu ivedimas, NT mokesciu ivedimas, motinystes pasalpu sureguliavimas ir pan.)), kuri jau yra neisvengiama :)

          • xerksas

            Tik nereikia čia sąmokslo teorijų tuščioje vietoje pūsti. Spausdino Tomą visi, kam jis savo straipsnius pasiūlydavo. Pats gi duodi nuorodą į jo straipsnį „Bernardinuose“, tai ko gi rašai, neva „tik balsas.lt leido“? :o)

  • Troja

    Pritariu. Gera knyga. Man irgi pagaugai nuėjo, kai ją skaičiau :((((

  • Mykoliukas Beraštis

    Tai kad tos citatos tikrai ne apie Estiją (arba apie Estiją taip pat). Tai citatos apie Vakarų šalyse įsigaliojusį iškreiptą kapitalizmą. Prieš savaitę gėriau… Aij, geriu ir dabar be perstojo, bet kam aš čia apie smulkmenas. Taigi, prieš savaitę gėriau su amerikonu. Apie amerikonus turiu labai neigiamą ir labai išankstinį nusistatymą (tai dėl mano bendro kvailumo). Ir iš esmės prie žmogaus prisėdau tam, kad po 3 taurelių išvadint gaidžiu, nes neskiria Lisabonos nuo lesbietės. Išsiskyrėm ne po 3 taurelių, o po 3 valandų ir 10 alaus. Ir beveik blaivučiai kaip stiklas. Ne alus, o neprotavimas nugirdo. Išvados: kapitalizmas puiki ir labai gerai veikianti savireguliuojanti sistema. Tik kad jo nuo Henri Ford laikų daugiau ir nebuvo. Korporatyvinis kliedesys, gobšumas, kapitalizmo sugriovimas ir sugriovė. Tiksliau net nesugriovė. Tiksliau, afera vyksta toliau. Nafig Vokietija išdalino po kelis tūkstančius atspausdintų eurų asilams, perkantiems naujus Folkswagen? Juk taip įsmeigė dar vieną vinį į kapitalizmo karstelį. Tame juk ir yra kapitalizmo esmė, kad bankrutavimas yra labai natūralus reiškinys. Jei nesugebi pigiai ir kokybiškai, mirk. Jei neinvestuoji į gamybą ir tyrimus, irgi laikas nudvėsti. Jei tik yra paklausos rinka, tuoj atsiras, kas ją užpildys ir patenkins. Esmė muse (ne Muse).

    • romas

      Mykoliuk, sutinku ir dar pridėčiau – viskas dėl bardako su pinigais. Pinigai juk turėtų būti ekvivalentas, bet ekonomikoje kažkodėl yra ne taip. Kažin kaip atrodytų, jei pvz. SI sistema turėtų plaukiojantį kursą. Atsibundi ryte ir mums praneša, kad šiandien metro vertė sieksnio atžvilgiu nukrito arba pakilo. Jei visuose matavimuose būtų galima spekuliuoti, tai metras per kokį šimtą metų taptų milimetru. Logiškai galvojant bet kuris matavimas yra ekonominė kategorija, bet svyravimui atiduotas tik pinigas. Ir viskas dėl to, kad būtų galima civilizuotai api…ti vienam kitą.

      • J. naivus

        Ši erezija ekonomikos mokslui netinka, nes tai… joks mokslas.

      • Mykoliukas Beraštis

        Kviečiu išgert. Puikiai išsireikšta!

      • Mykoliukas Beraštis

        Tai ypač būtų aktualu perkantiems prezervatyvus. Kaip sako Peliukai, „tik pyst“ ir centimetru trumpesnis iš ryto nei iš vakaro :D :D :D

      • Mykoliukas Beraštis

        O kas kalc? Devalvecks! Y fsio!

      • Mykoliukas Beraštis

        O paskui jau rimtos problemos. Demografinė padėtis, siauraakiai ir, aišku, žydai.

      • Auksinis kardas

        Paistalai. Žlunga visi iš eilės ekonomikos dalyviai ne todėl, kad jų asmeninis elgesys vertas baigties bankrotu, o todėl, kad kenčia sistema, bei sistemoje liko per mažai autonomiškumo saugiklių. Neblogas pavyzdys yra labai arti mūsų – jau senai ekonominiu savistovumu pasižyminti Lenkija, kuri kenčia nežymiai.

        Dėl matavimų ir pinigų skirtumų – tas pats mato vienetas tėra sąlyginai pastovus – fizinis metras išsiplės nuo karščio Afrikoje, jau nekalbant apie reliatyvumus, galinčius pasireikšti kiek kitose atskaitos plotmėse. Bet nesismulkinkim, nes yra ir didesnių skirtumų. Pinigas yra pastovios vertės tol, kol tos vertės neįtakoja veiksniai, galintys ją įtakoti. Imant keleto ekonomikos salų pinigų verčių tarpusavio santykius, tokių veiksnių atsiranda ir dar daugiau. Vienas būdų šiam komplikuotumui matyti baigtiniais dydžiais – valiutų rinkos, jų kursai.

        Mato vienetas gali būti santykinai pastovus todėl, kad jo atspindima vertė gali būti nekintama. Nesvarbu žemės paviršius labiau kalvotas ar niveliuotas į lygumas – metrui nusišvilpt, nes jis neatspindi ir tik MATUOJA. Pinigas, gi, turi būti ir išreiškiančiu ir pakankamu manipuliacijoms turimomis vertėmis, tad jo funkcija smarkiai kitokia. Pastaruoju metu šiai funkcijai teko ir nemenka ateities vilčių-įsipareigojimų išreiškimo našta, įgyvendinama per galimus ateities išsipildymus, padengiamus naujai leidžiamais pinigais, nekalbant apie ciklus su užstatais, vertes perdengiančiais. Kur kas labiau komplikuota, ir tikėtis paprastučių analogijų su metru galima nebent alaus nestingančioje knaipėje.

        • Mykoliukas Beraštis

          Kaip sakė gerbiamas Romas, pinigas atspindi vertę (ar turėtų). Gal galėtumėt vaikiškai man paaiškint, kas tai yra „valiutų rinkos“??? Romas tai teisingai apibūdino „civilizuotu api…“. Tik nežinau, kam žodį „civilizacija“ pavartojo….

          • Valentinas

            Kaip suprantu, Auksinis Kardas pakviestas išgerti nebus?

        • Mykoliukas Beraštis

          Jūs esate kvailys ir demagogas. Jei A.Račas taip mano, gali ištrinti mano pasisakymą, bet AK, aš tai apie Jus galvoju. Nuoširdžiai.

          • Mykoliukas Beraštis

            Valiau, AK pakviesiu nebent į kautynes su tikrais kardais. MacDown situation.

          • Auksinis kardas

            Nieko nuostabaus, manęs irgi nežavi retkarčiais teprasiblaivančių šnekučių skleidžiamas raugo dvokas. Kiekvienam vis dar apsipynusiam Prahos turistinių takų aludžių romantika, siūlyčiau nuklysti kiek šalin nuo jų, ir užsukti į eilinių degraduojančių vietos alkoholikų sisubūrimo vietas. Dvokas ir liūdni vaizdai – garantuoti.

            Minėdamas valiutų rinkas omenyje turėjau tas vietas, kur jos išdėstomos viena šalia kitos ir pirkėjui leidžiama rinktis kurią jam reikia ar labiau apsimoka pirkti. Bet kuri směnárna arčiau paties knaipės ar knaipe paversto buto tiks pabūti pavyzdžiu.

            Ir pivo rašykite per trumpąją, misteri pusčeki.

          • Mykoliukas Beraštis

            Jūs tiesiog nenusakomai intelektualus. Jokio alaus dvoko, švari kalba. Galima tik pavydėti. Sėdžių susigūžęs knaipėj (ar teisingai parašiau?) ir triedžiu grynuoju pavidalu iš baimės ir nevalios.

          • Auksinis kardas

            Kiekvienam savo.

          • Mykoliukas Beraštis

            Kai pykina skrandį, vienintelis būdas – vemti. Negaliu pykti. Kaip A.Sabonis klausė žurnalisto „ar Tu bent pats supratai, ko Tu klausi?“, tai klausiu to paties Jūsų, A.K. Ar supratote pats, apie ką kalbate. Ar copy/paste? J.Hašek irgi gyveno knaipėse, ale baigė pasaulio literatūros lobyne, o ne Zarasų centrinėse kapinėse. Aš čia savęs nelyginu su juo. Tiesiog apie kapines ir Jus.

  • Mykoliukas Beraštis

    Čia Romui pasiųlymas.

    • romas

      Tokiu atstumu tik interaktyviai išgert galima :) O iterpretuojant peliukų istoriją, tai dėl metro devalvacijos galėtume didžiuotis, kad pas mus ilgesni nei pas diedukus buvo.

      • Mykoliukas Beraštis

        Interaktyviai man irgi tinka :D Nesvarbu iš kiek toli, svarbu su kuom.

        • J. naivus

          Įdomu, ar vokiečiai savo programoje „2500 eurų/už seną auto“ numatė saugiklius tokiam „verslui“:

          1. Lietuvoje nuperki seną už 200, pageidautina pilnu baku.

          2. Nuvažiuoji Vokietijon ir parduodi už 1000.

          3. Vokietijos pilietis priduoda už 2500.

          Man rodos, toks „verslas“ vokiečiui būtų nesuvokiamas. Net.
          O būtų smagu, vien dėl idėjos porą treilerių su kokiu turku pavarinėti bent pusmetį :))

          • Auksinis kardas

            J., 2500EUR yra nuolaida, perkant naują Vokietijos gamintojo automobilį. Tai nėra senų automobilių supirkimo akcija. Pasinaudoti lengvata galite MOKĖDAMI už automobilį, minus 2500EUR, kuriuos padengs Vokietijos valstybė. Įvertindami su tokiu pardavimu susijusius mokesčius bei šios pramonės palaikymo sunkmečiu naudą, galime būti tikri, kad ši santaupų išviliojimo programa Vokietijos valstybei naudinga.

        • Mykoliukas Beraštis

          Apgavo kvaišelius ir tiek. O ponas A.K. toliau užsiima demagogija ir tiek. Man taip atrodo nors tu ką. Galiu klysti.

          • Valentinas

            Mykoliuk,
            Nieko nebus reikia pereit prie „kosiakų“ ;)

          • Mykoliukas Beraštis

            Valiau, „kosiakai“ neatsako į klausimą „KODĖL“, atsako tik į vieną – kiek ilgai neklausi „KODĖL“. Nereiktų vaikiškai eskaluoti temos…

          • J. naivus

            Žinau, kad taip vokiečiai gina ir skatina savo valstybės verslą. Gal tame ir apgaulę galima įžiūrėti, nors vargu…Nebent EU partnerių.
            O mano „verslo“ planą greičiausia sustabdytų tai, kad vokietis/turkas, norėdamas Vokietijoje įregistruoti seną auto, nepraeitų techninės apžiūros.

          • Auksinis kardas

            Khm, techninė apžiūra reikalinga eksploatavimui, operacijoms turtu įtakos lyg ir neturi. Vokietijos stambiausiame transporto prekybos portale http://www.mobile.de gausite virš 20000 parduodamų auto pasiūlymų iki 1000EUR. Nieko niekur nereikia gabenti. Bėda ta, kad jūs klaidingai įsivaizduojate kas Vokietijos valstybės siūloma.

          • Mykoliukas Beraštis

            Dieviškasis A.K. vienintėlis supranta. Pulkim ant kelių ir karštai melskime Viešpatį, apšviesti mūsų protus. Amen.

          • Auksinis kardas

            Prisitaisyk kiškio ausis, turės rišlumo bent su proginėm apeigom.

          • Valentinas

            Nesipykit, juk Velykos. Visų šventė :)

          • Mykoliukas Beraštis

            Nevaikiškai privargau, bet galų gale prisitaisiau. Na ir nepigiai tos PlayBoy kiškučio ausytės atsiėjo… kad ir su nuolaida. Nuotrauką atsiųst, kaip įrodymą? Oij! O gal PlayBoy čia neprieko?!

  • J. naivus

    Nežinau, ar tikrai neįsivaizduoju. Valstybė gina savo piliečius. Ne žodžiais, o veiksmais.

    „Bėda“ tame, jog biurgeriui net tokia mintis nešauna sutaupyti tuos 1500 EUR. Norėdamas nusipirkti naują automašiną, bet neturėdamas savos senos, mūsiškis tokią nusipirktų už 1000EUR ir čia pat priduotų už 2500EUR.

    Vakar, berods, mūsuose rašė, kad būtent Vokietijoje neįmanoma nusipirkti pigesnių nei 2500EUR, atseit visas priduoda – vardan naujų lengvatinėm sąlygomis.

    • Auksinis kardas

      OK, pasižiūrėjau atidžiau susijusias medžiagas: programa galioja bet kokiems naujiems automobiliams (antraip prieštarautų ES narių tarpusavio atvirumui), iš ko pasipelnė taip pat ir italų bei prancūzų gamintojai. Asmenų, galinčių sau leisti naujo atomobilio pirkimą, ir neturinčių tinkamo seno (bent 9 metų senumo, pagal pasiūlymą) vargu ar yra itin daug – juolab, jei jų turimas naujesnis pakankamai geras vengti pirkimo. Tai, kas buvo minėta straipnyje, galima suprasti – atsirandanti 2500EUR garantija neabejotinai kažkiek veiks turėtus senesnių automobilių pardavimo srautus (kuriuose dirba daug vaizduotės stokojančių Lietuvos dalyvių). Bet ar tame esama tikros verslo galimybės, apie kurias J. kalbi, pakankamai įtikinamai rodo naudotų automobilių pasiūla minėtoje prekyvietėje.

      • J. naivus

        Taigi, ir aš susiradau straipsnelį 15 min., tokia isteriška beveik antrašte – „Naudotų automobilių prekeiviams smogė vokiečiai“.
        O paskutinis sakinys jame toks:)
        „Tad Vokietijos vyriausybės mėginimas gelbėti savo automobilių pramonę labiau padeda kaimynei Prancūzijai.“

        Reiškia, ES dar nėra taip blogai, dar laikomasi reglamentų ir neapsitveriama barjerais, ginant savuosius.

        Ir vis dėl to įdomu, negi neatsiras Vokietijoje tokių „apsukruolių“? Vokiečiai pedantiški, betgi turkų ten virš 5 mln.
        Sutinku, kad tai- jokia niša. Nei verslui, nei „verslui“.

        • Auksinis kardas

          Čia gal bus daugiau medžiagos: http://www.dw-world.de/dw/article/0,,4147975,00.html

          Apačioje susijusios nuorodos ir t.t. jomis.

          Esminis dalykas, kaip sakiau: norint pasinaudoti šia privilegija, reikia susimokėti naujo automobilio pardavimo kainą, o tai nėra patrauklu tenorintiems naudotis lengvata (minimiems atklydėliams). Bet programa populiari, taip pat galime spėti, jog Vokietijos gamintojai surenka pakankamai simpatijų – skirtingai nuo Lenkijon plūstančių lietuvių, ten suvokimas apie savo ryšį su savo gamintojais yra tampresnis. Ko gero, abipusiai – lupti devintą kailį nuo savo krašto žmonių ten taip pat nėra prestižas.

          • J. naivus

            Na, mums derėtų vis tik daug ko pasimokyti iš to „striuko buko vokietuko“. O taip gi nesinori. Geriau mokyti kitus- mažus ir didelius.

            Bijau, kad Lietuvos laukia Aliaskos varijantas, nesvarbu, kad caro nebeturime.

          • Auksinis kardas

            Variantas.
            (manau, kad geriau tokius dalykus pastebėti anksčiau)

            Iš kur tas šablonas apie striuką buką? Mažoji Lietuva turėjo nemenkų sąsajų su vokiškąja kultūra, ir čia vis dar galima kažką aptikti, sužinoti iš atviresnio, nei anksčiau, kalbėjimo šia tema. Esmė ta, kad abejonių dėl pranašumų, didesnės pažangos prieš Didžiąją Lietuvą kaip ir nesama – čia žmonės tvarkėsi geriau, aiškiau, labiau racionaliai. Nežinau kodėl mums mokytis gerų dalykų neatrodo malonu, bet kad pasimokyti galima daug ko – tai jau tikrai.

            Bet viršų vis ima toji mandrapypkiška tuštybė, savanaudiškumas, pasirengęs apgauti visus – pirmiausia save.

          • J. naivus

            Taigi, su Šventomis Velykomis :)))

  • Mykoliukas Beraštis

    Nuo kada Vėlykos Lietuvių šventė? Kai kryžuočiai Lietuvaites pažagino ir vergais padarė? Tik klausiu…

  • Mykoliukas Beraštis

    Nuo kada Vėlykos Katalikų,Musulmonų ar Protestantų šventė? Kur pasirinkimas – Pagonių! Atsibuskime iš letargo! Beveik maldauju…

    • J. naivus

      MB per ilgai vaikščiojo miškuosna, gaila – Moravijos. Jis primiršo, o gal ir nematė ką paskutinieji Europos pagonys savuosiuose – šventuose (sic!)- pridarė…Kaip tikri paskutiniai iš paskutinių paskutiniausių barbarų…

      • Mykoliukas Beraštis

        Tu man dabar siūlai pasilyginti pas ką ilgesnis, ar kaip? Be taip vadinamų krikščionių, nežinau kitų, kur meilę skleidė kalaviju ir krauju.

  • Mykoliukas Beraštis

    O kaip Šventoji Inkvizicija? Kai į gražią moterį sodino ant piramidės, kur suplėšydavo makštį?! Gydykites ir pabuskite.

    • Valentinas

      Mykoliuk,
      Iš tikro inkvizicija nebuvo tokia negailestinga ir žiauri kaip dabar įsivaizduojama. Didžioji dalis kaltinamųjų būdavo išteisinama arba paleidžiama liepiant atgailauti. Per visą istoriją sudeginta buvo gal apie 2000 žmonių, tikslaus skaičiaus nepasakytiu, nes mano šaltinis yra kitame mieste. Aišku tai nei kiek nepateisina, tačiau buvo tokie laikai. Ant kuolo sodindavo ne tik už erezijas.

  • Mykoliukas Beraštis

    Valiau, pasieksiu – užmušiu. Su meile. Juk tu puikiai supranti, kad ne 2000 ir dar geriau supranti, kad žudė už tai, už ką mane laisvai galėtum nudobti dabar. Ir ne už tiesą, o iš iškrypimo lytinio.

  • Mykoliukas Beraštis

    Dar sykį peržiūrėjau kankinimo būdus ir įrankius „tiesai“ išgauti. Nu, žinok, ką aš Tau galiu pasakyti Valiau… Tavo švelnumas, kaip jautraus Tiumenės mafiozo… ką tik nužudžiusio šeimą.

    • Valentinas

      Mykoliuk,
      Juk nesakau, kad tai buvo gerai. Puikiai žinai, kad Prahoje yra yra kankinimų muziejus. Tiesa aš ten nebuvau, bet buvau panašiame Taline ir nesu kankinimų gerbėjas. Tiesiog noriu pasakyti, kad bendrame ano laiko kontekste inkvizicija niekuo neišsiskyrė. O kiek iš tikro žmonių buvo sudeginta klausimas istorikams. Ups, prisiminiau, kad blogo autorius pagal išsilavinimą yra istorikas :)
      Tiesa, tavo tvirtinimas, kad inkvizicija kankino aukas vedama lytinio iškrypimo yra šiek tiek nevienareikšmiškas. :)

      • Mykoliukas Beraštis

        Valiau, žmonių deginimas koncentracijos stovykloje savo laiku irgi buvo „norma“, kaip Tu sakai. Ir irgi, ne tiek jau ten daug ir supleškėjo, palyginus su dabartiniu gimstamumu pasaulyje.

      • Mykoliukas Beraštis

        Valiau, kažkaip „raganos“ visada buvo labai išvaizdžios Moterys. Minčių nekyla, kodėl? Ypač turint galvoje kunigų „susilaikymą“?! Susilaikymas nuo lytinių santykių pažeidžia žmogaus emocinį ir fiziologinį pasaulį. Primink man, kas atsitinka, kai pažeidžiama pusiausvyra? Ogi Sodoma – Gomora, arba iššrypimas, liaudiškai tariant.

        • Valentinas

          Mykoliuk,
          Dažniausiai inkvizicijos procesas prasidėdavo po to, kai kokią nors raganą apskųsdavo koks nors parapijiejits arba kitas raganius per apklausą nurodydavo kitas raganas. Apskritai, yra lietuviškai išleista knyga apie raganas (su paveiksliukais :). Rekomenduoju paskaityti.
          Be to, žmonių deginimas koncentracijos stovyklose niekada nebuvo norma, ne veltui naciai slėpė pėdsakus. Tuo tarpu žmonių kankinimas labai ilgai buvo norma. Tokia bausmė kaip įkalinimas yra palyginus nesenas išradimas. Anksčiau būdavo paprasčiau – nukerta ranką arba galvą, išduria akis, nuplaka ir t.t. Yra lietuviškai išleista knyga apie teisės istoriją. Rekomenduoju paskaityti :)

    • Valentinas

      Mykoliuk,
      Štai vienas iš atsakymų apie skaičių:

      http://wiki.answers.com/Q/How_many_people_died_from_the_Inquisition

  • Mykoliukas Beraštis

    Už paskutinį komentarą atsiprašau. Jei yra galimybė, geriau kad būtų ištrintas.

  • Pingback: Skruzdėlė darbštuolė, badaujantis žiogas - Ligi Dangaus()