Finansų rinkų stabilumas ir Vyriausybės 90-metis

Gerai, kad ši Vyriausybė nueina…

Ir gerai būtų, kad ji niekada negrįžtų. Nes net kai žiūri, ką ji daro paskutiniosiomis savo gyvavimo dienomis (kai jau nereikia galvoti apie rinkimus), darosi šiek tiek graudu.

Štai, pavyzdžiui, vakar Vyriausybės spaudos tarnyba paskelbė pranešimą, pavadintą „Vyriausybė pasirengusi stiprinti finansų rinkų stabilumą“.

Jame informuojama, kad Vyriausybė,

Siekdama tinkamai ir laiku reaguoti į pasaulio finansų krizę bei įvertindama jau egzistuojančią tokiems tikslams skirtą teisinę bazę, taip pat stiprindama visuomenės interesų apsaugą ir užtikrindama finansavimo šaltinių ūkio subjektams prieinamumą,

priėmė nutarimą „Dėl finansinio stabilumo užtikrinimo“. Jame nurodoma, kad, esant reikalui, bus imamasi laikinųjų priemonių finansų sektoriaus stabilumui užtikrinti, o Finansų ministerijai, konsultuojantis su Lietuvos banku, pavedama parengti reikalingų teisės aktų projektus.

Skaitau ir galvoju: o ką, reikalo dar vis nėra? O kiek truks parengti tuos teisės aktus? O apie kokias laikinąsias priemones kalbama?

Skaitau toliau ir randu, ką apie tai mano Vyriausybė:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu jau priimti konkretūs sprendimai: laikinai – nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d. – kredito įstaigose laikomų indėlių draudimo suma, išmokant 100 procentų apdraustojo indėlio, padidinta iki 100 tūkst. eurų. Primename, kad iki lapkričio mėn. 100 proc. draudžiama suma buvo lygi 3000 eurų, o 90 proc. – 22 000 eurų.

 Gražu.

Bet pasakykit man kas nors ką visa tai turi bendro su „finansų rinkos stabilumo stiprinimu“…

Gal atsakymas šiandieniame Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime:

Premjeras ragina ministerijas taupyti

Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo pavedimu, Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas prašo ministerijų Vyriausybės 90 metų sukaktį minėti kiek įmanoma taupant valstybės biudžeto lėšas. To prašoma atsižvelgiant į šalies ekonominę ir finansinę būklę.

(2 balsų, vidurkis: 3.00 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Siaip jau mano akimis naujoji Vyriausybe irgi nieko gero nezada. Pats laikas man pasekti tevu pedomis ir rimtai pagalvoti apie emigracija visam gyvenimui.

  • Džina, tai ką Tu sakai, vadinasi silpnumu ir savo bejėgiškumo pripažinimu. O tokiame amžiuje kaip Tavo tai labai labai negerai…:)

    Tu juk dar net tikriausiai nepasistengei iš visų jėgų, o jau nori pasiduoti.

    Try a little bit harder:)

  • Anonimas

    Galiu pasakyti, ką tai turi su finansų rinkos stabilumo stiprinimu. Ryšys yra tiesioginis ir akivaizdus. Bankų (o tuo pačiu finansines sistemos) veikla grindžiama pasitikėjimo principu, ypač tų kurie patiki (paskolina) savo pinigus bankui, indėlininkai kitaip sakant. Jei dėl kokių nors priežaščių pasitikėjimas susvyruoja ir indėlininkai puola atsiimti savo pinigų – tai toks panikiškas elgesys gali sužlugdyti bet kurį banką, o tuo pačiu grandinine reakcija ir visą finansinę sistemą. Todėl draudžiamos sumos padidinimas padidinimas ir garantijų indėliams suteikimas tiesiogiai stabilizuoja visą finansinę sistemą. Žinoma tai gali ir turėtų būti tik viena iš priemonių, kurių reiktų imtis.

  • Anonimas

    makaronai neismaneliams o ne priemones cia tiesiai sviesiai galiu jums visiems pasakyti :) valstybe realiai net 10% neturi tiek pinigu kiek jie cia garantiju leidzia.ir aplamai,finansu stabiluma reikejo anksciau uztikrinti neleidziant taip pustis tuscio kreditavimo burbului(kur Lietuvos Banko,finansu ministru pasiaiskinimai del susidariusios situacijos???) del kurio subliuskimo bus nupusta ne viena imone ir atleistas ne vienas simtas darbuotoju.ziurint i ateiti,naujoji vyriausybe jau rodo zenklus kad valstybes pinigais bus remiami godus bankai,vel bus maitinami neefektyvus statybininkai.naujos vyriausybes leitmotyvas yra taupymas,tas savaime aisku nera blogai,bet apie monopoliju pazabojima,zemes paskirties keitimo supaprastinima ar sveikatos sistemos efektyvumo kelima jie net nekalba.kadangi sveikatos apsaugos ministru taps zuokas,galima sakyt amen ir siai sferai

  • Anonimas

    Artūras savo stiliui – nieko nežinau, bet pakomentuosiu.
    Kuo tai susiję su stabilumo stiprinimu labai teisingai parašė Vitas.
    @Alfredas – susidariusi situacija, deja yra vėjelis iš kitos Atlanto pusės. Telieka džiaugtis, kad pas mus ši sritis buvo labiau prižiūrima nei Islandijoj.

  • Mielas Rimantai, nebūtina lyginti save su kitais…

    O indėlių draudimo didinimas Lietuvoje neturi nieko bendro su rinkų finansiniu stabilumu, nes Lietuvos bankai neturėjo stabilumo problemų priešingai nei Islandijos, Prancūzijos, Belgijos ar JAV bankai…

    Tam suprasti net daug žinoti nereikia, galima pavyzdžiui panagrinėti paskutinį Lietuvos banko pranešimą apie šalies komercinių bankų veiklą.

    Paskaitykite ir Jūs mielas Rimantai. K`ą gali žinoti, gal naudos bus…

  • Anonimas

    Rimantui>>>
    kur jus matote ta prieziura?tai kad musu bankeliai neprekiavo sudetingais finansiniais instrumentais nereiskia kad jie buvo gerai priziurimi,o tai kad musu rinka per daug kaimietiska.didziausia problema kuria padare nuejusi vyriausybe kartu su lietuvos banku yra NT ir vartojimo burbulo putimas iki neregetu mastu.va uz tai mes ir mokesime ateinancius 3-5 metus,nes pinigai nebuvo investuoti i pridetine verte kuriancius subjektus,o pravalgomi arba statomos kartonkes uz kosmine kaina,investuojama ne i auksta pridetine verte kuriancias imones o i kupi-pradaj tipo kontoras.finansines sistemos stabilumas bus pakirstas todel kad vis dideja nemokiu imoniu ir gyventoju skaicius,o ne todel kad gyventojai nepasitiki bankais.bankai neatgauna isduotu paskolu,todel dideja ju likvidumo rizika.kodel bankai taip uoliai kelia palukanu normas?ogi todel kad neturi pinigu.tie indeliu draudimai tai kaip mirusiajam kompresai.

  • Anonimas

    Na, kai supratimui žinoti nereikia, tai aš gal iš diskusijos pasitrauksiu.

  • Na, neįsižeiskite taip mielas Rimantai.

    Ir neinterpretuokite.

    Aš juk pasakiau „tam suprasti“ ir „daug žinoti“ bei ką reikėtų paskaityti, kad „tą“ suprastumėte.

    Spėju, kad neperskaitėte…:)

  • Anonimas

    Kolegos, sakyti, kad lietuvoje veikiantys bankai neturėjo / neturi stabilumo problemų – laabai jau drąsu.
    Dėl indėlių apsaugos – gera psichologinio pobūdžio priemonė. Bet pagrindinė lietuvoje veikiančių bankų stabilumo problema – lėšų nebuvimas. Galui tik spėlioti, kokius scenarijus šiuo metu modeliuoja „vietiniai“ ŠB, Snoras, ŪB, Finasta, MB, ar Parex. Oi kaip neSaldu yra ir naujai pasikrikštijusiam Swedbank. Nenoriu kurstyti panikos (bet ne delfyje gi bendraujam), tačiau bet kuris šių bankų artimu laiku tikrai gali rimtai susvyruoti. Indėlių draudimas – na gal atgausime valstybės obligacijų, kurias kažkelinta konservatorių vyriausybė nuspręs pagaliau išmokėti.
    Iš kitos pusės – teisybės dėlei – reikia pasidžiaugti, kad danskebank, nordea, unicredit šiuo metu atrodo tikrai solidžiai ir vis dar veikia Lietuvoj. Taigi, ir finansų sistemoje, nėra viskas tik juoda ar balta.
    O mūsų Vyriausybei reikia imtis radikalaus ekonomikos aktyvinimo, tada ir bankai, ir mes visi būsim finansiškai saugūs.

  • Anonimas

    Visuotinės krizės metu dauguma turi problemų – tiesioginių ar netiesioginių, ir įvairių dydžių. Savo ruožtu indėlių draudimas – priemonė teisinga, profilaktinė, kad ir susivedanti labiau į pažadą, nei kažką daugiau. Kadangi bankų veikla savaime yra ekonominės sveikatos įkaitė (kaip ir pasipelnytoja iš šios), labai daug priklauso tiek nuo panikos finansų rinkose nebuvimo, tiek nuo skolininkų galimybių nežlugti kritiškai dideliais masteliais.

    Kaip teisingai pastebi Alfredas, didelė bėda yra ta, kad skolinimosi vektoriai labai didele dalimi buvo nukreipti į pervertintą ir neefektyvų ekonomiškai NT: gipskartonio ir stiklo lakštai, ypač skirti asmeniniam naudojimui, o ne gamybai ar paslaugoms teikti, yra menkavertė šalies ekonominio atsparumo požiūriu investicija. Kaip visuomet, daugiausia priklausys nuo eksportuojančių įmonių: jei šios sugebės atlaikyti išbandymus padėtimi rinkose, finansavimo varžymais bei augančia savikaina, yra vilties ir visiems likusiems kvėpuoti kiek lengviau.

    Kas be ko, darosi akivaizdu, kad Kirkilo Vyriausybė didesne dalimi imitavo veikimą, o pati visuomet tenkinosi šios dienos konjunktūra bei savieiga – tame kontekste pompastiški susireikšminimai, kaip cituojamas, atrodo graudžiai.

  • Anonimas

    Socdemų vyriausybė pasimokė iš praeities klaidų, kai A. Šleževičius, atsiėmęs indėlį iš LAIB’o neteko posto. ES vadovai taip pat susitarė, kad valstyės narės apdraus indėlius iki 100.000 eur 100%.

  • Anonimas

    Artūrai, niekas čia neįsižeidžia, tiesiog nelabai išeina diskutuoti su žmogumi, kuris ne tik kad visiškai nesigaudo situacijoje, bet dar ir jaučiasi 100% teisus.
    Sakau „visiškai nesigaudo“, nes tai puikiai iliustruoja teiginys „O indėlių draudimo didinimas Lietuvoje neturi nieko bendro su rinkų finansiniu stabilumu,“ ir pasiūlymas skaityti LB pranešimą.
    Kad LB pranešimą skaitei – labai gerai. Dabar paskaityk apie Diamond-Dybvig’o modelį – bus aiškiau, kodėl tas pranešimas šiuo atveju nei į tvorą nei į mietą; kodėl indėlių draudimas visame pasaulyje yra viena iš finansinio stabilumo didinimo priemonių ir kodėl Australija visai neseniai apdraudė 100% indėlių trejiems metams, nors jų bankų situacija dabar, ko gero, geriausia pasaulyje ir jie mažiausiai paliesti krizės. Dar galima pridėti skaitinius apie „Northern Rock“ ar „Washington Mutual“.

    Kadangi buvo prašymas parašyti, ką bendro turi su stabilumu, tai „ant pirštų“:

    a) Finansinės sistemos stabilumui LABAI svarbu pasitikėjimas ir labai blogai bet kokio pobūdžio panika, nes:

    b) joks bankas neturi tokių grynųjų atsargų, kad galėtų pilnai išmokėti sąskaitose ir indėliuose laikomus pinigus. Didžioji dalis pinigų „dirba“ – investuoti arba išduoti kaip paskolos. Normaliomis sąlygomis ši sistema stabili ir labai puikiai veikia, bet:

    c) jei dėl kokios nors priežastis didelė dalis klientų sumanys atsiimti savo pinigus net pats stipriausias bankas stabiliausioje ekonomikoje turės rimtų problemų. „Kokia nors priežastis“ gali būti paprasčiausias gandas, kuris net
    neturi būti teisingas – užtenka didesnės grupelės žmonių apspitusių banką
    pinigams atsiimti ir toliau viskas vyksta sniego lavinos principu (vadinamasis „bank run“). Pagal tokią schema melagingas gandas apie banko bankrotą gali sukelti ir tikrą. Lietuvoje tokių bandymų vis pasitaiko, ir kažkaip vis prieš rinkimus. Jei stiprios ekonomikos laikais mažiau šansų, kad daug kas
    užkibs ant tokio kabliuko, tai dabar, kai aplinkui tik ir kalbama apie krizę ir bankų bankrotus (nesigilinant
    kas kur ir kaip) rizika, kad Vardenis Pavardenis bėgs savo pinigų „gelbėti“ didėja.

    d) Indėlių draudimas mažina minėtojo Pavardenio motyvaciją pasiduoti baimei ir atsiimti savo pinigus iš banko.
    Tokio draudimo viena iš paskirčių ir yra „bank run“ prevencija ir tuo pačiu finansinės sistemos stabilumo didinimas – būtent todėl pareiškimas „kas bendro?“ skamba juokingai.
    Jei kokie analitikai netyčia pražiopsojo, tai spalio 7-ą ES finansų ministrai Ecofin susitikime sutarė didinti
    draudimo sumą iki mažiausiai 50 000 eurų, daugelis šalių pasirinko didesnę sumą.

    Reziumuojant – sprendimas labai teisingas ir labai į temą.

  • Mielas Rimantai, matau šiek tiek vadovėlių paskaitėte. Tai gerai.

    O dabar paskaitykite viską, ką parašėte ir atsakykite sau į vieną labai paprastą klausimą: kokia indėlininkų dalis Lietuvoje laiko indėlius, kurių suma viršija 3000 eurų, 22 tūkstančius eurų ir 100 000 eurų?

    Atsakęs į šį klausimą, vėl skaitykite, ką parašėte.

    Jei dar bus neaišku, pabandykite prisiminti, kiek kartų Lietuvoje Vardeniai Pavardeniai bėgo atsiimti savo indėlių?

    Ir paskutinis dalykas: ar būdamas toks apsiskaitęs, tikrai tikite, kad Vardeniams Pavardeniams žinomas Vyriausybės sprendimas ir kad jis sulaikys juos nuo bėgimo į bankus, kai tokie kaip Jūs kalbėsite, kad Vyriausybės sprendimas gelbėja juos nuo krizės?

  • Anonimas

    Daviau paiešką „Vyriausybės 80 metų sukaktis“. Kiek gavau rezultatų? Vieną: apie Kirkilo siūlymą minėti 90-ties.

    Valstybingumui minėti turime švenčių. Nemažai, sakytum. Bet nomenklatūriniams alkoholikams reikia progos kasdien.

  • Anonimas

    Artūrai, įdomu, kas pačiam trukdo „paskaityti vadovėlius“?
    Rimtai. Viltis nedidelė, bet gal atsiras šioks toks supratimas kas, kaip ir kodėl veikia ir dings noras dalinti niekam tikusius pasiūlymus?

    Indėlių draudimas – iš esmės PSICHOLOGINĖ priemonė skirta apsaugoti bankus nuo NERACIONALAUS klientų elgesio.
    Indėlių dydžio skaičiavimas – vėl šūvis pro šalį. Nesvarbu, kad Pavardenis banke teturi 1000 eurų – esant didesnei draudimo sumai saugumo jausmas bus didesnis ir noras pasiduoti
    galimai panikai – mažesnis.
    Aš irgi galiu pasiūlyti atsakyti į klausimą: kodėl Australijos vyriausybė apdraudė visus indėlius 100% suma trejiems metams, nors racionaliai žiūrint pinigams bankuose ten jokios rizikos?
    (Pridėsiu dar, kad „racionalus elgesys“ yra didelis mitas, ypač kalbant apie finansus).

    Dėl kiek kartų bėgo – esmė ne kiek bėgo. Esmė kad nebėgtų pirmą. Tuo labiau kad atmintis apie „Sekundę“ ir panašius dar gyva.

    Dėl paskutinio dalyko: vat paskaityk tuos vadovėlius, netyčia paaiškės, kad mano tikėjimas
    tikėjimu, o veiksmingos priemonės – veiksmingomis priemonėmis.
    Iš kitos pusės, gal iš tiesų, tie mokslininkai, pasaulio vyriausybės ir finansų ministrai Ecofin’e visiški idiotai ir visiškai nežino ką daro. Reikėjo jiems Artūro patarimo paklausti.

  • Anonimas

    Kirkilas galėjo ir 500.000EUR indėlius apdrausti 100%, jam tai kainuotų tiek pat, ir stabilumas būtų dar didesnis.

    Rimantai, geriau papasakok, koks čia Kirkilo nuopelnas, kad tokius ditirambus sau skirti, kai indėlių draudimas per visą ES – normalios buitinės profilaktikos, ištikusios krizės akivaizdoje, dalykas. Pakartoti iš paskos – neeilinės drąsos, veiklumo ir įžvalgumo ženklas? Tuomet tegu eina atšvenčia 90-metį iš peties, kaip ir priklauso tokiam didžiavyriui.