Artūras Račas

Po Europos žmogaus teisių teismo sprendimo (EŽTT) R.Pakso byloje dauguma Lietuvos komentatorių ir apžvalgininkų visą savo dėmesį nukreipė į buvusio prezidento ir jo partijos politines perspektyvas. Vieni kalbėjo apie R.Pakso sugrįžimą, kiti – apie jo skleidžiamus sparnus. Vieni – apie jo pergalę, kiti – apie pralaimėjimą.

Mano supratimu, tai smulkmena. Ta prasme, kad EŽTT sprendimas svarbus ne dėl R.Pakso. Nors jis, žinoma, gali turėti įtakos jo paties ir jo vadovaujamos partijos ateities perspektyvoms Lietuvoje. Gal net ir visam Lietuvos politiniam gyvenimui.

Net nepaisant to, kad EŽTT iš esmės nieko nepasakė apie patį apkaltos procesą ir net nesvarstė jo metu R.Paksui iškeltų kaltinimų. E.Kūrio pabendravimai su G.Steponavičiumi prie alaus bokalo vykstant apkaltos procesui EŽTT taip pat nepadarė jokio įspūdžio.

Kaltinimai liko, jų pagrindu priimas sprendimas dėl apkaltos – taip pat. Teisine prasme – jokios reabilitacijos ir jokių pokyčių. Nors, pavyzdžiui, man asmeniškai ir toliau atrodo, kad dalis tų kaltinimų buvo iš piršto laužti ir niekuo nepagrįsti.

Tačiau EŽTT sprendimas, mano nuomone, vis tiek yra svarbus.

Pirmiausia, todėl, kad EŽTT mums visiems priminė vieną Konstitucijos straipsnį, kuris Lietuvoje iš esmės negalioja. Turiu galvoje 2 straipsnį, kuris sako, jog Lietuvos valstybę kuria Tauta ir kad suverenitetas priklauso Tautai.

EŽTT šio straipsnio necitavo, tačiau nurodė, jog „sprendimas neleisti aukštam pareigūnui, kuris pasirodė netinkamas pareigoms, kada nors tapti parlamento nariu ateityje, pirmiausia yra rinkėjų reikalas, kurie turi galimybę rinkimuose pasirinkti, ar atnaujinti pasitikėjimą tuo asmeniu“.

EŽTT sprendimas taip pat labai svarbus dėl to, kad, pripažindamas, jog R.Pakso teisės buvo pažeistos, teismas iš esmės konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra neklystanti institucija kaip kartais Lietuvoje bandoma visiems įteigti.

Tai – nors ir niekaip nekeičia Lietuvos teisinės sistemos sąrangos ir Konstitucinio teismo vietos joje – yra svarbu. Ypač – jei kada nors ateityje vėl kiltų diskusijų apie Konstitucinio Teismo kompetenciją.   

Juo labiau, kad EŽTT – kalbėdamas apie „stulbinamu greičiu vykusias įstatymų leidybos procedūras“, kuriomis R.Paksui iki gyvos galvos buvo uždrausta užimti su priesaika susijusį postą – nors ir švelniai bei netiesiogiai, tačiau pakankamai aiškiai nurodė, jog Konstitucinis Teismas buvo tapęs politinių žaidimų dalimi. Ir žaidė tuos žaidimus, kaip šiandien jau žinome, pamindamas žmogaus teises. 

Šioje vietoje ypač svarbu pabrėžti tai, kad būtent Konstituciniam Teismui, o ne Seimui ir jame tuo metu daugumą turėjusioms politinėms partijoms tenka didžiausia atsakomybė už tai, kad R.Pakso teisės buvo pažeistos. Nes Seimas R.Paksui buvo uždraudęs užimti su priesaiką susijusias pareigas penkerius metus, o Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai ir šį draudimą pratęsė „iki gyvos galvos“.

Šiandien, beje, labai įdomu skaityti tą garsųjį Konstitucinio Teismo 2004 metų gegužės 25 dienos nutarimą, kuriuo buvo „surastas“ Konstitucijos straipsnis, neleidžiantis apkaltos būdu pašalintam pareigūnui vėl prisiekti. Dar įdomiau girdėti šiandien kalbant apie būtinybę keisti Konstituciją norint įgyvendinti EŽTT sprendimą. O užvis įdomiausia kai apie tai kalba vienas iš kandidatų į Konstitucinį Teismą. O juk galėtų įdėmiai paskaityti EŽTT sprendimą – jame, be kita ko, pažymima, kad apkaltos metu galiojęs (ir tebegaliojantis) Konstitucijos 56 straipsnis tarp asmenų, kurie negali būti renkami Seimo nariais, apkaltos būdu pašalintų pareigūnų nenurodo ir taip nurodoma, kad Konstitucinio Teismo sugebėjimai surasti reikiamą Konstitucijos straipsnį buvo išties neeiliniai.

Kodėl jie tokie buvo šiandien galėtų pasakyti tik tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjai. Ir pirmiausia turbūt – tuometinis KT pirmininkas E.Kūris. Keista, tačiau jis šiandien tyli. Jei neklystu, iki šiol nebuvo net trumpiausio viešo komentaro, nors dabartinės E.Kūrio pareigos lyg ir suteikia jam galimybes komentuoti.

Gal E.Kūris tyli, nes jam gėda?

Kaip ten bebūtų, problemos tai nesprendžia.

O spręsti ją reikia. Tikriausiai geriau būtų spręsti ją kuo greičiau. Ir geriausiai būtų, jei tai padarytų tie, kurie suklydo – Konstitucinis Teismas.

Pirmiausia, todėl, kad Lietuvos valstybė nebebūtų valstybe pažeidinėjančia žmogaus teises.

Bet greito sprendimo reikia dar ir dėl to, kad pagaliau baigtųsi R.Pakso ir visos Lietuvos politikos demonizavimas. Skaitant Vyriausybės argumentus, pateiktus EŽTT sprendime, gali susidaryti įspūdis, kad R.Paksas yra baisesnis už A.Lukašenką, V.Putiną ir F.Castro kartu sudėjus, o jo keliama grėsmė gležnai Lietuvos demokratijai yra tokia didelė, kad jam leidus grįžti į aktyvią politinę veiklą, ta demokratija bus sunaikinta per tris dienas.

Galėtų būti juokinga. Jei nebūtų liūdna pagalvojus, kad kur nors Vyriausybėje ar Konstituciniame Teisme išties yra taip galvojančių.

Ir vien jau dėl to verta grąžinti R.Paksą į politiką. Kuo greičiau. Kad visi galėtų įsitikinti, kad jis Lietuvos valstybei ir demokratijai nebaisus.

Nes ko būtų verta valstybė ir demokratija, jei būtų priešingai.

Labai viliuosi, kad Lietuvos politikai tai supras ir nepradės žaisti naujų politinių žaidimų. Jie galbūt pasitarnautų R.Paksui ir jo partijai, bet tikrai nebūtų naudingi Lietuvai.

(10 balsų, vidurkis: 3,80 iš 5)

Loading...