ES struktūrinės paramos panaudojimas: pusiaukelėje sustoti nevertėtų
… Nebesusigaudau…
Naršiau, skaičiau, vėl naršiau, bet taip ir nesugebėjau surasti, kurį iš 2007-2013 metų finansinio laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos prioritetų atitinka Vyriausybės planas iš ES paramos lėšų mokėti išeitines kompensacijas atleidžiamiems iš darbo valstybės tarnautojams.
Konvergencijos išeitinių pašalpų mokėjimas lyg ir neskatina, nes vargu ar tų pašalpų bus išmokėta už sumą, galinčią kilstelėti vienam gyventojui tenkančios BVP dalies rodiklį Lietuvoje.
Išeitinės kompensacijos vargu ar prisidės prie regioninio konkurencingumo ir užimtumo skatinimo. Gal net priešingai – kas tau norės aktyviai ieškoti darbo gavęs išeitinę už keletą metų darbo valstybės tarnyboje?
Europos teritorinį bendradarbiavimą išeitinės kompensacijos gal ir galėtų paskatinti – tikėtina, kad ne vienas buvęs valstybės tarnautojas, gavęs tą išeitinę, dalį jos gali nuspręsti išleisti kokiame nors Ispanijos, Austrijos kurorte ar poilsinei-turistinei kelionei. Kadangi šis prioritetetas apima ir bendradarbiavimą abipus ES vidaus sienų, gali nubyrėti ir kaimyninėms Rusijai ir Baltarusijai. Juk vežti į Lietuvą kontrabandinius degalus ar cigaretes, kaip rodo neseni pavyzdžiai, valstybės tarnyboje gana įprasta praktika.
Finansų ministerija, tiesa, mąsto dar plačiau. Ministrės I.Šimonytės pasirašytame rašte nurodoma, kad išeitinės kompensacijos ES struktūrinei paramai gali būti priskirtos todėl, kad ES struktūrinę paramą administruojančios institucijos, siekdamos optimizuoti institucijų struktūrą bei valdymo išlaidas, vykdo institucijų pertvarkymus (reorganizacijas), kurias įvykdžius, privalo būti išmokamos išeitinės išmokos.
Priešingu atveju mat teks tas kompensacijas mokėti iš biudžeto.
Gana išmoninga.
Tačiau galima būtų eiti ir dar toliau.
Pavyzdžiui, pasiūlyti ir bedarbio pašalpas mokėti iš ES struktūrinės paramos lėšų. Juk iš esmės tai nedarbas Lietuvoje susijęs su vyriausybės pastangomis suvaldyti viešuosius finansus, tai yra, laikytis Stabilumo pakto reikalavimų. Ryšis su ES – tiesioginis.
ES struktūrinės paramos lėšomis, be jokios abejonės, būtų galima didinti ir pensijas. Pamenate konvergencijos prioritetą? O jei visiems pensininkams pensijas padidintume kokiais 10 procentų? BVP vienam gyventojui juk kaip mat išaugtų.
Iš ES struktūrinės paramos lėšų būtų galima sumokėti ir premijas ką tik iš Turkijos grįžusiems Lietuvos krepšininkams. Pagal teritorinio bendradarbiavimo prioritetą.
Argumentų čia daugiau nei reikia. Lietuviai į Turkiją važiavo šimtais, tarp jų neabjotinai buvo tokių, kurie tai darė pirmą kartą. Nuvažiavę ten, jie skatino bendradarbiavimą ir ES vertybes. Be to, Lietuvos komanda, vienintelė iš visų ES šalių laimėjusi medalius, neabejotinai pagerino visos ES įvaizdį ne tik Turkijoje, bet ir tų šalių, kurių sirgaliai ten buvo, akyse. O jei dar atsižvelgtume į tai, kad 2011 metais Europos krepšinio čempionatas vyks Vilniuje ir kad jame dalyvaus daug ES nepriklausančių, bet su ja aktyviai bendradarbiaujančių valstybių (Ukraina, Gruzija), tai struktūrinė parama čia labai praverstų.
O dar iš struktūrinės paramos būtų galima mokėti motinystės (tėvystės) pašalpas. Juk kuo daugiau vaikų gims, tuo daugiau bus darbo jėgos. O kuo daugiau bus darbo jėgos, tuo ji bus pigesnė. O kuo pigesnė bus darbo jėga, tuo pigiau bus galima gaminti ir parduoti. O tai – didesnis konkurencingumas. Ne iš karto, tiesa, bet juk ES skatina mąstyti strategiškai, o ir Vyriausybė jau šiandien galvoja apie 2030-uosius.
Žodžiu, trečiadienio Vyriausybės sprendimas dėl ES struktūrinės paramos panaudojimo išeitinių kompensacijų mokėjimo neabejotinai taps gera investicija į Lietuvos ateitį, mūsų šaliai siekiant tapti konkurencingiausias žinių ekonomikos ir aukštų technologijų valstybe visame Šiaurės regione.
Tik reikėtų nesustoti pusiaukelėje.
(5 balsų, vidurkis: 3,40 iš 5)
Loading...
