Finansų ministrė I.Šimonytė: Sutapimai

… Jau ne pirmą kartą kai kurie šio tinklaraščio įrašai susilaukia komentarų, kurie, mano subjektyvia nuomone, yra verti atskiro įrašo.

Šį kartą į G.Kirkilo citatą apie tai, kas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę sureagavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė

******************************************************************************************************

Kartais gyvenime būna keistų sutapimų. Ponas Kirkilas sugaišo kažkiek savo brangaus laiko galvodamas apie mane, nes paskyrė man savo rašinį apie krizę ir ją sukėlusias priežastis. O maždaug tuo pačiu metu, kai ponas Kirkilas apie tai mąstė, aš mąsčiau apie poną Kirkilą. Mąsčiau apie poną Kirkilą, kadangi varčiau savo 2008 m. rudens archyvus – eilinį kartą pasibaigus darbo dienai godojau jau antrus metus mane vis užkankinančią mintį, ar galėjo Lietuva nenukentėti nuo pasaulio finansų krizės taip, kaip nukentėjo. Archyvuose daugiausia susirašinėjimas su ministerijos kolegomis, tuometinio ministro pavedimai, refleksijos dėl spaudos pranešimų ar susitikimų Vyriausybėje, kitų aktualijų. Tegul istorijai lieka mano ir mano kolegų tarpusavio replikos, bet tuometinė vieša informacija ir komentarai įrodo, kad kažkuriame gyvenimo etape (tik negaliu atspėti – tada ar dabar) ponui Kirkilui nuoširdumo tikrai pritrūko. Štai 2008 m. rudenį vykusį premjero Kirkilo iniciatyva organizuotą pasikalbėjimą su bankininkais ir ekspertais naujienų agentūros atpasakoja taip:

„Vilnius, rugsėjo 23 d. (BNS). Lietuvos politikai ir ekonomistai beveik vieningai sutinka, kad pasaulio finansų krizės poveikis Lietuvai nėra didelis, tačiau padėtį ir toliau žada atidžiai stebėti. Premjeras Gediminas Kirkilas tikina, kad Lietuvos bankų politika yra konservatyvi, o atsakas į finansų krizę turėtų būti investicijų skatinimas ir biudžeto išteklių taupymas.“

Nežinau, ar čia poną Kirkilą tuomet kas nors apgavo dėl tos bankų „konservatyvios politikos“. Negali sakyti, kad kas nuo pono Kirkilo ką būtų slėpęs – dar 2007 metais „Danske“ analitikas Larsas Christensenas (ironiška, atstovaujantis tiems patiems „nelemtiems bankams”) savo gana tiesmuka maniera prognozavo sunkias pigaus ir greito skolinimosi „vakarėlio“ sukelto perkaitimo pagirias Baltijos šalių ūkiams. Tiesa, pono Kirkilo pateisinimui reikia pasakyti, kad tuomet buvo ir priešingai teigusių – tokiais atvejais pasirinkti politikui tikrai nėra lengva, todėl politikai kuria anekdotus apie „vienarankį ekonomikos patarėją“.

Visgi, pateisinimas galioja tik 2007-iesiems ir gal 2008-ųjų pradžiai. Apie bankų konservatyviąją politiką ekspremjeras kalbėjo būtent 2008-ųjų rudenį, jau po Lehmans bankroto. T.y. jau tada, kai galėjo žinoti (jeigu norėjo), kad suplanuotos 2008 metų biudžetų pajamos nevykdomos beveik nuo pat metų pradžios, kad beveik metus nepavyksta išleisti euroobligacijų emisijos ir po Lehmans – nebepavyks, todėl išlaidos finansuojamos ne šiaip „skolon“, o sąskaitos realiai neapmokamos. Kai jau buvo aišku, kad iš dviejų scenarijų – nuosaikaus ūkio lėtėjimo ar staigaus stabdymo – materializuosis antrasis. Kai buvo būtina, kaip teisingai tuo metu minėjo pats ponas Kirkilas, „taupyti biudžeto išteklius“.

Trumpam grįžkime prie bankų. Kritika anuometinei bankų kreditavimo politikai yra pagrįsta. Tiesa, vieni bankai „priskolinti“ nebūtų sugebėję – tam reikėjo ir atitinkamus lūkesčius turinčių klientų, ir tuos lūkesčius „pašildančios“ valdžios. Visgi, jeigu bandysime matuoti kaltės pyrago gabalą, bankai turbūt kalčiausi: klientams neretai trūksta informacijos racionaliems sprendimams priimti, politikai jų dažnai nepriima (ar priima priešingus) dėl politinių išskaičiavimų. Taigi, bankai lieka vieninteliai, kuriems profesionalumo ir informacijos bent teoriškai turėtų netrūkti, o politiniai sumetimai jiems netuėtų būti tokie svarbūs, kaip akcininkų ir indėlininkų pinigai.

Bet ar tikrai bankai kalti, kad Lietuva buvo, kaip neseniai teko girdėti virkaujant vieną buvusią tuometinio Lietuvos politinio elito atstovę, kone vienintelė valstybė, kurioje dėl krizės buvo mažinamos pensijos? Arba, kad teko mažinti kitas išlaidas ir didinti mokesčius? Suprantama, kad į šią kompaniją daugelis (įskaitant ir poną Kirkilą) dar įtraukia ar įtrauktų ir dabartinę Vyriausybę, kuriai teko visus šiuos sprendimus priimti ir tą teoriją būtų galima demagogiškai pardavinėti beveik be nuostolių, jeigu ne viena maža problema – vos už kelių šimtų kilometrų esanti Estija. Šalis, kurioje lygiai tie patys bankai lygiai taip pat pūtė lygiai tą patį burbulą (anot pono Kirkilo dabartinių vertinimų), kuriam imant išsivadėti ūkis smuko ir smuko nemažiau nei Lietuvos. Kas gi yra kitaip, kad ta šalis net ir po krizės turės panašią valstybės skolą kaip iki krizės, todėl neapsunkins savo atsigavimo per krizę užaugusios skolos girnapuse ir neturės „atiduoti bankams“ milijardų?

Kas yra „kitaip“ atsakė dar I.Krylovas savo pasakėčioje „Skruzdė ir žiogas“.  „Kitaip“ šiuo atveju buvo tai, kad Estijos politinis elitas visada pripažino biudžeto balansą kaip vertybę. Ir neskubėjo tuoj pat išleisti perteklinių pajamų (kurių ir mums tuo laiku netrūko), todėl sukaupė rezervus, leidusius išvengti skolos augimo. O vos pajuto, kad situacija klostosi blogiau nei planuota (ūkis lėtėja, pajamos nesurenkamos), nedelsiant, dar 2008 m. ėmėsi reikalingų sprendimų, mažindami biudžeto išlaidas, todėl deficitas net ir krizės laikotarpiu išliko labai mažas ir nesunkiai finansuojamas sukauptomis santaupomis. Protinga skruzdėlė, argi ne?

Ką gi veikėme mes, tiksliau, ką veikė pono Kirkilo vyriausybė? Atkakliai neigė problemas.  Politikai turi teisę ir net pareigą raminti žmones, siekdami išvengti „save realizuojančių pranašysčių“, bet tik tada, kai turi aiškų veikimo planą. Koks gi buvo tas veikimo planas? Gražuolis žiogas savaip „taupė biudžeto išteklius“ – visus 2008 metus buvo prisiimami vis nauji finansiniai įsipareigojimai – didinti tą ar aną. Grįžtant prie ponios, graudenančios, kad Lietuva buvo vienintelė mažinusi pensijas, turiu pasakyti, kad apgailestauju dėl to ir aš, bet negaliu nepasakyti, kad Lietuva buvo vienintelė šalis, kurioje 2008 m. vidutinė pensija padidėjo beveik 30 procentų (2007 m. – 25 proc.) – tempas neįsivaizduojamas turbūt jokioje kitoje valstybėje. Visas lig tol kauptas Sodros rezervas buvo iššluotas šiems momentiniams sprendimams, o Sodra dar 2008 m. liko su 1 mlrd. litų deficitu. Neminėsiu motinystės išmokų ir valstybės tarnautojų bei biudžetininkų atlyginimų ir kitų nuolat viešumoje diskutuojamų eilučių, kurias dabartinei Vyriausybei teko bent iš dalies „atsukti atgal“, kad šalis elementariai nebankrutuotų su 16 procentų deficitu.

Ką dar veikė tuometinė vyriausybė? Neigė, kad Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytas 0,5 procento BVP deficito rodiklis bus kelis kartus viršytas. Auklėjo Finansų ministerijos „klerkus-liberalus“ (tai citata), kad tuo metu maždaug 1,5 procento BVP augimą geriausiu atveju ir 7 procentų BVP kritimą blogiausiu „rodžiusios“ prognozės yra neteisingos, todėl neskelbtinos, o jeigu „suprognozuosi“ 6 procentų BVP augimą, tai kartu su skaičiumi atsiras ir pinigų. Dėmesingai klausė kolegų, kurie trepsėdami kojele dėstė reikalavimus „man reikia 400 milijonų ir viskas“. Galiausiai sukratė nieko bendra su gyvenimu, pasikeitusiu po Lehmans, neturinčius biudžetų projektus. Ir tai buvo jau po minėto istorinio pono Kirkilo pareiškimo apie būtinybę taupyti biudžeto lėšas.

Žinau bent dvi klišes, kurias tuoj pat kas nors išsitrauks iš kišenės. Pirmoji – kad mane delegavusi Vyriausybėn partija bumo laikais tiek inicijavo, tiek palaikė daug brangiai kainavusių sprendimų. Ir tai yra tiesa, nors brangiausių išlaidų prasme iniciatyvų autorių reiktų ieškoti kitoje partijoje. Tik nuo to netampa aiškiau, kodėl tuos sprendimus palaikydavo ir pati tuometinė Vyriausybė, nė karto nepagrasinusi atsistatydinimu matydama sparčiai augančius įsipareigojimus, o priešingai – už tuos neįgyvendinamus sprendimus, gal kiek papudruotus, balsavusi. Pensijų klausimu Vyriausybė apskritai tvarkėsi savarankiškai ir kuo baigėsi 2008 m. „pasitvarkymai“ dabar jau aišku kiekvienam.

Antroji klišė – kad dirbau ministerijoje tuo metu, tai kaip gi dabar kažką galiu kalbėti? Bet kuris mano viršininkas pasakys, kad nesu nei prisitaikėliška, nei pataikūniška, nes labiau už neva „šiltą sočią“ kėdę man rūpi tiesa ir principai. Todėl nė vienas turbūt ir nedrįs teigti, kad gresiančios problemos nebuvo keliamos ir siūlymai nebuvo teikiami. Tik ta viltis, kad gal bus geriau… Yra itin menka politikams atsakomybę versti ekspertams (priešokiais pavadinant juos „klerkais“, kad niekam nekiltų abejonių dėl paniekos masto) – ką jie bepatartų,  sprendimus vis tiek priima (ar nepriima) politinė valdžia, nes būtent taip veikia politinė demokratija. Kaip sakoma – jeigu mėgsti čiuožinėti, mėk ir rogutes tampyti.

Iš tiesų, reikėjo krizės ir jos reikėjo tikrai ne man. „Reikėjo“ tam, kad žmonės suprastų, jog politikų verdami makaronai kainuoja patiems žmonėms, kad ir kokie gardūs ir nemokami iš pirmo žvilgsnio jie atrodytų. Gal dar ne kiekvienas tą suprato, bet supras daugiau ir daugiau, ypač lygindami kaip be skolos kupros į priekį žengia racionalieji estai. Deja, iš pono Kirkilo  tekstų galiu suprasti, kad jo nušvitimas – dar tik ateityje.

(25 balsų, vidurkis: 4.60 iš 5)
Loading...
  • mdxacuk

    Ką darė Kirkilas, mes žinom. O kiek gi jūs, p. Šimonyte, sumažinot išlaidas 2009 m., palyginus su 2008 m.? Kai jau net pats Kirkilas tikėjosi 7 proc. BVP kritimo, o jis išėjo dvigubai didesnis? Kiek sumažinot Valstybės biudžeto, kiek sumažinot SODROS? Ne kiek apkarpėt Kirkilo fantastinius planus, bet kiek sumažinot absoliučiai? Komentaras redaguotas A.R.

    • mielas mdxacuk, siūlyčiau rinktis žodžius.

      • mdxacuk

        Atsiprašau, kurį čia žodį reikėtų rinktis?

        Bijau, kad Užkalnis buvo teisus.

        • mielas mdxacuk, tamsta nebijokite, tik nekalbėkite kaip Užkalnis.

  • Trakimas

    „nesunkiai finansuojamas sukauptomis santaupomis.“–gal panelė Šimonytė konkrečiai ir nurodytų tą sumą,kiek gi „santaupų“ išgelbėjo Estiją?1,5 milijardo pinigų?:)Estai „nesunkiai“ finansavosi,nes estai dirba Suomijoje ir tokiu būdu finasuoja Estiją.Uždirbti Suomijoje pinigai yra išleidžiami Estijoje,kuri pagal dydį yra tik koks nedidukas priemiestis.O Suomija nepatyrė krizės,nes produktas šioje šalyje PERSKIRSTOMAS labai smarkiai.Ir ne tik „darbo“ dalis,kaip yra Lietuvoje,bet ir „kapitalo“.O tai reiškia ,kad pridėtinė vertė lieka šalyje ir yra ką skirstyti.Lietuviai gi 3 mėnesius pinigus vežė į Lenkiją,o tuo metu Kubilius viešai kalbėjo,kad lauks „ketvirčio rezultatų“.Buvo išvežti keli milijardai,o tuo pačiu vietiniai prekybininkai negavo kelių milijardų pajamų,o biudžetas-atitinkamų PVM,akcizų ir t.t. mokesčių:)

    • mdxacuk

      Buvo rašyta, kad Estija turėjo 10 mlrd. rezervą litais.

      O apie Suomiją BNS duomenimis 2009 metais:

      Suomijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį ketvirtį, palyginti su metais anksčiau, smuko 7,6 procento.

      Palyginti su paskutiniu 2008 metų ketvirčiu, šalies ūkis sausio-kovo mėnesiais susitraukė 2,7 procento. 2008 metų spalio-gruodžio mėnesiais ūkis taip pat smuko – 2,1 proc., tad šalyje pagal oficialiai pripažintą apibrėžtį prasidėjo recesija.

      2008 metais Suomijos BVP paūgėjo 0,9 proc., ir pusę prieaugio lėmė užsienio prekyba. Pasaulinės finansų krizės poveikį šalis pajuto antrąjį 2008 metų pusmetį, kai gerokai sumažėjo eksportas, nuo kurio šalies ekonomika itin priklausoma.

      Užsienio prekybos apimtys mažėjo ir pirmąjį ketvirtį – statistikos tarnybos skaičiavimais, palyginti su pirmuoju 2008 metų ketvirčiu, šalies eksportas sumažėjo 25,5 proc., o importas – 19,4 procento.

      Privatus vartojimas pirmąjį ketvirtį smuko 3,7 proc., o investicijos sumažėjo 8,9 procento.

      Kovo mėnesį finansų ministerija ir centrinis bankas paskelbė prognozuojantys, kad Suomijos BVP šiemet smuks 5 procentais.

      O lietuvių „išvežti milijardai“ – pats tikriausias požymis, kad tamstai reikia skubiai pasimatuoti temperatūrą.

      • Trakimas

        Tačiau dirbti iš Lietuvos ,Rumunijos ir Bulgarijos dar ir dabar žmonės kviečiami ir išvyksta į Suomiją:)Kai smunki nuo 1000 iki 970 yra viena ir kai smunki nuo 100 iki 80 yra kita.Kai suomis uždirba 15 000lt,o krizė iš jo atima 2000 lt,jam vis viena lieka 13 000 lt.:)Todėl jis vis viena samdo estą ,kad šis nupjautų žolytę ir pan.

      • Trakimas

        Taip,Lietuva neteko kelių milijardų pajamų,kas buvo oficialiai skelbta spaudoje.Tai tikriausiai „nekarščiuojančios“Kubiliaus vyriausybės laimėjimas.:)?

        • ir kartais tiesiog išlaikykite pauzę… daug protingiau atrodysite. O dabar – kažką girdėjote, bet suprasti nelabai pavyko

    • romas

      Trakimai, esmė juk ne tame, kiek estai turėjo sukaupę pinigų amortizuoti krizės padarinius, bet kad valstybės aparatas pas juos ir iki krizės gyveno pagal biudžeto pajamas. Tuo tarpu Lietuva visą laiką turėjo biudžeto deficitą. Estams reikėjo žymiai mažiau kirpti valstybės išlaidas, faktiškai nereikėjo daryti jokių valdymo reformų, o pinigus galėjo naudoti būtent kovai su krize.

      • Trakimas

        Tikrai sutinku,kad esmė visai ne deficite ar taupyme.Esmė yra krizės valdyme,ką puikiai atliko lenkai ar vokiečiai.Dideli ar maži mokesčiai nieko negali išspręsti,jei jie taikomi apibendrintai „viskam“.Mes toliau žengiam tiesiu keliu į bankrotą-žmonės bėga,300 000 sėdi be darbo -iš kur atsiras pajamų?Pelno mokesčio nėra,o žmonės neuždirba pakankamai.

        • kam lietuvai pelno mokestis, jei visos imones deklaruoja kad pelno neturi??

  • Fredis*

    Labai sunku mažinti, kai visi, ir ypač žiniasklaida (į G.Kirkilą su V.Uspaskich galima ir nekreipti dėmesio), rėkia, kad reikia didinti, o ne mažinti ir per vartojimą lipti iš duobės. I.Šimonytė pasirinko teisingą ėjimo kryptį, daug kvailiau eiti laimės ieškoti į priešingą.

    • mdxacuk

      Tai betgi jinai nieko ir nemažino, tiktai didino mažiau, negu planavo Kirkilas. Bet DIDINO, kai ūkis jau dardėjo pakalnėn.

      • udra

        tik norėjau jūsų paklausti – ar Jums žinoma, nuo kada Šimonytė yra ministrė?
        o apie išlaidų ‘didinimą’, vienas iš gerų pavyzdžių yra čia http://www.finmin.lt/web/finmin/koment/islaidos2009. Juk manau visiems akivaizdu, kad jei pensija 2008 m. rugpjūtį padidinama 10 proc., tai jos vsa pasisinimo ‘našta’ finansams persimeta į 2009 metus. Taip, kažkas ‘užprogranuotai’ didėjo 2009 (būtent išlaidos 2008 padidintoms sritims), bet daug kas mažėjo, antraip juk nesusivestų galai, ar ne taip?

        • mdxacuk

          Jei tamsta norit pasakyt, kad p. Šimonytė atsakinga už situaciją tik nuo 2009 liepos, tai kaip manot, kodėl ji čia randa reikalą aiškintis apie Kirkilo laikus? Ar jums atrodo, kad Kubilius pats vienas sustato biudžetą, pasikrapštęs pakaušį paišeliu? O visa fimmin su jų sekretorėm tuo metu geria kavutę ir naršo Šadžiaus susirašinėjimą su Kirkilu?

  • Trakimas

    Labai smerkti finansų ministrės negalima,nes ji tik vykdo „politinį užsakymą“.Štai ir jos atsakyme daug emocijų ,bet mažai skaičių.Ji geriau pateiktų ataskaitą,kaip pusę metų krito PVM surinkimas už kurą ar maisto prekes,kol lietuviai apsipirkinėjo pas lenkus.Kad ji mažai išmano ,liudija ir tikriausiai jos iškelta iniciatyva „nepiniginę naudą“ apmokestinti pinigais:)

  • Westas

    mdxacuk kaip visada taiklus su klausimais, aš tai pavyzdžiui, norėčiau ministrės pasiteirauti apie 2011, 2012 metais planuojamas sukurti naujas darbo vietas mūsų šalyje. Kokiomis priemonėmis tai bus stengiamasi daryti? Prašau jei galima bent paminėkit skaičius, nes ministras pirmininkas ir finansų ministrė labai myli daug šnekėti, bet nieko konkretaus nepasakyti.

    P.S. Jau laikas suprasti, kad nuo to, kad kitas blogesnis, tai Jūs geresnė nebūsit. Labai kvailą įprotį pasigavot. Jau senai žinome, kad poną gediminą senatvės m***zmai aplankė anksčiau, bet Jūs dar visai jauna… Nevartykite tų senų popierių ir nekurpkite vis naujų senarijų, kas būtų jeigu būtų… Žiūrėkite į priekį ir bet kažką nuveikite naudingo mūsų šaliai, o siūlymų turite pilnai, pradžiai dar kartelį apsilankykite ekonomika.org svetainėje ir peržvelkite pasiūlymus apie siūlomas mokesčių reformas.

    • mdxacuk

      Darbo vietų kūrimas tai gal nėra finansų ministerijos reikalas.

      Bet kadangi p. Šimonytę jau apėmė nušvitimas dėl makaronų kabinimo, tai man įdomu, ką ji pasakys po kokio pusmečio, kai teks teisintis dėl šešėlinio milijardo? Kad susapnavo?

      Galų gale, kam ieškot milijardo, kurio nepametė? Tegu pirma paima tai, kas guli ant paviršiaus. Gi priskaičiavo 70 000 PSD skolininkų už 2009 metus. Tai tegul atsiima, gi negali valstybėj mėtytis keliasdešimt milijonų skolų, kurių niekam nereikia. O kodėl tik už 2009 metus? Gi faktiškai tas pats kontingentas, kuris nemokėjo 2009, nemokėjo ir niekad iki tol. Mokesčių inspekcija gali patikrinti skolininkus už einamuosius metus ir dar 5 metus atgal. Tai kodėl netikrina ir neišsimuša? Čia gi realūs mokesčių mokėtojai su realiais asmens kodais, ne kažkokie nematomi kontrabandistai. Bet bijo ir prasižiot? Vietoj to organizuoja planus, kaip apdėt PSD mokesčiais studentus.

      • nerijus

        Bijo…artėja rinkimai…

        Nepamirškit, kad tame tarpe yra ir jos, Kreivio, Kubiliaus, Kirkilo, Pakso, Uspaskich ir kt. pažįstamų, artimų giminių, draugų…

      • Valentinas

        Emdėiksai,
        Manau, kad finansų ministrė neturi jokių galių mažinti išlaidas, ji gali tik sudėlioti į excellio lentelę minsterijų biudžetus ir pastuksenti premjerui, kad politikai nenori taupyti.
        Padėkime jai, pameskime idėjų. Štai URM dirba apie 600 žmonių tarp jų apie 15 buhalterių. Privačioje tokio dydžio įmonėje dirbtų apie 5. O kiek buhalterių dirba finansų ministerijoje?

        • nerijus

          O Sodroje?..

  • voraratis

    Ne tik draugai ir giminės, ir jie patys jo nemokėjo.

    Atsakingi politikai, tai ne tik vyriausybė ir Estija kitokia ne tik dėl kitokių politikų vyriausybėj. Išsitraukiam skaičius kaip konservatoriai balsavo dėl išmokų motinoms, pensijų didinimo ir kitų svarbių sprendimų?

  • Valdas K

    Gerbiamieji,
    supraskite vieną, už finansus atsakingas būna tuo metu pareigas einanti vyriausybė.
    – Ji delioja prioritetus, kam finansuoti kam ne.
    – Vyriausybės vadovas derasi su savo partneriais dėl būtinų sprendimų.

    Normalus premjerass, jeigu seimas jo neklauso, atsistatydintų. Sakykim taip, Kirkilas prieštaravo tarkim motinystės išmokom, tačiau seimas pritarė. Tai pats G. Kirkilas turėtų apsispręsti ar eiti toliau ministro pirmininko pareigas ar ne, nes seimas žlugdo jo visą fiskalinę politiką.

    Kitas dalykas premjeras turi būti ryžtingas, kai kalbame apie populistinius sprendimus.

    Aš manau, kalti ne tie, kurie balsavo už motinystės išmokas ir panašiai, o vyriausybė, kuriai nebuvo prioritetas fiskalinė drausmė ir ryžtingumas.

    • voraratis

      Tai kaip pareikšti, kad už burbulą atsakingi _tik_ bankai ir jokie ne politikai ar dar ten kas. Kalti visi. Konservatoriai kritikuodami neatsakingą švaistymą Kirkilo vyriausybės metu ir „nematydami“ kaip patys prie to prisidėjo, nelabai skiriasi nuo socdemų kritikuojančių Kubilių, ir „nematančių“ kad dėl sunkumų kalti ir jie patys.

      • Valdas K

        Bankai kalti, bet kalta ir vyriausybė sudariusi tarkim palankias sąlygas pigiai skolintis ir dabar dalis gyventojų dar tegrąžina skolas, paimtas prieš kelis metus ir panašiai. Buvo padaryti sprendimai prieš kelis metus, kurie kėlia sunkumus dabar.

        O šiaip už sprendimus didinti išmokas, pensijas balsavo visos seimo frakcijos, neišskirčiau nei konservatorių, darbo ir kitų partijų.

        BET esmė tokia, kad tuometinė vyriausybė leido tai daryti.

        I. Šimonytė yra visškai TEISI dėl vieno dalyko. Tuometinis premjeras matė, kad krizė ateina, kad biudžetas nesurenkamas, bet NIEKO nedarė, nes tiesiog TRŪKO atsakomybės.

  • Trakimas

    NT mokestis,PSD studentams ar dar koks susapnuotas mokestis neišgelbės šios vyriausybės.Užkrauti mokestį dar nereiškia jį surinkti.Tam,kam užkraunama ši našta ,taip pat turi galvą ir savo resursus-jei žmogus neturi iš ko mokėti-jis parduos NT ir eis gyvent į palapinę,studentas ieškos universiteto užsienyje ,tačiau iš nieko niekas ir neatsiras.:)

    • mdxacuk

      Nuo to, kad kažkas persikraustys į palapinę, surenkamas NT mokestis nepasikeis. O iš sutaupyto PSD studentas nesusimokės už mokslus užsieny, jeigu nesugebėjo to padaryti iki šiol.

      Trakimai, parašykit bent vieną komentarą, kur būtų ekonominės logikos užuominų.

  • Trakimas

    Taip-nepasikeis:)Jis bus lygus nuliui (0):)Tas pat vyksta su cigarecių ir kuro akcizais .Mokestis yra,o daugiau pajamų nesurenkama,ką raportavo ir Valstybės Kontrolė.Tamsta ,mcxuk,gal tik žodžiais sugebėtumėte „konkuruoti“ su šiais specialistais:)?

    • Taip norėtųsi Jus priskirti „trolių“ kategorijai, bet atrodo, jog Jūs iš tiesų tikite tuo ką rašote… Graudžiausia yra tai, jog cigarečių akcizo (spėju, jog ir alkoholio akcizo dydis taip pat Jums sukelia „skausmingų“ finansinių problemų) didinimą įvardijate, kaip vieną nesėkmingiausių šios vyriausybės sprendimų. Nejau Jums išties atrodo, jog žmonės, turėdami galimybę pigiau parūkyti, bus daug laimingesni? Taip, ši vyriausybė padarė daug klaidų, bet jas suversti finansų ministrei I. Šimonytei mažų mažiausiai kvaila… Aš, kitaip nei Jūs, džiaugiuosi, jog finansų ministre yra būtent I. Šimonytė, nes tai suteikia man vilties, jog iš krizės „gniaužtų“ Lietuvai gali pavykti ištrūkti.

      • Trakimas

        Be jokios abejonės:)Dar priminsiu Tamstai pagrindinio ekonomikos variklio-kuro akcizus,el. energijos kainų šuolį po „skaidraus“ Leo išardymo ir padidintus PVM viskam,o ką jau kalbėti apie smulkaus verslo užsmaugimą išankstiniais mokesčiais:)

        • Kuro akcizai – pagrindinis ekonomikos variklis? Ar Jūs bent jau perskaitote, ką parašote? Jūs tikriausiai įsivaizduojate, kad netaikant kuro akcizo, BVP ne tik kad nebūtų kritęs, bet dar ir pakilęs? Ir kaip čia susįjęs el. kainų šuolis su „neskaidriu“ Leo išardymų? Ar Jums atrodo, kad atominės elektrinės uždarymas el. kainų šuoliui įtakos paprasčiausiai neturėjo? Kadangi jau matau, jog įsivaizduojate esas tikras ekspertas, vertinant ekonominius ir politinius sprendimus, tai norėčiau jog pasidalintumėte savo įžvalgomis, kaip vyriausiausybė turėjo padidinti pajamas, gaunamas iš mokesčių, krizės akivaizdoje? Galbūt atversite mano akis…

          • Trakimas

            Akis „atverti“ turite pats.Nors puikiausiai praleisite laiką šioj žemėj ir „plačiai užmerktom akim“.:)Na,būtų nuobodu vėl dėstyti senas istotijas apie vežėjų bankrotus ir kuro pirkimą Baltarusijoj ,Rusijoj ar Lenkijoj žymiai pigiau,nes jei pamenate,benzinas pabrango dvigubai-nuo 2,5 lt-iki 4,2 lt.,o tai įmonių sąnaudas staiga padidino iki 15 procentų ir daugiau.O kuras naudojamas bet kokiame verslo sektoriuje,nes galų gale reikia išvežioti prekes,o tai padidino VISŲ produktų kainas,mažėjant perkamai galia,ko pasekoje biudžetas NEGAVO milžiniškų įplaukų.:)

          • Tikrai „atvėrėte“ man akis, kas per nesusipratėliai sėdi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje vakarų Europoje, juk tereikėjo sumažinti kuro akcizus ir milžiniškos įplaukos būtų papildžiusios visų valstybių biudžetus… Prašau, nebeatsakinėkit į mano komentarus, tiesiog juos ignoruokit, kad man vėliau nebekiltų kvailos mintys veltis į „diskusiją“ su p. Trakimu.

          • Trakimas

            Nesivelk.Pasirodysi nekaip prieš išmanančius žmones.

          • mielas Trakimai, gal vis dėlto valdykitės. O tai paskaitinėjus tamstos „ekonominę išmintį“, man kažkodėl kyla nenumaldomas noras tamstą „išjungti“. Ir žinote ką? Jei tęsite tame pačiame stiliuje, tam norui tikriausiai nebegalėsiu atsispirti. Nuo šio momento skaičiuosiu iki 3. Po to galėsite komentuoti pas A.Užkalnį, kantą ar grumliną.

          • Trakimas

            Aš valdausi ,mielas Artūrai.Tačiau mane vis viena ima juokas,kai žmogelis kalba apie Vakarų Europą,kur Vokietija tiesiog dalino pinigus,teikė lengvatinius kreditus ir įmonėms primokėjo,kad tik išlaikytų darbuotojus ir verslai nebankrutuotų.Vokietija taip pat „prasiskolinus“ dar daugiau ,tačiau sėkmingai įveikė krizę būtent dėl šių veiksmų ir dar „pamėtėjo“ 100 milijardų Graikijai.Žmogus net spaudos neskaito,nesidomi,o dėsto savo išmintį ,tarsi tai būtų „paskutinė instancija“>:)

          • mielas Trakimai – vienas. Nes aiškiai nesuprantate, kodėl Vokietija galėjo „dalinti“ pinigus ir „primokėti“ įmonėms.

          • Na dabar perskaitykite visus mano komentarus ir išrinkite citatas „kur aš dėsčiau savo išmintį“, nes visuose komentaruose kaip ir atsakinėjau tik į Jūsų „dėstomą išmintį“, ne kiek neįkišdamas savosios. Vakarų Europą paminėjau kuro akcizo kontekste, ar Jūsų paminėtoje Vokietijoje buvo sumažintas kuro akcizas?

            P.S. atsakiau dar vienu komentaru vien dėl to, kad iškraipėte mano žodžius.

          • Trakimas

            Vokietijoje akcizas nebuvo keičiamas ,todėl kuro kaina Vokietijoje nepadidėjo.Lietuvoje akcizas kuro kainą padidino DVIGUBAI.Ko pasekoje įmonės ėmė bankrutuoti,o tai reiškia,kad darbuotojai nebegavo algų,buvo atleisti ir tuo pačiu nebesumokėjo GPM,Sodros mokesčių.Jie ėmė mažiau pirkti,ko pasekoje valstybė negavo PVM ir akcizų.Dar daugiau-įmonės kurą ėmė piltis užsienyje,ko pasekoje degalinės negavo pajamų ir taip pat nesumokėjo mokesčių nuo negautų pajamų.Dėl alkoholio prekybos suvaržymų taip pat degalinės atleido darbuotojus ir vėl toks pat likimas ištiko įplaukas į biudžetą.Ir taip atsitiko visur-tai „griūtinis“ procesas,kai žmonės netenka pajamų,o dėl mokesčių politikos viskas ima brangti.O viskas tai reiškia ne tik dešreles.Viskas reiškia ir pirkimus tarp verslo.O mažėjant apyvartoms,mažėja įplaukos į biudžetą.Mažėja įplaukos-tenka mažinti išmokas ir atlyginimus arba atleisti darbuotojus ir vėl sukasi ratas vis žemyn.Vokietija elgėsi priešingai ir laimėjo.

          • mielas Trakimai, už „DVIGUBAI“ ir už tai, kad padidėjus kuro kainai, Lietuvoje įmonės ėmė bankrutuoti – du. Trys bus po 10 minučių, jei neatsakysite į klausimą.

          • nerijus

            „demokratija“ pagal A. R.

            mielas Trakimai, gal vis dėlto valdykitės. O tai paskaitinėjus tamstos “ekonominę išmintį”, man kažkodėl kyla nenumaldomas noras tamstą “išjungti”. Ir žinote ką? Jei tęsite tame pačiame stiliuje, tam norui tikriausiai nebegalėsiu atsispirti. Nuo šio momento skaičiuosiu iki 3. Po to galėsite komentuoti pas A.Užkalnį, kantą ar grumliną.

        • Trakimai del kuro kainu:
          http://www.degalukainos.lt/degalu-kainu-statistika

          2.50 buvo, jei neklystu, 2005 metais.
          o visa kita – tiesiog kliedesiai.

        • Gintautas

          Trakimai, man labai smalsu pasidarė sužinoti Jūsų išsilavinimą – be jokios konkrečios priežasties, tiesiog smalsu.

        • aušra maldeikiene

          Tamsta, Trakimai, kliedite. Ir nežinote skaičių. Kad ir apie užsmaugtą iš anksto smulkų verslą. Bet Tamsta stiprus štampuose, matyt skaitote daug pirmadienio pamokslų Lietrytyje ir panašių kitų tyrimų.
          Et, kai paskaitau tokius štampelius kaip Trakimo, gaila ir I. Šimonytės, ir GA.

  • filosoffas

    Gerbiami komentatoriai. Šis ginčas – kas kaltas dėl to ar ano,yra beprasmiškas. Beprasmiškas dėl to, kad čia neatskleidžiama problemos esmė. Ginčijamės ar laivo varikliai pe r silpni – ar krovinio per daug prikrauta, bet kad laivas iš betono nulietas nematome. Koki nori varikli dėk, ir keleivius visus išlaipink, vis tiek nuskęs. Joks kapitonas tokio laivo nesuvaldys. Lietuvos (ir viso vakarų pasaulio) ekonomikos,bėda yra skola paremti pinigai ir tikėjimas kad ekonomika turi ir gali augti. Iki šiol ekonomikos augimas buvo galimas tik dėl lengvai prieinamu ištekliu , tačiau ne būtinai taip bus rytoj. Kiekvieną dieną, ką nors iškasti iš žemės darosi vis sunkiau ir sunkiau. Pateiksiu pavyzdį su nafta.
    Kai Teksase buvo atrasta nafta, jai pasiimti reikėjo kastuvo, laužtuvo ir statinės. Tai buvo daugiau nei prieš 100metų. Vėliau mums prireikė šiek tiek sudėtingesnių įrenginių – giluminių gręžinių, grąžtų, ir vamzdžių. Po to pasirodė jūrinės platformos, narai, laivai, tanklaiviai, sraigtasparniai. Šiandien nafta išgaunama kaitinant ir plaunant Kanados smėlynus, taip pat pumpuojant į gilius telkinius vandenį ir atgal siurbiant nafta praskiestą vandeniu. To reikia todėl , kad nafta vamzdžiais pati nepakyla į viršų dėl joje esančiu priemaišų. Vėliau vanduo vėl atskiriamas nuo naftos specialiose gamyklose. Negana to taikoma horizontalaus gręžimo technologija ir begalė kitų dalykų. Šiemet Meksikos įlankoje įvykusi ekologinė katastrofa rodo kad kiekvienas naftos litras turi vis aukštesnę kainą. Ta kaina yra matuojama ne doleriais , bet energija. Energija sunaudota energijai gauti. Angliškai – EROEI (Energy Returned on Energy Invested).
    Taigi, prie ko čia nafta ir Lietuvos ekonomika? Ogi viskas labai paprasta. Ekonomikos augimas buvo galimas dėl didėjančio naftos išgavimo. Pabandykite įsivaizduoti augančią ekonomiką ir nedidėjanti naftos išgavimą. Manau sutiksite , kad daugumai šių dienų produktų sukurti reikia naftos. Norint gauti daugiau produkto reikia daugiau naftos. Žinoma galima padidinti darbo efektyvumą, sumažinti sąnaudas, patobulinti, pagerinti ir pan. Bet dėsnis yra toks: vakarai laikosi ir auga didinant naftos gavybą.
    O dabar dvi prielaidos:
    1. Naftos gavyba didės n metų kaip didėjo 150 metų iki šiol.
    2. Naftos gavyba pasiekė maksimumą 2005 m ir nustojo augti.
    Tai du visiškai skirtingi požiūriai į problemas ir iššūkius kurie musų laukia. Jei pirma prielaida teisinga, tai ponas G. Kirkilas yra melagis, o I. Šimonytės pasiūlyti sprendimai teisingi ir reikalingi. Jei teisinga antra prielaida, I. Šimonytės sprendimai, beverčiai kaip ir G. Kirkilo. Ką bedarysim ekonomika neaugs.
    O dabar dar klausimas:
    Iš ko mokėti palūkanas, kai ekonomika neauga? Musu pinigu sistema tinkama tik esant nuolatiniam augimui. Didžioji ekonomikos dalis sukasi dėl skolintų pinigų. Pasiskolinti pinigai gražinami su palūkanomis, ir tai gražiai dera su ekonomikos augimu, auga skolos, auga pinigu kiekiai ir koeficientai M1,M2, M3. Palūkanos laiku sumokamas dėl laiku ūgtelėjusios ekonomikos. Viskas gražiai sukasi kol mes nesusiduriame su realybe.
    Planeta apvali ir be galo augti nepavyks. Kai tą suvoki ,vyriausybės sprendimai susiję su pinigais atrodo absurdiški. Kodėl mokėti skolą? O kodėl paprasčiausiai ne bankrutuoti? Kodėl bankas bankrutuoti gali o žmogus ne? Kodėl bankas turi uždirbti pelną ir vardan to pelno sukelti burbulus? Ar ne geriau kurti tokia sistemą kurios net kvailys nesugebėtu sugadinti? Pavyzdžiui: valstybės monopolija išleisti pinigus ir tik valstybinis bankas, kurio tikslas ne pelnas, bet ekonomikos stabilumas.
    Ar jums neatrodo keista gyventi pasaulyje, kur pinigai nuolat praranda savo verte? Ar nekeista kad reikia verstis per galva vien tam kad neprarastum tai ką sąžiningai uždirbai? Negi nesinorėtu sukaupti senatvei ir žinoti kad ir kas nenutiktu pragyventi galėsi ir susenęs? Negi natūralu kai pensijai kaupi o Sodra arba pensijų fondas bankrutuoja ir lieki be nieko? Natūralu kai neturi jokiu garantijų kaip apskaičiuoti duonos kaina 2030 metais?
    Aš nesiginčiju su ekonomistais. Jie be abejo yra kiečiau pasikaustę negu aš. Žinoma jie teisūs kai kalba apie mokesčio efektyvumą, arba pinigų kiekį rinkoje,nedarbo blogį, akcijų kainas ir bankų svarbą. Bet vis tiek aš klausiu: Ar tik taip gali būti kaip jie sako?

    • Trakimas

      Esi pasakorius:)Ekonomikos varomoji jėga nėra resursai,o ŽMONĖS,kurie KEIČIASI savo DARBO produktais,nes JIE-ŽMONĖS nori gyventi geriau ir turtingiau.KIEKVIENAS gyvas žmogus nori geresnio gyvenimo,o ne tik tie,kurie nusipelnė ir todėl kuriems „demokratija tampa problema“.:)

      • aušra maldeikiene

        Bet kiekvienas žmogus turi skirtingą sampratą, kas yra „geriau“. Ir daugumai žmonių „geriau“, nereiškiau daugiau pinigų. Ir apskritai, „geriau“ retai kalba apie pinigus.

        • filosoffas

          Ponia , Aušra, kaip jūs vertinat tolimesnį ekonomikos augimą viso pasaulio mastu ? Viskas bus po senovėj ar jau dėstomą kokia nors „Nauja ekonomikos samprata“?

    • Valentinas

      Reikėjo pasivadinti „Kairuoliškų minčių ir nieko daugiau pasiskaitęs, svajoklis, jaunuolis“, o ne teršti garbingą filosofų vardą. Tada nebūčiau gaišęs laiko skaitant šitai.

      • filosoffas

        Gaila Valentinai, kad laiką sugadinau. Bandau atitaisyti klaidą. Paskaitykit ,gal nesigailėsit: http://cluborlov.blogspot.com/2010/11/peak-oil-is-history.html

        • Valentinas

          Kai Europos miestus užtvindė arklių mėšlas, atsirado automobiliai. Atsipalaiduok ir stebėk kas vyksta.Mėgaukis gyvenimu, tai tikrai filosofiška. Resursų ekonomika jau seniai praeityje.
          Ir vardan visų filosofų, nebesivadink filosofu. Net Kreivarankis vengia save taip vadinti nors turi tam žymiai didesnių priežasčių.

  • Aga

    Ech, kuo toliau tuo labiau Šimonytė man patinka. Nuoširdžiai. Protinga ir teisinga moteris. Pagaliau buvo sureaguota į socdemu skiedžiamas nesamones…

  • Pingback: Tweets that mention Finansų ministrė I.Šimonytė: Sutapimai | Artūras Račas -- Topsy.com()

  • Kestas

    O man I.Šimonytė tiesiog patinka.
    – už profesionalumą (kad daro, kas jai priklauso);
    – už tiesą ir atvirumą (nevynioja į vatą);
    – už drąsa (gebėjimą pasakyti tai, ką kiti bijo pasakyti).

    Siūlau I.Šimonytę į premjero postą, bet tik su sąlyga, jeigu A.Kubilius bus nuimtas. Labai nenorėčiau, kad I.Šimonytę suvalgytų politikos vilkai.

    Ačiū, Ingrida, už sveiką protą!!! :)

    • nerijus

      Gerbiamasai, jeigu rašote tokius tekstus, turiu tik dvi diagnozes: arba esate “atsitrenkęs į pušį” ir paistote nesąmones, arba priklausote vienai iš kai kurių opozicionierių sukurtų “komandų”, kurių užduotis tiesiog pyškinti negatyvius komentarus interneto erdvėje ir taip toliau demoralizuoti gyventojus.

    • Gintautas

      Man ypač patiko minitis, kad I. Šimonytei premjero postas siūlomas tik su sąlyga, kad bus nuimtas A. Kubilius. Logikos perliukas :)

      • mielas Gintautai, labai apgailestauju, bet Trakimo šiame tinklaraštyje tikriausiai nebesutiksite.

        • Gintautas

          Kažkodėl labai nenusiminiau…

  • kestutis d

    Pagarba Ingridai Šimonytei. Labai vertinu jūsų darbą. Išsakytos mintys man atrodo pagrįstos ir teisingos. Iš esmės matau du principinius skirtumus tarp mūsų ir estų – vienas yra tas, kad jie neturėjo biudžeto deficito tais auksiniais burbulo metais ir turėjo sukaupę rezervą, kuris jiems padeda dar labiau atitolti nuo mūsų. Dėl antro nesu toks įsitikinęs, bet man atrodo, kad jie turi daugiau racionalių struktūrinių pertvarkų švietimo ir sveikatos apsaugos srityje (gal koks protingesnis žmogus galėtų apšviesti – ar jie tikrai turi mažiau mokyklų ir ligoninių nei mes?).
    Dėl konservatorių vyriausybės darbo – manau, kad judama teisinga kryptimi. Kubilius ir Šemeta nusipelno pagarbos už labai ryžtingus ir greitus sprendimus (kiek supratau iš užuominų spaudoje, Šemetai dar teko kiek pavargti, kol įtikino Kubilių, kad reikia elgtis būtent taip, bet laimei, kad Kubilius greitai susigaudė situacijoje).
    Žinoma, kiek sunkiau su tom struktūrinėm pertvarkom – iš esmės matau didesnių postūmių tik Švietimo ministerijoje, tuo tarpu daug sunkiau Sveikatos apsaugoje. Apie kitas ministerijas kalbėti man sunkiau, bet lyg Ūkio ministerija irgi dirba.
    Dar gerbiu Ingridą už tai, kad daug skiria dėmesio aiškinamajam darbui – atrodo, kad iš jūsų net ir spauda daug geriau tuos komentarus priima (čia toks seksistinis įtarimas, kad kažkodėl vyrus politikus spauda būtinai perinterpretuoja ir sumaišo su purvais, tuo tarpu su moterimis taip elgtis privengia (nors yra ir priešingų pavyzdžių). Bet kokiu atveju, tai ką darote – turi didelės reikšmės, nes iš tikrųjų mūsų liaudį biudžeto klausimais šviesti reikia – ir dar daug kartų ir dideliais mąstais (aš pats pvz., prieš tai kelis metus, nors ir turėdamas susidomėjimą biudžeto problema, nežinojau, kur greitai ir lengvai paimti apibendrintą informaciją apie biudžetą – įstatymo eilučių juk neanalizuosi tuo reikalu, kai įdomu tik labai bendri skaičiai. Tuo tarpu nesidomintiems tai dar tolimiau – tačiau jei nuosekliai kartojama, tai gal ir jie turės šiokį tokį supratimą, kad biudžetą sudaro ne vien valdininkų atlyginimai).
    Todėl visokeriopa pagarba ir parama bei tikrai nuoširdžiai dėkoju už darbą

  • Racui neegzistuojantis

    Liūdna skaityti tokias ministrės mintis apie politikų – tiek pozicijoje, tiek opozicijoje – populistinius sprendimus vardan vienadienių rinkėjų simpatijų, spjaunt į ekonomistų ir ekspertų perspėjimus. Kai ką, neabejoju, G.Kirkilo vyriausybė suprato geriau nei nuduoda, tačiau, matydama priešrinkimines nuotaikas, TYČIA iššvaistė, ištaškė, kad pasimėgautų, kaip užvirtą košę srėbs po jų atėjusieji. Būtų gerai, jei TIK politikai tai tesrėbtų… Deja, tą politzuotą pseudoekonominį srėbalą srebia visa šalis, kol vieną dieną tikrai paspringusi kris. Ir ką, po defolto politikai padarys bent menkiausias išvadas? Nedelsiant užkais naują katilą populistinės košės.

    • Kestas

      Gerbiamasai, jeigu rašote tokius tekstus, turiu tik dvi diagnozes: arba esate „atsitrenkęs į pušį“ ir paistote nesąmones, arba priklausote vienai iš kai kurių opozicionierių sukurtų „komandų“, kurių užduotis tiesiog pyškinti negatyvius komentarus interneto erdvėje ir taip toliau demoralizuoti gyventojus.

      Gėdytumėtės, gerbiamasai. Geriau jau lipkit ant pečiaus ir šiltai bezdėkite.

      Ir, gerbiamasai, nereaguokite, prašau, į šį mano nekaltą pastebėjimą. Nes Jūs jau nebepataisomas, apgailestauju.

      • Kestas

        p.s. nesusipratėliams patikslinu. Aš čia apie „Racui neegzistuojantį“, jeigu ką :)

      • mielas Kęstai, jūsų žodynas stebina… Kitą kartą savo pasipiktinimą siūlyčiau reikšti nevartojant A.Užkalnio ir kitų dundukų terminologijos

        • Kestas

          Ups… vadinasi neišlaikė nervai. Nuoširdžiai atsiprašau.

      • Racui neegzistuojantis

        žinoma, kad nereaguosiu, optimiste Kęstai. Tik įsijautęs džiūgauti neužmirškite, kad nepamatuotas optimizmas – problema neretai dar labiau kenkianti už pesimizmą. Gal nematoto, prie ko privedsė G.Kirkilo vyriausybės nepamatuotas optimizmas planuojant paskutinį jų biudžetą – iki šiol visi keikiasi. Dabar lenda rožinis A.Kubiliaus optimizmas kitąmet ištraukti milijardą iš šešėlio, bert čia kalba tik apie VIENĄ milijardą.

        Beje, aš – optimistas. Manau, kad Lietuvoje algos, pensijos ir pašalpos yra labai geros, tik… truputį mažos ;)

        • udra

          o mokesčiai, turbūt, Jūsų požiūriu .. truputį dideli, ar ne? ;)

          • jei taip pasiziureti – jie mazesni nei ES vidurkis ;)

          • Racui neegzistuojantis

            nors apie mokesčius turiu savo nuomonę, makroekonominiu požiūriu mano nuomonę visiškai nereikšminga. Kur kas reikšmingiau tai, jog dėl mokesčių vyksta neišsprendžiamas banalus prieštaravimas. Mokesčių mokėtojams visada atrodo, kad jie moka pernelyg daug, valdžia gi nuolat šiek tiek mokesčių trūksta.

  • tskant

    Geras teisingas atsakas menkystai Kirkilui.. Gerbiu Simonyte. Ir labai laukiu, kol gerb A.R. suskaiciuos iki triju :)) Nes akivaizdu, jog cia apsigyvenes kokis tai biezdarius pijarscikas, kuris nieko neveikia gyvenime, tik verda kazkoki minciu jovala neva apie politika, neva apie ekonomika..:)

    • Racui neegzistuojantis

      oi, koks jūs savikritiškas; Teisybė, tamstos komentaras – minčių jovalas, nieko konkretaus, nei tai politika, nei ekonomika. :)

      Gal galėtume konkrečiai, be demagogijos, kur tas „bezdorius pijarščikas“ neteisus?

  • tskant

    su smeklom nesikalbu, laiko svaistymas, skia :)))

  • Aras

    Kiek galėjo sutaupyti Kirkilas, pajutęs artėjančios krizės ženklus 2008 metų pradžioje ir puolęs taupyti? Vargiai būtų pajėgęs sutaupyti 0,5 milijardo Lt.. Na, teoriškai patikėkim, jog būtų pajėgęs.
    Bet vakar „Samokslo teorijoje“, šiandien – „Lietuvos žiniose“ ir transliuotame Seimo posėdyje minima kur kas įspūdingesnė suma: 2,7 milijardo litų. Tai suma, kurią Kubiliaus vyriausybė būtų galėjusi sutaupyti 5 metų laikotarpiu skolindamasi kaip latviai už 3,6%, o ne už 9,6%. Skaičiuojam: 2,7 milijardo/5metų=0,54milijardo per metus.
    Skaičiai rodo tai, kas seniai aišku ir be skaičių: liaudis sukūrusi personažus 2K – Kirkilas+Kubilius, taikliai įvardijo, kad tai yra to paties proto broliai milžinai, kurie skrynioj amžinai.

    • galejo nekelt penciju, ismoku ir t.t.

      • Aras

        Jei taikai Kirkilui, kad „galejo nekelt penciju, ismoku“, tai jis negalėjo. :) Nes ne jis jas ir pakėlė. :)
        Būdami opozicijoje Kubiliaus vedami konservatoriai, diriguodami Kirkilo mažumos vyriausybei, stūminėjo populistinius sprendimus (motinystės išmokos, valdininkų atlyginimai, pensijų didinimas), kuriais pirko rinkėjų balsus už mokesčių mokėtojų pinigus ir tuo pat metu stūmė valstybę į duobę neprisiimdami jokios atsakomybės.

        • o tai po istatymais/pavedimai – jau nebe premjerai pasirasineja? :D

          • Aras

            Niekada ir nepasirašinėjo. Vykdomajai valdžiai privalu vykdyti Seimo priimtus nutarimus.

          • dzyvai

            Na Kubilius priiminėjant 2009 metų biudžetą ir darant mokesčių reformą tiesiai šviesiai pasakė, arba seimas priima jo siūlomą variantą arba jis atsistatydina. Kažkaip iš Kirkilo to negirdėjau. Iš to galima daryti išvadą, kad Kirkilas sutiko su tokiom įstatymo redakcijom ir tuo būdu prisiiėmė atsakomybę, t.y. sutiko daryti bet ką, svarbu išlikti kuo ilgiau valdžioje…

          • Aras

            Abu veikėjus iš „K“ vertinu vienodai neigiamai, bet Kirkilas bent mokėjo žmogiškiau blefuoti. Kad Kubilius savo noru paliktų galimybę diktatoriauti – įžūlus melas akivaizdžiai, o lygiai taip pat valdžios įsikibęs Kirkilas analogiškoje situacijoje bent jau nepraleido progos protingai patylėti.

          • dzyvai

            Abu „K“ vienodai? Tik priminsiu, Kirkilas buvo prisižadėjęs atsistatydinti dėl nemažėjančios korupcijos, bet to nepadarė. Kubiliaus nepamenu taip apsimelavus.

          • nerijus

            dzyvai

            alfa.lt Kirkilui uždaviau klausimą dėl korupcijos.
            Jo atsakymas buvo toks:
            – Tai, kad ji ir nepadidėjo.

            Man kažką primena?..
            Ar ne Kubiliaus stilių?..

    • jei nezinojai, paskolos salygas apraso ne tik palukanos.

  • Aras

    http://verslas.delfi.lt/business/latvijos-finansu-ministerija-siulo-ivesti-progresinius-mokescius.d?id=38889309
    Latviai jau ruošiasi įvesti progresinius mokesčius ir kelti minimalią algą, nekalbant apie nekilnojamojo turto mokestį kurį jau turi įsivedę. Štai ką reiškia TVF priežiūra: ne tik sutaupytus milijardus dėka mažesnių skolinimosi kaštų, bet ir įvestą civilizuotą šalį reprezentuojantį socialinį teisingumą. Kas paneigs, jog TVF būtų neleidusi Kubiliui vairuoti Lietuvos prarajon? Todėl ir atsisakė priežiūros. Siautėti malonumas, kai niekas nekontroliuoja.

    • dzyvai

      Viskas gražu, tik ar progresiniai mokesčiai – tai viena TVF paskolos sąlygų? Jūs tuo tikras?

      Beje, nesuprantu kodėl tokie pasyvūs LKD progr.mokesčių klausimu: juk šią tvarką su socdemais (jei tokių dar likę?) mikliai priimtų. Tam nereikia jokių koalicijų.

  • Teisybe

    Pagarba šiai poniai. Perskaičiau ir lieku be komentarų.

  • pastebėjimas

    p.Artūrai, ar jūs pats pastebite, kiek kartų savo komentaruose paminėjote A.Užkalnį?

    Jūsų smulkmeniškumas ir „zlapamietniškumas“ neturi anei galo, anei krašto…

  • Pagyra

    Puiku buvo skaityti ne tik straipsnį, bet ir diskusiją. Tiesa, Trakimas man primena tiesiog pensininką, kuris šiek tiek savo žento bedarbio kalbų paklausė ir dabar mano esąs itin didis ekspertas. Taip pat bijau, kad tokio tipo žmonių – didžioji dauguma Lietuvoje.
    Vis delto puiku žinoti, kad yra protingų žmonių, kurie renkasi A.R. tinklaraštį savo žinioms bei nuomonei išreiktšti – radau įdomios informacijos.
    Aš pats manau, kad p. Šimonytės kryptis yra teisinga, tačiau rimtesni veiksmai, kurių šiandien Lietuvai taip reikia yra stabdomi dėl politinių sumetimų. Kai žmogus nebegali krevečių valgyti, jam nebesvarbu kodėl, jis tiesiog pyksta ant to, kas jas atėmė…

  • Green Wich

    Ar jums reikia skubiai paskolos išspręsti savo finansines problemas? ? tu į skolą esate finansiškai žemyn, jei taip susisiekite su mumis šiandien elektroniniu paštu: greenwichcreditunion@live.com