Devalvacija: be argumentų ir juos pateikiant

Šiaip jau esu prieš visokias spekuliacijas apie lito valiutų valdybos modelio reikalingumą Lietuvai bei apie lito devalvavimo teorinę galimybę ir prielaidas, kurios priverstų imtis tokio veiksmo.

Mano požiūriu, bet koks kalbėjimas šiomis temomis didina įtampa ir verčia žmones reaguoti. O jų reakcija ir gali tapti viena iš prielaidų… Taip sakant, užburtas ratas. Ir nebeaišku, kur priežastis, o kur pasekmė.

Tačiau Lietuvos politikai elgiasi kitaip. Iš pradžių tuo pasižymėjo naujasis premjeras A.Kubilius, viešai pagasdinęs lito devalvavimu kai reikėjo įtikinti pritarti antikriziniam planui.

Po to Vyriausybės vadovas susiprato ir apie lito devalvavimą jau nebekalbėjo.

Tačiau vakar jo kabineto ministras R.Dagys laidoje „Sąmokslo teorija“ lito devalvavimą kaip argumentą panaudojo kokius šešis kartus. Klausiausi ir galvojau: na, kodėl niekaip negali suprasti, kad jis jau nebe opozicijoje…

O tema, atrodo, darosi vis aktualesnė – apie devalvavimą ir su kuo jis valgomas –  tiesa, Latvijoje – diskutuoja ir G.Nausėda. Kalba jis daugiau apie teoriją, tačiau Latvijai piešia ne pačias optimistiškiausias perspektyvas. Tačiau priešingai nei R.Dagys ar A.Kubilius, jis bent jau suprantamai argumentuoja.

Yra ir dar vienas įdomus tekstas apie devalvaciją, kuris buvo paskelbtas praėjusią savaitę ir kuris bent jau man buvo įdomus, nes jis taip pat paremtas argumentais bei skaičiavimais. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių iki šiol nesiryžau jo siūlyti.

Po R.Dagio pasisakymų ir G.Nausėdos teksto, manau, jau galima…   

Nors rizika, kad gali nutikti taip, kaip nutiko vienam Latvijos ekonomistui, ypač prisimenant K.Girniaus nuotykius, egzistuoja:)

(9 balsų, vidurkis: 4,56 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Gerb. Artūrai,
    Kokį tekstą turite omeny? Pasakius A, reikėtų pasakyti ir B…

    • Mielas Karoli, jei paspaustumėte ant mėlynai nuspalvintų raidelių, tas tekstas Jums atsidarytų:)

  • Anonimas

    Taip, diskusijos devalvacijos tėma yra tabu, kaip seksas sovietų laikais, del šio tabu visuomenė ir bijo tos devalvacijos. Išsivysčiuses šalyse niekas nekompleksuoja del valiutos kurso, nes ekonominiai dalykai yra vieši ir ten nėra jokio tabu. Viešumo stoka yra didelis pavojus, del tos mistikos gaubiančios devalvacijos tėmą yra didesnis pavojus įvaryti žmones į paniką negu del argumentuotų diskusijų, kurios atsklaidžia visas galimas rizikas ir kelius tas rizikas valdyti.

  • Devalvacija mumi ištiks netikėtai.

    Kaip Baltarusijoje – 31 vakare bat’ka pasveikino tautą, patikino, kad viskas klostosi sėkmingai, kad jo vadovavimo dėka krizė greičiausiai aplenks Gudų kraštą, o jau ryte, berods, buvo paskelbta apie zuikučių devalvavimą 20 procentų.

    Kažkam ten turėjo galva nuriedėti už tokį neigiamą PR-ą Lukašenkai..galėjo gi bent kokią pauzę paimti;)

    • Anonimas

      Jeigu devalvacija „ištiks“, tai ji ištiks labai tikėtai, netikėtas buvo tik Latvijos užsispirimas, kuris yra labai rizikingas ir gali privesti prie bankroto. Su pervertinta valiuta nėra jokių galimybių vystytis ekonomikai, ypač dabartinimae globaleme pasaulyje. Sena ir labai bloga praktika spęsti šią problėmą budavo protekcionizmas. Nauja praktika, kaip rodo Latvijos pavyzdys bus gelbėjimas, užkraunat skolas ir palūkanas mokesčių mokėtojams. Tos palūkanos ir slegiančios skolos neleis atstatyti ekonomikos ir teks būti išlaikytiniais, priklausomais nuo gelbėtojų. Krizė yra užprogramuota valiutų valdybos modelyje, kuris iškraipo rinką ir manau, kad tai yra vienas iš pagrindinių veiksnių del ko tiek metų esame ES išlaikytiniai. ES pinigai ateina, bet iš karto ir išeina per importo vartojimą, o lieka tik skola, kurią įmanoma dengti tik nauja skola, nes pervertinta valiuta neleidžia tų pinigų įsisavinti. Analogiškai būtų, jeigu įsivestume eurą, psichologiškai tas gal ir padėtų, gal pritrauktų investicijų, bet investuotojai nėra kvaili ir jų nesieja emocinis ryšys su Euru. Valiutų valdybos modelis taikomas, kai yra priešingai, esant valiutos nuvertinimui, šitaip revalvuojant nuvertintą valiutą ir padidinat investicinį patrauklumą. Taigi valiutų valdybos modelis irgi nėra blogas, tai yra geras dalykas, kai yra įvedamas laiku ir per ilgai neužsibūna.

  • Anonimas

    Atsiprašau, nepastebėjau :)

  • Anonimas

    Dėl baltarusių.

    Manau, kad galva nenulėks. Nes pasakyta, kad tas fondas pareikalavo prieš suteikdamas piniginę paramą.
    Taigi dar kartą žmonės pamatys, kad viskuo kalti ties suvuvę V…

    Dėl devalvavimo.

    Juk jei jau susiklostė taip, tai jau joks skirtumas. Ar tik milžiniška infliacija kasdieniniams daiktams, ar iš abiejų pusių – infliacija ir pinigo nuvertinimas (žinant, kad jo iš vis jau nėra – tik…), ar vien pinigo nuvertinimas.
    Yra tas, kas yra – vogta, vogta ir išvogta, o iš kitos pusės nedirbta, nedirbta ir nieko nepadaryta buvo ir už tuos išvogtus…

    Ir kaip nesižavėsi tuomet tikru verslininku, nes rodėsi, kad sviete tik verslinykai… na tas, kuris po traukiniu palindo.
    Milijardierius ir jei pasakų žurnalistai neseka – kelionei tik dviratis ir antros klasės keleivių vagono kėdutė…
    Ir visiškai nesunku suprasti – va iki 1990 m. apie tokius tik ir žinojome… o va verslinykai, vartoootojai išlindo, kaip tie iš kanapių ir…

    O jei rimtai – tai bėdos prasidėjo sulig pirmuoju pasauliniu karu.
    Dvarai jau taip ir neatsistojo ant kojų… ir po to bent mūsų šeimoje kiekviena karto, po to, per gyvenimą sukauptą turtą prarasdavo. Kiekviena. Kiek matau, tas pats ir kitose šeimose. Na apie vagis nekalbu – jų tiek nebuvo kaip šiandien (matyt tam ir sukurta demokratija, laisva rinka – kad be vagių kitokių jau ir nebūtų… o tuomet devalvacijos ir kitos dar didesnės šunybės (vis tie šuniukai kenčia).

    • Anonimas

      Padėjavimai del blogos valdžios nieko nekeičia, „gera“ valdžia yra tokia, kuri žmonėms duoda pinigų, bet kaip žinia valdžios pinigų neuždirba, o tik peskirsto. Valdžia turi sudaryti sąlygas uždirbti, lito pervertinimas del politikos ir žmonių ramybės trukdo uždirbti. Dar pridėkime informacijos slėpimą ir nepamatuotus pažadus, sukeliant infliacinius lūkesčius ir paniką pasitvirtinus įtarimams, kurie yra pagrįsti, bet net neišklausomi atrėmus juos kategorišku neigimu ir nesigilinant į jų pagrįstumą. Kategoriško neigimo pavyzdžių nesigilinat į valiutų valdybos modelio problemą galima sutikti ir šiame bloge,ankstesniuose įrašuose, naudojant argumentą, kad tokios diskusijos gasdina žmones ir jiems kenkia, atseit egzekucija užrištomis akimis yra humaniškesnė.

  • Anonimas

    Nesu specialistas, taciau poziuri i lito devalvavima turiu. Kiek suprantu ekonomikoje krizes salygomis valstybe turi du kelius. Pirmas, skatinti vidini vartojimas. Didziosios pasaulio valstybes taip ir daro. Stai JAV federalinis rezervu bankas beveik iki nulio sumazino palukanas, pareiske apie papildoma doleriu spausdinima, prezidentas paskelbe plana papildomai 3 mln. darbo vietom kurti ir t.t. Doleris per pora dienu sove i rekordini kurso dugna. Pasirodo kruvos straipsniu koks nestabilus doleris, kaip jis nepadengtas nei auksu, nei realia perkamaja gale, kaip JAV tokiais zingsniais pelnosi kitu valstybiu saskaita. Cia kita tema – gilintis neverta. Kaskuria prasme panasiai elgesi Europos diziausios ekonomikos. Prancuzai ir vokieciai paskelbe ekonomikos galbejimo planus su milijardiniais pgalbos paketais verslui, palukanu mazinimu (kuo paskolas turintys eurais Lietuvoje tuo taip pat dziaugiasi) ir t.t.

    Taciau Lietuvai skatinti vidini vartojima nera lengva, nes ekonomikos augimo laikais valdantieji nepasirupino sukaupti normalaus rezervo (tiksliau, neabejoju, kad sukaupe, tik ne biudzete o privaciose kisenese) ir dabar amortizuoti krizes padarinius bus labai sunku.

    Tokiem atvejam egzistuoja kita iseiti. Jei negali skatinti vidinio vartojimo – skatinti isorini. Kitaip tariant eksportuok. Stai Baltarusijos batjka Lukasenka pareiske, kad valstybe darba duos visiems, tik reikia rasti budus, kaip parduoti pagamintus produktus. Krizes salygom tai sunku, bet poziuris labai teisingas. Ypac, kai spaudziama TVF Baltarusija 20 proc. devalvavo savo zaicikus taip sumazindama savo eksportuojamu prekiu savikaina ir padidinusi ju konurencinguma.

    Lietuva ir cia laikosi kitos pozicijos. Ne, lito nedevalvuosim! Gal ir teisingai. Pirmiausia todel, kad salis jau siuo metu yra pakankamai prasisklinusi, o didele paskulus dalis paimta eurais. Latvijoje tai ir buvo lemtingas argumentas, kodel nedevalvuoti lato. Ir jis svarbus ne tik pilieciam, po milijona isigijusiems namus is vadybininko ar statybininko algos (kai paskola imta eurais, o atlyginimas gaunamas litais). Toks devalvavimas skaudziai smogtu milijardus i Lietuva ir Latvija investavusiems skandinavam, nes ju paskolu portfeliai atsidurtu itin didels rizikos situacijoje (atsirastu labai daug nemokiu klientu, kietiem paskolu atidavimo turminai turetu buti pratesiami ilgam laikotarpiui, o uzstatyta nekilnojama turta uz normalia buvusia kaina eurais parduoti butu praktiskai neimanoma).

    Kad ir kaip ten butu, eksportuoti pagal visa ekonomine logika vis tiek reikes, nes skandinaviski milijardai jau pravalgyti, naujas balius artimoj ateity nenusimato, ekonomika traukiasi, vidinis vartojimas mazeja. Ir kas tokiu atveju laukia Lietuvos nedevalvavusios lito? Pirmiausia, super sudetinga konkurencija musu tradicinese eksporto rinkose Rusija, Baltarusija, Latvija ir kitos kaimynes. Pasiziurim, Baltarusi rubli jau devalvavo. Rusijai nedevalvavimas kainuoja milzinisnkas sumas. Putino pasakymas, kad as nebusiu premjeras devalvaves rubli Rusijai vis tiek bus per brangus. Ir jau dabar Rusijos centrinis bankas, nors ir nedevalvuoja, bet „koreguoja“ rublio santyki su doleriu kiekviena diena. Latviai, kaip patys skaitom, ant devalvavimo ribos.

    Tai reiskia, kad nedevalvuodama lito, Lietuva praranda ir taip mazejancias galimybes konkuruoti siose rinkose. Kitaip tariant, vietiniu gamintoju kainos bus zymiai mazesnes, nei Lietuvos eksportuotoju. Teks galvoti kaip mazinti savikaina, o kaip raso ir Nauseda, tai galima padaryti praktiskai tik per darbo uzmokescio mazinima. Kitaip tariant, algos ne tik nustos augti, bet ir prades mazeti, kas turintiems didelias paskolas nera nei kiek linksmesne zinia nei tas pats lito devalvavimas. Ir tai uzdaromos Ignalinos atomines elektrines fone, kuri dar brangins prekiu savikaina ir pan. Zinant kokiais budais siuo metu stengiamasi pataikyti lito stabiluma (jau daug komentuota ir rasyta apie verslo ir dirbanciu zmoniu perspektyvas po moeksciu reformos) kyla rimtas klausima ar tai nebus Piro pergale – stabilus litas sugriautos ekonomikos, sumenkusiu atlyginimu, nukritusio gyvenimo lygio, isaugusiu itin neigiamu socialiniu reiskiu fone. Abu variantai nera geri, bet ar tikrai dvalvavimas yra toks blogis, apie kuri net sneketi nereikia?

    P.S. Blogau autorius teisus del vieno, apie devalvavima mastantys valdzios atstovai nekalba is viso. Devalvavimas valstybese dazniausiai ivyksta nekeliant panikos, greitai ir labai skausmingai. Prisiminki Rusija, kai rublio kritimo isvarakese (vadinama ciornaja piatnica) Jelcinas per zinais pareiske (Ja kak prezident gavoriu – devalvacii nebudet). Panasiai buna ir kitose valstybese. Suzinojus, kad litas bus devalvuotas pvz., kita savaite nezinau kas darytusi bankuose, parduotuvese ir t.t Kam kelti panika.

    • Anonimas

      Jūs visiškai teisus – be kraujotakos (be milžiniško vartojimo) kapitalizmui mirtis.
      Tačiau vien dėl to ir jam pačiam mirtis, net ne per ilgiausioje laiko atkarpoje.
      O alternatyvos nėra.
      Tad vėl viskas tik Dievo valioje – žmogaus protas, kaip ir visuomet, su gamta galynėtis per menkas.

    • Anonimas

      Papildydamas galiu pasakyti ką reiškia Lietuvai ekonomikos skatinimas Europoje. Ekonomikos skatinimo planai dažnai pakelia valiutos vertę net išleidus papildomai pinigų į rinką, nes rinka skaičiuoja ir šalies perspektyvą tuos pinigus atidirbti. Auga pinigų paklausa investicinėms preimonėms (pvz. akcijų įsigijimui). Nesunku susigaudyti kokį poveikį tai padaro Lietuvai, kurioje pinigų nepadaugėja, o bazinė valiutis vertė dar labiau išauga. Šitaip ir prieinama iki bankroto su desimu ir kategorišku neigimu.

    • Anonimas

      Del tos „panikos“ tai yra viskas labai akivaizdu, tai nėra jokia panika, o tik nepasitikėjimas. Neįmanoma įgauti pasitikėjimo viską neigianat meluojant ir slepiant, o vėliau pasielgti priešingai ir pasiteisinti, kad kalti yra bankai. Artūro komentarai irgi dažnai nepataiko į esminius dalykus ir nukrypsta ta linkme, kuria juos nuokreipia neatsakinga politika, devalvacijos tėma buvo vienas iš pavyzdžių ir dėkui, kad pasitaisėte. Dar liko pasitaisyti del to cento už kavą.

  • Anonimas

    Tiesa. Neparašiau, o kodėl tiems baltarusiam į tą fondą pinigėlių reikia kreiptis.
    Taigi, tik dėl to, kad tie supuvę Vakarai krizę sukėlė…
    Taigi batiuška dar kartą Tautai bus įrodęs, kad žmonėms aimė su batiuška garantuota tik va vis tie supuvėkai prizbitkina…
    Taigi, kokia dar čia galva ir jos nulėkimas…

  • Anonimas

    Ne į temą:
    Manau, kad Lietuvai pati aktualiausia tema šiandien turėtų būti Bratislavos veiksmai dėl sustabdytos atominės jėgainės paleidimo.
    Vakar apie tai rašė balsas.lt A.Kunčina, straipsnis šiandien pakartotas delfyje.

  • Anonimas

    Skirmantai,
    Du keliai – devalvuoti litą arba mažinti atlyginimus. O kaip dėl produktyvumo didinimo? Jokių perspektyvų?

    • Anonimas

      Atlyginimų mažinimas mažina ir motyvaciją, tai nėra jokia išeitis žiūrint į perspektyvą. Diržų susiveržimas reiškia bandyti pralaukti krizę jos iš esmės nesprendžiant, tai prailgina recesijos laikotarpį, žinoma tos recesijos nėra amžinos ir visos bananų respublikos gyvena nuo vienos JAV recesijso iki kitos ir atsigauna su dideliu pavėlavimu ir tas atsigavimas būna visuomet burbulas, kai JAV persistengia ir pinigai užplūsta rinkas, kurios nuvertėja neadekvačiai ėmusis priverstinių preimonių po ilgo delsimo. Šį kartą gal ir pavyks išlaukti susiveržus diržus kaip ir prieštai buvusį kartą, bet ateitis laukia tokia pati ir kitą kartą.

      • Anonimas

        Viskas taip, kaip teigiate.
        Tik nepagaunate vieno kampo.
        Šiandien, jei tik būtų žmonijai duota proto, – išsigelbėjismas paspausti stabdį urbanizacijai, vartojimui.
        Kiek tik liko pinigų iš ES paramos kreipti išskirtinai tik šeimos ūkiams (kurie patys perdirba ir tiekia produktus patys galutiniam vartotojui, t.y. valgytojui), mieste ūkininkų turgelių steigimui, šeimos krautuvėlėms, kavinukėms.
        Mažmožiai – bet reikia sustoti su ta kryptimi kur eina tas beprotiškas pasaulis.
        Jie tos intensyviso kreivės, kreipti staigiai žemyn negali – demokratija neleis.
        O mums nėra ko plagijuoti, – mes galime nueiti tiesisi ten, kur jie gali tik pasvajoti jau dabar… jie yra įbridę į smalą iki kaklo (išbridę jie valysis ilgai ir nuobodžiai, kol besivalydami užkrės odą savo… t.y. visą gyvasties išsaugojimo sluoksnį).
        Mes smaloje dar tik iki juosmens…

        • Anonimas

          Gerbiamas A.G.
          Labai nenoriu nukrypti nuo pagrindinės temos ir žinodamas, kad galiu netyčia sukelti labai ilgą ir begaliinę diskusiją, tačiau manau atėjo laikas sustabdyti anarchistinę demagojiją sklindančią iš jūsų pasisakymų. Su visa pagarba jums turiu pareikšti kad:
          1. Kapitalizmas nežlugs. Jis šiandien stiprus kaip niekada ir nuolatos stiprėja.
          2. Vartojimas nesustos. Iš tikro yra atvirkščiai – vartojimas yra vieninetelis dalykas galintis išgelbėti pasaulį. Galite tuo tikėti, galite ne, bet tai yra tas pats kas netikėti Niutono dėsniais.

          • Anonimas

            Tikrai kapitalizmas nežlugs ir tikrai vartojimas tik augs.
            Ir tai faktas.
            Bet kitas faktas yra tas, kad tik dėl to, kad žmonės nėra protingi (protingi daug ko nedarytų…).
            Visu tuo kuo Jūs esate gyvas – tai demagogija, kuria ir aš tikėjau iki ano dešimtmečio pradžios, veik visą gyvenimą.
            O dabar – praktiškai visas TV politologų elitas, ne tik donskiai, bet tai demagogija, baisi demogagija, pridengta frazėmis, kuria mėgaujasi prieš miesto moterytes, baigusias universitetus.
            Taip nežlugs, bet distancija tarp turtingųjų ir kitų didės ir didės, nes tai ir yra demokratijos, laisvos rinkos esmė.
            O Jūsų nuostatose nieko naujo – tai man žinoma, ja tikėjau ir aš kažkada, tai seniena (diesnė nei koks leninizmas, nes jis ne apyvartoje nebuvo Lietuvoje).

  • Anonimas

    Jeigu būčiau politikas, tai į kalusimą ar bus devalvacija atsakyčiau maždaug taip: Labai džiaugiamės, kad visuomenė diskutuoja visais net ir nemaloniais klausimais ir ieško išeičių, mes visuomet įsiklausome į pagrįstas diskusijas ir elgamės taip kaip yra naudinga piliečiams.

  • Anonimas

    Reikėtų atsiminti, kad devalvavimas turi tik trumpalaikį teigiamą efektą. Kitas momentas mums reikėtų pagalvoti iki kokio lygio turi būti nuvertinta darbo jėga, kad ji būtų konkurencinga globaliam pasaulyje. Pagal mūsų eksporto struktūrą, atlyginimais turėtume pradėti konkuruoti su Kinija, Indija ir kitomis panašaus išsivystymo valstybėm. Verslui aišku gerai. Nieko nereikia galvoti. Gamini toliau baldus, siuvi marškinius, pilstai trąšas ir veži parduoti į Europą arba Ameriką. Aišku kaina turės būti konkurencinga su kiniška. Pridėkim savo įsipareigojimus ES dėl taršos, energijos resursų gaunamų iš Rusijos kainas(jos didesnės nei Kinijai) ir gausis, kad turim uždirbti mažiau už kinus. Jei dar tikrai atrodo, kad būtent taip reikia krizę spręsti, tai manau daugeliui jau reikia pakuotis čemodanus ir ieškoti laimės kokioje nors labiau draugiškoje valstybėje. Ir manau reikia iš viso tada atsisakyti nemokamo mokslo, nes siuvimui ir stalių darbams toks išsilavinimas nėra būtinas. Atsisakę nemokamo mokslo ir gal gydymo galėtume sumažinti mokesčius ir devalvaciją atidėti. Aišku būtų skausminga, bet konkuruojant su Kinijos darbo jėga, anksčiau ar vėliau tų paslaugų iš valstybės vistiek tektų atsisakyti.
    Dabar litas, skirtingai nei latas, nėra pervertintas euro atžvilgiu, net yra šioks toks rezervas. Todėl būtinybės devalvuoti nėra. Devalvuoti be reikalo, būtų amoralu. Nukentėtų visi, kurie iki šiol elgėsi atsakingai – taupė ir draudėsi.

    • Anonimas

      Bet Lietuva yra pajėgi gaminti produktą (ypač maisto) išskirtiniam Europos vartotojui. Va čia ir yra pats didžiausias nuostolis, kad ES paramos milijardai nuėjo gamybai, kuri gamina „basiakų“ stalui.
      Viena, bus sunaikinta Lietuvos gamta.
      Antra, kaime liks tik keletas samdinių (traktoristų ir pan.).
      Tad jei Lietuva pakreipusi kryptį tam „basiakų“ stalui ir laimėtų konkurenciją – Lietuva visvien praloštų (dėl anksčiau mano paminėtų dviejų priežasčių).
      Juo labiau, kad turėjo visas galimybes (kaip maža šalis) – įsiterpti ir matinti išskirtinės kokybės produktais naujuosius rusus (Maskvoje) ir kai kur kitur (gal net ES šalyse).
      Bet Lietuvoje įvyko kitaip ne todėl, kad žmonės bukapročiai (nors jie iš tikro yra bukapročiai politine prasme, bei žmonės be moralės), bet todėl, kad visus tuos milijardus pumpavosi kelios šeimos į savo kišenes, kitiems neprieštaraujant (tie kiti iki šiol meldėsi jų išmestiems lozungams (demokratija, laisva rinka ir pan.).
      Iš tiesų turėtume ir pasidžiaugti, kad mūsų siūlyta kryptis dar 1993-1996 m. buvo visgi Lietuvai išsigelbėjimas (tai mūsų veikla įrodo) ir kadangi Lietuva ją atmetė (o ji buvo oficialiai Lietuvai pateikta pasirinkimui) – tegul neša dabar atsakomybę, konkrečiai kiekviena Lietuvos šeima (išskyrus tas kelias šeimas, deja, kurioms Lietuva sudarė sąlygas persipompuoti visus tuos išteklius).
      Tačiau, kad net šiandien to (minėto) kelio Lietuvai nemato nei vienas – yra labai liūdna.
      Vis velkamasi iš paskos įvykiams, kurie veda į niekur, kurie jau Vakaruose išbandyti, tapo jiems pražūtimi, bet nuo kurių jie nueiti yra ir bejėgiai, dėl to, kad yra ten įsitvirtinusi žmonijai pražūtingas reiškinys – demokratija, laisva rinka.

      • Anonimas

        Darot esminę klaidą dėl būsimai galimos prekybos maisto produktais su Rusija. Rusija turi labai daug dirbamos žemės išteklių. Ten dabar dedamos didžiulės investicijos, palaikomos Rusijos valdžios. Greitai Rusija maisto produktų rinkoje bus tarp lyderių. Mums reikės kovoti su Rusijos žemės ūkio produkcija ne Rusijos, bet savo rinkoje, nes rusiška produkcija bus pigesnė dėl ūkių stambumo, šiuolaikinių technologijų ir palankesnių žemdirbystės sąlygų (juodžemis, labiau į pietus).

        • Anonimas

          Sakiau, kad Maskvos naujieji rusai – jiems netinka maistas iš kombinatų.
          Jiems tik šeimos verslo, tik šviežias.
          Jie skraidina savo lėktuvą kas savaitę į Norvegiją šviežios žuvies, į Pietus – šviežių subtropinių vaisų ir pan…
          O į Lietuvą norėjo skilandžių, kumpio, sūrio – bet šeimos verslas sunaikintas ir jo neturime… o iš kombinatų (Jūs teisus) – bus į valias. Jei ne ta krizė – būtume pamatę ir Ukrainos galią (bet iš kombinatų).
          O Maskvoje naujų rusų – miljonierių yra tiek, kad mes per maži juos aprūpinti, kiek jiems reikia.
          Na dabar pas juos taip pat… iš vakaro buvo milijardierius – ryte tik milijonierius (žinau, jau nustojo sportinius žirgus pirkti iš Lietuvos), tas yra.
          Bet aš minėjau ir ES – nors ten vėl sava specifika. Mes galėjome tai padaryti lengviai 1996-1997 m., dabar situacija pasikeitė, jau savo turi…
          Bet situacija keičiasi pastoviai – ją reikia sekti…
          Tik tiek, kad Lietuva sukišo milijardinę paramą į niekur… į kišenę kelioms šeimoms ir tiek…

  • Anonimas

    Na,nemanau,kad Lietuva bus pirmoji iš mūsų regiono nutarusi devalvuoti savo valiutą.Kažkas turėtų mus aplenkti.Kita vertus,bet kokios kalbos šia tema šiandien yra absoliučiai neperspektyvios ta prasme,kad kalbėti apie valiutos devalvavimą galima tik aiškiai įsivaizduojant dabartinės finansinės krizės mastus ir terminus.Kol kas nepavyko aptikti argumentuotų pamąstymų ar prognozių būtent šia prasme.Iš principo visada buvau už staigumą ir slaptumą šiuose reikaluose.Šiandien aišku viena:lito pririšimas krizės akivaizdoje nepaprastai menkina Lietuvos konkurencingumą aplinkinėse rinkose,gamintojai ir eksportuotojai tai turėtų labai gerai jausti.Kita vertus,jeigu biudžeto surinkimas ir toliau bus tragiškas,gali tekti imtis tikrai nepopuliarių žingsnių,o ne vien didinti mokesčius,kaip elgiamasi dabar.

  • Anonimas

    Del produktyvumo didinimo. Bet kuriuo metu (net ir klestint ekonomikai) gamybos resursai turi buti naudojami efektyviausiu budu. Norint pasiekti kokybiskai nauja lygy susiduriama su dviguba problema. Pirmiausia, tam reikia investiciju. Reikia kurti ir diegti naujas technologijas, reikia priimti ir apmokyti specialistus, reikia is esmes perziureti daznai pakankamai sudetingus procesus imonese. Palyginimui galit pvz., pasiziureti kiek laiko ir kiek pinigu pareikalavo Vilniaus savivaldybei isidiegti duomenu valdymo sistema (oracle atrodo diege). Antra problema – laikas. Net ir investavus ir sukurus nasesnius gamybos budus investicijos atsipirks tik po tam tikro laiko. O dabar pamastom ar dabartinis ekonomikos planas bent kiek nors padeda imonem investuoti i veiklos efektyvinima? Ar imones tures ta laika, tuos metus naujom technologijom diegti? Ar tam bus suteikti kreditai? Politikai, rodos, vadovaujasi nuostata, kad pakaks buchalterei perziuret popierius, atleisti kelis darbuotojos, o kiti prades dirbti dvigubai efektyviau. Taip nebus.

    • Anonimas

      Devalvacija tikrai nepadėtų gauti kreditų. Greičiau atvirkščiai. Užsiverstų pradžiai pora bankų, nes klientai pasiskolinę eurais nebegalėtų atiduoti paskolų. Nežinau ar teisingos mano žinios, bet paskolų portfelis dabar yra daugiau nei 100 mlrd. litų ir didžioji dalis eurais.

    • Anonimas

      Kitaip sakant produktyvumas nedidės.
      Dar pora klausimų šia tema.
      1. Kokios būtų pasekmės jei išgasdinti kalbų apie devalvaciją žmonės pradėtų masiškai keisti savo paskolų valiutą iš EUR į LT?

      2. Jei pervestume savo paskolas iš EUR į LT mokėtume didesnes palūkanas ir pinigų upelis iš kišenių padidėtų. Jei būtų devalvuotas litas, paskolų EUR turėtojams reikėtų daugiau litų, mokėti įmokoms. Tačiau EUR palūkanos yra mažesnės, bet pinigų upelis iš kišenių padidėtų. Tai ar yra apskritai skirtumas tarp devalvacijos ir konvertacijos, jei abiem atvejais mokėti vis tiek reikia daugiau. Aišku tai priklauso nuo devalvacijos laipsniu. Bet tada kiek reikėtų devalvuoti, kad rezultatas susijęs su mokėjimo įmokoms būtų tas pats?

      • Anonimas

        Galvoju, kad devalvacijos viltis ir visokius mėginimus spekuliuoti reikia užgesinti net pasiskolinus. Toliau skatinti mažos pridėtinės vertės verslo plėtrą yra neprotinga. Tas sektorius turi mirti ir tegul miršta dabar. Konkurencingiausieji ras pigios darbo jėgos dėl augančios bedarbystės ir išliks dėl didesnio efektyvumo.
        Manau, kad problema ne lito kursas, o kad gaminam ne tą, ką gamina euro zona. Nuvertinę savo darbo jėgą ir vėl sulauksim tokių investicijų kaip Kazlų Rūdos miestelis. Ten gaminamos plokštės ir matyt bus gaminami baldai IKEA tinklui. Taip miesteliai tampa priverstinai žemo gyvenimo lygio salomis, be gyvenimo lygio augimo perspektyvų. Nereikia bet kokių investicijų, reikia gerų. O tam reikia rodyti ne pigią jėgą, o gebėjimus arba dar ką nors.

        • Anonimas

          Ir paskutinis šiandien.
          Rašote: „…Toliau skatinti mažos pridėtinės vertės verslo plėtrą yra neprotinga. Tas sektorius turi mirti ir tegul miršta dabar…“
          Tas tiesa.
          Bet Lietuvoje yra manoma, kad aukšta pridėtinė verslo vertė – tai kas buvo vakar (na GMO medicinoje dar ir šiandien, ir poryt, bet ne tai į ką vis buvo Lietuvoje orientuojama).
          Lietuva yra pajėgi dirbti ten, kur ES mokslas nėra dar šiandien pajėgus, nes jis buvo nukreiptas intensyviai pramoninei krypčiai.
          Šiandien nauja ir Vakarų mokslui dar neįkandama – išskirtinė kokybė, atsisakant viso ir ypač moksle to, kuo buvo remiamasi intesyvioje, paramoninėje kryptyje.
          Lietuva vis velkasi vakar dienoje – visa tai jau nuėjo… ir nėra ko vytis nepavejamą…
          Lietuva turi šansą, nors ne tokį, kokį turėjo 1996-1997 m. (tuomet buvo paduotas ant lėkštutės šimtaprocentinis).
          Lietuva, kaip mažas kraštas, gali gaminti ir tiekti išskirtinai tik aukštos kokybės produktą ir pakartoti tarpukario fenomeną.
          Pigi darbo jėga ir pigi gamyba, kuri konkuruoja tik vienu rodikliu (dėl kainos) – ne Lietuvai. Šita kryptis Lietuvai pražūtinga visais aspektais.
          Kuo greičiau reikia užmiršti pigių produktų gamybą Lietuvoje.
          O gal nuvykite į Raseinius ar kitur, kur įmonėse dirba Lietuvos vergai už minimumą (sunkus alinantis darbas pvz. su atvežta žuvimi už centus – dirba, kaip prieš 200 metų dirbo atvežti juodieji vergai įamerikas ar kitur).
          Gėda Lietuvai. Didelė gėda.

  • Anonimas

    Romai, o kokie šansai grąžinti tuos kreditus dabartinėje situacijoje, prarantant darbus ? Civilizuotose valstybėse devalvacija ir revalvacija visuomet yra daroma palaipsniui, kad rinka spėtų prisitaikyti. Lietuvos modelis nepasiteisino ir čia nėra jokių receptų, kurie būtų vienareikšmiškai naudingi visiems. Klalbant apie devalvaciją galima tik kalbėti kas gali padaryti mažesnę žalą trumpuoju laikotarpiu, ilguoju laikotarpiu jokių perspektyvų Lietuvoje net nesišviečia nuo to laiko kai paiškėjo, kad Europos Sąjungos parama neturi jikos teigiamos įtakos, Lietuva padarė didesnį progresą ruošdamasi tai narystei, o kai pradėjo laukti rezultatų iš paramos tuomet ir išlindo paprasta tiesa, kad norint kašką pasiekti reikia dirbti ir priiminėti atsakingus sprendimus, o ne laukti kol parama suveiks savaime.

  • Anonimas

    Valentinai, visais atvejais didėtų palūkanos litais ir del pasitikėjimo stokos, ir del paskolų litais paklausos. Aukštos dabartinės palūkanos litais ir skirtumas tarp euro jau dabar parodo labai rimtą padėtį. Klausimas ką daryti jau yra labai pavėluotas, panašiai kaip pralošus užstatytą dvarą kortomis klausti kaip man dabar atsilošti. Taigi pirmiausia reikia liautis lošti su tuo valiutų valdybos modeliu.

  • Anonimas

    Juozai, aš ir noriu suprasti ar tai, kad didės palūkanos litais ir žmonės mokės brangiau nėra tas pats, kas devalvuotų litą ir žmonės vis tiek mokėtų brangiau? Tarkime aš turiu paskolą EUR ir mano mėnesinė įmoka yra 2000 Lt. Čia paskola + palūkanos anuiteto būdu. Jei aš išsigandęs devalvacijos įforminu paskolą litais aš iš karto pradedu mokėti brangiau dėl didesnių palūkanų, pvz. 2400 Lt. Jei aš to nepadarau, o litas devalvuojamas aš turėsiu mokėti vėl tuos pačius 2400 lt. Aišku aš šiuos skaičius imu iš galvos. Taigi ar žmonėms dabar turintiems paskolas EUR nėra vienodai ar bus ta devalvacija ar nebus, nes įmokos vis tiek padidės?

  • Anonimas

    Valentinai, negaliu atsakyti nes nežinau ar bus ta devalvacija ir kaip ji bus vykdoma, jeigu ir bus kaškada vykdoma, negaliu savo patarimais įtakoti jums asmeniškai svarbaus sprendimo. Gali tekti ir konvertuoti paskolos valiutą priverstinai, jeigu taptumėte nemokus, galimi ir kompensacijos mechanizmai iš valdžios. Nežinau kaip bus ir kas praloš, nenorėčiau nuvesti diskusijos ta linkme. Jeigu esate mokus ir turite kitų reikalų negu spekuliacijos iš devalvacijos, tai neturėtų rūpėti tos hipotetinės galimybės išlošti keičiant valiutą.

    • Anonimas

      Galima įvesti konvertavimo mokestį. Tada valstybė iš norinčių pažaisti valiutomis uždirbtų. O pasiskolinę eurais praloštų mažiau, nei devalvavus litą. Aišku reikėtų sugalvoti kaip kompensuoti įmonėms užsiimančioms eksporu. Valstybė galėtų žaisti mokesčio dydžiais priklausomai nuo to kokia paklausa didesnė eurui ar litui.

      • Anonimas

        Palūkanos ir yra tas mokestis, bet pasaulinėje praktikoje yra parengtos priemonės kaip apsisaugoti nuo spekuliacinių atakų, yra rekomendacijos ir del kompensavimo mechanizmų. Monetarinė politika nevykdoma sukūrus vien naktinį planą, o nepasiruošus ir viską neigiant gali tekti likti prie suskilusios geldos.

  • Anonimas

    Gerbiamas A.G.
    „Taip nežlugs, bet distancija tarp turtingųjų ir kitų didės ir didės, nes tai ir yra demokratijos, laisvos rinkos esmė.“

    Tai nėra demokratijos ir laisvosios rinkos esmė
    Distancija tarp turtingųjų ir kitų nedidėja. Ji mažėja.
    Kitaip nei Donskis ir kiti intelektualai aš teigiu, kad vartojimu pagrįstos vertybių sistemos dominavimas yra vienintelis būdas užtikrinti ilgalaikę taiką ir gerovę.
    Gaila, kad gyvenime netekote optimizmo. Opmtimizmas verčia spausti greičio pedalą, pesimizmas stabdį. Tačiau kai vien tiktai stabdai galų gale sustoji.

    Tai nereiškia, kad aš nepritariu jūsų mintims apie šeimos ūkius, turgelius ir t.t. Buvau nuvažiavęs į Tatulos programos mugę, bet 13:40 jie visi jau buvo susivynioję meškeres. Nusipirkau tik 2 kg ekologiškų obuolių :)

    • Anonimas

      Apie tai, kodėl taip Jums nutiko šeštadienį radau tokią informaciją: www organic.lt/lt/news,nid.485
      O dėl vartojimo – dar galite taško nedėti (juk skaitėte, kaip vartojo tas milijardierius, kuris palindo po traukiniu ir kaip vartoja naujieji rusai ir naujieji lietuviai, vakarykščiai skurdžiai…). Juk kam reikalniga mados imperijos, rūbai, kad antrą kartą būtų jau gėda apsirengti (kapitalizmo gyvybės klausimas – šiandiena, tik šiandiena, o rytoj nors ir tvanas…) ir tūkstančiai pavyzdžių apie visiškai nerikalingą vartojimą, kuris sekina išteklius… o yra būdai gerai gyventi ir nesekinti išteklių

      • Anonimas

        Imsiu ir dalinai jums pritarsiu. Tikrai nesaikingas vartojimas yra bėda. Bet valstybių funkcija ir yra tą vartojimą reguliuoti. Jei matosi, kad rinka kaista, reikia didinti mokesčius. Jei taip buvusi valdžia būtų dariusi, dabar galėtume paišlaidauti ir prasiskolinusių būtų mažiau.

  • A.G:
    …yra būdai gerai gyventi ir nesekinti išteklių

    Pavyzdžiui?

    • Anonimas

      Taip yra. Dabar jau ir nauji judėjimai atsiranda apie atsakingą verslą, atsakingą vartotoją.
      Čia turiu argumentų, tik su laiku striuka – šiandien jau čia ir taip jo daug teko.
      Juk gerai žinote, kad dujų jėgainių Lietuvoje net per prievartą nebuvo įmanoma įsiūlyti, nes iš Rusijos dujos buvo pumpuokjamos galima sakyti už dyką (Estijoje šiaip taip per prievartą buvo pastatyta prie kaiulių komplekso).
      Juk iki šiol apie išteklius niekas nemąstė.
      Antras klausimas kokybė. Ne paslaptis, kad pats brangiausias pvz. maistas – pigiausias (kai vėliau sumoki vaistininkui, gydymui, kai dėl sveikatos vaikai… o valstybė… praradimai… ir biudžeto išlaidos sveikatos apsaugai buvo 3, dabar 5, o reikia vis daugiau ir daugiau, nors pati apsauga tik prastyn…).
      Juk viskas buvo orientuota į momentinę kainą – žmonės žiūri tik į vieną rodiklį kainą, t.y. momentinę kainą (ne galutinę).
      Kokybė iškrito ir visiškai, ypač Lietuvos, Lenkijos žmones paėmus.
      Tai čia tik dalelė reikalo.
      Mat žmonės miršta jau ir dienos nepagyvenę (vis rytoj, rytoj, ir padeda šaukštą taip ir negyvenęs nei dienos).
      O juk yra jau pradmenys, kai ūkiui nereikia jokių išteklių iš išorės (ir šaias metais buvau tokiuose ūkiuose Italijoje). Visai kita fiilosofija. Gamina kolektoriai elektrą – ją priduoda į bendrus tinklus. Tikras maistas, gamta, visai kita, sveika gyvenimo filosofija.
      Bet visa tai rytdiena. Nes mokslas čia atsilieka visu šimtmečiu.
      Čia reikia labai ir labai daug moklso.
      Nei vienai sričiai jo tiek nereikia – tai tikroji žinių visuomenė.
      Po karoi juk mokslas nuėjo lengviausiu keliu – chemija, robotai… o žmogeliukas mažas robotukas, šūdneikis… dėl to jis ir eina į tuos stadijosnus, žiūri tą visą TV šlamštą, … šiuolaikinis žmogus, specialistas, žurnalistas, politologas, Seimo narys ir pan. jau paversti mankurtais…

  • Anonimas

    Iš vieno milijardieriaus nusižudymo aš nedaryčiau kokių nors apibendrinimų. Netikiu, kad jis nusižudė dėl to, kad suprato, kad iš Maybach turės persėsti į Mercedes. Greičiau tai atsitiko dėl to, kad griuvo jo viso gyvenimo darbas, jo kūrinys, tai nėra tas pats.
    Bet jeigu palestiniečių vaikai vietoje to, kad žaistų su tikromis raketomis turėtų galimybę pažaisti su mašinytėmis ir kartu su tėveliais sėdę į naują automobilį savaitgaliais nuvažiuotų prie jūros, prisigertų koka kolos o vakare nueitų į britney spears koncertą, pasiimtų paskolą, nusipirktų butą ar namą, važiuotų į Italiją pažiūrėti popiežiaus, 17 metų pradėtų lytinį gyvenimą, gal jiems mažiau kiltų noras apsijuosti sprogmenimis ir susprogdinti save ir keliolika nekaltų žydų? Kaip galvojate?

    • Anonimas

      Tai gal neskaitėte apie jį. Jis važinėjo tik dviračiu ior antros klasės traukinių vagonais.
      Taip jis negalėjo susitaikyti, kad jo rankomis sukurta dalis imperijos žlugo (jo buitis, kaip tikram milijonieriui, o jis milijardierius jam nerūpėjo – tad aš ir palyginau su… kurie per keltą metų iš skurdžiaus tapę milijardieriais, čelsių savininkais…).
      Na sėkmės Jums.

  • Anonimas

    Yra tie būdai, bet čia labai tolimoje perspektyvoje, kartu su technologine pažanga, forsuoti šito nesigaus. Siekaint tokių tikslų derėtų remti švietimą, mokinti žmones racionaliai vartoti, skatinti technologinę pažangą. Tas neišvengiamai ir įvyks, o jeigu nespėsime paskui vartojimą, tai vartojimas ir nusilps kaip dabar.
    Žemėje gali sutilpti labai daug žmonių ir užtektų jiems tų ištieklių,jeigu mokėtų juos panaudoti, nuolat mokomės, bet čia yra kita tėma.

  • Anonimas

    Valentinai, jus ka rimtai manot, kad lito devalvavimas butu tokios apimties kop dabar viliboro palukanos (na kok 15 proc)? O nesvartet, kad ilgai tempiant ir ivariu ekonomika i kampa devalvavimas galimas 50 proc ir daugiau. O gal is viso Svedijos kronos pavyzdys analogiskoj (gal net geresnej, nes pasaulines krizes nebuvo) situacijoj?

  • Anonimas

    Skirmantai, nesu kompetetingas šitais klausimais, todėl bandau išpešti kuo daugiau žinių iš jūsų ir kitų čia dalyvaujančių specų. Švedijos kronos pavyzdžio nežinau. Buvo devalvacija? Kada? Kokie rezultatai? O kaip Argentinos devalvacija? Ar praėjus tiek metų galima teigti, kad ekonomikai ir žmonėms ji buvo į naudą nors pradžioje sukėlė labai stiprų šoką? Kaip Argentina atlaiko dabartinę krizę?

    • Anonimas

      Del Argentininos nesukiai gali „pagooglinti“, labai protingas daiktas ta googlė „Devaluation Argentina Advantages“ ir „Devaluation Argentina Disdvantages“, rasi įvairių straipsnių iš skirtingų laikotarpių ir su skirtingais vertinimais, aš susdariau nuomonę, kad devalvacija davė daugiau teigiamų dalykų negu neigiamų Argentinoje.

      • Anonimas

        Ieskojimas mums uzturks, gal gali pateikti savo susidaryta nuomone kodel, kad nereiketu mums ilgai googlinti ;) idomiausia, manau butu isgirsti kas buvo su paskolomis. Manau Argentinoje irgi dideli dali doleriais buvo prisikoline ?

  • Anonimas

    Pabandysiu issakyti savo kuklia nuomone, pasakykit ar klystu :) :

    Visas Lietuvos augimas buvo simuliuotas skolintais pinigais, kurie sukele dirbtine iliuzija, kad gyvenimas gereja. Taciau stebint Lietuvos importo eksporto balansa, puikiai matosi kad jie visi „prasisuke“ is ranku i rankas iskeliaudavo i uzsieni. Uzsukus vadinamus „paskolu kranelius“ i uzsieni keliauja dabar jau ir Lietuviu santaupos, tikiuosi kad ju dar yra..

    Esant tokiai situacijai, didziausias uzdavinys ivykdyti teigiama eksporto importo balansa – siekiant kad pinigu kiekis salyje didetu. PVZ Baltarusija pasirinko devalvacijos kelia, tuo skatindama savo prekiu vartojima vidaus rinkoje bei eksporta.
    Lietuva renkasi kitoki kelia – as ji pavadinciau „susitraukimo“.
    Darbo nasumas ir efektyvumas staiga dideti neims, todel tai kirs per atlyginimus. Atlyginimu mazejimas skatins emigracija – kandagi vargu ar pavyks Tauta priversti dirbti uz 2 kartus mazesne alga,nei jie yra priprate paskutiniu metu, kad musu prekes butu vel konkurencingos. Zinoma, emigracija mazins tas faktorius kad globaline krize, tad tie zmones papildys bedarbiu gretas. O kur dar bankroto virtines, nes musu prekiu tieisog nebus kur det. Kiek esu skaites, Japonija savo bedas denge skolindamasi ir stengidmamasi islaikyti darbo vietas – buvo kuriami WINDOW Watcher etatai :) Taciau tai naudos nedave, salis liko ziauriai prasikolinus.
    Kiek esu analizaves apie 40 proc. lietuvos exporto partneriu valiutas jau devalvavo, arba jos nuvertejo esant kintamui kursui (Rusija, Baltarusija (taciau jie $ atzvilgu), UK, Skandinavija, Islandija, Lenkija ir kitos), tuo labai pasunkindama musu exportuojamu prekiu galimybes.

    Idomu kokius statistinius duomenis apie importo eksporto balansa pateiks statistikos dep. per „krizinius“ menesius. Logiskai mastant esant krizei, sustoja ilgalaikiu prekiu vartojimas. Daugelis ilgalaikiu prekiu buvo improtuojama (Auto, Buitine technika, statybines medziagos).

    Manyciau kad Lietuvoje veikia globali finansine krize, bliuskantys vartojimo burbulai bei monopoliu paremta ekonomika ;)

  • Anonimas

    Na, jei jau Arturas uzsimine apie liudnai pagarsejusi signatara, tai stai jo naujausias straipsnis lito devalvacijos tema:

    http://www.hotcommentary.com/index.php?id=1010

    P.Racai, nepyksite, kad dedu nuoroda? Tiesos paiesku labui :)

  • lita devalvuos liepos arba rugpjucio menesi

  • Jeigu domina poziuris i devalvacija is ekonominio tasko, gera straipsniuka galima rasti cia:
    http://balticeconomy.blogspot.com/2008/12/why-imfs-decision-to-agree-lavian.html

  • Anonimas

    Litas devalvavo kartu su NT pirkimo karštine. Nepagrįstai aukštos kainos, vertinant globalios rinkos mastu, numušė nacionalinės valiutos realią perkamąją galią. Nėbūtina skelbti devalvacijos oficialiai. Viena bėda esant neoficialiai devalvacijai: prastėja eksporto sąlygos.
    Bet gi atsivešim pigaus šlamšto iš Azijos, pirksim energiją ir kurą iš rusų ir bus lepotaaa…

  • Anonimas

    Kodel? Kam tai naudinga? Tikslas? Motyvas?
    Mokykloje mus mokina sudeti ir atimti, bet ar paaiskina kam is vis reikia skaiciu, kokiu tikslu jie, skaiciai, sugalvoti? Atrodo paprastas ir naivus klausimas? Dar visai neseniai savame rate kalbejau, kad bent jau busto kainos yra nerealios ir kol kas nesiruosiu pirkti jokio busto – visi sukiojo pirstais ir sake, kad jei nesusigaudau versle ir economikoje, tai bent jau garsiai apie tai nesiskelbciau. Naftos barelio kaina buvo 140 ir daugiau : raskite man toki veikeja, kuris po 6 men kaina butu prognozaves i zemesne nei 40 riba?
    Artejame prie kulminacijos – viskas vyksta taip, kad paaiskinti siandienos realijas pasiremiant kokia nors praeities metodika, darosi svelniai tariant nepatikima. Kas vyksta? Gal patys procesai vystosi 1000 kartu greiciau nei pries 100 metu? Logiska. Bet pazvelkime giliau. Kada USD pasieks savo totalini dugna (tai yra neisvengiama, o pagrysti visai nesudetinga) USA gali pareiksti : Canada, Mexica ir USA sukuria new vastybe vienijancia per 1 000 000 000 vartotoju su nauja valiuta amero, o jau neegzituojancios valstybes USD gerbiamieji dekite kur norite. Ir kas tada ? Kur gerbiamieji mes ( sakydamas „mes“ – turiu galvoje Rusija, Kinija, Eu, nafta ir kitus gamtos turtus exportuojancias salis uz USD ) desime tuos USD? O gi savo darbu, gamtos istekliais ir vietine valiuta „prainfliuosime“ vietoj USD, kai tuo tarpu new valstybes new 1 000 000 000 vartotojai paprasys parduoti gamtos istekliu uz new valiuta – ar tada jau pasimoke is klaidu jiems pasakysime ne. Zinoma, kad taip nepasakysime. Juk prekes kuriamos ne i sandelius, o pardavimui ( nepamirskime vartotoju skaiciaus). Bet Jus turbut papriestarausite – o kur tarptautiniai isipareigojimai, sutartys, skolos ir panasiai ka yra skolinga valstybe USA ( beja, dar pries keliata metu buvo galima suzinoti oficialia USA uzsienio skola, – pabandykite dabar ja „atkasti“, nepavyks :) ). Kaip Jums atrodo, ka i tai pasakys dede Semas is Washingtono : Dear, plaintiffs, please address all your lowsuit to money maker and ownership of USD – Federal Rezerv. Ups, is it a privat company ? Uf, we also are in trouble with that company. Could you help us too :)? Rusijos ir Venesuelos economika „pastatyta“ ant 70 USD ribos. Bet kaip tycia, Rusija demonstruoja savo galia : kaisioja pagalius USA pries-raketinei ginybai, siuncia i Venesuela savo super lektuvus, gal net su braduolinemis galvutemis, o ir Cavesas savo kaimyna Busa „devil“ pavadina tarptautiniame susitikime. America tyles? Ne, reikia deti taska, o pries tai : pusvelciui, suplanavus ir issaukus akciju rinku, bei tarptautiniu valiutu krize, uz ateityje beverciu popieriu tapsianciu USD, nusipirkti dar keliata itakingu tarptautiniu korporaciju ir paskui visiems pasakyti ate. Galima ir reikia daug diskutuoti, tik gaila, kad giluminiu priezasciu analizes kaip ir mazoka.
    Zinoma, galite ir sakykite, kad tai kas cia parasyta yra – didele pieva. Bet …….

    • Anonimas

      Dariau,
      Ačiū, kad pateikei rusų komentatorių plėtojamų sąmokslo teorijų santrauką.

      • Anonimas

        Valentinai,
        sunku pasakyti, kieno – rusu, paciu amerikieciu ar dar kitu. Saltiniu yra daug, ir kuris cia pirmapradis – neaisku. Nei tautybe, nei odos spalva neturi jokios itakos. Pradedant nuo “ bescennyj dolar“, „Imperija_dobra „, „Money.As.Debt“, „Hozyaeva_Deneg “ ir kt., bei baigiant “ Igri bogov “ ir pan. Tiesiog as vis dar neradau atsakymo kokiu tikslu sukurti pinigai ir kas juos kontroliuoja? Gal gali man kas padet ?:)

  • Anonimas

    Jei litas būtų devalvuotas jo naudai,tai būtų puiku- valstybės skola sumažėtų.
    Devalvavimas naudingas tik JAV doleriui. Taip pakeliama jo kaina/vertė(Rusija, Baltarusija).Ten antra valiuta,o net ir pirma- žaliukas. Todėl jiems tai naudinga.Rusai dujas parduoda doleriais ir pan…
    Tika man keista: kodėl EU nevykdo pirkimo/pardavimo sutarčių savo valiuta,o lieka prie JAV dolerio?Kodėl vykdoma JAV politika ir jos ekonominiai tikslai?
    Jei litą „persiejus“,o ypač tada,kai Euras „krinta“ iki,kokių 2.50 Lt.
    Ko bijoma?Manau- bijoma užsienio kompanijų, nes jos prarastų daug pelno,kurį išgabena savon šalin. Ar kaip ten?Papasakokit- ekonomistai.Bet tik tiesą,o ne tai- ką girdime per TV ir kiekvieną dieną. Atsibodo.

    • Anonimas

      Jei devalvuotume litą,kainas trumpam išlaikytų maisto produktai, bet iš karto pabrangtų butų šildymas, benzinas, vaistai, rūbai, buitinė technika…žodžiu viskas kas gaminama ne Lietuvoje ir su tuo susiję. Algos ir pensijos liktų savo vietoje. Dabartinėje situacijoje žmogus specialistas dar turintis gerą algą, sugeba mokėti savo paskolą. Po devalvavimo vargu ar jam darbdavys algą pakeltų (kam?). Ir toks visai dabar sėkmingas žmogus taptų probleminiu banko klientu. Devalvavimas yra reikalingas spekuliantams, kurie laiko santaupas kita valiuta ir žemos pridėtinės vertės verslui. Toks verslas sako, kad mūsų algos yra per didelės ir tai trukdo eksportui. Noriu paklausti, kodėl eksportui netrukdo algos Lenkijoj. Ten atlyginimo vidurkis yra aukštesnis. Savo atlyginimais mes lenkiam rusus, latvius ir baltarusius, bet uždirbam penkis kartus mažiau nei daugelyje Europos šalių. Gal investicijoms į pažangesnius verslus trukdo ne atlyginimai, gal yra kitos priežastys? Kodėl vokiečių verslininkas neina į mūsų rinką kai mokesčių perskirstymas yra žymiai mažesnis nei Vokietijoje, algos mažesnės 5-6 kartus ir realizacijos rinkos arčiau (net bėgiai tie patys)?

  • Pingback: Anonimas()

  • Anonimas

    Daugmaž pritariu Juozui. Kad nuvertejimas butu maziau skausmingas turintiems paskolas eurais, įmanoma atlikti laipsniškai. Laipsniškas nuvertinimas paskatintų vartojimą ir pritrauktų į rinką laisvas lėšas litais, kartu gal siek tiek sumažintu krizes nuojautos keliama įtampą. Dėl kuro ir šildymo kainu tenka pastebeti, kad jos priklauso ne tik nuo ekonominių veiksnių, bet ir politiniu sprendimu. Dėl atlyginimų pokyčio po kurso pakeitimo: eksportui gaminančiose imonese atlyginimai galėtų augti veik proporcingai naujam lito ir euro santykiu, tai turėtų skatinti į eksportą orientuotą gamybą ir bent jau kuriam laikui pristabdyti iki šiol vyravusius atvirkštinius procesus.

  • Anonimas

    kodel aukstos palukanos litais gal arteka lito devalvavimas ,gal kas galit atsakyt?