Dalios Grybauskaitės teisė

Savaitraštis 15min, 2012 04 06

*******************************

Prezidentė D.Grybauskaitė šią savaitę ir vėl nusprendė “nedalyvauti pasistumdymuose” ir pasirašė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis R.Paksui atveriamas kelias jau šį rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose.

Aš asmeniškai, prisipažinsiu, tikėjausi, priešingo sprendimo, nes prezidentė visada, o ypač pastarojo FNTT skandalo metu, ypač akcentuoja teisę ir jos viršenybę, o ne politinius ar kokius nors kitus motyvus.

Tačiau jei kalbėtume apie prezidentės pasirašytą įstatymą, tai su teise jis turi nedaug ką bendro. Taip, Europos žmogaus teisių teismas pripažino, kad draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos apkaltos būdu iš pareigų pašalintam prezidentui R.Paksui buvo neproporcingas.  Taip, Lietuva į šį teismo sprendimą turėjo atsižvelgti ir tokį draudimą atšaukti. Bet padaryti tai teisėtai buvo galima vieninteliu būdu – keičiant Lietuvos Konstituciją.

Tai dar 2011 metų sausio mėnesį, iškart po Strasbūro teismo sprendimo labai aiškiai pasakė Konstitucinis Teismas: “Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – siekiant sukurti teisines prielaidas asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, po tam tikro laiko kelti savo kandidatūrą rinkimuose į Seimą ir užimti parlamento nario pareigas ir taip pašalinti nesuderinamumą tarp Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.”

Tas Konstitucinio Teismo pareiškimas buvo šiek tiek keistas, nes juo aukščiausią teisinę galią Lietuvoje turintys teisėjai iš esmės iš anksto deklaravo koks būtų jų sprendimas, jei R.Pakso problemą būtų bandoma spręsti ne Konstitucijos keitimo būdu, kaip kad vėliau ir padarė Seimas. Keistoka yra ir pati situacija – iš tiesų jokio nesuderinamumo tarp Konstitucijos teksto ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nėra. Nesuderinamumas yra atsiradęs ne dėl Konstitucijos teksto, o dėl jos dvasios, tiksliau – devynių KT teisėjų Konstitucijos teksto interpretacijos.

Keisčiausia, žinoma, yra tai, kad dėl šios interpretacijos šiandien reikia perrašinėti referendume patvirtintą Konstitucijos tekstą, nors jame niekur nėra pasakyta, kad devynių KT teisėjų galios keičiant Konstituciją yra didesnės nei tautos.

Visa ši keista situacija D.Grybauskaitei yra gerai žinoma – pranešdama apie pasirašytas įstatymo pataisas, prezidentė vadina jas “nepakankamomis”, tačiau kartu teigia, kad tai “pirmas žingsnis pašalinti žmogaus teisių pažeidimus”. Kita vertus, prezidentė pabrėžia, kad reikia ir Konstitucijos pataisų, tačiau tikriausiai kaip ir R.Palaičio atleidimo atveju nenorėdama stumdytis, siūlo, kad jas teiktų Seimas.

Sutikite, situacija teisės požiūriu šiek tiek dviprasmiška ir net truputį groteskiška: prezidentė iš esmės pripažįsta, kad pasirašo įstatymą, iš anksto žinodama, kad jis pagal Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną prieštarauja teisei ir vadina tai žmogaus teisių pažeidimų šalinimu.

Šiaip jau yra sakoma, kad iš neteisės teisė neatsiranda, tačiau prezidentė lyg ir bando pasakyti, kad Lietuvoje teisė yra visiems skirtinga. Priklausomai nuo užimamų pareigų, politinių tikslų, surinktos minios dydžio ar net turimų reitingų.

D.Grybauskaitė, panašu, irgi turi savo nuosavą teisę.

(9 balsų, vidurkis: 4,44 iš 5)
Loading...
  • „Prezidentė D.Grybauskaitė šią savaitę ir vėl nusprendė “nedalyvauti pasistumdymuose” ir pasirašė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis R.Paksui atveriamas kelias jau šį rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose.“

    Kelias NĖRA atveriamas. Konstitucija:

    „6 straipsnis

    Konstitucija yra vientisas ir TIESIOGIAI taikomas aktas.

    7 straipsnis

    Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“

    Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip reiškianti, kad kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas. _Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį_ (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).

  • rakim

    Pataisykite ‘galvos galvos’, turbūt turėtų būti – ‘ gyvos galvos ‘

  • Panašu, kad Lietuvos politikai priėjo prie konsensuso, kad atėjo laikas atstatyti valdžių balansą, teisminės valdžios šakos savavališkai iškreiptą savo naudai.

    Keista, jog tik dabar. IMHO, valdantysis elitas pademonstravo gerokai perdėtą kantrybę, stebėdamas, kaip KT viršyja savo įgaliojimus, užsiima teisėkūra ir gan įžūliai lenda į kitų valdžios atšakų kompetencijos sritį.

    „Taip, Lietuva į šį teismo sprendimą turėjo atsižvelgti ir tokį draudimą atšaukti. Bet padaryti tai teisėtai buvo galima vieninteliu būdu – keičiant Lietuvos Konstituciją.

    Tai dar 2011 metų sausio mėnesį, iškart po Strasbūro teismo sprendimo labai aiškiai pasakė Konstitucinis Teismas:

    “Įgyvendinant minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą – […] turi būti daromos atitinkamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos.”

    Nors Konstitucinio teismo įstatymo 62 straipsnyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyta:

    62 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūrėjimas

    Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti peržiūrėtas jo paties iniciatyva, jeigu:

    1) paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios buvo nežinomos Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu;
    ….

    Tokiu atveju Konstitucinis Teismas priima sprendimą ir pradeda bylą nagrinėti iš naujo..”

    Berods, lyg ir akivaizdu, kad tokio KT nutarimo neatitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nustatytas EŽTT ir yra ta „nauja esminė aplinkybė, kuri buvo nežinoma Konstituciniam Teismui nutarimo priėmimo metu“, todėl tas išankstinis užsispyrimas – „ne, savo nutarimo nekeisim, ir nesvajokite, todėl teks jums savo konstituciją pakeisti“ nėra jokia TEISĖ, o tik įžūlus ir akivaizdus iki susidievinimo susireikšminusių, bet realybėje mažai autoritetingų veikėjų akibrokštas ir nepagarba Lietuvos tautai.

    Vienintelis realiai naudingas pakeitimas Konstitucijoje tokioje keistoje situacijoje būtų Konstitucijos 102 straipsnio, nustatančio, jog:

    „Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“

    – papildymas aiškia ir nedviprasmiška nuostata:

    „Šis įstatymas išimamas iš Konstitucinio teismo kompetencijos ir jokiomis aplinkybėmis nei visas, nei dalimis negali būti Konstitucinio Teismo nagrinėjimo dėl jo atitikimo Konstitucijai objektas.“

    Lygiagrečiai parengiant naują Konstitucinio teismo įstatymo redakciją, kurioje būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos šio teismo kompetencijos ribos ir atimta galimybė šio organo nariams niekieno neprašomiems patiems kurti „žodinę Konstituciją“, taip pasisavinant Suvereno galias…

    • Vingių Jonas

      Manau, kad Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo keisti nereikia, nes dalies Suvereno atsisakėme, kai 1995 metais ratifikavome tarptautinę sutartį – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Nauja esminė aplinkybė, kuri nebuvo žinoma Konstituciniam Teismui 2004 m. gegužės mėnesį yra pats 2011-01-06 EŽTT sprendimas, o ne „dvasios“ prieštaravimas konvencijos nuostatoms. Tad pats Konstitucinis Teismas turi imtis iniciatyvos peržiūrėti savo garsųjį „dvasios“ nutarimą, remdamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsniu. Tik laiko klausimas, kada ir kokios sudėties Konstitucinis Teismas tai padarys? Kaip reikės išaiškinti „dvasią“, kurios nėra nei Konstitucijoje, nei Konvencijoje? „Dvasios doktrinos“ referendumu juk niekas nepriėmė, ar ne?:)) Gaila, kad „asilai raudonais batais“ savalaikiai neperdavė EŽTT peticijos dėl teisės į bešališką teismą. Dabar net nereikėtų to „dvasios“ nutarimo peržiūrinėti, kadangi būtų EŽTT sprendime konstatuotas teisės į bešališką teismą pažeidimas. Na, o kai byla išnagrinėta šališkos, t.y. neteisėtos sudėties teismo, tai tokie teismo nutarimai yra absoliučiai negaliojantys ir neprivalomi vykdyti. Jeigu jau įvykdyti, tai viskas turi grįžti į buvusią padėtį iki jų priėmimo. Bet yra kaip yra – belieka laukti kada Konstitucinis Teismas prisimins aukščiau numatytas teises ir pareigas išnagrinėti naujas aplinkybes:)) Todėl visiškai nesuprantu, kodėl p-nas Artūras mini prezidentę, kuri šiuo atveju „nei prie ko“?:))

    • Regis

      Geras pastebėjimas. Matyt iš KT išaiškinimų faktiškai jau galima sudaryti pilkąją LR konstituciją šalia oficialiosios. Oficialioji priimta tautos, o pilkoji sudaroma ir nuolat papildoma LR Konstitucinio Teismo. Gal tada nepriklausomiems teisėjams derėtų bent vientisą tekstą tos pilkosios paruošti. Kaip šios šalies, vadinamos demokratine, pilietis norėčiau žinoti abi LR Konstitucijas.

  • Rytis I

    Turbūt teisingai tvirtino berods teisės mokslų profesorius (pavardę pamiršau) eilinėje Seimo diskusijoje KT klausimais – uzurpuodama aukščiausią sprendimo teisę ir absoliutindama savo valdžią KT vykdo valdžios perversmą bei griauna demokratijos pagrindus. Galutinius sprendimus priima (bei siekiama juos vykdyti) ne tautos rinktas seimas, prezidentė, net ne vyriausybė, o galimai patys save išsikėlę asmenys. Be to, minėtieji asmenys interpretuoja bei aiškina Konstituciją pagal suvokimą, kuris nebūtinai identiškas suvokimui žmonių, pritarusių Konstitucijos tekstui referendume. Kaip tada su Konstitucijos pataisomis – ar tai nėra to pačio referendumo rezultatų bei tautos nuomonės paneigimas? Jei taip, dėl pataisų lyg ir logiška būtų tartis vėl su tauta… Bendrai paėmus, berods visi valdžios organai jau bent po sykį pabandė „padėti“ ant taisykles diktuojančio KT, ir berods tai neblogai jiems sekėsi. Dirva reformoms berods jau patręšta, bet va o kas su absoliučios valdžios svertais skirsis šiaip, savo noru?

  • JP

    Su praėjusiom šventėm visus. Manau, kad nėra teisinga teigti, kad Konstitucija – tai vien jos tekstas. Beje, definicija „konstitucijos (arba įstatymo) dvasia“ tikrai ne mūsų teisėjų sugalvota ir visiškai be pagrindo priskiriama E. Kūrio autorystei. Mano nuomone, Prezidentė pasielgė geriausiai iš visų galimų blogiausių variantų. Šioje situacijoje Seimas, vaizduodamas (ir manau specialiai pakišdamas R. Paksą, nes nebėra abejojančių, kad toks įstatymas bus ginčijamas KT)kad sprendžia EŽTT identifikuotą problemą, sukurpė įstatymą ir „numetė“ jį Prezidentei. Prezidentė pasielgė visiškai teisingai, nes pats įstatymas (jei jis kartu su Konstitucijos pataisomis)neprieštarautų Konstitucijai. Tai ji ir pasakė, kad Seimas pradėjo spręsti problemą ne nuo to galo ir privalo kuo skubiau priimti Konstitucijos pataisas.

  • Pingback: A. Račas kalba apie naują teisės šaką – D. Grybauskaitės teisę at Dainius Radzevičius()

  • Sejanus

    Paprasčiausiai parodo, kokia parodija yra teisė Lietuvoje ir kaip ji niekam* de facto nereikalinga.

    Teisingumas čia vis dar suprantamas kaip „jei aš pavogiu karves tai yra gera ir teisinga, jei iš manęs pavogia karves – tai yra mirtimi baudžiamas nusikaltimas“. Abi pusės pasiruošusios tampyti konstituciją kaip antklodę kiekviena į save.

    * Sakydamas niekam, turiu omeny didžiąją daugumą. Be abejo egzistuoja pavieniai idealistai. Jiems Lietuvos buvimas teisine valstybe rūpi labiau, nei mergaitės norai ar Lietuvos nepriklausomybė nuo Rusijos (kurios iškart neliks, kai Prezidentu taps Paksas). Bet tokie teisiniai idealistai niekam* nerūpi.

  • Gintautas

    Pataisykit, jei klystu, bet Strasbūre nebuvo pasakyta, kad Lietuvos KT pasielgė netinkamai ar kad jojo nutarimas buvo blogas. Buvo pasakyta, kad tokia bausmė yra per griežta, todėl, jei tokią bausmę numato LR Konstituciją, šį dokumentą ir taisyti reikia. Ar ne taip?

    • Tamosius

      Klysti.
      Strasburas pasake, kad bausme per griezta remiantis LR konstitucija, kitaip tariant pries priimdami sprendima jie patys skaite musu konstitucija, ir neaptike ten dvasiu, tik pasake, kad musu KT dvasias ten aptiko be pagrindo.
      Tik tiek

      • JP

        Atleiskit, bet klystate. Strasbūro teismas nagrinėjo tik įstatyme įtvirtintą draudimą ir pasakė vieną svarbų dalyką: teismas pažymėjo, kad toks draudimas turi konstitucinį pagrindą. Tai reiškia, kad teismas sutiko su KT išvada, kad draudimas Konstitucijoje yra, ir kad jis yra ne tekste, bet dvasioje. O apie pačią Konstituciją jis nieko nepasisakė, nes nei turi kompetencijos, nei kas jo prašė.

        • Tamosius

          Na ir jus klystate, teismas pazymejo, kad draudimas apskritai turi konstitucini pagrinda, taciau TOKS draudimas (t.y. iki gyvos galvos) konstitucinio pagrindo neturi.

  • briedis

    Yra išeitis. Tiesiog viešnamyje nekaltomis mergelėmis neapsimetinėti, o priesaikos tekstą papildyti- “ šios priesaikos galiojimo laikas yra dešimt metų, skaičiuojant nuo šios dienos“, naujovę pritaikyti Paksui atgaline data (kad jau mindyti teisę, tai mindyti ryžtingai). Ir bus čiki piki fsio zakonno…Nelabai aš čia rimtai, bet piktintis jau nebeišeina, nebent juoktis pro mėšlungį.

  • Izbliondimas

    Labai norėtųsi girti ir girti, o ne piktintis mūsų, ES teisine sistema (nors, suprantu, to niekas ir neprašo, nes to niekam ir nereikia, nebent tik man to reikėtų, kad galėčia pagirti…). Bent jau kaip šaunuoliais mūsų policininkais, kurie gaudo, nors juos gali spardyti čia kas tik netingi, – o kiti, vis išleidžia tuos pagautus …(atseit, ubagėliai nepririnko duomenų… tad ir paleidžiame…).
    Bet manau, kad ji (teisinė visa sistema) šiandien visiškai neatliepia dorų žmonių reikalus, o yra tarsi vagių, melagių, banditų tarnaitė. Bjauru, tiesą pasakius. Visos sritys gal neatliepia žmonių lūkesčių šiandien, bet ES (su parduotų žmonių prieglaudomis, narkomanija, prostitucija ir t.t. ir pa.), mūsų, kokių tai norvegų teisinė sistema, manau, – atgyvenų atgyvena ☺
    Net tik matome dėl baisaus žudiko ten peckiojasi žymiai ilgiau nei jis dešimtis išžudyti suspėjo (niekas nesakjo, kad tą pačią dieną reikėjo paskersti baisuoklį…). Nekalbant, kad pas mus po dešimtą kartą žudikus išleidžia naujiems nekaltų žmonių nužudymams…
    Jau nekalbant, kad su tokia Jurgelevičiūte jau kiek svietą čia juokina. Ir dar vaidinam demokratiją. Gal nebent prieš tą ES visagalį teismą… tiksliau, kuris tokį bando vaidinti…
    Siaubo filmas, ir tiek ☺

  • is kaimo. gal šiek tiek nekonteste bet,
    yra posakis ,,duok durniui kelią“ berods yra…
    ką tai reiškia praktiškai ?
    skambina man lyg ir mandagus žmogus, bando derėtis ( tai jau man nepatinka) bala nematė galvoju, dėl 40 Lt. sutariam. atvažiuoja tas žmogus. iš škodos išlipa architektas (sic) su ponia kaip ponas įvardina ir sako : ,, o kur ežeras ?“ sakau nėra ežero , bet lyg ir niekur žadėtas nebuvo… Tada sumišes architektas paprašo 10 minučių pagalvoti. na pagalvok sau galvoju… ,,pasitarę su ponią nutarėmė važiuoti toliau…“ Tada nepasakiau , kad ponui architektoriui nesiseka ne tik pasirinkti sodybas , bet ir politikoje. ar sekasi Rolandui ? :)
    p.s. gavęs pastabas apie lietuviškų raidžių nevartojimą, stengiuosi taisytis, bet iš ipratimo matyt padariau dar daug klaidų, prašau būkite atlaidus

  • m.

    o man atrodo, kad šioje istorijoje visi pamiršta kas yra teisė savo prigimtimi – tai yra visuomenės susitarimas, konsensas dėl esminių tarpusavio sanbūvio principų. Kaip suprantu, nekyla diskusijų dėl to ar mes pripažįstam Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, kaip ir nekyla klausimų dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo vykdymo LR teritorijoje. Netgi esame numate mechanizmą, kaip visa tai įgyvendinti.. Štai baudžiamosios bylos ir civilinės bylos nesunkiai gali būti atnaujintos, po to, kai EŽTT priima sprendimą, kuriuo LR teismų sprendimai buvo pripažinti neteisėtais. Ir tai nereiškia, kad kiekvienu atveju reiks perrašyti BPK arba CPK ar kokį kitą įsatymą (veikiau reiks peržiūrėti interpretacijas..įskaitant tai, kad gali būti kuriamos naujos interpretacijos, kuriomis teisė aiškinama contra lege). Aišku Konstitucinio Teismo sprendimo (tiesiogiai) niekas (nei EŽTT) netikrino, bet kiekvienam aišku, kad Seimas priėmė Įstatymą po LRKT sprendimo (išaiškinimo), tuo tarpu šiuo Įstatymu remiantis Pakso atžvilgiu priimtas sprendimas buvo pripažintas pažeidžiančiu EŽTK ir to paties piliečio Pakso teises.

    Manau, kad LRKT nenukristų kepurė, jei LRKT pats peržiūrėtų savo sprendimą (doktriną) atsižvelgdamas į EŽTT sprendimą. Juo labiau, kad ir Konstitucijoje (135 str.) nustatyta, kad:
    „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo.“ O LRKT gi sprendimus priima Lietuvos Respublikos vardu..

    Aš, matydamas šitą, kaip dabar populiaru sakyti – ‘pasisumdymą’ nežinau, kaip LRKT su anksčiau aptartu išankstiniu pareiškimu igyvendina šią integralią Konstitucijos nuostatą, nes EŽTT doktrina irgi yra sudedamoji EŽTK dalis..

    O apibendrinant – teisė (taigi ir Konstitucija, kaip materiali jos išraiška) yra visuomenės susitarimo dalykas. LRKT nutarimas – irgi yra susitarimo dalykas (tik susitaria teisėjai), kuris, pasirodo, gali būti „nukirstas“ EŽTT sprendimu. O kita vertus – jei visuomenė išrinks Seimą, kuris nuims galvą vyr. vedėjai, tai tebūnie – Konstitucija numato, kad Seimas gali taip padaryti (esant ir kitoms reikalingoms aplinkybėms). Bet ir tai yra Seimo, kaip visuomenės atstovų susirinkimo susitarimo dalykas – ką laikyti teisės pažeidimu ir kokią sankciją taikyti. Na, o procedūrinės demokratijos šalyje, rengiantis Seimo rinkimams vertėtų kandidatų pasiteirauti kokia yra kiekvieno kandidato pozicija dėl D. Grybauskaitės apkaltos už:

    1.Už spaudimo antstolei darymą.
    2.Už „pagalbą“ teismui, nurodant, kad Palaičio įsakymais dėl FNTT vadovų įstatymai nebuvo pažeisti,
    3. Už sprendimą nevetuoti Seimo rinkimų įstatymo pataisų.

    (sąrašą, akivaizdu, yra ir bus galima tęsti..). Nebijokim atiduoti visko į tautos rankas. Verčiau paaiškinti tautai, nei atimti iš jos sprendimo teisę.

  • bang

    Pradėkim nuo to, kad minimas KT 2011-01-10 raštas yra niekinis ir Prezidentės ar Seimo veiksmų neteisėtumo argumentacijai netinka. Reikia argumentuoti va šiuo KT nutarimu http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=234011