Apie privačią nuosavybę ir populizmą

Taip gana tyliai, be didesnių komentarų ir viešų diskusijų viešojoje erdvėje praslydo šios savaitės prezidentės D.Grybauskaitės pareiškimas, kad ji „neleis Sodros biudžeto gelbėti pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių sąskaita“.

Keista. Nes šis pareiškimas atskleidžia tam tikras bėdas aukščiausioje Lietuvos valdžios institucijoje ir, bent jau mano subjektyvia nuomone, verčia atidžiau pažiūrėti į naująją prezidentę ir jos komandą.

Kaip žurnalistas pradėčiau nuo priekaišto prezidentės viešųjų ryšių komandai, kuri, atrodo dirba kaip paprastos kontorėlės biurokratai.

Pranešime prezidentė grasinasi nepasirašyti biudžeto, jei 2 proc. bus didinamos „Sodros“ įmokos ir bloginama neįgaliųjų padėtis. Iš pirmo žvilgsnio viskas teisingai, nes tokių ketinimų Vyriausybė turėjo.

Tačiau sekmadienį vakare LNK pranešė, o vėliau dauguma naujienų portalų plačiai paskleidė žinią, kad koalicija tokių planų atsisako.

Tad kam kalbėti apie tai, ko niekas neplanuoja?

Mano atsakymas būtų labai paprastas: prezidentės pranešimas buvo parengtas dar praėjusią savaitę, o pirmadienį tebuvo paspaustas mygtukas. Tačiau niekas, prieš jį spustelint nepagalvojo, kad situacija nuo penktadienio iki pirmadienio šiek tiek pasikeitė. Ragų ir nagų kontorai būtų atleistina, prezidento institucijai – ne.

Tačiau tai, žinoma, mažiausia šio pranešimo problema. Daug didesnė problema yra šio pranešimo turinys.

Ypač – štai ši mintis, kuri, kaip tyčia, įdėta į prezidentės lūpas:

Senatvės pensija yra uždirbta ir yra žmogaus privati nuosavybė. Mažindami ją, privalome numatyti ir laiką, kada ji bus kompensuota.

Nežinau, ar prezidentė šią frazę sugalvojo pati, ar jai kas nors pasufleravo, tačiau man ji kelia nuostabą ir… siaubą.

Nuostabą todėl, kad prisimenu, jog D.Grybauskaitė dar visai neseniai buvo finansų ministrė ir dar šiemet – Europos Komisijos narė atsakinga už biudžetą ir finansinį programavimą.

Siaubą todėl, kad vis dar prisimenu, kokios buvo kito – ką tik pasibaigusio indėlių kompensavimo pasekmės Lietuvos ekonomikai.

Keista girdėti prezidentę sakant, kad pensija yra uždirbta privati nuosavybė. Keista ne todėl, kad nedrįstu abejoti, jog D.Grybauskaitė tikrai žino, kad pensija „uždirbta“ yra tik formaliai, o iš tiesų priklauso nuo to, kiek uždirba būsimieji pensininkai ir kiek to savo uždarbio atiduoda jau nebedirbantiems.

Keista todėl, kad vadovaujantis ta pačia logika, privačia nuosavybe reikėtų laikyti ir valstybės tarnautojų gaunamą atlyginimą, ir išmokas motinoms, ir „Sodros“ įmokų pervedimus į privačius pensijų fondus, nekalbant jau apie Konstitucijoje įtvirtintą parlamentarų teisę gauti „kanceliarines“ išmokas ar Konstitucinio Teismo nutarimu neliečiamomis padarytus teisėjų atlyginimus.

Juk atlyginimai yra uždirbami, motinos išmokų nusipelnė sąžiningai mokėdamos įmokas „Sodrai“, o kaupti papildomai pensijai privačiuose fonduose visi nusprendėme vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo priimtu įstatymu. 

Tad jei siūloma kompensuoti dalį atimamos privačios nuosavybės (pensijas), kodėl neturėtų būti kompensuojama ir kita tos pačios privačios nuosavybės dalis (atlyginimai ir visos kitos „Sodros“ išmokos).

Ar prezidentė bando pasakyti, kad visi kiti, išskyrus pensininkus, dirbo blogiau ir neužsidirbo?

Tiesa, prezidentė pabrėžia, jo ji nusiteikusi ginti labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, o pensininkai, su tam tikromis išimtimis, žinoma, šiam sluoksniui priklauso.

Tačiau ar labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams nepriklauso, pavyzdžiui, bedarbiai, kuriems Vyriausybė taip pat planuoja mažinti išmokas? Arba kokia nors vieniša jauna, mama, dirbusi kasininkė „Maksimoje“ ir gaunanti kokius 800 litų vaiko priežiūros pašalpą?

O gal kompensuosime pašalpų sumažinimą ir visiems bedarbiams?

Kita vertus, ar tokios jau pažeidžiamos yra šeimos, kurios iki šiol džiaugiasi antrus metus gaudamos, pavyzdžiui, teisėjo ar Vyriausybės viešųjų ryšių skyriaus vadovo atlyginimo dydžio išmokas? 

Prezidentė sako taip. Ir kartu reikalauja visos socialinių reikalų sistemos reformos.

Norėčiau suprasti, ką tas reikalavimas apima, tačiau girdėdamas, kad kėsindamiesi į „privačią nuosavybę“ iš karto turime įsipareigoti ją kompensuoti, nelabai pavyksta…

 Nes kalbos apie privačią nuosavybę ir kompensacijas niekaip nedera su prezidentės pastebėjimu apie „laikinas ir neturinčias išliekamosios vertės priemones“.

Priešingai – siūlymas kompensuoti tai, kas A.Brazausko ir G.Kirkilo buvo lengva ranka paberta kaip mana iš dangaus labiau panašu į ilgalaikę ir išliekamąją vertę turinčią problemą, kurią tektų spręsti ne vienerius ir ne dvejus metus.

Kalbant dar paprasčiau, tokios kalbos kaip ir G.Vagnoriaus bei E.Kunevičienės sugalvotas indėlių kompensavimas, dvelkia paprasčiausiu populizmu, kurio pasekmės sunkiai prognozuojamos.

Galima tik svarstyti, kodėl prezidentė pasirinko tokį kelią: galbūt jai įtaką daro koks analitikas, bauginantis prezidentę socialiniais neramumais, o gal koks koks nors buvęs ar esamas Konstitucinio teismo teisėjas, priminęs bylas dėl dirbančių pensininkų ar teisėjų darbo užmokesčio.

Gali būti, kad prezidentė, reaguodama į šimtadienio proga pasirodžiusius komentarus ir raginimus veikti, tiesiog šiek tiek paskubėjo.

Tai tikėtina, yapč prisimenant jos ankstesnius pareiškimus, akcentuojant, kad būtina mažinti „Sodros“ išmokos ir dalį išlaidų perkeliant ant mokesčių mokėtojų pečių.

Prezidentė, pavyzdžiui, anksčiau kalbėjo apie „Sodros“ išmokų grindis, tad gal imtų dabar ir pasiūlytų įstatymo projektą, kuriame tai galėtų būti įgyvendinta, kartu galbūt nustatant ir „Sodros“ išmokų lubas.

Grįžtant prie idėjos apie dalies „Sodros“ naštos perkėlimą ant mokesčių mokėtojų pečių – gal prezidentė galėtų užduoti toną ir pasiūlyti mechanizmą? Mano supratimu, dabartinėje situacijoje jis yra tik vienas – mokesčių didinimas. Ar prezidentė turi kitų variantų? 

D.Grybauskaitė neabejotinai teisi, kad reformos „Sodrai“ verkiant reikia ir kad per tą reformą neturėtų nukentėti labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai.

Tačiau pradėti gal vis dėlto reikėtų ne nuo kompensacijų, o nuo konkretaus suvokimo, kas vis dėlto yra tie „labiausiai pažeidžiami sluoksniai“.

Pasikartosiu, bet, mano požiūriu, pensininkas, gaunantis tris pensijas,  jauna mama, dvejus metus gaunanti bet kurio mokytojo atlyginimą viršijančią išmoką, „neįgalieji“ laisvalaikiu dirbantys statybose, tikrai nėra labiau pažeidžiami už bedarbį ar senatvės pensiją gaunančią močiutę, gyvenančią kokiame nors daugiabutyje Vilniuje ar Kaune ir žiemą už komunalines paslaugas sumokančią du trečdalius savo, pasak prezidentės, „privačios nuosavybės“.

(5 balsų, vidurkis: 4.00 iš 5)
Loading...
  • NiekurNeiva

    Buvęs KT pirmininkas (tikriausiai, taip galvoja ir daugelis teisininkų) vienareikšmiškai paaiškino, kad pensijų mažinimą, neprieštaraujant Konstitucijai, galima atlikti tik kaip perkeliant sumažinimą – PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS NUSAVINIMĄ – kaip VALSTYBĖS SKOLĄ ateičiai
    Gal ir klystu, bet aš tai taip supratau p. E.Kūrio aiškinimą – POZICIJĄ ŠIUO KLAUSIMU – per LTV…

  • romas

    Rudzkio pajuokavimas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams:
    „Pirmas, kas ateitų į galvą, atrodo, kad tikslai tokie – už dviejų savaičių bus rinkimai ir visi nori įsiteigti rinkėjams. Tai pirmas įspūdis, bet kai atsimenu, kad rinkimai bus 2012 m., pradedi nesuprasti, kas čia darosi“
    Tiktų ir Prezidentei:)

    • nerijus

      romai

      Primenu:
      Savivaldos rinkimai po metų. Gal ir nėra tokie reikšmingi, kaip Seimo ar prezidento, bet prie „lovio“, kad ir koks mizernas jis būtų, norisi :)

  • Auksinis kardas

    Tai gal ir pensijų didinimas – nepagrįstas kišimasis į privačios nuosavybės valdas? Kaip yra didinimas, taip yra mažinimas, taip yra ir piniginio vieneto nuvertėjimas, kad ir neatspindimas sąsajos su euru. Bet tai – šiaip, filosofijos, iš kurių vakarienės neišsivirsi.

    Nemenkas aiškus dienotvarkės rūpestis, kuris jau darosi gerokai apleistu, yra būtent privilegijos. Tai trijų pensijų nuosavybė ir teisė į limuziną bei ataskaitas rinkėjams, tai laimėjimai tėvystės pašalpų lošimuose, rentos ir invalidumai be invalidumų. Ar įmanoma aptvarkyti privilegijas? Panašu, kad Lietuvoje – ne.

    O Prezidentės pastaroji replika pensijų klausimu – išties, liūdina. Kodėl nekalbėti kaip yra – kad pensijų programa ir yra tokia programa, pagal kurią pensininkas įgijo ne nuosavybę, bet teisę į savo dalį pensijų programoje, kuri turi ribas, ribotus šaltinius, ne vien galimybes augti, tam tikrus nemalonumus, kai jos šaltiniai nusenka. O pasisakyta tiesiog populistiškai, labai gaila.

  • mdxacuk

    Jeigu šiais laikais socializmo traukuliai užeina net Musei, tai ko norėt iš kažkokių anoniminių prezidentūros klerkų. Aš jau baigiu prarasti viltį dėl lietuvių sugebėjimo atsipagirioti nuo šviesios ateities iliuzijų. Vienintelė liekanti galimybė – kad kuo greičiau pasibaigtų pinigai ir ateitų šlubas ryžas vokietis TVF pavidalu.

    • Musė

      Jeigu vertinant pagal garsiąją frazę „kas būdamas devyniolikos nėra socialistas, tas neturi širdies. Kas būdamas trisdešimties vis dar yra socialistas, tas neturi smegenų“, tai man dar visai atleistina, kad kartais užsibūnu pereinamajame laikotarpyje. Pažadu pasitaisyti!

  • 00478

    štai kur klausimas:

    „..pradėti gal vis dėlto reikėtų ne nuo kompensacijų, o nuo konkretaus suvokimo, kas vis dėlto yra tie “labiausiai pažeidžiami sluoksniai“

  • Labiausiai pazeidziamas sluoksnis Lietuvoje – daugiavaikes (4+ vaiku) seimos, kurios gyvena mieste ir abu maitintojai dirba uz mazesne nei vidutine alga. Jie gyvena (pajamos zmogui) blogiau uz pacia maziausia pensija gaunanti pensininka

    As suprantu, kad atimti jau paskirta pensija yra labai.. labai sunku, del to ir siulau devalvacija. 20%-25%. Nauju metu proga. Tada ir savaites trumpint nereikes… ir pensiju mazint.

    • nerijus

      Savaitę susitrumpinti galima ir be jokio naujo įstatymo. Pakaks su darbdaviu susitarti. Tai nedraudžia DK.
      O jei ponas- neponas Kreivys nori dirbti šešias dienas, o algą gauti už penkias- prašom.
      Susitarimo reikalas…
      Gaila, kad įstatymai priiminėjami tik interesų grupėms, o ne eiliniams staklininkams, siuvėjams, kasininkams ir pan.
      Devalvacijos nebus, nes per daug „gerų dėdžių“ paskolas pasiėmę eurais :)

      • dzyvai

        Tarsi Lietuva prasiskolinusi litais, o ne eurais, ir tas Lietuvos paskolas atidavinės „geri dėdės“, o ne mes iš savo mokesčių.

        • Arturas

          Na, po karo tai dar nebuvo atvejo, kad kas nors atidavinėtų valstybės paskolas iš piliečių mokesčių. Tas faktas gali įkvėpti optimizmo valdžiai.

          • dzyvai

            Tai kariausim su rusais, suomiais, ar Afganistane griežtesnę fronto liniją brėšim?

            Arba švedų bankai nurašo Lietuvos ir lietuvių skolas, arba mes juos į karą?! Tikrai netikėtas minties posūkis :) Dar viena lietuvių bėda po karo atkristų – nebereiktų spręsti Lietuvos geopolitinių problemų.

          • Arturas

            Iš kur tokios asociacijos? Tiesiog kalba apie laikotarpį 1945-2009.

          • dzyvai

            Vokiečiai net kompensacijas už karą mokėjo. Ir, kaip įsivaizduoju, iš piliečių mokesčių.

          • nerijus

            dzyvai

            Neklaidinkite.
            Vokiečiai mokėjo ir moka ne UŽ KARĄ, o už tai, kad to pareikalavo žydai, kaip kompensacijos.

    • dzyvai

      Dali’iau. Na ir kuo gi išloš tie tavo paminėti du dirbantys tėvai už minimumą ir turintys 4 vaikus, jeigu bus devalvacija 25%?

      Tuo kad pajamos nominaliai liks tos pačios, tačiau dauguma prekių/paslaugų pabrangs 25% (kuras, transportas, apšildymas ir dauguma prekių, nes su kiniečiais nepakonkuruotume net devalvavę 50%, be to gamyba per vieną dieną neatsiranda)?

      Vakar sužinojau kad draugų šeimyna (jau kelis metus dirbanti vaikų gydytoja, policijos darbuotojas ir jų maža dukrelė) tvirtai nusprendė su visam palikti Lietuvą ir išvarys pas Elžbietą, negi juos 25% atlyginimo devalvacija papildomai motyvuotų likti?

      Kainas jau turime didesnes nei Vakarų Europoje, kol atlyginimai nepasivys bent iki pusės, žmonių, gyvenančių Lietuvoje mažės. Gaila.

  • lida

    „Grįžtant prie idėjos apie dalies “Sodros” naštos perkėlimą ant mokesčių mokėtojų pečių – gal prezidentė galėtų užduoti toną ir pasiūlyti mechanizmą?“
    Vienas mechanizmas užkurtas ir ypatingai negirgždėdamas jau veikia – dalies įmokų privatiems pensijų fondams nacionalizavimas. Kalbant apie privačią nuosavybę, su pensijomis čia net lygint nėra ko.

  • mdxacuk

    Nu apie „…močiutę, gyvenančią kokiame nors daugiabutyje Vilniuje ar Kaune ir žiemą už komunalines paslaugas sumokančią du trečdalius…“ tai p. Račas labai įsijausmino. Nepamirškim, kad yra tų išlaidų kompensacijos. Ir tokios močiutės daug kur yra tikra problema kaimynams, nes nenori prisukti šildymo iki sveiko proto ribos, joms geriau išleisti šilumą per langą. Kadangi vistiek joms brangiau nekainuos.

    • dzyvai

      Kodėl gi močiutė neparduoda buto Vilniuj ir nenusiperka Balbierišky, skirtumą išleisdama sanatorijose?

      Štai kur kas didesnės problemos laukia močiutės kuri gyvena bute Balbierišky. Net prie seimo pašūkaut nenueisi :)

      • J.naivusis

        Esi visiškas… biednas našlaitis, niekad neturėjęs močiūtės.

        • dzyvai

          Mano močiutė gyvena mažesniam kaime nei Balbierišky, taigi persikraustyti į pigesnį būstą ir skirtumą išleisti sanatorijoms nelabai išeina.

          O jeigu vilnietė močiutė saugo savo būtą palikti anūkėliui, tai anūkėlis galėtų ir močiutę pasponsoriuoti kelialapiais į sanatorijas, jeigu jau jis netoks „biednas našlaitis“.

          Kiek žinau, kitose šalyse yra tokia paslauga: seni žmonės užstato savo butą bankams, bankas mainais įsipareigoja iki gyvenimo galo atitinkamom sumom sponsoriuoti „močiutę“, o po mirties tą banką paima savo nuosavybėn. Kaži kodėl to nėra Lietuvoje? Juk buto į grabą neįsidėsi, ir jeigu paveldėtojai nenori už paveldimą turtą pavargti dėl savo senukų, tai…

  • max

    išplečiant Artūro pamintijimus prie uždirbtos privačios nuosavybės (pensijos ) dar reikėtų pridėti ir „teisėtus lūkesčius“ , kurie taip pat , Prezidentės supratimu , tutėtų būti nepajudinami. Ir tada gauname tokį kokteilį …

  • „Nes šis pareiškimas atskleidžia tam tikras bėdas aukščiausioje Lietuvos valdžios institucijoje“ – galima būtų pasakyti ir grieščiau: susidaro įspūdis, kad politinis marazamas yra užkrečiamas, ir prezidentūra juo jau užsikrėtė…

  • WU

    Artūrai, pasikeičia Konstitucinio teismo teisėjas (gal pirmininkas) ar ne, suformuluota konstitucinė doktrina lieka galioti.

    • Mielas WU, jūsų teiginiui aš iš esmės neprieštarauju. Tačiau kartu norėčiau pastebėti, kad konstitucinė doktrina taip pat gali kisti atsižvelgiant į kintančias realijas. Beje, jei neklystu, tai KT įstatymas numato, kad KT nutarimai gali būti keičiami.

      O šiaip tai belieka apgailestauti, kad kai kurie KT teisėjai (pirmininkai) iš viso buvo atsidūrę tame teisme. Čia mano labai asmeninė nuomonė, žinoma, ir ji niekaip nesusijusi su konstitucine doktrina:)

      • nerijus

        Turėjote omenyje „dvasias“ ar tuos, kurie su dvasiomis?
        :)

        • Nerijau, turėjau galvoje ir tuos, ir tuos…:)

          • WU

            Artūrai, LRKT praktika dar niekada nebuvo keista (jei neklystu), kad pakeisti nutarimą reikia išpildyt gana griežtas sąlygas. O iš politinės pusės, tai daryti būtų labai negražu :)
            O tokiems kaip nerijus siūlyčiau grįžti į etatistinės teisės laikus..

          • WU, tai kad iki šiol LRKT praktika nebuvo keista, visiškai nereiškia, kad ji negali būti keičiama. O jūsų pastaba apie „politinę pusę“ labai gerai atspindi kai kurių LRKT nutarimų esmę:)

            Beje, sąlygos nėra jau tokios griežtos – LRKT iniciatyva…

            Jai atsirasti, manau, reikia šiek tiek laiko ir šiek tiek naujų žmonių.

            Gal ir negražu lyginti, bet palyginčiau su LRT taryba…:)

          • WU

            Būtent, naujų žmonių. Šiaip, vienas iš teisėjų po rotacijos E. Šileikis įdomus visai. Aš drįsčiau prognozuoti, kad kitais metais, kai vėl vienu trečdaliu bus atnaujinama sudėtis ir trauksis Lapinskas, Šileikiui kvepia pirmininko kėde..

          • nerijus

            WU

            Jaunuoli…Pasikartosiu. nebūkite toks irzlus. Jūs vienaip įžvelgiate KT išvadas, o aš sekančiai. Normalu, normalioje demokratinėje/ teisinėje valstybėje, jei tokia galime vadintis?
            Ir…Pasikartosiu. Man DZIN ar tai būtų buvęs Paksas, Brazauskas, Ladsbergis ar kt. politinis veikėjas. Svarbu, kad teisė tarnautų žmogui, o ne žmogus teisei.

      • mdxacuk

        Nu jeigu, p. Račai, jums patinka idėja, kad konstitucinė doktrina gali būti tampoma kaip vienas guminis daiktas pagal kažkieno poreikius (anot tamstos, realijas), tai tikrai neturėtumėte labai reikšti pretenzijas tam konkrečiam buvusiam teisėjui (pirmininkui). Nes tai idealiai atitinka ir jo nuomonę. Jūs tiesiog bendraminčiai tuo konceptualiu klausimu. Todėl sunkiai suprantamas tamstos nepasitenkinimas dėl vieno konkretaus trumpai buvusio prezidento, net jeigu jo atžvilgiu ir buvo pritaikyta šita koncepcija. Gal kada doktrina vėl pasikeis ir jis bus sugrąžintas į savo kėdę bei atsiims kompensaciją už priverstinę pravaikštą.

        • mielas mdxacuk, ne taip jau ir svarbu, kas man patinka, o kas ne, tačiau KT įstatymas leidžia KT keisti jau priimtus nutarimus. Tad „tapmymas“ yra teisės norma.

          Mano nepasitenkinimas KT sprendimais susijęs ne tik su apkaltos procesu, bet ir su kitomis bylomis, pavyzdžiui, dėl teisėjų atlyginimų, dėl Leo LT, dėl pilietybės, dėl Vyriausybės skyrmo, pagaliau dėl lenkiškų pavardžių rašymo.

          Taip, neslėpsiu, manau kad nemažai KT sprendimų buvo politiniai ir jie buvo tokie dėl kai kurių KT narių ir pirmininkų nesugebėjimo tapti teisės, o ne interesų tarnais.

          Bet, panašu, kad diskutuoti su tamsta šiuo klausimu nėra prasmės, nes jūs šiame kontekste tampate fredžiu.

          Todėl ir nediskutuosiu.

          Tik neįsižeiskite:)

          • mdxacuk

            Matot, mano diletantišku supratimu galimybė keisti įstatymo prasmę tiesiog keičiant išaiškinimą, bet nekeičiant paties įstatymo, tiesiog prieštarauja sveikam protui. Čia turiu omeny ne kokią atsitiktinę klaidą, o tai, ką buvęs pirmininkas vadina doktrina. Kam tada iš viso tas įstatymas, gal užteks vien išaiškinimo? Buvusiam pirmininkui „teoriškai“ (anot jo paties) tai atrodo nepriimtina, o praktiškai visai normalu. Jums irgi?

          • WU

            Nepamirškim, kad LRKT nutarimai yra Konstitucijos dalis. Jos negalima suprasti taip kaip supranta nerijai, kad tai popieriaus gabalas iš 140 str ir 4 priedų ir juos uztenka mokėti mintinai. Paskaičius nutarimus, galima pastebėti, kad nors jie aiškina teisės akto dalies atitikimą Konstitucijai, iš esmės yra gana abstraktus ir pildo tos formalios 140 straipsnių popieriaus skiautės turinį. Doktrina (t.y. Konstitucija plačiąja prasme) formuoja gaires aplink kurią kuriama visa likusi teisinė bazė. Nėra jokios pakeitus nutarimą, jei tai būtų daroma, keisti kažkokius įstatymus, nes būtų keičiamas Konstitucijos turinys, o ne įstatymas X.

          • mdxacuk

            WU,

            tai aš ir turėjau galvoj, kad pagal buvusįjį pirmininką galima pakeisti ką jis vadina doktrina, nekeičiant tų 140 str. Arba, anot jūsų, pakeisti Konstitucijos turinį, nekeičiant pačios Konstitucijos. Tai kas Lietuvoj priima ir keičia Konstituciją? Tauta referendumu, Seimas kažkokia ten tvarka ar devyni apaštalai?

          • WU

            Tauta referendumu priėmė tarpusavio susitarimą, nusistatė pagrindines taisykles, pagal kurias gyvens, o tai ir yra Konstituciją. Patiko pasakymas „devyni apaštalai“, nes taip ir turėtų būti, tie apaštalai turėtų saugoti Konstituciją t.y. visuomeninį susitarimą. Jie jį saugo aiškindami ir pildydami Konstitucijos turinį. Problema, tame, kaip parinkti tuos 9 apaštalus, kad jie tinkamai atliktu iš paties visuomenės susitarimo jiems pavestas funkcijas (savo šventąją misiją)? Į šį klausimą neatsakysim :)
            Galima aišku keisti konstitucija „administraciniu būdu“, tiesiogiai keičiant normas, tuos 140 straipsniu, bet aš nerekomenduoju to daryti, taip devalvuosim Konstituciją. Manau, svarbiausia, Konstituciją aiškinti tinkamai, o tinkamas aiškinimas būtu toks, koks priimtinas visuomenei ir atitinką tą susitarimą. Galima vadinti visuomene nekompetentinga, bet kokia Konstitucinio teismo kompetencija, jeigu jo sprendimui nepritaria visuomenės dauguma, o jis aiškina visuomenės susitarimą? :)
            Čia mano keletas pamąstymų..

  • NiekurNeiva

    Kaip būtų gerai, jei galima visų teiginius „pirštais pačiupinėti“, t.y. pamatyti skaičius
    „YRA-faktas, SIŪLOMA-planas, SKIRTUMAS“. Tikrai matytųsi, kur sprendimai kaip duoklė tariamam „teisingumui“, o kur tiesiog įplaukų/išlaidų balansavimas.

    Visai tinka:
    „Ne brazauskai ir kubiliai yra geriausi valstybės draugai, o „EXCELis“ yra geriausias valstybės draugas.“
    Taip ekonomistas Raimundas Kuodis mokė vyriausybę, kad reikia daugiau skaičiuoti…

  • J.naivusis

    Būtent, reikia skaičiuoti. Tiksliai nepamenu skaičių, bet Sysas per radiją sakė maždaug taip:
    -1992 m turėjome 1000 personalinių pensininkų, dabar gi 130 tūkstančių – gaunančių daugiau negu po vieną. Yra 70-mečių, gaunančių … našlaičio pensiją.

    Estai mus aplenkė nepavejamai ir tai gal tik dėl to, kad jiems net mintis neatėjo kompensuoti indėlius. Kažkodėl man atrodo, jog buvusiems tremtiniams jie pensijų irgi nedidina. O jeigu jie skatina motinystę, tai iškart ir uždeda lubas – pvz – 1,5 vidutinio atlyginimo maximum maximorum.
    Mūsų valdantiesiems kumiečiams tas net nedaėjo.

  • Alisa

    Aha. Džiaugiuosi, kad atsirado šis straipsniukas. Atrodė, kad ir Artūras nepastebės šio Grybauskaitės pranešimo :)

    Rodos, lyg Prezidentė nusprendė nesunkiai susižerti politinių dividendų. Kitaip sunku paaiškinti jos pasikeitusią poziciją, kuri iš tiesų veda Lietuvą link dar didesnio biudžeto deficito (kam Prezidentė turbūt irgi taria griežtą „ne“).

    Bet kaip man ausį rėžia Artūro burnojimas dėl didelių motinystės pašalpų… Jau kartelį rašiau, bet ir dar kartą priminsiu. Jei motina sėkmingai dirbo vadovaujantį darbą ir uždirbo didelį atlyginimą, tai ar ji turi išeiti motinystės atostogų, tarkim 3-6 mėn. (tiek realiai gali išeiti vadovaujantis darbuotojas), tai ji neturi teisės gauti sąžiningai uždirbtos motinystės pašalpos? Ji turi tuo metu gyventi skurdžiau ir nevykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų bankinėms institucijoms? Ar autoriaus nuomone, ji turi iš anksto susitaupyti pinigų tam, kad galėtų sau leisti pagimdyti kūdikį?

    Žinau, sakysite, kad ir „išpindėjusieji“ turi „pagyventi skurdžiau“ (kaip mokytojai), tačiau argi tai neprieštarauja pačiai motinystės pašalpų logikai? Ar tai neskatins labiau išsilavinusių ir daugiau profesinėje veikloje pasiekusių moterų priimti sprendimą turėti mažiau vaikų (kas mano manymu, visuomenei nėra gerai)?

    Taip, įstatyme dėl motinystės pašalpų yra krūva spragų, ir 2 metų laikas yra per ilgas, tačiau kiek gi galima burbėti dėl to, kad pašalpa yra per didelė? Ji turi būti tokia, kokį atlyginimą motina gaudavo paskutiniais metais.

    Įdomu, jei Jums reikėtų gimdyti, kaip reaguotumėte, jei staiga metus gautumėte mokytojo atlyginimo pašalpą?

    • Ar

      Įdomu, kaip reaguotų darbdavys, jeigu šią pašalpą turėtų mokėti jis?!

      • Alisa

        Na kaip reaguotų – didelė dalis darbdavių jaunų moterų į darbą nepriimtų.

        • mdxacuk

          Užtat iki šiol tai labai noriai priimdavo kad ir trims mėnesiams už Respublikos prezidento algą.

          Žiūrėsim už kokią algą priims po atostogų?

    • Miela Alisa, pirmiausia norėčiau pažymėti, kad net ir labai norėdamas, gimdyti tikriausiai negalėsiu, todėl jūsų užduotu klausimu net nebandysiu spekuliuoti.

      Antra, ne paslaptis, kad mūsų šeimoje auga (tiksliau reikėtų sakyti – augo) trys vaikai ir nei vienu atveju jų mama neturėjo 2 metų visiškai apmokamų atostogų. Visi užaugo sveiki, nebadavo ir nevaikščiojo basomis žiemą.

      Dabar apie „burnojimą“. Tikriausiai neatidžiai skaitote, ką rašau apie motinystės pašalpas, nes, kiek pamenu, nesu teigęs, kad pašalpos per didelės. Akcentuoju du dalykus: sveiku protu nesuvokiamą dabartini dydžio pašalpų mokėjimo trukmę ir draudimą motinoms dirbti esant motinystės atostogose.

      Todėl visiškai nesiginčyčiau su jumis, kai jūs kalbate apie moteris, kurios sugeba suderinti motinystę ir karjerą ir linkusios grįžti į darbą po 3-6 mėnesių. Nors, prisipažinsiu, mano nuomone, su kūdikiu reikėtų leisti pabūti mažiausiai 9 mėnesius.

      O štai kalbant apie ilgesnes atostogas, protingiausiai būtų joms ilgėjant proporcingai mažinti išmokos dydį nedirbančiai motinai (ar tėvui, nes, kiek girdėjau, tai tampa vienu iš būdų gelbėtis nuo gresiančio nedarbo) ir mokėti šeimai už vaiką (tas mokestis turėtų būti proporcingas vaikų skaičiui). Tačiau tas mokestis už vaiką neturėtų būti tyčiojimasis iš šeimos (kalbu apie tuos 52 litus), bet reali pagalba, kartais apimanti ir nemokamas (tiksliau, valstybės apmokamas) paslaugas, pavyzdžiui, ikimokyklinį ugdymą, sporto, meno ar kitas veiklas, didesnė išmoka pirmokams ir pan.

      Tada būtų mažiau glimybių manipuliuoti motinyste (kaip kad atsitiko dabar), moterys nebūtų prievarta išstumiamos iš darbo rinkos, o padorūs darbdaviai neverčiami kurti schemų, kaip priimti į darbą iš motinystės atostogų norinčią grįžti moterį, kai negali jai mokėti atlyginimo (nes visą jį nusavina „Sodra“). Jei atvirai, tai aš iki šiol negaliu suprsti, kokiam kvailiui iš viso šovė į galvą ši idėja…

      Beje, ne visai sutikčiau, kad pašalpa pirmuosius metus turėtų būti tokio pat dydžio kaip atlyginimas. Ji turėtų būti mažesnė, nes išlaidos, auginant kūdikį, jei žinoma, jis neserga ar neturi kitų problemų, yra mažesnės. Ir nesiginčykite – aš tai labai gerai žinau:) Jei prisiminsite loveles, vežimėlius ir pan, tai šiam tikslui yra skiriama vienkartinė išmoka, kuri mano laikais siekė kelis šimtus litų, o dabar, atrodo – kelis tūkstančius.

      Žodžiu, galite su mano nuomone nesutikti, bet burnojimu jos vadinti nereikėtų.

      • mdxacuk

        Aš vis bandau suvokti tos tezės apie „priverstinį išstūmimą iš darbo rinkos“ ir dorų verslininkų kančias logiką. Bet nepajėgiu. Dar suprasčiau, jeigu moteriškė gauna perpus mažesnę pašalpą – praranda pajamas ir iš tikro PRIVERČIAMA dėl to sugrįžti į darbą. O dabar kas čia ką praranda ir kas ką verčia? Svajoju, kad mane kas nors priverstinai išstumtų iš darbo rinkos tokiom sąlygom, geriausiai iki pat pensijos.

      • Alisa

        Ačiū už komentarą.

        Beveik su viskuo sutinku, išskyrus..

        Nenorėčiau priversti Jūsų leistis į diskusiją, tačiau ar Jums neatrodo, kad pašalpa skiriama ne tik tam vienam vaikučiui auginti? Jei šeima tarkim turi 3 vaikus ir gimė 4 vaikas, tai sumažėjusios mamos pajamos (kurių didelė dalis buvo skirta ir kitiems vaikams išlaikyti) labai palies visą šeimą. Juk šiais laikais mama/moteris yra pilnavertė šeimos išlaikytoja kartu su vyru. Todėl nereikėtų galvoti, kad tie pinigai yra tik tam vienam vaikui. Kaip aš juos (galbūt klaidingai suprantu), tai galimybė moteriai atsitraukti iš darbo rinkos ir pabūti tik mama. 3, 6, 9, o gal net 12 mėnesių.

  • nerijus

    Kalbant apie populizmą…
    R. Ačui, dėl nuomojamų patalpų už kanceliarines lėšas iš „giminaičio“- sesers vyro, gresia apkalta. Žinoma, jei TiT pritars biudžetui- apkalta nepavyks/ neįvyks :)

    WU
    Teisine prasme ir logika: mano sesers vyras giminė man ar ne?

    • Rolandas

      Nerijau,

      Naudoji „protingus“ žodžius – teisinė prasmė, teisinė logika.

      Tačiau jei jau viešai užduodamas klausimą kalbi apie „teisinę prasmę ir logiką“ tai pasistenk įgyti bent elementarių teisinių žinių.

      Ar skiri sąvokas „giminystės ryšiai, asmenys susiję giminystės ryšiais“(kraujo ryšiai) nuo sąvokų „giminės,giminystės santykiai“ (asmenys nebūtinai susiję kraujo ryšiais)“?

      Ar teko girdėti apie „artimo giminaičio“ sąvoką?

      O gal ką žinai apie „artimo asmens institutą?O svainystę su kuo valgo, kaip galvoji.

      Beje, visa aukščiau išvardinta yra konkrečios, veikiančios TEISINĖS kategorijos.Žmonės jas jau tūkstančius metų naudoja teisiniuose ir kitokiuose tarpusavio santykiuose.

      Ir dar -atsimink, kad teisinė prasmė ir logika turi savybę kartais LABAI skirtis nuo buitinės.

      • nerijus

        Rolandai

        Nesu teisininkas. Dėl šios priežasties ir domiuosi.
        Bet įdomu, kaip parašyta pas Salamakiną, nes Seimo statute apie tai, konkrečiai, nieko nėra. Tik apstrakčiai, seimo nario prievolė vengti interesų konflikto.
        Paaiškinkite, man, dundukui, sąvoką „giminaitis“- teisine išraiška, o ne „buitine“. Kiek per TV skalambija Salamakinas, tai pas jį parašyta- giminaitis.
        Neteisinu Ačo, kaip ir visokiausių baukučių, bei salamakinų…

        • Rolandas

          nerijau,

          Įsivaizduok dvi „matrioškas“- didelę,o jos viduje mažesnę.

          Maža matrioška – „artimas asmuo“ (ačas ir tas jo biuro patalpų nuomotojas)

          Didžioji matrioška- GIMINĖ.

          Logika aiški -jei mažoji matrioška tupi viduje didžiosios matrioškos, vadinasi ačas ir tas patalpų nuomotojas yra ne tik artimi asmenys, tačiau tuo pačiu ir GIMINĖS.

          GIMINĖ (nepainioti su GIMINYSTE) – laaaaaaaaabai plati sąvoka (apima ir svainystę), nebūtinai grįsta kraujo ryšiais ir t.t. ir pan

          • nerijus

            Bet lieku prie versijos, kad šis „skandalas“, kuris tęsiasi ir užsitęsė ( pamirštant ir vėl primenant )ne tik dėl priežasties- Ačas nuomojasi butą iš svainio, o dėl užkulisinių intrigų Seime ir galimos paramos „gimdomam“ biudžetui.

  • Nerijau, negi kyla klausimas apie Ačo padorumą? Gi nesinuomos iš svetimo – ne giminės. Tad nereikia nei klausti.

    • nerijus

      egriseus

      Nepateisinau ir nepateisinsiu KANCELIARINIŲ išlaidų bet kurio Seimo nario, nes tai legalūs „vokeliai“ ir pavyzdys etatiniams LR darbdaviams.

      Šiuo metu kalbu ne apie padorumą, o apie teisę.
      Galvoju, kad šis maršas vyksta vien dėl tos priežasties, jog norima sulaukti palaikymo biudžetui ir tiek.., nes Ačo nuomos sutartis eskaluojama jau metus laiko ir nieko neįvyko, apart, apsikeiksnojimo ir Salamakino padėjavimų per TV- PRrrr-as ir daugiau nieko.

      • Manding nebūtų baisus dalykas to kanceliarinės, jeigu tik išrinktieji turėtų suvokimą apie padorumą. Bet greičiausiai padorus žmogus yra ir kuklus, o kuklus žmogus negali būti ryškiu politiku, nes tai prieštarauja jo prigimčiai.

        • nerijus

          egriseus

          Nevisiškai sutikčiau su teiginiu, jog kuklus žmogus negali būti politiku.
          Reiktų apibrėžti kas tas kuklumas ir kokios jo ribos/ normos.

          Vienam, kuklumas gali būti nuomotis „biurą“ iš giminės, nes nedrįsta iš kaimyno, o kitam važinėti lexsusu, nes yra toks kuklus, kad negali įsėsti į „žiguliuką“.

          • Na taip, tik „kukliam“ asmeniui galėjo trinktelėti į galvą, jog automobilio nuoma priskirtina prie parlamentinio darbo išlaidų. O tokių dauguma. O politiku kuklus būti gali, bet kas jį pastebės, jog už jį balsuotų. Aš neabsoliutinu, nes yra ir išimčių. Ir nedemonizuoju mūsų parlamentarų; antai britų „žaidė“ su butais, jų remontais ir pardavimais po remontų.

  • Artimi asmenys – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sutuoktinio, sugyventinio, partnerio, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, vaikai, vaikų, brolių, seserų, vaikaičių sutuoktiniai, sugyventiniai, partneriai, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka.

    • nerijus

      „Artimi asmenys“- taip.

      O giminės?

      • Giminės tai ne, bet čia specialaus įstatymo apibrėžimas, pagal kurį vertinami privačių ir viešųjų interesų konfliktas. Jie tikrai ne giminės, nebent turi kraujo ryšius.

        • nerijus

          Šito ir klausiau.

  • Rolandas

    egriseus

    Jei pats šiuo klausimu esi dundukas, tai bent kitų neklaidink:)

    • Čia tas pats, kuris su Kantu apie autorinę šnekasi?

  • Rolandas

    Tai tu taip sakai, kad kažkas su Kantu apie autorinę šnekasi. Tai tavo interpretacija.

    O tu kartais nanotechnologijų medicinos ar branduolinės fizikos klausimais negalėtum pakonsultuoti forumų dalyviau.

    Patikėk sektūs gal net geriau nei konsultuoti šeimos teisės klausimais:

    • Žinoma galėčiau, kai tamsta sugebėsite atskirti šeimos teisę nuo interesų konflktus reglamentuojančių nuostatų.

      • Rolandas

        mielas, egriseus

        Jūs net negalite įsivaizduoti kokią nesamonę (teisine prasme) išsakėte čia aktyviai „kosultuodamas“ – „jie tikrai ne giminės, nebent turi kraujo ryšius“.

        O ar pajėgtute suvokti, kad TIK šeimos teisės nuostatų pagalba ir galima sistemiškai aiškinti ir taikyti jūsų minimus ar kitus įstatymus aptariamų sąvokų dalyje?

        Kartais savo GIMINIŲ nemokai (o gal net už maistą) neKONSULTUOJATE teisės klausimais? Vargšai jūsų giminaičiai:)

        • Ar Ačo žmonos sesers vyras negali būti Ačo giminė?

          • Rolandas

            egriseus

            Kodėl jūs taip toli ir klaidingai nuvinguriavote?

            Papraščiau reikia. Ar teko jums dalyvauti GIMINĖS susitikime?

            Atmeskite teisės pinkles, pabandykite mano klausimą perskaityti paprastai, tiesiog lingvistiškai.

            Kad ir kokiomis linijomis susije, visi buvo vadinami GIMINĖMIS.

            O dabar prisiminkite savo ESMINĮ teiginį – „jie tikrai ne giminės, nebent turi kraujo ryšius“.

    • Ar

      Mokindamas kią, pastudijuok lietuvių k. gramatiką…

      • Rolandas

        ar,

        taigi ne lietuvių kalbos gramatikos mokinu:)

        • Ar

          …Papraščiau…, …sektūs,…
          Taigi tik faktai…, o labiausiai užknisa, kai klaidas daro bendravardis :)
          (nors ir ne giminystės, bet vistiek „ryšiai“).

          • Rolandas

            tikrai žinau, jog rašosi paprasčiau, o sektūs – gražiai skamba. Pačio gramatikos mokytojo sakinukas: Mokindamas kią, pastudijuok lietuvių k. gramatiką…

            tikrai, tamsta mokytojau, kia…

          • Ar

            Na, na – kur praleista raidė, o kur tendencija.
            Paskaitinėk Burgio tinklaraštį, gal ką ir suprasi, nors abejoju……..

  • Rolandai, net nežinau, ar apsimetate …, ar … Perskaitykite CK 3.130-3.136 str. ir sužinosite, kad „giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio“. Kaip šeimos teisės žinovui tai pravers net per giminės susirinkimą: galėsite pasigirti, kad giminės sampratą galite paaiškinti „etimologine, filosofine ar teisine prasme“ „monistinės ir dualistinės sistemos“ (c) kontekste.

    • Rolandas

      egriseus,

      Šaunu, kad mokate surasti įstatymų ir kodeksų straipsnius, mokate perskaityti jų dispozicijas.

      Tačiau, to juk nepakanka…Paklauskite kokio WU.

      Pasikartosiu -esate nepataisomas dundukas šiuo klausimu.

      Nutraukim diskusiją, jūsų atvejis jau beviltiškas, todėl toliau diskutuoti ŠIUO KLAUSIMU net neįdomu.

      • mea culpa už nuėjimą į lankas, sutapatinant giminystės ir giminės sampratas. Tuo mes ir skiriamės.

        • Rolandas

          egriseus

          nuspaudžiau jūsų vardą ir netikėtai patekau į jūsų tinklalapį.

          Buvo labai įdomu.Dėkui už įdomias mintis.Man labai patiko.

          • Rolandas

            ir dabar dar skaitineju

            tik labai jau daug iš kitur įkelta, galėtumėte ir daugiau savo teksto pateikti. būtų gerai paskaitinėti.

          • Rolandas

            Daug straipsnių nusiCOPYR`inau. Pvz. tokius superinius kaip, kad Richard Gamble „How Right Was Reagan?“ bei kitus.

      • nerijus

        Berniukai. Ar negana pyktis? Tolerancijos ir pagarbos linkėčiau… :)
        Giminė, nesiskaito net žmona, bet, kai iškyla klausimas dėl parodymų davimo- ji tampa gimine :)
        Kuo geresnis ir brangesnis advokatas, tuo didesnė tikimybė teisę ir sprendimus palenkti savo naudai/ pusėn…Tam ir yra advokatai, kad jie uždirbtų duoną :)
        Jei teisė būtų surašyta taip, kad neliktų jokios galimybės įterpti savo nuomonės, tai nereikėtų ir advokatų :)

        Ir nereikia jokio WU aiškinimų ir išaiškinimų :)

        • Rolandas

          nerijau

          jūs mane stebinate. kalbėjome kalbėjome, o jūs taip ir palikote nieko nesupratęs…

          Vėl teigiate, jog „giminė, nesiskaito net žmona“. Užsispyrusiai maišote ir makaluojate sąvokas,kaip jums geriau:)

          Nerijau, taigi atvirkščiai – sutuoktinė TEISINE PRASME vienareikšmiai „skaitosi“ GIMINE, (nepainiokite su giminyste, giminystės ryšiais)

          • nerijus

            Rolandai

            Aš paaiškinau viską išsamiai, kaip teisė „pritempiama“ iki norimo tikslo.
            Žmona, logiškai,- nėra giminė, o tuo labiau sesers vyras.
            Kam sukurtos kelios sąvokos, kurios apibūdina vieną- giminę? Klauskite tų, kurie kūrė šiuos įstatymus.
            Išvedžiojimai reikalingi, advokatui užsidirbti duonos kepaliukui, kaip žodių junginys- lengvinančiomis aplinkybėmis- kuo brangesnis ir didesnį įdirbį turės advokatas, tuo daugiau jis ras „lengvinančių aplinkybių“, kad ir smurtinėje byloje ;)

            Yra „giminė“ ir yra „ne giminė“.

            Pasikartosiu, jog neginu Ačo, kaip ir kitų „vokelių“ ėmėjų. Tik man smalsu, kaip teisininkai aiškina sąvokas ir kiekvienas „tempia“ savo pusėn :)

        • WU

          :DDDDDD

          • nerijus

            WU

            Čia ne delfis…Susimaišėte…

          • WU

            Vice versa..

          • Wu prašyčiau rašyti lietuviškai :)

          • romas

            Kadangi padėtas toks keistas daugtaškis iš dviejų taškų, manau, kad antras žodis yra nebaigtas. Užpildyčiau tuos taškus raidėmis „c“ ir „e“. Gautųsi Vice versace. Gal čia Versace pavaduotojas, ar ką?

          • WU

            romai, užskaitau interpetaciją :)

          • nerijus

            WU

            Priminsiu tamstos ankstesnį parašymą, kai žmogus padėjo dvitaškį ir didžiąją „D“ raidę- smagiai juokėsi ( pagal sms žinučių prasmę ). Jūs jam aiškiai parašėte, jog čia ne Delfis…
            Tą patį priminiau ir tamstai.

            Šis puslapis, kaip galvoju aš, yra tam, kad kiekvienas išdėstytume savo mintis ir pozicijas kiekvienu klausimu. Jei nepatinka ar nepritariate- diskutuokime, o ne tyčiokimės iš pašnekovo.
            Pritariu, anksčiau išsakytai, Žvelgaičio nuomonei dėl ne komentavimo, o tyčiojimosi…

  • NiekurNeiva

    Tarkim, kad pensija tai ne tam tikro – galinčio tik didėti – dydžio NUOSAVYBĖ, o TEISĖ į tam tikrą užsidirbtą dydį, nustatomą einamuoju momentu.

    Tada,
    1) „stojant“ į pensininkų gretas nustatomas ne konkretus pensijos dydis, o tam tikra FUNKCIJA (taisyklė), priklausanti kad ir nuo dabar naudojamų parametrų;
    2) Analogiškai p.Poderio VKEKK tektų nustatinėti KINTAMOJO dydį, pvz. 2010 m. I-am pusmečiui pagal 2009 m. I-o pusmečio SoDros PAJAMŲ FAKTĄ (inercinis laikotarpis tiesiog būtinas, bet ne per ilgas – ir ne per trumpas)

    Vadinasi,
    a) Pvz. spalio (balandžio) mėnesį kiekvienas pensininkas TIKSLIAI žinotų, kokio dydžio pensiją gaus ateinantį pusmetį. Matematiškai, organizacine prasme šiais laikais tai jokia problema
    b) „teisingumas“, tiksliau, susitarimas, būtų tai, kad į SoDros „katilą“ patektų visuomenės sutartas NE MAŽESNIS dydis mokesčių (turiu galvoje KARTŲ (SENELIŲ-VAIKŲ-ANŪKŲ, dabar imamčių-anksčiau davusių – „teisingumą“)

    Pliusai/Minusai
    + visada kontroliuojamas deficitas (norimose ribose)
    + visi pripranta, kad „kiek turime – tiek ir skirstome“
    + jei kintamasis nekinta, tai ir pensija nesikeičia. Bet XXI amžiuje taip nebebus …

    – pereinamasis laikotarpis: tektų laužyti įpročius, įsivaizdavimus, patį skaičiavimą …
    – galimas kartų konfliktas…

    Dabartinis mažinimas – baisiausia, kad ne proporcingas kažkada uždirbtam „laipteliui“, įnašui – iš esmės ir bus pirmas žingsnelis tokio modelio kryptimi.

    P.S. Analogija proporciniems mokesčiams – formaliai kalbant jų nėra, ale turinio prasme galima ginčytis…

    • dzyvai

      Pritariu jūsų siūlomai reformai. Panašiai turėtų būti ir su visų biudžetininkų algomis. Ir ypač – valstybės vadovaujančių (parametrai: surinkto biudžeto dydis/gyventojuskaicius*x+vidutinė alga)*bedarbystės koeficientas.

      Tokias reformas reiktų įgyvendinti ne pamažu, o vienu ypu – trumpiau skaudės. Kitaip gaunasi, kad pamažu pirštą pjauna.

      • dzyvai

        Ups… Praleidau dar vieną esminį – biudžeto pertekliškumo koeficientą.

  • Rolandas

    nerijau

    geras jūs žmogus, pozityvus,o tai svarbiausia. norėčiau kada su jumis gerai pagerti. esame bendraminčiai. aš pradedu kalbėti taip kaip jūs po pirmos stiklinės degtinės, kaip sakoma – aš PO pirmos degtinės stiklinės esu KITOKS nei IKI.

    • nerijus

      Rolandai

      nerijus yra tik komentatorius, kuris nesislepia po pseudonimais ir jis niekad „nevynioja į vatą“, kaip daugelis čia rašančių. Jei sakau, kad man nepatinka- tai man nepatinka…Jie patinka- patinka :)
      Aš PO PIRMOS ir PO ANTROS išlieku toks pat tik labiau atsipalaidavęs :)
      Jei suprantu ir galvoju,kad žmona nėra giminė, tai parašau, o neskau, kad teisės knygoje ( teisininkų maldaknygėje ) rašoma, jog ji giminė…Jei sakyčiau, kad taip ir yra, tai tokie kaip WU neturėtų darbo :)

      • Rolandas

        nerijau

        Pasakėte abrakadabrą – „nesislepia po pseudonimai“, o kur jūsų pavardė, kaip raco, maldeikienės it etc.?

        Taigi, kad slepiesi:)

        Ir dar. Teigtina, kad esate labai nepastovus.

        Prieš kokius pora mėnesių rašėte, jog labai labai domitės TEISE.

        O dabar babach -jau teisinkai jums tik maldaknyges beliko tinkami skaityti…

        O dar jūsų bandymas ginčytis su WU. Nežinau, tačiau toks jausmas, jog WU paskaitoje jūsų vieta -galinis suolas ir uolus WU minčių užsirašinėjimas…

        Čia aš apie teisę.

        O kokias santechnikos klausimais, sutiktina, kad tas pats WU jums dvidešimtinę primygtinai kiša į kišenę – kad tik tas kranas bagtų varvėti:).

        • nerijus

          Kam Jums mano pavardė…
          Kaip sakoma: bus laikas, bus ir vaikas…
          Mano vardas tikras ir aš to neslepiu…
          Esu pastovus, tik pamirštu ką ir kam žadėjęs :)
          O Jūs mane sekate?
          VSD, STT..?
          Teise domiuosi, bet nereiškia, kad ji man „maldaknygė“ :)
          Skityti, dar nereiškia paaiškinti. Dėl tos priežasties ir keliu klausimus ir laukiu teisinikų rekomendacijų…Bet stebiuosi, kai jie, tarpusavyje, patys susipeša ir nebežino kaip paaiškinti :)

          WU paskaitoje- nenorėčiau dalyvauti. Nelankyčiau :)

          Nesu santechnikas :)
          Gyventi reikia taip, kad netrugdytumei kitam ( čia aš apie dvidešimtines ). Daktarei galiu nunešti šokolado ( ne pačio brangiausio ), bet jokių pakišų…Tas galioja ir policijai :)
          Pasigirsiu, kad per 10 vairavimo metų, nesu nei karto baustas ir tik du kart stabdytas- dokumentų patikrinimas :)

          • nerijus

            Rolandai

            Jei apie „maldaknyges“- priešą reikia pažinti iš vidaus :)

          • Nerijau,
            Ką tau padarė Elektrėnų klebonas, kad nori pažinti jį iš vidaus?

          • nerijus

            Valentinai

            Prie ko čia tas klebonas?
            Aš jau jį seniausiai pamiršęs ir nenoriu prisiminti :)
            O Jūs vis primenate…
            „maldaknygė“, šiuo atveju, ne ta maldaknygė apie kurią galvojate…

          • nerijus

            Kaip sakant:
            kur buvęs, kur nebuvęs- pasirodė Valentinas :)

          • Supratau,
            Palikime Elektrėnų kleboną ramybėje. Jei jis skaito šį blogą, lai lengviau atsidūsta.
            Nerijau, penktadienį vakare reikia linksmintis, o ne prie kompo rašinėti.

          • nerijus

            Valentinai

            Linksmybės- ryt.
            Šiandien poilsis :)
            Dėkui, kad rūpinatės mano poilsiu :)
            O ko, tamsta, čia užklydote?

          • nerijus

            Valentinai

            Sudomino užrašas „Zuoko Vilnius“.
            Specialiai taip parašėte/ pavadinote?

          • nerijus

            „Aurelijaus“ trečia foto- super :)

            Bet jau koks gražus katinas…Nai nai nai…

          • Nerijau,
            O tu nepastebi Zuoko pėdsakų tose nuotraukose?

          • nerijus

            Gal ir ne vieta aptarinėti foto, bet…Tikrai nepastebėjau Zuoko…Tik pastatai, kurie pastatyti ne Zuoko, o mūsų pinigėliais :)

  • Rolandas

    nerijau

    tikrai, jus esate gerbtinas žmogus. nepykite. tačiau jūsų retorika paskutiniame komentare, kaip kokio „cikro lietuvio“ patapo…

    Aš tai žinau, kadangi man patinka labiau skaityti nei rašyti. Skaitau čia viską, tame tarpe ir tikro lietuvio kliedesius.

    O asmeniškai aš manau, kad jūs esate labai protingas ir garbingas žmogus, kadangi skaičiau labai daug jūsų komentarų.

    • nerijus

      Rolandai

      Šis puslapis ne tam, kad diksutuotume apie asmenybes ( save ), nes Artūras ne kartą pabrėžė, jog tam yra skype ar e- paštas :)
      Gerbiu jo nuomonę ir tinklaraštį, nes jame rašau. Nerašau abonento ir kitų politikų ar žurnalsitų tinklaraščiuose, nes jie man nėra gerbtini asmenys arba nesutampa aura/ nuomonė :)
      Nesuprantu žmonių, kurie nekenčia Artūro Račo, bet rašo jo tinkalraštyje? Kaip paaiškinti tokį fenomeną?
      Nori priešą pažinti iš vidaus? :)
      O kas yra „tikro lietuvio kliedesiai“? Juk nesame visi kaip Valentinas, romas, Regis, Auksinis kardas raštingi, bet stengiamės…Žmonės išsko savo poziciją ir iš to, galimai, kyla diskusija. Tam ir skirtas šis tinkalarštis, o ne pavienėms asmenybėms, kurie galvoja, jog yra protingesni už kitus vien dėl to, kad knygoje taip parašyta.

  • Rolandas

    nerijau

    ai, sutinku,

    tačiau, nerijau, ar nebaisu, jog tavyje pamažu gimsta „samokslo teorijos“ baubukas, vien šiandien jau kelis kartus pakartojote, kad „priešą reikia pažinti iš vidaus“. Kaip ten su galvele…

    Čia aš juokauju, nekreipkite dėmesio.

  • nerijus

    Mėgstu „sąmokslo teorijas“, nes iš jų gimsta įdomios diskusijos, o ypač tada, kai netikintys pradeda kalbėti/ rašyti apie jas…

    Tiek mėnesių sekate, o dar nepažįstate, jog juokauju…ir gan dažnai ( „priešą reikia pažinti iš vidaus“ ):)
    Ne viską, ką rašau, riekia priimti „už gryną pinigą“, nes mėgstu paprovokuoti…

  • Rolandas

    nerijau

    supratau, dabar jau kitaip vertinsiu, o tai buvau pradėjęs abejoti. Dėkui už paaiškinimą.

  • s8nm

    p. Račui vertėtų perskaityti šitą:
    http://racas.lt/apie-privacia-nuosavybe-ir-populizma/

    • s8nm, aš labai atsiprašau, bet tamstos gilios minties nesupratau… Gal galėtumėte paaiškinti?

      • s8nm

        Jūs painiojate nepainiotinus dalykus – pensijas ir atlyginimus prilyginate tai pačiai privačiai nuosavybei. Atlyginimas gali būti keičiamas darbdavio ir darbuotojo sutartimi. Ateities – t.y. neuždirbtas atlyginimas nėra privati nuosavybė, bet negautas už išdirbtą laiką – yra.
        Pensija yra išties privačios nuosavybės forma – dirbdamas žmogus moka draudimo įmokas ir tikisi gauti išmokas, kai bus nebepajėgus dirbti ar konkuruoti darbo rinkoje dėl amžiaus. Jei kokioje draudimo bendrovė staiga pareikštų, kad dabar visos draudimo išmokos mažinamos 30 proc. ji išnyktų iš rinkos. Valstybė, pasirodo gali tai daryti ir nusavinti dalį draudimo išmokų. Tai demoralizuoja ir taip jau demoralizuotus mokesčių mokėtojus ir yra pavojinga tendencija.
        [Kita jau tema] O blogiausia, kad niekas nebežino, kas yra SoDra – valstybinė šalpos organizacija, kurios pinigus galima dalinti, švaistyti kaip patogiau politikų rinkimų programoms ar socialinio draudimo fondas.

  • Straipsnelyje išsakytos kelios racionalios mintys (pvz apie „labiausiai pažeidžiamus sluoksnius, etc.), tačiau kelios vietos stipriai užkliuvo:

    „Siaubą todėl, kad vis dar prisimenu, kokios buvo kito – ką tik pasibaigusio indėlių kompensavimo pasekmės Lietuvos ekonomikai.“

    Kitais žodžiais tariant, nieko blogo yra nusavinti žmogaus nuosavybę, blogai yra vėliau ją sugrąžinti. „Lietuva“ nėra kažkoks esantis aukščiau įstatymų ekonominis subjektas – galintis kada panorės tiesiog nusavinti kažkurių savo subjektų privačią nuosavybę – kažką praleidau?

    „Ar prezidentė bando pasakyti, kad visi kiti, išskyrus pensininkus, dirbo blogiau ir neužsidirbo?“

    Obuolius su apelsinais truputį pamaišai: pensininkas dirbo 30-40 metų, „visi kiti“ – dažnai po 1-3 metus. Arba įsivaizduok taip: jei (esamas) pensininkas nebūtų priverstinai mokėjęs valstybei sodros įmokų, o tiesiog investavęs tai į bet kurį standartinį investicinį fondą – dabar jis tiesiog leistų savo sukauptus pinigus; šia prasme jis net nėra joks išlaikytinis; kad valstybė pravalgė jo mokamus pinigus ir dabar turi juos sugrąžinti apiplėšinėdama verslininkus ir kitus dirbančiuosius – pensinibnkai dėl to nekalti; trumpai – pensininkai savo laiku susimokėjo tikrai nemažiau, nei dabar jiems yra išmokama – ko nepasakysi apie „visus kitus“; „visi kiti“ yra sumokėję į biudžetą nepalyginamai mažiau, ir’ bendru atveju, jei tie pinigai būtų vietoj sodros investuoti kažkur – tikrai nesugebėtų iš to pragyventi. Va tokie tie skirtumai.

  • Valdas

    Ar gali Sodra pasiimti pingus is man priklausancios asmenines banko saskaitos, manes neinformavusi, ar prvalo bankas pinigus perrasyti Sodrai.? Atsiprasau jei ne i cia parasiau.
    8-611-15081